Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ supirkimo vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2020 m. kovo 29 d. apie 07.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,98 promilių neblaivumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo savo žmonos B. V. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. kairės rankos kumščiu vieną kartą trenkė į B. V. kairįjį petį, sukeldamas B. V. fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. V. mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui ir nežymiai jį sužalojo, o būtent:

jis 2020 m. kovo 29 d. apie 07.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,98 promilių neblaivumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo savo dukros J. V., gimusios (duomenys neskelbtini) m., atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė J. V. į nosį, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva nosies nugarėlėje.

Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Iš 2020 m. kovo 29 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad B. V. pranešė, jog 2020 m. kovo 29 d. apie 07.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), jos neblaivus vyras A. V. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) fiziškai smurtavo jos ir jos dukros J. V. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) atžvilgiu, sukeldamas joms fizinį skausmą (1 t., b. l. 4–5).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 31 d. specialisto išvadoje Nr. G 966/2020 (01) nurodoma, kad B. V. kūne mechaninių sužalojimų nėra (1 t., b. l. 23–24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 31 d. specialisto išvadoje Nr. G 965/2020 (1) nurodoma, kad J. V. nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje. Sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu, galimai 2-5 paros iki apžiūros. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 25–26).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2020 m. kovo 29 d. 09.51 val. A. V. buvo nustatytas 1,98 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 130).

Ikiteisminio tyrimo metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų buvo pasirašyti susitaikymo protokolai (t. 1, b. l. 136-139). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. liepos 31 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (t. 1, b. l. 140-144), tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti minėtą nutarimą (t. 1, b. l. 145-147).

Teismui taip pat buvo pateikta A. V. charakteristika, išduota UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodoma, kad A. V. šioje darbovietėje dirba nuo (duomenys neskelbtini) aikštelės vadovo pareigose. Jis pasižymi ištvermingumu, darbštumu, drausmingumu, pareigingumu, yra tinkamai ir laiku atliekantis darbą darbuotojas. Bendradarbių apibūdinamas kaip iniciatyvus, nekonfliktiškas, mandagus, lengvai bendraujantis ir sąžiningas.

Teisiamajame posėdyje A. V. pateikė teismui 2020 m. gruodžio 4 d. surašytą susitaikymo protokolą tarp jo ir nukentėjusiųjų B. V. ir J. V..

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal to paties straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Kaip matyti, nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šiais nusikaltimais kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai minėtos nusikalstamos veikos pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Iš nurodytų teisėtai surinktų ir teismo posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos nustatytos šios aplinkybės – A. V. 2020 m. kovo 29 d. apie 07.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,98 promilių neblaivumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo savo žmonos B. V. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. kairės rankos kumščiu vieną kartą trenkė į B. V. kairįjį petį, sukeldamas B. V. fizinį skausmą, taip pat dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė mažametei savo dukrai J. V. į nosį, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva nosies nugarėlėje.

Kaltinamasis tiek teisiamojo posėdžio, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, nurodydamas, jog 2020 m. kovo 29 d. tarp jo ir žmonos B. V. kilo konfliktas dėl to, jog ji nedavė jam vaistų, kad jis galėtų užmigti, nes jis buvo neblaivus ir žmona nenorėjo, kad jis antidepresantus vartotų kartu su alkoholiu. Šio konflikto metu jis trenkė žmonai į petį. Tuo metu kambaryje buvusi duktė J. V. bandė užsistoti motiną ir jis dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė J. V. į nosį. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra įrodyta nukentėjusiųjų B. V. ir J. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad B. V. paslėpus antidepresantus, kad vyras jų nevartotų kartu su alkoholiu, nes tuomet jam prasideda haliucinacijos ir jis tam agresyvus, tarp B. V. ir kaltinamojo kilo konfliktas, kurio metu jis trenkė B. V. į petį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Tuo metu šalia buvusi judviejų duktė J. V. labai išsigando, bandė užstoti motiną, todėl A. V. vieną kartą trenkė J. V. ranka į nosį. J. V. pradėjo verkti, sakydama, kad jai skauda, prašė kviesti policiją ir tada B. V. iškvietė policiją. Tam tikros aplinkybės užfiksuotos ir įvykio dieną surašytame pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 4–5). Savo ruožtu aplinkybės dėl J. V. sužalojimo užfiksuotos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 31 d. specialisto išvadoje Nr. G 965/2020 (1), kurioje nurodoma, kad J. V. nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje. Sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu, galimai 2-5 paros iki apžiūros. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 25–26).

Teismas, įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad jos visiškai atitinka tiek objektyviąją nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse, pusę – t. y. panaudojęs fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę B. V., kaltinamasis sukėlė jai fizinį skausmą, taip pat panaudojęs fizinį smurtą prieš savo mažametę dukterį J. V., gimusią (duomenys neskelbtini) metais, kaltinamasis sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, tiek ir subjektyviąją pusę – suduodamas smūgius nurodytais būdais kaltinamasis suvokė tokio veiksmo pasekmes, atitinkamai – jų siekė. Taigi konstatuotina, kad A. V. kaltė padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse, yra neabejotinai įrodyta.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiosiomis bei pateikė 2020 m. gruodžio 4 d. surašytą susitaikymo protokolą. Nukentėjusioji B. V. patvirtino, kad šiuo metu jie yra susitaikę, nukentėjusiosios B. V. ir J. V. kaltinamajam pretenzijų neturi ir sutinka, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, teismas pažymi, kad iš jo išplaukia, jog net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Vien tai, kad nukentėjusiosios atleido nuteistajam, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį, nes kiekvienu atveju turi būti įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti.

Nagrinėjamu atveju vertinant galimybę atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiosiomis, teismas pirmiausiai pažymi, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, padarė du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, susitaikė su nukentėjusiomis ir šios jam atleido, taigi sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, taip pat sąlyga, numatyta šio straipsnio 2 dalyje, tenkinamos. Žala nagrinėjamu atveju nepadaryta, taigi sąlyga, numatyta nurodyto straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra aktuali.

Tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, svarbu įvertinti, ar nagrinėjamu atveju yra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta viena iš esminių sąlygų, duodanti pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal teismų praktiką išvada apie tokios sąlygos buvimą konkrečiu atveju gali būti padaroma įvertinus surinktą medžiagą apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma. Pastebėtina ir tai, kad pastaroji sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo teismo nustatoma, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltininko elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą (pvz., Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251-594/2016).

Nagrinėjamu atveju byloje esanti medžiaga patvirtina, kad A. V. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,98 promilės girtumas (1 t., b.l. 130). Iš nukentėjusiosios B. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad konfliktas tarp jos ir vyro prasidėjo dėl to, kad ji išpylė alkoholį ir paslėpė tabletes, kurias vyras vartoja nuo depresijos, nes kai jis vartoja alkoholį kartu su tabletėmis, jam prasideda haliucinacijos, jis tampa agresyvus. Nukentėjusioji B. V. taip pat nurodė, kad tai ne pirmas kartas, kai vyras smurtauja prieš ją ir vaikus, tačiau anksčiau ji į policiją nesikreipė. Nurodė, kad vyras daug metų girtauja, turi priklausomybę alkoholiui, mažiausiai tris kartus gydėsi privačiai (1 t., b.l. 4-8, 37-42). Nukentėjusioji J. V., būdama apklausta ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat nurodė, kad tėvas taip elgėsi dėl to, kad gėrė ir tai nebuvo pirmas kartas, kai tėtis sudavė jai ir mamai (1 t., b.l. 76-78). Iš Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. kovo 30 d. pateiktos informacijos matyti, kad J. V. pasakojo, jog tėvas ne kartą yra smurtavęs prieš motiną B. V., taip pat kelis kartus yra smurtavęs prieš ją ir seserį, yra pastūmęs, trenkęs per galvą. Taip pat ji yra girdėjusi, kaip motina bandė atimti iš tėvo peilį. J. V. išsakė bijanti savo tėvo ir to, ką jis gali padaryti motinai. Mergaitė taip pat prisimena, kad kai jai buvo šešeri metai, tėvas jau vartojo alkoholį. Nukentėjusiosios J. V. sesuo V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., nurodė, kad tėvas ją nuolatos žemina, ji jaučia įtampą tėvui būnant namuose. V. V. pasakojo, kad tėvas prieš motiną smurtą naudoja maždaug kartą per mėnesį. Pasak mergaitės, ji labai bijo savo tėvo ir bijo tos akimirkos, kai jis po darbo grįžta namo, nes dažniausiai būna išgėręs. Jos teigimu, tėvas dažnai muša motiną ir ją su sese, labai dažnai ją žemina, sakydamas, kad ji lėta ir kvaila (1 t., b.l. 33, 37-42, 43). Administracinių nusižengimų registras už vienerius metus patvirtina, kad A. V. 2020 m. kovo 30 d. nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 72 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. kovo 28 d., 19.29 val., būdamas neblaivus, namuose naudojo fizinį smurtą prieš žmoną, kibo prie dukrų. Taip pat buvo baustas už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas 1,23 promilės girtumas (1 t., b.l. 133-134). Pastaroji aplinkybė, teismo vertinimu, visgi rodo, kad teisę pažeidžiantis elgesys nėra atsitiktinis.

Todėl įvertinęs nurodytus duomenis, teismas, atsižvelgdamas, be kita ko, į kaltinamojo A. V. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad jis nemano turintis problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, teigdamas, jog jam tik kartais būna bloga nuotaika, tačiau ne iki tiek, kad reikėtų kreiptis į gydytoją, byloje nustatytą faktinę aplinkybę, jog inkriminuotas nusikalstamas veikas A. V. padarė, būdamas neblaivus, nukentėjusiųjų B. V. ir J. V., taip pat nepilnametės V. V. byloje esančius paaiškinimus, kad A. V. piktnaudžiauja alkoholiu ir, būdamas neblaivus, prieš jas smurtauja jau ne pirmą kartą, tačiau jos tik pirmą kartą kreipėsi dėl to į policiją, be to, ir jau minėtus duomenis apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus, teismas sprendžia, kad duotu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos atsitiktinai ir kad kaltinamasis, iš esmės neigdamas alkoholio vartojimo problemą ir jos kardinaliai nespręsdamas, ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas netenkina kaltinamojo prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiosiomis, nes nenustatė vienos iš esminių šio instituto taikymo sąlygų, numatytų BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte – t. y. šiuo atveju nėra pakankamai argumentų, įtikinančių, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo A. V., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padarytos dvi nusikalstamos veikos – nesunkūs nusikaltimai žmogaus sveikatai.

Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu dėl jam pareikšto kaltinamo, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, ką padarė, todėl spręstina, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – anksčiau jis neteistas (1 t., b.l. 135), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b.l. 133-134), dirba ir darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje nesigydė ir Respublikiniame priklausomybės ligų centre nesigydė (1 t., b.l. 61, 85, 86, 87). Teismui buvo pateiktas medicinos dokumentų išrašas, iš kurio matyti, kad A. V. nuo (duomenys neskelbtini) metų stebimas ir reguliariai lankosi (duomenys neskelbtini), vartoja paskirtus medikamentus.

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, numatyta galimybė bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, A. V. atsakomybės lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas (dėl ko aktualios ir BK 55 str. nuostatos), yra baustas administracine tvarka, dirba, atsižvelgdamas į konkrečių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, artima sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui, t.y. vieneriems metams, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str. 4 d. 1 p.) ir visu bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus paskirtų sveikatos priežiūros specialistų (BK 48 str. 5 d. 4 p.). Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą kaltinamajam skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda. Atsižvelgus į tai, kad A. V. yra teisiamas pirmą kartą, jam skirtina bauda, artima sankcijoje numatytam šios bausmės minimumui, t.y. 51 MGL (2 550 Eur).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės bendrinamos visiško sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu A. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. kovo 29 d., 09.15 val. iki 2020 m. kovo 30 d., 14.31 val. (2 paros). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į paskirtą baudą (1 t., b.l. 91-92, 126).

Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį, sprendžia esant tikslinga A. V. nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą, tai yra šešis mėnesius.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina (1 tomas, b.l. 110).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, saugomą prisegtame voke prie galinio bylos viršelio vidinės dalies, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. V. (A. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus paskirtų sveikatos priežiūros specialistų.

A. V. (A. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 51 MGL, t.y. 2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, A. V. paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir skirti jam subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus paskirtų sveikatos priežiūros specialistų ir 51 MGL, t.y. 2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus paskirtų sveikatos priežiūros specialistų bei 34 MGL, t.y. 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2a punktu, 66 straipsniu, į paskirtą baudą įskaityti A. V. dvi laikino sulaikymo paras nuo 2020 m. kovo 29 d., 09.15 val. iki 2020 m. kovo 30 d., 14.31 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir konstatuoti, kad nesumokėta baudos dalis yra 30 MGL, t.y. 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai) eurų.

Nustatyti šešių mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, saugomą prisegtame voke prie galinio bylos viršelio vidinės dalies, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1. Bauda turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.