- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-19
- Bylos Nr.
- eAS-113-662/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04894-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- V. V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 2S-468-(15.2.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. V. V.“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis, kaip A. V. V. teisių paveldėtojas, yra pretendentas Vilniaus miesto teritorijoje atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas). Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (toliau – ir Teritorijų sąrašas).
Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 30-856/23 iš Teritorijų sąrašo buvo išbrauktos atskiros teritorijos, viso 11 pozicijų, taip pat patvirtintas Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas (toliau – ir Sklypų sąrašas). Sklypų sąraše įrašyti 46 sklypai, skiriami nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintą eilę.
Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-2289/23 buvo pakeistas Teritorijų sąrašas, iš jo išbraukta 11 pozicijų, taip pat pakeistas Sklypų sąrašas – išbrauktas 1 žemės sklypas.
Administracijos direktorius 2023 m. lapkričio 21 d. priėmė įsakymą Nr. 30-2669/23 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas), kuriuo pakeitė Teritorijų sąrašą – išbraukė 8 pozicijas, taip pat pakeitė Sklypų sąrašą – išbraukė 5 sklypus.
Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. priėmė potvarkį Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos” (toliau – ir Potvarkis), kuriame nurodė, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas, daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir pasiūlė NŽT pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus kitais Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais.
Vadovaujantis minėtais Administracijos direktoriaus įsakymais ir Potvarkiu, NŽT priėmė Sprendimą.
Pareiškėjo vertinimu, 2023 m. spalio 9 d. Įsakymu ir 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymu neteisėtai buvo sumažinti Teritorijų sąrašas ir Sklypų sąrašas, iš kurių jis galėtų rinktis žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, ir nepagrįstai apribotos jo pasirinkimo galimybės, todėl Sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės, neleidžiant pasirinkti iš platesnio žemės sklypų sąrašo, negali būti laikomas teisėtu.
Byloje gauti NŽT ir Administracijos atsiliepimai į skundą, kuriais prašoma atmesti pareiškėjo skundą.
II.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. eI3-2898-423/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04894-2024-6) iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059‑2023-5) pagal pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą atsakovui Administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – NŽT) dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pažymėjo, jog Sprendimas, kaip galutinis NŽT sprendimas nuosavybės teisių atkūrimo procese, yra tiesiogiai susijęs ir sąlygotas iki tol atliktų Administracijos veiksmų, nustatant laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotus ir formuojant grąžinamus natūra žemės sklypus.
Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose yra išnagrinėta administracinė byla Nr. el3‑4874-535/2024 dėl 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo, kuriuo pakeistas Teritorijų sąrašas ir Sklypų sąrašas, panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymą panaikino, tačiau buvo gautas apeliacinis skundas, todėl byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme (administracinės bylos Nr. eA-1997-502/2024) ir galutinis teismo sprendimas šioje byloje nėra įsiteisėjęs.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas Sprendimo neteisėtumą grindė tuo, jog Administracijos direktoriaus įsakymais, galbūt neteisėtai sumažinus Teritorijų sąrašus ir Sklypų sąrašus, buvo neteisėtai apribota galimybė atkurti nuosavybės teises jo pageidaujamu būdu, o vienas iš Administracijos direktoriaus įsakymų (2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas, kuriuo sumažinti Teritorijų sąrašai ir Sklypų sąrašai), yra ginčijamas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, nusprendė, jog nagrinėjama byla ir Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų administracinė byla Nr. el3-4874-535/2024 yra tarpusavyje susijusios. Taigi, nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų – ir pareiškėjui, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo, t. y. 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo teisėtumo vertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, tiesiogiai priklausys ir skundžiamo Sprendimo – galutinio NŽT sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pagrįstumo vertinimas nagrinėjamoje byloje. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje negali vertinti 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo teisėtumo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, turės tiesioginę reikšmę teismo sprendimui nagrinėjamoje administracinėje byloje vertinant skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nusprendė, jog yra pagrindas nagrinėjamą bylą sustabdyti iki kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024.
III.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba ir trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija nesutiko su Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi ir pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atskiruosius skundus dėl šios nutarties panaikinimo.
Šalies argumentai
NŽT atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį ir tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės.
NŽT pažymi, jog nagrinėjamoje byloje yra skundžiamas NŽT Sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn Žemės sklypą, o ne Administracijos priimti įsakymai, t. y. skundo dalykas nėra susijęs su Administracijos direktoriaus įsakymais, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino Potvarkio 2 punkto, kuriuo buvo nuspręsta, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra užbaigtas.
NŽT nurodo, kad veikdama pagal savo kompetenciją ir vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) 32–41 punktų nuostatomis, priimdama administracinius aktus (2024 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 2VĮ-1 ,,Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir NŽT Įsakymas 1), kuriuo patvirtino Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašą; 2024 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 2VĮ-2 ,,Dėl piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir NŽT Įsakymas 2), kuriuo patvirtino Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, sąrašą (toliau – ir Piliečių sąrašas); 2024 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 2VĮ-3-(15.2.1 E.) ,,Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilės patvirtinimo“ (toliau – ir NŽT Įsakymas 3), kuriuo patvirtino Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę (toliau – ir Eilė) bei patvirtindama Eilę, Piliečių sąrašą ir Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą, atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, o nurodyti bei NŽT priimti administraciniai aktai yra nenuginčyti bei galiojantys. Be to, NŽT pažymėjo, kad nei vienoje administracinėje byloje nebuvo prašyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti NŽT vykdyti susirinkimus, kuriuose pretendentai rinkosi naujus žemės sklypus individualiai statybai Vilniaus mieste.
NŽT vertinimu, net ir panaikinus Administracijos direktoriaus priimtus 2023 m. spalio 9 d. Įsakymą ir 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatas bei esant priimtam Potvarkiui ir vadovaujantis Atkūrimo įstatymo bei Tvarkos nuostatomis, Administracijos direktorius negalėtų projektuoti naujų perduotinų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų ar jų dalių, o NŽT negalėtų jų įtraukti į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašus pirmiausia dėl to, kad: 1) Administracija pateikė pakankamai žemės sklypų, kad būtų patenkintas visų pretendentų, įrašytų į Eilę, poreikis gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą ar jo dalį ir tas poreikis yra tris kartus didesnis, negu reikalingas. Taigi NŽT nebeturi poreikio tokių žemės sklypų gauti papildomai; 2) NŽT yra patvirtinusi galutinį Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašą ir šis sąrašas yra galiojantis bei remiantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalimi, Tvarkos 38 punktu bei Potvarkio 2 punktu negalėtų būti keičiamas. NŽT vertinimu, priešingas aiškinimas suponuotų nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą bei būtų pažeidžiami asmenų, kuriems vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, remiantis Eile, NŽT Įsakymu 1 ir NŽT Įsakymu 2, 2024 metais NŽT sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės ir kurie Nekilnojamojo turto registre išviešino savo nuosavybės teises, teisėti interesai ir lūkesčiai, kadangi NŽT iš naujo atlikus Tvarkos 38 punkte nurodytas procedūras, šie asmenys atsirastų nelygioje padėtyje lyginant su pareiškėju ir kitais asmenimis, kurie kreipėsi į teismus dėl NŽT 2024 metais priimtų sprendimų atkurti nuosavybės teises pagal patvirtintą Eilę ir Piliečių sąrašą, panaikinimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad teismai nėra pritaikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, NŽT privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, o būtent – organizuoti susirinkimą ir iš NŽT Įsakymu 1 patvirtinto Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo siūlyti rinktis likusius nepasirinktus žemės sklypus piliečiams pagal Eilę (neatvykusiems dėl pateisinimų priežasčių) (Atkūrimo įstatymo 21 str. 7 d.).
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį.
Administracija tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl minėtų bylų sąsajumo prejudiciniu ryšiu ir klaidingai nusprendė, kad kitoje administracinėje byloje nustatyti faktai turės esminę reikšmę nagrinėjamai bylai.
Žemesnės instancijos teismas
Administracija nurodo, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio nėra aišku ir suprantama, kokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas konstatavo tiesioginį ryšį tarp NŽT Sprendimo ir Administracijos 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo. Administracijos vertinimu, nors bendrame kontekste galima įžvelgti tam tikras sąsajas tarp NŽT Sprendimo ir Administracijos 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo, tačiau jos yra labai tolimos ir labiau hipotetinės, o ne tiesioginės ir konkrečiai galinčios lemti išvadas dėl NŽT sprendimo pagrįstumo.
Administracija mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti NŽT Sprendimo teisėtumą, nes, priešingai, nei teigiama skundžiamoje nutartyje, šio sprendimo teisėtumas nėra tiesiogiai sąlygotas kitoje byloje skundžiamo akto. Nors nagrinėjamos bylos bendrame kontekste gali būti laikomos susijusiomis, tačiau šiuo konkrečiu atveju, tai nesudaro objektyvaus, pagrįsto ir teisėto pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Nagrinėjamą bylą galima nagrinėti ir nelaukiant iki bus išspręsta kita byla.
Administracija tvirtina, kad NŽT Įsakymas 1, kuris ir yra pagrindas pretendentams rinktis naujus žemės sklypus, nėra skundžiamas teismine tvarka, jo atžvilgiu nėra pritaikytų jokių reikalavimo užtikrinimo ar laikinųjų apsaugos priemonių, todėl NŽT pagrįstai ir teisėtai, vykdydama savo tiesiogines iš Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos kylančias pareigas, kvietė pretendentus rinktis iš tris kartus pretendentų poreikį viršijančio Sklypų sąrašo.
Administracija teigia, kad NŽT nebeturi poreikio gauti papildomai naujų žemės sklypų piliečiams neatlygintinai suteikti, nes jų savo žinioje turi tiek, kad galėtų įgyvendinti visų pretendentų, laukiančių eilėje, teisę gauti neatlygintinai žemės sklypą ar jo dalį. Administracijos vertinimu, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad net tuo atveju, jeigu ir būtų panaikintas 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas, Sprendimo panaikinimas savaime nesukeltų jokių pareiškėjo (galimai klaidingai) įsivaizduojamų padarinių pastarajam. Administracijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejose bylose ir klaidingai konstatavo, kad egzistuoja tiesioginis teisinis ryšys tarp šių administracinių bylų, o kitoje administracinėje byloje nustatyti faktai turės esminę reikšmę nagrinėjamai bylai ir užtikrins teisingą jos išnagrinėjimą ir teisingo bei teisėto sprendimo priėmimą.
Administracijos manymu, analizuojant abiejų bylų įrodinėjimo dalykus bei kitas su bylomis susijusias reikšmingas aplinkybes, akivaizdu, kad administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 yra ginčijami procedūriniai Administracijos dokumentai, kurių panaikinimas nesukurs jokios prejudicijos šioje nagrinėjamoje byloje. Be to, pareiškėjas nėra tos bylos šalis, pareiškėjo atžvilgiu jau yra priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises į jo laisva valia pasirinktą žemės sklypą iš galutinio NŽT patvirtinto Sklypų sąrašo. Pareiškėjas nebuvo verčiamas rinktis konkretaus žemės sklypo, jis galėjo savo nuosavybės teises atkurti ir kitu įstatymo numatytu būdu.
Administracija vertino, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė ir nepaaiškino, kokiu būdu ir kokiu ryšiu yra susijusios minimos administracinės bylos. Vien tai, kad jas sieja bendra tema „nuosavybės teisių atkūrimas“ nesudaro pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą ir prieštarauja nuosekliai formuojamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kurioje pažymima, kad teismas negali stabdyti bylos, vadovaudamasis abstrakčiais argumentais.
Administracija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-435-624/2024, buvo nagrinėjamas pareiškėjų, siekusių būti įtrauktais į bylą trečiųjų suinteresuotų asmenų statusu, atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo protokolinės nutarties, kuria netenkintas šių asmenų prašymas ir konstatuota, kad nėra jokio teisinio pagrindo įtraukti šiuos asmenis į administracinės bylos dėl Įsakymo 2 panaikinimo nagrinėjimą, kadangi šie asmenys, visų pirma, neturi teisinio suinteresuotumo, didžiajai daliai asmenų nuosavybės teisės jau yra atkurtos, antra, bylos baigtis neturės įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms.
Administracija, apibendrinusi, tai kas išdėstyta, padarė išvadą, kad administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 nebus nustatinėjamos jokios aplinkybės, be kurių negalėtų būti tęsiama nagrinėti ši administracinė byla, o ir pats teismas konkrečiai neįvardijo ir nemotyvavo, be kokių aplinkybių jis negali atkurti teisinės taikos tarp šalių šioje administracinėje byloje ir kokių aplinkybių jis pats nustatyti negali. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjama byla yra susijusi su administracine byla Nr. el3-4874-535/2024, ir, kad buvo šiuo atveju poreikis sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas V. V. atsiliepimuose į NŽT ir Administracijos atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Pareiškėjas, be kita ko, prašo teismo skirti NŽT ir Administracijai baudas už piktnaudžiavimą administraciniu procesu bei priteisti iš NŽT bei Administracijos pareiškėjo naudai visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas, pakartodamas bylos esmines aplinkybes, bylai aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, laikosi pozicijos, jog nagrinėjama administracinė byla ir išnagrinėta administracinė byla Nr. el3-4874-535/2024 yra tarpusavyje susijusios. Nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams (įskaitant ir pareiškėjui), galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo, tiesiogiai priklausys ir skundžiamo Sprendimo – galutinio NŽT sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pagrįstumo vertinimas nagrinėjamoje byloje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Vyriausybės atstovas kreipėsi į teismą, prašydamas ištirti, ar 2024 m. sausio 2 d. potvarkis Nr. 955-/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Vyriausybės atstovo kreipimasis yra priimtas ir 2024 m. sausio 2 d. potvarkio Nr. 955-/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ teisėtumas yra tikrinamas administracinėje byloje Nr. eI4-12410-1161/2024. Todėl vien aplinkybė, kad yra tikrinamas šio norminio akto teisėtumas, kuriuo NŽT remdamasi priėmė skundžiamą Sprendimą, sudaro pagrindą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Be kita ko, anot pareiškėjo, jei bus pripažinta, kad 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. Administracijos direktoriaus įsakymai yra neteisėti, tai išbrauktose teritorijose turi būti formuojami žemės sklypai grąžinimui ir nuosavybės teisių atkūrimo procesas turi būti tęsiamas. Priešingu atveju, susidariusi situacija prieštarautų konstituciniam teisinės valstybės principui bei pačiai žemės atkūrimo procedūros esmei bei tikslams.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pasisakęs šiuo Administracijos keliamu klausimu identiškose administracinėse bylose Nr. eAS‑729‑602/2024 ir Nr. eAS-730-502/2024.
Šalies argumentai
Pareiškėjo įsitikinimu, Administracija ir NŽT šioje byloje pateikė atskiruosius skundus, prašydamos panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas, nors žino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas identiškose bylose jau yra konstatavęs, kad tokio turinio bylos privalo būti stabdomos. Tokiais savo veiksmais Administracija ir NŽT elgiasi ne tik nesąžiningai, bet ir neteisėtai, nes valstybės resursus naudoja ne teisės aktuose nurodytoms funkcijoms įgyvendinti, bet siekiant apsunkinti pareiškėjo teisę į gynybą. Anot pareiškėjo, toks proceso šalių elgesys turi būti įvertintas pagal ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą, skiriant Administracijai ir NŽT baudas už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į NŽT atskirąjį skundą prašo jį tenkinti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Administracija pritaria NŽT pozicijai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo ir prašo vadovautis Administracijos atskirajame skunde nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinės bylos Nr. eI3‑2898-423/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04894-2024-6) nagrinėjimą iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) pagal pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – NŽT) dėl įsakymo panaikinimo, akcentavęs tarp bylų egzistuojantį prejudicinį ryšį.
Atsakovas NŽT ir trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija nepritarė administracinės bylos sustabdymui ir pateikė atskiruosius skundus.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
Administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013, 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014, 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019 ir kt.).
Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011, 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019 ir kt.).
Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).
Regionų administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3‑4874‑535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo, kuriuo pakeistas Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“, t. y. pakeistas 2 punktu patvirtintas Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašas ir išbrauktos iš jo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutės; pakeistas 3 punktu patvirtintas Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas ir išbrauktos iš jo 26, 27, 29, 30, 31 eilutės (2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo 1 p.). Taip pat šiuo įsakymu nustatyta, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra; šio įsakymo 1 punktas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. (2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo 2 p.).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo panaikinti NŽT 2024 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 2S-468-(15.2.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. V. V.“, kuriuo pretendentui atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,0600 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,3332 ha žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skundą, be kita ko, grindžia tuo, jog Administracijos direktoriaus įsakymais galbūt neteisėtai pakeitus (sutrumpinus) Sklypų ir Teritorijų sąrašus, jam nepagrįstai buvo apribotos galimybės rinktis iš platesnio grąžintinų sklypų sąrašo.
Įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) kilusių ginčų pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pareiškėjo skundžiamas galutinis NŽT sprendimas nuosavybės teisių atkūrimo procese yra tiesiogiai susijęs ir nulemtas iki tol atliktų Administracijos veiksmų nustatant laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotus ir formuojant grąžinamus natūra žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3‑4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo, kuriuo buvo pakeistas (sutrumpintas) Sklypų sąrašas, teisėtumo turės tiesioginės reikšmės vertinant pareiškėjo skundžiamo Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.
Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Potvarkio 2 punkto, kad kiti NŽT administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo procese yra nenuginčyti bei galiojantys, kad teismai nėra pritaikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl NŽT privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, kad pareiškėjo elgesys nuosavybės teisių atkūrimo procese nesudaro pagrindo stabdyti administracinę bylą, yra susiję su ginčo esme ir vertintini bylą nagrinėjant iš esmės. Šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl galimybės toliau nagrinėti administracinę bylą, esant procesinio pobūdžio aplinkybėms (kitos administracinės bylos nagrinėjimas teisme). Todėl NŽT ir Administracijos atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Be kita ko, kaip teisingai pastebėjo pareiškėjas, Vyriausybės atstovas kreipėsi į teismą dėl Potvarkio teisėtumo (administracinė byla Nr. eI4-12410-1161/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03346-2024-7)). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad norminė byla dar nėra išnagrinėta.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-729-602/2024, kurioje buvo vertinamas Regionų administracinio teismo nutarties sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5), teisėtumas ir pagrįstumas, ir kurios aplinkybės yra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3‑4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo, kuriuo buvo pakeistas (sutrumpintas) Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas, teisėtumo turės tiesioginės reikšmės, vertinant pareiškėjų ginčijamų Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Analogiškos ir nuoseklios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS‑730-502/2024, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS‑727‑789/2024, 2025 m. sausio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-66-415/2025, 2025 m. sausio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-41-502/2025, 2025 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-26-492/2025, 2025 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-25-968/2025, 2025 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-114-556/2025, 2025 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-28-968/2025, 2025 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-35-968/2025, 2025 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-40-552/2025, 2025 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-43-575/2025, 2025 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-137-602/2025, 2025 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS‑112‑815/2025 ir kt.
Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo skirti NŽT ir Administracijai baudas už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalies naudojimasis įstatyme suteikta teise apskųsti teismo procesinį sprendimą negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas procesu, todėl nėra pagrindo skirti Administracijai ir NŽT baudas.
Pareiškėjas prašo priteisti jam iš NŽT ir Administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra išnagrinėta iš esmės ir nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas, pareiškėjo prašymas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali būti tenkinamas.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad NŽT ir Administracijos atskirųjų skundų argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl NŽT ir Administracijos atskirieji skundai atmetami, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.