Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-01-13 · Civilinė byla Nr. 2S-471-450/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-13
Bylos Nr.
2S-471-450/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Atsakovas
I. K.
Ieškovas
R. A.
Civilinė byla Nr. 2S-471-450/2015Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-22989-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 124.; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovei I. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės iškeldinimo iš neteisėtai užvaldytų patalpų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu už akių patenkino ieškovės R. A. ieškinį: atidalino ieškovei R. A. asmeninės nuosavybės teise iš bendros dalinės nuosavybės natūra pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto Nr. 2 patalpas 20011 m. liepos 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksais: R-1 (3,70 kv.m), 2-1 (3,51 kv.m), 2-2 (7,8 kv.m), 2-3 (10,53 kv.m), 2-5 (14,54 kv.m), 2-6 (7,37 kv.m), kurioms Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. A-30-2169 suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), taip pat atidalino I. K. asmeninės nuosavybės teise iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra – pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto Nr. 1 patalpas 2011 m. liepos 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksais: R-1 (11,22 kv.m), 1-1 (5,27 kv. m), 1-2 (17,62 kv.m), 1-3 (3,97 kv.m); iškeldino I. K. su visu jai priklausančiu turtu iš savavališkai užimtos ieškovei R. A. nuosavybės teise priklausančios patalpos – kambario, pažymėto indeksu 2-5 (14,54 kv.m), esančio pastato-gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bute Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Atsakovė I. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 6 punkto pagrindais atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-29987-566/2013, kurioje buvo priimtas sprendimas už akių. Teigė, kad sprendimas už akių yra neteisėtas, nes faktiškai jokių procesinių dokumentų ji nėra gavusi, dėl jokių teismo dokumentų, siųstų jai paštu, gavimo nėra pasirašiusi. Dokumentų dėl procesinių dokumentų gavimo objektyviai negalėjo pasirašyti, nes nuo 2011 m. sirgo sunkiomis ligomis, jos nuolat nebūdavo gyvenamosios vietos adresu, ji gydėsi ligoninėse bei ambulatoriškai būdama savo sūnaus namuose. Mano, kad civilinėje byloje galimai buvo klastojami dokumentai. Nurodė, kad sprendimas už akių neteisėtas ir dėl to, kad sprendimu buvo neteisėtai atidalintas jai nuosavybės teise priklausantis turtas – kambarys, pažymėtas indeksu 2-5 (14,54 kv.m, esantis gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bute Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – kurį ji pakvitavimo pagrindu, dalyvaujant liudytojams, įgijo iš buvusios kambario savininkės N. A. Ieškovė faktiškai negyvena name ir nesinaudoja jai priklausančiomis gyvenamosios ir pagalbinėmis patalpomis bei siekia neteisėtai užvaldyti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovei R. A. pagal 2007 m. lapkričio 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. R8-5209 nuosavybės teise priklauso 80/100 dalių 78,50 kv.m bendro ploto pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o 20/100 dalių minėto pastato pagal 1992 m. rugsėjo 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 13-3876 priklauso atsakovei I. K. Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1981 m. rugpjūčio 6 d. išdavė I. A. orderį ir suteikė teisę apsigyventi 33,54 kv. m bendro ploto 3-jų kambarių gyvenamojoje patalpoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). 1982 m. rugpjūčio 5 d. I. A. įregistravo santuoką su N. A. Nustatyta, kad 1991 m. gruodžio 21 d. I. A. ir N. A. sudarė susitarimą dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo iš valstybės N. A. vardu. 1992 m. birželio 25 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu už 11060 rublių N. A. buvo perleista nuosavybės teisė į 80/100 dalių 64,16 kv. m bendro ploto namo ir kitus negyvenamuosius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). 2002 m. rugsėjo 6 d. mirus N. A., minėta namo dalis, taip pat žemės sklypo ir kitų negyvenamųjų pastatų dalys 2003 m. kovo 12 d. išduotų paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir nuosavybės teisės liudijimo pagrindu perėjo asmeninės nuosavybės teise I. A., kuris 2007 m. balandžio 12 d. mirė. Minėtas turtas 2007 m. lapkričio 22 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu perėjo ieškovės nuosavybėn. Byloje nėra įrodymų, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti ginčo namo duomenys ir sandoriai, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, yra ginčijami ar nuginčyti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad ji 1994 m. spalio 9 d. sumokėjo buvusiai ginčo kambario savininkei N. A. 800 dolerių už 14,51 kv.m. kambarį, t.y. būtent už tą kambarį, iš kurio ji pagal teismo sprendimą buvo iškeldinta ir pateiktas pakvitavimas, nepatvirtina, kad kambarys, pažymėtas indeksu 2-5 (14,54 kv. m), esantis pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bute Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė. Priešingai, šias aplinkybes paneigia Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys, kurie nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, pagal pakvitavimo metu (1994 m.) galiojusio Civilinio kodekso (1964 m. redakcija) 255 straipsnį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Taigi pareiškėjos nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl proceso atnaujinimo remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu reikšmės neturi, kadangi neįrodo žymaus konkrečių faktinių duomenų skirtumo nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, todėl prašymas atnaujinti procesą šiuo pagrindu atmestas kaip nepagrįstas (CPK 178 str., 185 str.).

Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos teiginius, kad neteisėtai buvo atidalintas turtas, t.y. nusavinta jai teisėtai priklausanti dalis, nes iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei R. A. priklauso 80/100 dalys 78,50 kv. m bendro ploto pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu 20/100 dalys minėto pastato pagal 1992 m. rugsėjo 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 13-3876 priklauso atsakovei I. K., kas sudaro 15,70 kv. m bendro ploto, skaičiuojant nuo 78,50 kv. m. bendro ploto, kai tuo tarpu teismo sprendimu atsakovei atidalinto turto - atsakovei tenkanti turto dalis sudaro 26,86 kv. m bendro ploto bei 11,22 kv. m ploto rūsys, t.y. pagal ieškovės siūlomą turto atidalijimo planą atsakovei tenkanti reali turto dalis viršija jai priklausančią idealiąją turto dalį.

Teismas nustatė, kad atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas buvo įteikiami CPK 123 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka per antstolį (įteikti 2013-09-10), tačiau atsakovė atsisakė priimti procesinius dokumentus, o tai pagal CPK 124 straipsnio 2 dalį prilyginama procesinio dokumento įteikimui ir laikytina tinkamu dokumentų įteikimu. Prašymą apie dokumento atsisakymą priimti 2013 m. rugsėjo 10 d. savo parašu ir antspaudu patvirtino antstolė Daiva Prunskienė. Teismas neturi duomenų, kad šie duomenys būtų suklastoti. Be to, pareiškėja prašyme pati pripažino, kad vieną kartą jai mėgino įteikti kažkokius dokumentus, tačiau ji suabejojusi atliekamų veiksmų teisėtumu bei sąžiningumu, todėl ant jokių dokumentų nepasirašinėjo. Atsakovė pati nebuvo aktyvi nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-29987-566/2013, nesinaudojo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis teikti įrodymus, duoti paaiškinimus teismui, paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir kt. (CPK 42 str.), todėl įsiteisėjus teismo sprendimui už akių privalo jį vykdyti (CPK 18 str.).

Nors pareiškėja prašė atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, tačiau teismo duomenis nėra jokio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, dokumentų arba įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Pareiškėja nenurodė, kokiu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, dokumentų arba įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas ir nepridėjo įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Nesant tokio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu atmestas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

Kadangi teismas neturi ir tokių duomenų, jog I. K. įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų pripažinta neveiksnia, todėl prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

Remiantis išdėstytu, teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje pareiškėjos nurodytais pagrindais. Neatnaujinus proceso, nesvarstyti kiti pareiškėjos prašyme nurodyti prašymai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė I. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Teismo nutartis yra šališka ir neobjektyvi. Teismas neišsamiai ir nevisapusiškai įsigilino į visas reikšmingas bylos aplinkybes bei jos nurodytus argumentus, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo nepagrįstai atmestas. Priimdama skundžiamą nutartį, teisėja tendencingai atrinko ir rėmėsi tomis kasacinio teismo nutartimis, kurios nėra palankios pareiškėjai.

2) Apie tai, kad jau yra priimtas sprendimas už akių, ji faktiškai sužinojo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų metu (2014 m. balandžio 14 d.). Priešingai nei konstatavo teismas, jai asmeniškai antstolis jokių procesinių dokumentų neįteikė. Jokių dokumentų ji nebuvo gavusi ir iš ieškovės, ar jos atstovo.

3) Teismo sprendimas už akių yra neteisėtas, nes juo buvo nusavinta jai teisėtai priklausanti dalis buto, t.y. 14,54 kv.m kambarys. Tai įrodo pakvitavimas, kurį surašė ir pasirašė buvusi kambario savininkė N. A. Iš pakvitavimo matyti, kad 1994 m. ji sumokėjo N. A. (buvusiai kambario šeimininkei) už 14,54 kv.m kambarį, tokiu būdu jį nusipirkdama. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir liudytojai. Po pakvitavimo pasirašymo ir pinigų sumokėjimo jai nuosavybės teisėn faktiškai perėjo nekilnojamasis turtas – kambarys, tačiau ji dėl subjektyvių priežasčių (būdama ligota ir garbaus amžiaus) neįformino pirkimo - pardavimo sutarties notariškai ir teisiškai nesutvarkė visų reikiamų dokumentų. Tačiau šios subjektyvios priežastys neleidžia konstatuoti, kad sandorio - kambario pirkimo - pardavimo nebuvo. Be to, pareiškėja labai ilgą laiką nekliudomai naudojosi minimu kambariu, kaip savo asmenine nuosavybe, dėl ko ieškovei niekuomet nebuvo kilę pretenzijų pareiškėjai. Kita svarbi faktinė aplinkybė yra ta, kad ieškovė faktiškai negyvena minėtame name, nesinaudoja jai priklausančiomis gyvenamosiomis ir pagalbinėmis patalpomis, o, atlikdama galimai neteisėtus veiksmus, siekia neteisėtai užvaldyti nekilnojamąjį turtą.

4) Nors teismas teisingai nustatė, kad šiuo metu nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, dokumentų ar įrodymų suklastojimas, tačiau dėl to, kad ji kol kas nėra kreipusi į prokuratūrą, policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tuo atveju, jeigu byla būtų nagrinėjama jai dalyvaujant, teisme būtų davusi išsamius parodymus, kurių pagrindu ir teismas galėjo inicijuoti ikiteisminį tyrimą tam tikrų asmenų atžvilgiu. Teismas taip pat teisingai konstatavo, kad ji nėra pripažinta neveiksnia teismo sprendimu, tačiau svarbi faktinė aplinkybė, kad pareiškėjos sveikata proceso metu buvo labai bloga.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė R. A. prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

1) Pareiškėjos pateiktas pakvitavimas neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų, nes jame nėra nurodyta data, nėra aišku kaip, kokiomis aplinkybėmis jis buvo surašytas, be to jis nėra patvirtintas notariškai. Todėl jis negali būti vertinamas kaip įrodymas.

2) Ginčijamas teismo sprendimas už akių yra įsiteisėjęs, o antstolio veiksmai dėl iškeldinimo nebuvo skundžiami teismui. Vadinasi, I. K. sutiko su iškeldinimu.

3) Notarės Dainoros Jievaitytės liudijimas įrodo, kad I. K. buvo kviečiama atvykti į 15-ajį notarų biurą dėl R. A. kvietimo sudaryti ir pasirašyti su ja, kaip bendraturte, susitarimą dėl gyvenamojo namo Slėnio g. 11, Vilniuje, dalies atidalijimo iš bendros nuosavybės. Pareiškimas dėl kadastrinių matavimų buvo įteiktas I. K. asmeniškai (2012 m. sausio 31 d.). I. K. nebuvo atvykusi į Dainoros Jievaitytės notarų biurą. Be to, I. K. trukdo įvykdyti teismo sprendimą, ne kartą buvo siunčiami pranešimai, kad ji atsiimtų savo daiktus, tačiau iki šiol ji to nepadarė. Taigi buvo išnaudotos visos galimybės įteikti procesinius dokumentus atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.). Byloje nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėjo pagrįstos išvados, kad, esant neįrodytiems proceso atnaujinimo pagrindams (CPK 366 str. 1 d. 2 p., 3 p., 6 p.), nėra pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-29987-566/2013.

Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008).

Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė) I. K. prašė atnaujinti procesą byloje Nr. 2-29987-566/2013 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, numatančiu, kad procesas gali būti atnaujintas, jei paaiškėja naujų bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).

Nagrinėjamu atveju kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe apeliantė (atsakovė) nurodė pateiktą pakvitavimą, pagal kurį ji 1994 m. spalio 9 d. sumokėjo buvusiai kambario savininkei N. A. 800 dolerių už 14,51 kv.m kambarį. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu už akių turinio matyti, kad bylos nagrinėjimo metu teismas neturėjo apeliantės (atsakovės) I. K. nurodyto pakvitavimo ir apie jį nebuvo žinoma, tačiau, priimdamas sprendimą už akių, teismas rėmėsi oficialiais bei kitais rašytiniais įrodymais (Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pirkimo-pardavimo sutartimis, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimais), kurių pagrindu nustatė ieškovei R. A. ir atsakovei (apeliantei) I. K. priklausančias nuosavybės teisės dalis nekilnojamam turte (gyvenamajam name), adresu Slėnio g. 11, Vilniuje, unikalus Nr. 1094-0354-9017, ir tokiu būdu šį turtą padalino. Be to, teismo sprendimu už akių apeliantei (atsakovei) buvo priskirta net didesnė atidalijamo turto dalis (26,86 kv.m bendro ploto patalpų ir 11,22 kv.m ploto rūsys) nei jai tenkanti idealioji šio turto dalis (15,916 kv.m). Anot apeliantės, teismo sprendimu už akių buvo neteisėtai nusavinta jai priklausanti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, t.y. 14,54 kv.m. kambarys, o šias aplinkybes įrodinėja pateiktu pakvitavimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pateiktas pakvitavimas neįrodo apeliantės nuosavybės teisių į ginčo turtą (14,54 kv.m ploto kambarį). Pakvitavimas, nesant notariškai patvirtintos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, nesukelia jokių teisinių padarinių (1964 m. CK 255 str.). Be to, pakvitavimas nėra tinkamas įrodymas, nes jame nenurodyta jo surašymo data, neaiškus jį pasirašęs asmuo (neįskaitant atsakovės), nėra detalizuoti nekilnojamojo turto, už kurį neva sumokėti pinigai, duomenys (unikalus numeris, adresas), todėl ir neįrodo atsiskaitymo (sumokėjimo) už ginčo patalpas fakto. Aplinkybės, dėl kurių apeliantė tinkamai neįformino neva buvusio pirkimo-pardavimo sandorio, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos ir nevertintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės (atsakovės) I. K. pateiktas pakvitavimas neturi esminės reikšmės išnagrinėtai bylai Nr.2-29987-566/2013, t.y. negali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nėra teisėtas ir pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nėra ir kitų CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktuose nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, dokumentų arba įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas (CPK 366 str. 1 d. 3 p.); ginčijamo teismo sprendimo už akių priėmimo metu apeliantė (atsakovė) I. K. nebuvo pripažinta neveiksnia (CPK 366 str. 1 d. 6 d.). Hipotetinės prielaidos, kad, esant tam tikroms aplinkybėms (apeliantei dalyvavus vykusiame procese ir jai ar teismui pasikreipus į prokuratūrą), galėjo būti priimtas teismo nuosprendis dėl melagingų duomenų nėra teisiškai reikšmingos (CPK 178 str., 179 str.), nes neįrodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo. Galimai sunki apeliantės sveikata tuo metu, kada buvo priimtas sprendimas už akių, taip pat nėra pakankama aplinkybė konstatuoti CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkto egzistavimo pagrindą. Nurodytu pagrindu (CPK 366 str. 1 d. 6 p.) procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu ji (apeliantė) proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą. Šiuo atveju apeliantė pripažįsta, kad ji sprendimo už akių priėmimo metu nebuvo pripažinta neveiksnia, o priešingas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje taip pat nėra, vadinasi, nėra ir šio proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 str. 1 d. 6 p.).

Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad iki sprendimo už akių priėmimo ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas jai buvo tinkamai įteikti (CPK 124 str. 2 d.), tačiau šios aplinkybės, kaip ir kitos aplinkybės (jos ir ieškovės gyvenimo ginčo patalpose trukmė) nėra teisiškai reikšmingos nagrinėjamai bylai, todėl plačiau dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė