Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-2445-658/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-12-06
Bylos Nr.: e2A-2445-658/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-01578-2016-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Nerijus Meilutis, Žibutė Budžienė
Atsakovas: žemės ūkio bendrovės „Panoterių ūkis“
Ieškovas: Kroes

Kategorijos

2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė

Civilinė byla Nr. e2A-2445-658/2017Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01578-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.; 3.2.4.8.2.; 3.3.1.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės žemės ūkio bendrovės „Panoterių ūkis“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25-598/2017 pagal ieškovo Kroes&Jansma GbR ieškinį atsakovei žemės ūkio bendrovei „Panoterių ūkis“, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, kooperatinei bendrovei „Blauzdžių agroservisas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl sprendimo, priimto kitoje civilinėje byloje, prejudicinės galios ir subjektų, tarp kurių atsirado sutartiniai santykiai, nustatymo.

Šalies argumentai

Ieškovas Vokietijos įmonė Kroes&Jansma GbR ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės ŽŪB „Panoterių ūkis“ 37 700 Eur skolos už parduotas karves (26 vnt.), 5 230,49 Eur palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir paruošiamuosiuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas 2014 m. vasario 22 d. pardavė ŽŪB „Panoterių ūkis“ 26 karves. Kadangi atsakovė neatsiskaitė už įsigytas karves, ieškovas 2015 m. sausio 19 d. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą prašydamas išduoti teismo įsakymą. Civilinėje byloje Nr. eL2-348-814/2015 ŽŪB „Panoterių ūkis“ pateikė prieštaravimus ir nurodė, kad yra netinkama šalis, kadangi nesudarė pirkimo–pardavimo sutarties su Kroes & Jansma GbR ir neperėmė karvių, o faktinis karvių valdytojas buvo ir yra KB „Blauzdžių agroservisas“. Ieškovas kreipėsi į Jonavos valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri 2015 m. kovo 4 d. raštu patvirtino, kad minėtos 26 karvės nuo pat jų pristatymo į Lietuvą dienos (2014 m. vasario 22 d.) valdomos KB „Blauzdžių agroservisas“. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą, siekdamas prisiteisti žalos atlyginimą iš KB „Blauzdžių agroservisas“. Jonavos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 2015 gruodžio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Kroes & Jansma GbR ir ŽŪB „Panoterių ūkis“ siejo karvių pirkimo–pardavimo prievoliniai santykiai, dėl ko ieškovas nesumokėtos pirkimo kainos pagal sąskaitą faktūrą turi reikalauti iš atsakovės, o ne deliktinės atsakomybės pagrindu iš KB „Blauzdžių agroservisas“. Tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta žodinė karvių pirkimo–pardavimo sutartis. CMR važtaraštyje krovinio gavėju buvo nurodyta atsakovė ir krovinys buvo pristatytas atsakovės adresu. Tik vėliau, atsižvelgiant į krovinio specifiką (galvijai, kuriems turėjo būti taikomas karantininis laikotarpis ir atitinkamos laikymo sąlygos), krovinys buvo pervežtas kitai to paties savininko O. K. R. bendrovei KB „Blauzdžių agroservisas“, kurios darbuotoja krovinį priėmė. KB „Blauzdžių agroservisas“ negali būti laikomas krovinio gavėju, nes galvijai buvo perduoti KB „Blauzdžių agroservisas“ laikinam karantininiam laikotarpiui. Ieškovo sąskaita–faktūra, pateikta apmokėjimui už pristatytus galvijus, buvo įtraukta į ŽŪB „Panoterių ūkis“ buhalterinę apskaitą. Nurodė, kad ieškovą ir atsakovą sieję sutartiniai santykiai buvo įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015, kurioje dalyvavo ir atsakovė trečiuoju asmeniu. Šie prejudiciniai faktai reikšmingi nagrinėjamoje byloje.

Atsiliepimas

Atsakovė ŽŪB „Panoterių ūkis“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ir paruošiamuosiuose dokumentuose nurodė, kad ieškovo atgabentas 26 karves priėmė, laikė, šėrė, melžė prižiūrėjo, atidavė paskerdimui ir naudą gavo tik KB „Blauzdžių agroservisas“, o to nepaisydamas teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu išėjo už ieškinio ir ginčo ribų. Atsakovė sprendimo neskundė, nes toks sprendimas neturi ir negali turėti prejudicinės galios atsakovės atžvilgiu. Pažymėjo, kad karvės buvo įtrauktos ne į atsakovės, o į trečiojo asmens buhalteriją. Atsakovė neįsigijo karvių iš ieškovo, o pirkimo–pardavimo santykiai realiai sieja ieškovą ir trečiąjį asmenį. Šioje byloje kaip prejudiciniu faktu negalima remtis sprendime nurodytais teiginiais apie pirkimo–pardavimo santykius tarp ieškovo ir atsakovės, nes civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 buvo nagrinėjama trečiojo asmens deliktinė atsakomybė, o ne ieškovo ir atsakovės tariami sutartiniai santykiai, taip pat nebuvo nagrinėjami sutartiniai santykiai tarp ieškovo ir trečiojo asmens. Atsakovės nuomone, karvių pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir trečiojo asmens. Nors ieškovo sąskaitoje nurodytas atsakovės pavadinimas, tačiau tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo buvo valdomi to pačio asmens, ant sąskaitos nėra nei atsakovės, nei trečiojo asmens parašo, tačiau sąskaita yra apskaityta būtent trečiojo asmens buhalterijoje.

Trečiasis asmuo KB „Blauzdžių agroservisas“ prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas įvykdė sutartį pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR) nuostatas. 2014 m. vasario 22 d. pardavimo sąskaita ieškovas pareikalavo atsakovę atsiskaityti už perduodamus gyvulius. Atsakovė savo sutartinės piniginės prievolės neįvykdė. Tarp atsakovės ir trečiojo asmens žodinės sutarties pagrindu buvo sukurti neatlygintinos ir neterminuotos pasaugos sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu trečiasis asmuo vykdė sutartinę saugotojo prievolę. Iškilus ar esant gyvulių kritimo rizikai, trečiasis asmuo pardavė dalį gyvulių už saugojimo vietovės rinkos kainą, o kritusius gyvulius perdavė utilizavimo paslaugas teikiančiai įstaigai. Ieškovo veiksmai lemia, kad būtent ieškovas pasiūlė atsakovei sudaryti sutartį ir sutarties sąlygas, ieškovas sutartį faktiniais veiksmais vykdė, todėl akivaizdu, kad sutartiniai teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovės buvo. Įsiteisėjusiu 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 įrodinėjimo dalyko dalis buvo materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimas, todėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu teismo nustatyti ir konstatuoti ieškovo ir atsakovės sukurti sutartiniai prievoliniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai yra prejudicinis faktas šioje byloje.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės ŽŪB „Panoterių ūkis“ ieškovui Kroes&Jansma GbR naudai 37 700 Eur įsiskolinimo už 2014 m. vasario 22 d. įgytas karves (26 vnt.), 5 230,49 Eur metinių palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos skolos sumos (37 700 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. birželio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 927,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės ŽŪB „Panoterių ūkis“ trečiojo asmens KB „Blauzdžių agroservisas“ naudai 1 859,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

Esminės byloje reikšmingos aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015. Nagrinėjamu atveju abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys. Nors pirmojoje byloje įrodinėjimo dalykas buvo trečiojo asmens KB „Blauzdžių agroservisas“ deliktinės atsakomybės sąlygos, tačiau padaryta žala buvo siejama su ieškovo ir ŽŪB „Panoterių ūkis“ sutartiniais teisiniais santykiais. Minėtoje byloje buvo vertinama veiksmų atitiktis šalių sudarytų sutarčių sąlygoms, nes nustačius, kad ieškovas, perdavęs gyvulius vežėjui prarado disponavimo jais teisę, jis negalėjo reikšti reikalavimo atlyginti nuostolius trečiajam asmeniui, su kuriuo nebuvo sudaryta sutartis. Todėl civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 nustatyti faktai yra reikšmingi ir turintys prejudicinę galią šioje byloje.

Teismas padarė išvadą, kad karvių pirkimo–pardavimo žodinė sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo Kroes&Jansma GbR ir atsakovės ŽŪB „Panoterių ūkis“, kad ieškovas savo, kaip pardavėjo pareigas įvykdė (perdavė sutarties sąlygas atitinkantį krovinį vežėjui), todėl atsakovei kilo pareiga priimti prekę (krovinį) ir už ją sumokėti šalių sutartą kainą. Atsakovės atsikirtimuose nurodytos aplinkybės, kad atsakovė šiuo kroviniu niekada nesinaudojo, juo nedisponavo, iš jo negavo jokios naudos, kad karvės buvo užpajamuotos trečiojo asmens finansinėje atskaitomybėje, o atsakovė jų neapskaitė, kad jos buvo laikomos trečiojo asmens fermoje, kad karvių nauji pasai buvo išduoti trečiajam asmeniui, konkrečiu atveju neturi ir negali turėti esminės reikšmės vertinant būtent ieškovo (pardavėjo) ir atsakovės (pirkėjo) sutartinius santykius, nes nuo prekės perdavimo vežėjui momento ir jų pristatymo į paskirties vietą, atsakovei teko visa rizika, susijusi su krovinio iškrovimu, jo laikymu, perdavimu tretiesiems asmenims ir pan. Atsakovės ir trečiojo asmens KB „Blauzdžių agroservisas“ tarpusavio santykiai, jų vykdoma ūkinė–finansinė veikla ir jos atitikimas teisės aktų reikalavimams, šių bendrovių valdymas ir finansinių dokumentų tvarkymas neturi esminės reikšmės ir įtakos ieškovo teisei reikalauti iš atsakovės įvykdyti prievolę pagal sutartį.

Šiuo atveju oferentu šalių santykiuose buvo atsakovė, veikusi per O. K. R., kuri ieškovo sutikimą gavo žodžiu, o vėliau šis sutikimas buvo patvirtintas ir sutarties vykdymu, kai krovinys buvo išsiųstas į gavėjo buveinės vietą. Vežimo sutarties (CMR važtaraščio) sudarymas patvirtina, kad sutarties dalykas (galvijai) 2014 m. vasario 21 d. buvo perduotas vežėjui, kuris pristatė krovinį į važtaraštyje nurodytą krovinio pristatymo vietą gavėjo ŽŪB „Panoterių ūkis“ buveinės adresu. Atsakovės vadovas V. P., kuris tuo metu buvo ir ŽŪB „Panoterių ūkis“ vadovu, patvirtino, kad krovinį jie priėmė 2014 m. vasario 22 d., kartu su kroviniu buvo perduoti visi lydimieji dokumentai – važtaraštis, galvijų pasai ir kt.

Atsakovė ginčo karvėmis nesinaudojo, jomis nedisponavo ir iš jų galimai naudos negavo, ne dėl to, kad ji nebuvo sutarties šalis, o dėl to, kad krovinio pristatymo momentu atsakovė objektyvai jų negalėjo priimti, nes neturėjo tam būtinų sąlygų, todėl atsakovės vadovas V. P. priėmė sprendimą atsakovei adresuotą krovinį perduoti laikinai karantininiam laikotarpiui KB „Blauzdžių agroservisas“. Aplinkybė, jog krovinio važtaraštyje vietoje gavėjo pasirašė KB „Blauzdžių agroservisas“ fermos vedėja, nepaneigia sutarties sudarymo su atsakove fakto, nes važtaraštyje ji pasirašė atsakovės vadovo pavedimu.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarę dėl sutarties sąlygų pakeitimo, t. y. dėl pristatymo vietos ar kito gavėjo pakeitimo, todėl teismas padarė išvadą, kad priimdama gyvulius (karves) ir pakeisdama jų iškrovimo vietą pirkėja (atsakovė) veikė savo rizika. Byloje nėra nustatyta, kad būtent dėl ieškovo veiksmų ar neveikimo atsakovė prarado karves, perduodama jas saugojimui trečiajam asmeniui.

Šalies argumentai

Ieškovas 2014 m. vasario mėn. Vokietijos mokesčių administratoriui buvo nurodęs ieškovo tiekiamų prekių Lietuvoje gavėją (kurio PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini); 37 700 Eur sumai). Teismas nustatė, kad PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), kuriam turėjo būti pristatytos prekės, yra būtent atsakovės ŽŪB „Panoterių ūkis“, todėl tik atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka galėjo deklaruoti minėtų prekių (karvių) įsigijimą atitinkamoje PVM deklaracijoje.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja R. I. (atsakovės vyr. buhalterė, o 2014 m. pabaigoje buvo ir KB „Blauzdžių agroservisas“ vyr. buhalterė) nurodė, kad apie karvių įsigijimą jai nebuvo žinoma, ieškovo sąskaitos Nr. 140059 ji nematė ir į atsakovės apskaitą ginčo karvių neįtraukė. Šias liudytojos nurodytas aplinkybes paneigė kita liudytoja J. B., 2014 m. atsakovės bendrovėje dirbusi buhaltere apskaitininke, kuri patvirtino, kad sąskaita atsakovės bendrovėje buvo gauta paštu ir vyr. buhalterė apie jos gavimą negalėjo nežinoti. Sąskaitos gavimo fakto neginčija ir buvęs abiejų įmonių vadovas V. P. bei sutartį iniciavęs O. K. R., kuris paaiškino, kad buvo tariamasi su ieškovu už įgytas karves atsiskaityti veršeliais ir tokiu būtu sumažinti sąskaitoje nurodytą skolos sumą. Aplinkybės, kad ieškovo sąskaita ir skola ieškovui buvo apskaityta ne atsakovės, o trečiojo asmens KB „Blauzdžių agroservisas“ buhalterinėje apskaitoje, šioje byloje neturi esminės reikšmės, nes įmonė negalėjo apskaityti ne jai skirtos sąskaitos. Ieškovas, tinkamai įvykdęs savo, kaip pardavėjo pareigas ir perdavęs krovinį vežėjui, negalėjo kontroliuoti ar žinoti kokiu būtu ir tvarka gautas krovinys bus apskaitytas gavėjo bendrovėje ar kito asmens įmonėje.

Nors tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, kurioje būtų akivaizdžiai aptarta šalių pasirinkta teisė, ieškovo paaiškinimu, tarp jų buvo žodinis susitarimas ginčo atveju taikyti pirkėjo valstybės (Lietuvos Respublikos) teisę. Nagrinėjamoje byloje ieškovas tiek ieškinį, tiek vėlesnius procesinius dokumentus grindžia Lietuvos Respublikos materialiosios teisės normomis, todėl, teismo vertinimu, aiškiai išreiškė savo valią, kad byla būtų nagrinėjama pagal valstybės, kurioje yra šalies turinčios pareigą atsakyti pagal sutartį buveinė, teisę.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė ŽŪB „Panoterių ūkis“ prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo Kroes & Jansma GbR ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai laikė 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 nustatytas aplinkybes prejudicinėmis, nes joje buvo nagrinėjama ir įrodinėjama trečiojo asmens deliktinė atsakomybė, o ne ieškovo ir atsakovės sutartiniai santykiai. Teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nes ieškovas neprašė konstatuoti, nustatyti ir įvertinti, kad ieškovą ir atsakovę tariamai siejo pirkimo–pardavimo santykiai. Sutartinių santykių buvimas tarp ieškovo ir atsakovės ŽŪB „Panoterių ūkis“ nebuvo ankstesnės bylos ginčo dalykas.

Teismas nevertino rašytinių įrodymų, jog KB „Blauzdžių agroservisas“ atliko teisinius veiksmus, kaip subjektas įvežęs ir įgijęs gyvulius (karves), t. y. trečiasis asmuo karves duomenų bazėje įregistravo savo vardu, taip pat kreipėsi dėl galvijo paso išdavimo ir grąžinimo. Atsakovė niekada nebuvo įregistravusi minėtų galvijų. KB „Blauzdžių agroservisas“ elgėsi su iš ieškovo įsigytomis karvėmis kaip savininkas, o atsakovė neturėjo jokių teisių į karves. Be to, CMR važtaraštyje kaip gavėjas yra pasirašęs tik KB „Blauzdžių agroservisas“, o atsakovė jokiu būdu ir forma nėra patvirtinusi prekių gavimo, todėl neturėjo jokio teisinio pagrindo šiomis prekėmis disponuoti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai nesivadovavo rašytiniais įrodymais, jog trečiasis asmuo įsiskolinimą už įgytas karves iš ieškovo buvo apskaitęs savo buhalterinėje apskaitoje. Pažymėjo, kad ieškovo 2014 m. vasario 22 d. sąskaitoje–faktūroje yra taikomas 0 procentų PVM tarifas, dėl to ši sąskaita–faktūra neprivalo būti deklaruojama mokesčių administratoriui. Duomenys, kad KB „Blauzdžių agroservisas“ pagal šią sąskaitą–faktūrą suformavo įsiskolinimą ieškovui savo buhalterinėje apskaitoje ir karvėmis disponavo kaip savininkas, patvirtina, kad būtent KB „Blauzdžių agroservisas“ turėjo valią įsigyti karves iš ieškovo ir ją realizavo. Be to, deklaravimas yra vienašališkas veiksmas, kurį atliko ieškovas. Nei trečiasis asmuo, nei atsakovė nėra deklaravę įsigijimo iš ieškovo Lietuvos mokesčių administratoriui ir tokios aplinkybės nesutrukdė disponuoti įgytomis karvėmis.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta prieš pradedant prekių gabenimą tarp ieškovo ir atsakovės, sutarties kontrahento nepatvirtina ir 2014 m. vasario 22 d. sąskaitos–faktūros bei CMR važtaraščio įrašai, kadangi tiek atsakovės, tiek KB „Blauzdžių agroservisas“ rekvizitai ieškovui buvo žinomi dar iki 2014 metų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta su konkrečiu kontrahentu. Atsakovės atstovas O. K. R. nepateikė jokios ofertos, nes žodinis paklausimas apie galimybę parduoti karvių, pasiteiraujant apie kiekį ir kainą, neatitinka apibrėžto pasiūlymo sąvokos. Oferta galėtų būti laikomas tik ieškovo siūlymas įsigyti 26 vienetus karvių už nustatytą kainą. Ieškovas neįrodė, kad būtent atsakovė tokią ieškovo ofertą akceptavo. Atsakovė net negalėjo tokios ofertos priimti, nes tuo metu neturėjo galimybių karvių karantinuoti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai vadovavosi V. P. ir liudytojos J. B. paaiškinimais. Liudytoja J. B. yra KB „Blauzdžių agroservisas“ darbuotoja, kuri suinteresuota padėti įmonei išvengti apmokėjimo už įgytas prekes. Be to, jos parodymai prieštarauja nurodymui, kad ieškovo 2014 m. vasario 22 d. sąskaita buvo siunčiama tik el. paštu, o ne paštu. Teismas neįvertino, kad V. P. yra trečiojo asmens vadovas, suinteresuotas, kad jo vadovaujama įmonė išvengtų įsipareigojimų sumokėti ieškovui už įgytas karves, todėl jo parodymai vertintini kritiškai, nes prieštarauja rašytiniams įrodymams.

Atsiliepimas

Ieškovas Vokietijos įmonė Kroes&Jansma GbR atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Ieškovą ir atsakovę sieję pirkimo–pardavimo santykiai buvo svarbi įrodinėjimo dalyko dalis civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015. Atsakovė po bylos Nr. e2-2324-559/2015 išnagrinėjimo nepasinaudojo nei apeliacijos, nei kasacijos teise, nors byloje nustatytos aplinkybės atsakovei sukūrė teisines pasekmes.

Aplinkybė, jog krovinio važtaraštyje vietoje gavėjo pasirašė KB „Blauzdžių agroservisas“ fermos vedėja J. D., nepaneigia sutarties sudarymo su atsakove fakto, nes važtaraštyje ji pasirašė atsakovės vadovo V. P. pavedimu, jau priėmus karves atsakovo teritorijoje. Tolesnis karvių pervežimas rodo, kad atsakovės vadovas jau buvo perėmęs atgabentų karvių disponavimo ir nuosavybės teisę ir įgyvendindamas šias teises įsakė perkelti karves į trečiojo asmens fermą karantino laikotarpiui.

Tinkamai pristačius prekes, 2014 m. vasario 22 d. buvo išrašyta ir paprastu paštu atsakovei ŽŪB „Panoterių ūkis“ išsiųsta sąskaita – faktūra Nr. 140059. Ieškovas niekada nėra gavęs pretenzijų iš atsakovės apie netinkamai išrašytą sąskaitą. Tai, kad sąskaitą Nr. 140059 gavo atsakovė, patvirtino tuometinis jos vadovas V. P., buvusi atsakovės apskaitininkė J. B. ir byloje pateikti gavimo įrodymai (pašto siuntos vokas). Sąskaita taip pat elektroniniu paštu ieškovo buvo išsiųsta O. K. R..

Ieškovas 2014 m. vasario mėn. pildydamas prekių tiekimo į kitas Europos Sąjungos šalis deklaraciją, Vokietijos mokesčių administratoriui buvo nurodęs ieškovo tiekiamų prekių Lietuvoje gavėją (atsakovę), kuris turėjo teisę priimti prekes ir pareigą apie tai pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai, pateikdamas atitinkamą deklaraciją. Be to, toks įsigijimas, kuriam taikomas 0 procentų PVM tarifas privalo būti deklaruojamas PVM mokesčio deklaracijos (forma FR0600) 21 eilutėje „ES įsigytos prekės“ ir 24 eilutėje „įsigytos iš ES PVM mokėtojų“. Taigi, tik atsakovė kaip faktinė prekių gavėja ir sąskaitoje faktūroje nurodyta prekių gavėja privalėjo deklaruoti ginčo objektu esančių karvių įsigijimą.

Nuo prekės perdavimo vežėjui momento ir jų pristatymo į paskirties vietą būtent atsakovei teko visa rizika, susijusi su krovinio iškrovimu, jo laikymu, perdavimu tretiesiems asmenims ir pan. Atsakovės ir trečiojo asmens tarpusavio santykiai, jų vykdoma ūkinė–finansinė veikla ir jos atitikimas teisės aktų reikalavimams, šių bendrovių valdymas ir finansinių dokumentų tvarkymas, vėlesnis karvių registravimas KB „Blauzdžių agroservisas“ vardu neturi reikšmės ir įtakos ieškovo teisei reikalauti iš atsakovės įvykdyti prievolę pagal sutartį.

Pažymėjo, kad atsakovės nurodymu įvykdytas pervežimas civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 konstatuotas kaip pasaugos teisinis santykis. Pasaugos teisinių santykių egzistavimo atsakovė civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 neginčijo, dėl ko šis sprendimas įsiteisėjo ir turi įstatymo galią.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo KB „Blauzdžių agroservisas“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

Įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 įrodinėjimo dalyko dalis buvo byloje dalyvavusių asmenų materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimas, todėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu teismo nustatyti ir konstatuoti ieškovo ir atsakovės sukurti sutartiniai prievoliniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai neabejotinai yra prejudicinis faktas šioje byloje.

Gyvulių pervežimo sutarties sudarymas ir vykdymas, siuntėjo statuse dalyvaujant ieškovui, o gavėjo – atsakovei, pardavimo sąskaitos forma pateiktas ieškovo reikalavimas atsakovei vykdyti sutartinę piniginę prievolę, pagrindžia faktą, kad pirkimo–pardavimo sandoriu tarp ieškovo ir atsakovės buvo sukurti pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.

Ieškovo veiksmai lemia, kad būtent ieškovas pasiūlė atsakovei sudaryti sutartį ir sutarties sąlygas, ieškovas sutartį faktiniais veiksmais vykdė, todėl akivaizdu, kad sutartiniai teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovės buvo ir atsakovė nepagrįstai juos neigia. Ieškovo ir atsakovės veiksmus įforminančių dokumentų visetas pagrindžia aplinkybę, kad faktiniuose sutartiniuose santykiuose dalyvavo ieškovas ir atsakovė.

Byloje teisingai nustatyta, kad realiai ieškovo ofertą akceptavo atsakovė, kuri priėmusi perduodamą prekę (karves) jas perdavė saugoti trečiajam asmeniui. Tai, kad karvės buvo užpajamuotos trečiojo asmens finansinėje atskaitomybėje, o atsakovė jų neapskaitė, tiesiog lemia būtinybę ištaisyti apskaitos klaidas. Teismas, spręsdamas dėl teisinių santykių turinio, vertina objektyvius sandorių sudarymo duomenis/dokumentus, konkludentinius veiksmus ir kt., o ne sandorių fiksavimo buhalterinės apskaitos registruose faktines aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad CMR važtaraštį gavėjo vardu pasirašė trečiasis asmuo, nes CMR važtaraštyje neįvardyta kieno vardu J. D. pasirašo. Tai, kad ji nebuvo atsakovės darbuotoja, neriboja jos teisės atsakovės vadovo pavedimu atlikti atsakovei privalomus sandorio vykdymo veiksmus.

Tai, kad atsakovės turtas buvo perduotas trečiajam asmeniui, nepagrindžia kad atsakovė prarado disponavimo karvėmis teisę. Trečiasis asmuo karvėmis disponavo pagal pasaugos teisinių santykių teisinį reglamentavimą. Trečiojo asmens veiksmai registruojant gyvulius nepagrindžia jo nuosavybės daiktinių teisių į ieškovo atsakovei perduotą turtą, nes registruoti galvijus turi ne tik jų savininkas, bet ir kitais teisiniais pagrindais juos laikantis asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

Nagrinėjamu atveju atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinį įrodymą – 2013 metų Kroes & Jansma GbR atsiskaitymų ataskaitą su ŽŪB „Panoterių ūkis“ ir prašo jį prijungti prie bylos. Nurodo, kad šis dokumentas patvirtina, jog dar 2013 m. ieškovą ir atsakovę siejo teisiniai santykiai dėl karvių pirkimo–pardavimo, todėl ieškovas turėjo visus atsakovės rekvizitus, kuriuos galėjo įrašyti į 2014 m. vasario 22 d. sąskaitą–faktūrą ar CMR važtaraštį. Šis rašytinis įrodymas yra pateikiamas tik su apeliaciniu skundu, kadangi ieškovo atstovas šias aplinkybės nurodė tik paskutiniajame posėdyje, kuomet buvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės, o atsakovės prašymą įpareigoti ieškovą pateikti duomenis apie ankstesnius teisinius santykius su atsakove teismas atmetė, dėl ko atsakovė neturėjo galimybės šiuos įrodymus pateikti anksčiau. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad pateiktas rašytinis įrodymas neatitinka CPK nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Be to, šis įrodymas galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktu nauju dokumentu nustatė, kad jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme ir apeliantė nepagrindė, kodėl minėto dokumento pateikimo būtinybė kilo vėliau. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės prašymą įpareigoti ieškovą pateikti duomenis apie ankstesnius teisinius santykius su atsakove, neatėmė iš atsakovės teisės jai pačiai teismui pateikti tokius jos turimus įrodymus. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad atsakovės su apeliaciniu skundu pateiktas rašytinis įrodymas neatitinka CPK nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų, nes nėra išverstas į valstybinę kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Kadangi apeliantės teikiamas naujas dokumentas neatitinka CPK nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų, o ir svarbių priežasčių, kodėl jis nebuvo pateiktas, kolegija nenustatė, todėl šį įrodymą atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo trūkumų

Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad atsakovės pateiktas apeliacinis skundas neatitinka reikalavimų, kadangi pasirašytas advokato M. B., tačiau nepasirašytas pačios atsakovės, todėl negalėjo būti priimtas.

CPK 306 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Minėtos CPK normos tikslas – užtikrinti, jog apeliacinės instancijos teismą pasiekiantys skundai būtų parengti tinkamai, juose būtų nurodyti esminiai teisiniai motyvai, kurie gali lemti ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2017 m. rugpjūčio 14 d. atsakovės ŽŪB „Panoterių ūkis“ apeliacinis skundas. Skundas pasirašytas apeliantės atstovo advokato M. B. (elektroninės bylos (toliau – el. b.) 2 t., b. l. 190–196). Byloje yra tarp advokatų kontoros AVERUS ir ŽŪB „Panoterių ūkis“ sudaryta 2016 m. balandžio 26 d. atstovavimo sutartis, pagal kurią advokatui M. B. suteikta teisė ŽŪB „Panoterių ūkis“ vardu apskųsti teismo sprendimus, surašyti ir pasirašyti apeliacinius skundus, atstovauti klientą visuose Lietuvos Respublikos teismuose (el. b. 1 t., b. l. 51–52). Apeliaciniame skunde nurodyta, kad advokatas apeliantę atstovauja pagal anksčiau nurodytą atstovavimo sutartį.

Galiojantis atstovavimo instituto teisinis reglamentavimas ne tik nenumato procesinės pareigos pasirašyti apeliacinį skundą per atstovą draudimo, bet ir įtvirtina nuostatą (kuri išliko ir po CPK 2017 m. liepos 1 d. pakeitimų), kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis).

Aptartų normų sisteminis aiškinimas akivaizdžiai patvirtina, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinama taip, kad tik asmeniškai atliktas apeliacinio skundo pasirašymas išreiškia apelianto valią paduoti apeliacinį skundą. Kai advokatas apeliacinį skundą pasirašo ne tik patvirtindamas aplinkybę, kad jis surašė apeliacinį skundą, bet ir būdamas tinkamai įgaliotas atstovaujamojo vardu paduoda apeliacinį skundą – toks apeliacinio skundo pasirašymas atitinka CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015) dėl kasacinio skundo priėmimo, kuri taip pat yra reikšminga ir sprendžiant apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Kadangi 2017 m. rugpjūčio 14 d. apeliacinis skundas surašytas ir pateiktas advokato, kuriam atsakovė atstovavimo sutarties pagrindu pavedė atlikti tokius veiksmus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinis skundas atitinka CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo priimtas.

Dėl prejudicinių faktų

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 įsiteisėjusiu 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu nustatyti faktai turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Apeliantė su tuo nesutinka ir teigia, kad civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudicinėmis, nes joje buvo nagrinėjama ir įrodinėjama trečiojo asmens deliktinė atsakomybė, o ne ieškovo ir atsakovės sutartiniai santykiai.

CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra išsamiai pasisakęs ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017; kt.). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija nustatė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 įrodinėjimo dalyko dalis buvo byloje dalyvavusių asmenų materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimas, t. y. teismas, nustatinėdamas ar atsirado KB „Blauzdžių agroservisas“ deliktinė atsakomybė, vertino byloje dalyvaujančius asmenis siejančius sutartinius ryšius. Dėl to nustatinėjant KB „Blauzdžių agroservisas“ veiksmų teisėtumą ir jos pareigą atsakyti ieškovui, teismas pirmiausia vertino veiksmų atitiktis šalių sudarytų sutarčių sąlygoms. Teismas civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 nustatė, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens ŽŪB „Panoterių ūkis“ buvo sudaryta karvių pirkimo–pardavimo sutartis, kurią ieškovas įvykdė, t. y. pagal žodinį susitarimą perdavė karves trečiajam asmeniui, kuris jas priėmė ir jam atsirado pareiga už jas sumokėti. Trečiasis asmuo ŽŪB „Panoterių ūkis“ vėliau karves perdavė atsakovei KB „Blauzdžių agroservisas“ laikinam karantininiam laikotarpiui. Teismas konstatavo, kad ieškovas nuo galvijų perdavimo momento prarado disponavimo jais teisę, todėl atsakovė savo veiksmais negalėjo padaryti žalos ieškovui. Kadangi ieškovas ginčą kildino iš tarp jo ir trečiojo asmens ŽŪB „Panoterių ūkis“ susiklosčiusių sutartinių santykių, todėl teismas konstatavo, kad teisę reikšti reikalavimą atlyginti žalą atsakovei KB „Blauzdžių agroservisas“ kaip pasaugos gavėjai arba kaip asmeniui, kuris be teisinio pagrindo įgijo tai, ko negalėjo gauti (CK 6.237 straipsnis), turi daikto pirkėjas (ŽŪB „Panoterių ūkis“), kuris nuo daikto perdavimo momento įgijo disponavimo teisę į daiktą. Ieškovas šiuo atveju gali reikšti reikalavimą kitai pirkimo–pardavimo sutarties šaliai (trečiajam asmeniui ŽŪB „Panoterių ūkis“) dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo jos vykdymo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į anksčiau išdėstytas aplinkybes ir CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat tai, kad Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 ieškovo ir atsakovės sutartiniai santykiai buvo įrodinėjimo dalyku, bylose dalyvauja tie patys asmenys, konstatuoja, jog Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 nustatytos aplinkybės dėl šalis siejusių karvių pirkimo–pardavimo santykių įgijo res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, o tai reiškia, kad šiuo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių revizuoti pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad atsakovė civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 nepasinaudojo nei apeliacijos, nei kasacijos teise, nors byloje nustatytos aplinkybės atsakovei sukūrė teisines pasekmes.

Dėl subjekto, kurį siejo pirkimo–pardavimo santykiai su ieškovu

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės. Apeliantės nuomone, CMR važtaraštis patvirtina, kad ieškovo ofertą įsigyti karves priėmė KB „Blauzdžių agroservisas“, pasirašęs kaip karvių gavėjęs. Šią aplinkybę taip pat patvirtina KB „Blauzdžių agroservisas“ veiksmai registruojant gyvulius. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas siekdamas įsitikinti prejudicinių faktų teisingumu civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015, dar kartą pakartotinai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir patvirtino minėtoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu sprendimu nustatytus faktus. Abiejose bylose buvo nustatyta, kad ieškovas tarėsi su atsakovės atstovu O. K. R. ir sutarties šalimi buvo nurodyta būtent atsakovė, kurios, kaip gavėjos duomenys nurodyti ir CMR važtaraštyje (el. b. 1 t., b. l. 21). 2017 m. sausio 24 d. teismo posėdyje O. K. R. patvirtino, kad derėjosi su ieškovu dėl sutarties sudarymo (2017 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 1:24:42–1:28:42 min.). Krovinio pristatymo vieta važtaraštyje nurodyta atsakovės buveinės vieta (Panoterių mstl.). 2014 m. vasario 22 d. sąskaita Nr. 140059 už pristatytą krovinį buvo išrašyta ir paštu išsiųsta atsakovei ŽŪB „Panoterių ūkis“ (el. b. 1 t., b. l. 7–10). Šios sąskaitos gavimas yra patvirtintas atsakovės ŽŪB „Panoterių ūkis“ antspaudu (popierinės bylos 2 t., b. l. 29–30). Be to, ieškovas 2014 m. vasario mėn. Vokietijos mokesčių administratoriui buvo nurodęs ieškovo tiekiamų prekių Lietuvoje už 37 000 Eur gavėją – atsakovę ŽŪB „Panoterių ūkis“ (kurios PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini); el. b. 2 t., b. l. 63–64). 2017 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje buvęs atsakovės vadovas V. P. patvirtino, kad krovinys buvo pristatytas atsakovei jos buveinės adresu, tik po to atsakovės vadovo pavedimu pervežtas į trečiojo asmens fermą, kurioje krovinį priėmė fermos vedėja J. D. (2017 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 13:10–18:50 min.).

Pagal CMR 12 straipsnio 2 dalį siuntėjas praranda disponavimo kroviniu teisę nuo to momento, kai antrasis važtaraščio egzempliorius perduodamas gavėjui arba kai gavėjas priima krovinį. CK 4.49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.

Teisėjų kolegijos vertinimu, karvių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas ir jos vykdymas, pardavimo sąskaitos Nr. 140059 forma pateiktas ieškovo reikalavimas atsakovei sumokėti už parduotus galvijus, pagrindžia faktą, kad pirkimo–pardavimo sutartimi tarp ieškovo ir atsakovės buvo sukurti pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad ieškovė, kaip pardavėja, įvykdė savo pareigą ir per vežėją perdavė atsakovei jos nusipirktas prekes, todėl atsakovei jas priėmus, jai atsirado pareiga už prekes sumokėti. Aplinkybė, jog krovinio važtaraštyje gavėjo vietoje pasirašė KB „Blauzdžių agroservisas“ fermos vedėja J. D., nepaneigia sutarties sudarymo su atsakove fakto, nes važtaraštyje vedėja pasirašė atsakovės vadovo V. P. pavedimu, jau priėmus karves atsakovės teritorijoje. Šias aplinkybes teismo posėdžių metu patvirtino buvęs atsakovės vadovas V. P. ir liudytoja apklausta J. D. (2017 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 13:10–14:36 min.; Jonavos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-2324-559/2015 2015 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašo 18:00–21:40 min.). Tolesnis karvių pervežimas rodo, kad atsakovės vadovas jau buvo perėmęs atgabentų karvių disponavimo ir nuosavybės teisę ir įgyvendindamas šias teises įsakė perkelti karves į trečiojo asmens KB „Blauzdžių agroservisas“ fermą karantino laikotarpiui.

Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nepagrįstas apeliantės argumentas, kad apeliantė nebuvo karvių savininkė, nes ji karvių nebuvo įregistravusi. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2017 m. birželio 28 d. raštas Nr. 1S-5146 patvirtina, kad 2014 m. balandžio 22 d. visos 26 karvės buvo įregistruotos Ūkinių gyvūnų registro centrinėje duomenų bazėje (toliau – ŪGR CDB) gyvūnų laikytojo KB „Blauzdžių agroservisas“ vardu, kuris atliko kitus teisės aktų reikalaujamus veiksmus, t. y. kreipėsi dėl galvijo paso išdavimo ir grąžinimo (el. b. 2 t., b. l. 154–155). Vis dėlto, aplinkybė, kad karvės buvo užregistruotos trečiojo asmens vardu nesudaro pagrindo konstatuoti, kad trečiasis asmuo buvo jų savininkas. Pažymėtina, kad pagal Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo (patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234) 15 punktą kiekvienas laikytojas privalo ženklinti, registruoti laikomus ūkinius gyvūnus ir tvarkyti jų apskaitą. Šio aprašo 3 punkte nustatyta, kad ūkinio gyvūno laikytojas yra ne tik ūkinio gyvūno savininkas, bet ir jį atlygintinai ar neatlygintinai laikantis asmuo. Taigi, trečiasis asmuo neprivalėjo būti galvijų savininkas, kad pagal teisės aktus galėtų juos registruoti ŪGR CDB.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje teisingai nustatyta, jog nuo prekių pristatymo į paskirties vietą ir jų perdavimo momento būtent atsakovei teko visa rizika, susijusi su krovinio iškrovimu, jo laikymu, perdavimu tretiesiems asmenims. Tai, kad karvės buvo apskaitytos ne atsakovės, o trečiojo asmens buhalterinėje apskaitoje, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sutartiniai teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad buhalterinės apskaitos duomenys nėra civilinių teisinių santykių sukūrimą pagrindžiantys įrodymai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl susiklosčiusių pirkimo–pardavimo santykių tarp ieškovo ir atsakovės, įvertino byloje esančių įrodymų visumą (rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų parodymus, civilinės bylos Nr. e2-2324-559/2015 medžiagą) ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė priimdama 26 vienetus karvių ir pakeisdama jų iškrovimo vietą veikė savo rizika. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės ir trečiojo asmens tarpusavio santykiai, šių bendrovių valdymas ir finansinių dokumentų tvarkymas, vėlesnis karvių registravimas trečiojo asmens vardu neturi įtakos ieškovo teisei reikalauti iš atsakovės sumokėti už pagal sutartį pristatytas prekes.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta karvių pirkimo–pardavimo sutartis, kurią ieškovas įvykdė perdavęs atsakovei jos nusipirktas prekes, ko pasėkoje atsakovei atsirado pareiga už gautas prekes sumokėti sutartą kainą. Tai, kad atsakovė gautas prekes perleido trečiajam asmeniui, neatleidžia jos nuo pareigos įvykdyti prievolę ieškovui.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui nedaro, todėl dėl jų nepasisako.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, reglamentuojančias prejudicinių faktų ir tarp šalių susiklosčiusių sutartinių teisnių santykių nustatymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš jos priteistinos ieškovo ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas Kroes&Jansma GbR patyrė 525 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimu (el. b. 3 t., b. l. 34–36). Trečiasis asmuo KB „Blauzdžių agroservisas“ patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimu (el. b. 3 t., b. l. 39–40). Ieškovo ir trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 punktas, maksimali suma 1 090,31 Eur), yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl atmetus apeliacinį skundą, priteistinos iš apeliantės atsakovės ŽŪB „Panoterių ūkis“ (CPK 93, 98 straipsniai).

Pagal Kauno apygardos teismo pažymą, apeliaciniame procese turėta 5,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš apeliantės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės žemės ūkio bendrovės „Panoterių ūkis“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovo Kroes&Jansma GbR (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 525 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės žemės ūkio bendrovės „Panoterių ūkis“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) trečiajam asmeniui kooperatinei bendrovei „Blauzdžių agroservisas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės žemės ūkio bendrovės „Panoterių ūkis“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 5,67 Eur (penkis eurus 67 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėNerijus MeilutisEgidijus Tamašauskas