Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui T. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys antstolė B. T., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Sutuoktiniai kartu negyvena. Šiuo metu atsakovas baigė atlikinėti laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose.

Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2265-639/2017 nustatė, kad skolininkui T. K. priklauso ½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto - sutuoktinės V. K. darbo užmokesčio ir jam prilygintų kitų pajamų. Atsakovas veikė be ieškovės žinios ir apie šiuos įsiskolinimus ji nežinojo, jokių lėšų negavo, nepanaudojo šeimos poreikiams tenkinti. Įsiskolinimas susidaręs iki santuokos sudarymo.

Motyvuojamoji dalis

CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo. Sužinojusi apie jai pareikštus kreditorinius reikalavimus dėl sutuoktinio sudarytų pardavimo sandorių, pasinaudojant jos banko sąskaitos duomenimis be jos sutikimo, taip pat dėl sutuoktinio vengimo bendrauti ir puoselėti šeimos gyvenimą jam išėjus į laisvę iš Pravieniškių pataisos namų, patyrė didelį emocinį stresą ir jautėsi apgauta bei išnaudota, kadangi atsakovas įkalbėjo ją sudaryti santuoką ir kurti bendrą šeimyninį gyvenimą.

Abu su atsakovu yra darbingo amžiaus ir gali save išlaikyti patys, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja ir pretenzijų dėl vienas kito išlaikymo neturi. Šalys jokio bendro turto nėra įsigiję.

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovė V. K. ir atsakovas T. K. įsiskolinimų valstybės biudžetui neturi. Prašė bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo antstolė B. T. informavo teismą, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 72,41 Eur baudos išieškojimo iš atsakovo T. K., Valstybės naudai, 2017-07-13 pilnai įvykdytą. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Ieškovė bei jos atstovė advokatė K. Č. pateikė prašymą bylą nagrinėti joms nedalyvaujant.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad siųsdavo ieškovei pinigus jo tėvai, jog ji sumokėtų skolas antstoliams. Su ieškiniu sutiko, išskyrus dėl 500 Eur neturtinės žalos.

Teismas konstatuoja:

Įstatymas kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30; 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Nutraukiant santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės kito sutuoktinio kaltė nėra preziumuojama, tai reiškia, kad ieškovė privalo įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, vadovaujantis CK 3.60 straipsniu. Nurodė, jog atsakovas pasinaudodamas šeimos teisiniais santykiais, siekė sau naudos ir veikdamas apgaule sudarė jai nežinomus sandorius nurodydamas jos banko identifikacinius numerius, taip sukurdamas jai turtines prievoles. Tačiau ieškovė nepateikė jokių pagrįstų ir patikimų ir leistinų įrodymų, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. kad jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas būtų sudaręs sandorius nepalankius ieškovei ir ji dėl to būtų patyrusi kokios nors žalos. Ieškovė sudarydama santuoką žinojo, jog atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad ieškovė taip pat nenurodė, kad būtų dėjusi pastangas santuokai išsaugoti.

Pažymėtina, kad nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Apibendrinant laikytina, kad šalys neieškojo bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, abu sutuoktiniai nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, dėl ko santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 185 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi sužinojusi apie jai pareikštus kreditorinius reikalavimus dėl sutuoktinio sudarytų pardavimo sandorių pasinaudojant jos banko sąskaitos duomenimis be jos sutikimo, taip pat dėl sutuoktinio vengimo bendrauti ir puoselėti šeimos gyvenimą jam išėjus į laisvę iš Pravieniškių pataisos namų, patyrė didelį emocinį stresą ir jautėsi apgauta bei išnaudota, kadangi atsakovas įkalbėjo ją sudaryti santuoką ir kurti bendrą šeimyninį gyvenimą.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestinas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo.

Nutraukus santuoką ieškovei paliktina iki santuokos turėta pavardė – R., atsakovui – K. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo kreditorinį įsipareigojimą Valstybei bei antstolei B. T. pripažinti T. K. asmenine prievole. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas T. K. įvykdė savo prievoles, tai patvirtino trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikiant atsiliepimą bei antstolės B. T. pateiktas raštas byloje, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį šioje dalyje.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė, pateikdama ieškinį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. Už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo bei išvestinius reikalavimus mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis, už 500 Eur neturtinės žalos priteisimą mokėtinas 15 Eur žyminis mokestis. Tenkinus ieškinį iš dalies, t. y. neturtinį reikalavimą patenkinus 66,67 proc., o turtinį reikalavimą dėl neturtinės žalos netenkinus, iš atsakovo priteistina 50 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 259-260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. K. palikti ikisantuokinę pavardę – R., atsakovui T. K. – K..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo T. K. 50 Eur (penkiasdešimties Eur) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.