Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, bei nuteistas:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus paskirtų sveikatos priežiūros specialistų;

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu ir A. V. skirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus paskirtų sveikatos priežiūros specialistų, bei 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus paskirtų sveikatos priežiūros specialistų, bei 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu ir 66 straipsniu, į paskirtą baudą įskaitytas A. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir konstatuota, kad nesumokėta baudos dalis – 30 MGL (1 500 Eur).

Nustatytas 6 (šešių) mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminas, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. V. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2020 m. kovo 29 d. apie 7 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,98 promilių neblaivumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo savo žmonos B. V. atžvilgiu fizinį smurtą – kairės rankos kumščiu vieną kartą trenkė į B. V. kairįjį petį, sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

2. A. V. nuteistas ir už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: jis, 2020 m. kovo 29 d. apie 7.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,98 promilių neblaivumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo savo dukros J. V., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu fizinį smurtą – dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė J. V. į nosį, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, t. y. padarė BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

11. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti bei pagrįsti nebūtų naikinami ir (ar) keičiami. Pažymėtina, kad nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos (-ų) veikos (-ų), nusikalstamos (-ų) veikos (-ų) sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės (-ių) ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais bylos įrodymais bei duomenimis.

12. Apeliantas A. V. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį, taip pat jo atžvilgiu nustatytos kaltės. Nuteistojo vertinimu, nagrinėjamu atveju nepagrįstai netaikytas BK 38 straipsnis, t. y. jis nepagrįstai neatleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiais asmenimis. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, padaryta vadovaujantis tik nukentėjusiųjų paaiškinimais, kurie galėjo būti nevisiškai objektyvūs. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendį tikrina baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu dalyje dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), netaikymo nuteistojo atžvilgiu teisėtumo bei pagrįstumo.

13. Teisėjų kolegija, susipažinusi su A. V. apeliaciniu skundu ir jame pateiktais argumentais, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistojo asmenį charakterizuojančius duomenis bei kitas svarbias aplinkybes, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai netaikė BK 38 straipsnyje numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

14. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), teismas turi konstatuoti ir pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir tik esant visoms šioms sąlygoms apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-511/2016). Pažymėtina, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad ir tais atvejais, kai yra išvardintos sąlygos, teismas gali, bet neprivalo kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai reiškia, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju (ad hoc) sprendžia, ar pagal bylos aplinkybes yra tikslinga nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kartu – ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366-222/2017).

15. Atkreiptinas dėmesys, jog vertinant pastarąją BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą (pagrįstą manymą, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų), atsižvelgtina į visas bylos aplinkybes, liudijančias, ar nusikalstama veika didesne dalimi buvo atsitiktinė asmens elgesio pasekmė, ar dėsningas jo veiksmų rezultatas, taip pat į duomenis apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusiojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Taigi taikant minėtą normą turi būti atsižvelgiama į visas objektyvias ir subjektyvias bylos aplinkybes, kurių visuma atskleistų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą.

16. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kontekste vertinant nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pažymėtina, kad joms (padarytoms nusikalstamoms veikoms) yra būdingi smurto artimoje aplinkoje požymiai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, taip pat, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, be kita ko, įpareigoja įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinta, kad šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos. Baudžiamoji atsakomybė taikoma už pavojingiausius šių konstitucinių vertybių pažeidimus – padarytas nusikalstamas veikas, kuriomis, be kita ko, gali būti kėsinamasi ir į kitas pamatines Konstitucijoje įtvirtintas vertybes: asmens fizinį ir psichinį neliečiamumą, gyvybę, sveikatą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. AB-47-1).

17. Nors smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose, kaip ir kitais atvejais, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir nukentėjęs asmuo susitaiko, vis dėlto pažymėtina, jog teismas BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, ypač tokio pobūdžio bylose, negali vertinti vien tik formaliai. Tokiais atvejais turi būti atsižvelgiama, be nurodytų aplinkybių, ir į nusikalstamą veiką padariusio asmens bei nukentėjusiojo galimai nelygiaverčio tarpusavio santykio pobūdį (pavyzdžiui, nukentėjusysis yra mažametis), taip pat į potencialų tokio pobūdžio nusikalstamų veikų latentiškumą, taigi, ir į apsunkintą galimybę teismui vienareikšmiškai įvertinti smurto artimoje aplinkoje pasikartojimo riziką.

18. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad A. V. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus (nustatytas 1,98 promilių girtumas, 1 t., b. l. 130). Iš nukentėjusiosios B. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad konfliktas tarp jos ir vyro prasidėjo dėl to, kad ji išpylė alkoholį ir paslėpė tabletes, kurias jis vartoja nuo depresijos, nes kai jis vartoja alkoholį kartu su tabletėmis, jam prasideda haliucinacijos, jis tampa agresyvus. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad tai ne pirmas kartas, kai vyras smurtauja prieš ją ir vaikus, tačiau anksčiau ji į policiją nesikreipė, taip pat nurodė, kad vyras jau daug metų girtauja, turi priklausomybę alkoholiui, mažiausiai tris kartus gydėsi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 4-8, 37-42). Nukentėjusioji J. V., ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat nurodė, kad tėvas taip elgėsi dėl to, jog gėrė, ir tai nebuvo pirmas kartas, kai tėtis sudavė jai ir mamai (1 t., b. l. 76-78). Iš (duomenys neskelbtini) informacijos matyti, kad J. V. pasakojo, jog tėvas ne kartą yra smurtavęs prieš motiną B. V., taip pat kelis kartus yra smurtavęs prieš ją ir seserį, yra pastūmęs, trenkęs per galvą. J. V. išsakė bijanti savo tėvo ir to, ką jis gali padaryti motinai. Mergaitė taip pat prisimena, kad kai (duomenys neskelbtini), tėvas jau vartojo alkoholį. Nukentėjusiosios J. V. sesuo V. V., gimusi (duomenys neskelbtini), nurodė, kad tėvas ją nuolatos žemina, ji jaučia įtampą tėvui būnant namuose. V. V. pasakojo, kad tėvas prieš motiną smurtą naudoja maždaug kartą per mėnesį. Pasak mergaitės, ji labai bijo savo tėvo ir bijo tos akimirkos, kai jis po darbo grįžta namo, nes dažniausiai būna išgėręs. Jos teigimu, tėvas dažnai muša motiną ir ją su sese, labai dažnai ją žemina, sakydamas, kad ji lėta ir kvaila (1 t., b. l. 33, 37-42, 43). Administracinių nusižengimų registras už vienerius metus patvirtina, kad A. V. 2020 m. kovo 30 d. nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalį už tai, jog 2020 m. kovo 28 d., 19.29 val., būdamas neblaivus, namuose naudojo fizinį smurtą prieš žmoną, kibo prie dukrų. Taip pat buvo baustas už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas 1,23 promilių girtumas (1 t., b. l. 133-134). Tai, kad A. V. dažnai vartoja alkoholį ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir jo motina L. V. (1 t., 56 b. l.), pats nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat patvirtina, jog jo veiksmams įtaką darė žalingas įprotis piktnaudžiauti alkoholiu.

19. Nurodytų aplinkybių kontekste vertinant galimybę A. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo teisę pažeidžiantis elgesys nėra atsitiktinis. Pažymėtina, jog šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė vertindamas visumą aukščiau nurodytų objektyvių ir subjektyvių su nusikalstamų veikų padarymu susijusių aplinkybių, todėl nuteistojo argumentas, jog sprendžiant jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą buvo remiamasi tik nukentėjusiųjų paaiškinimais, yra nepagrįstas. Kita vertus, A. V., išreikšdamas abejones galimu nukentėjusiųjų parodymų neobjektyvumu, B. V. ir J. V. paaiškinimų neginčijo, neneigė juose nurodytų esminių aplinkybių, todėl ir ši nuteistojo abejonė laikytina nepagrįsta.

20. Nors iš apeliacinio skundo matyti, kad A. V. savęs nelaiko šeimoje smurtaujančiu asmeniu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo teigimas yra paviršutiniškas ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurių, kaip minėta, nuteistasis savo apeliaciniame skunde neginčijo, kita vertus, nurodė, kad šeimoje smurto niekada nenaudojo tyčia, sąmoningai, tačiau ši aplinkybė nėra tinkamas pagrindas išvadai, jog A. V. daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Tai, kad nuteistasis minėtus veiksmus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nebūdamas sąmoningos būsenos, kurioje būdamas jis tokių veiksmų nedarytų, nešalina jo atsakomybės, nepaneigia tokiais veiksmais daromos žalos jo artimiesiems bei nenaikina tokių veiksmų rizikos ateityje. Pažymėtina, jog tai, kad A. V. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui, yra nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bet ne prielaida pateisinti nuteistojo veiksmus ir ateityje iš jo tikėtis kitokio elgesio, ypač atsižvelgiant į A. V. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad jis nemano turintis problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo.

21. Šiame kontekste pabrėžtina, kad A. V. teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis nebevartoja alkoholio, ar dokumentų, įrodančių, jog jis būtų kreipęsis į gydymo įstaigas ir iš tikrųjų bandęs spręsti šią problemą. Be to, teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nedalyvavo nukentėjusioji, galėjusi paliudyti arba paneigti nuteistojo dėstomas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti elgesio pokyčiai ir posėdžio metu pateikti paaiškinimai nėra pakankamas pagrindas susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui, kad nuteistasis ateityje nepažeidinės įstatymų ir nesmurtaus prieš savo šeimos narius.

22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nevertindamas nuteistojo ir nukentėjusiųjų susitaikymo tik formaliai ir spręsdamas, jog taikyti BK 38 straipsnį nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, teisės pažeidimo nepadarė, o šio sprendimo naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.