Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-14 · Administracinė byla Nr. I-1325-643/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-07-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-14
Bylos Nr.
I-1325-643/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04179-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namams, Pravieniškių pataisos namams
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1325-643/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04179-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui V. K. (V. K.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams (iki 2019 m. balandžio 1 d. buvęs Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), Pravieniškių pataisos namams–atvirajai kolonijai bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. buvęs atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl raštų, sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2018 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. 96-3628; 2) panaikinti Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2018 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. 7-2319, 2018 m. rugsėjo 13 d. raštą Nr. 7-2386, 2018 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. 7-2489, 2018 m. spalio 2 d. raštą Nr. 7-2642; 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 2S-3640; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. buvęs atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas) (toliau – ir Vilniaus PN), 100 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5) įpareigoti Pravieniškių PN-AK atlikti veiksmus.

Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu pateikti pareiškėjui žiniaraštį sąskaitai ir skambučių registro išrašą, tačiau Lukiškių TI-K nurodė, kad ši informacija teikiama tik už ją sumokėjus mokestį. Pareiškėjo nuomone, Lukiškių TI-K nepagrįstai apmokestino minėtos informacijos teikimą. Mano, kad Lukiškių TI-K 2018 m. rugsėjo 28 d. priėmė nepagrįstą sprendimą, prie jo nepridėjo išrašo, nepateikė objektyvios informacijos.

2018 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK su skundu, nes nuo jo atvykimo į įstaigą dienos, pareiškėjui nesudaromos sąlygos susitikti su dvasininku. Taip pat iki šiol įstaigos administracija nesudaro sąlygų atlikti religines apeigas, net neturi koplyčios. Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 10 d. raštas yra nepagrįstas ir naikintinas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. buvo etapuotas į Pravieniškių PN–AK 2-ąjį sektorių iš kurio 2018 m. rugsėjo 7 d. per LAVL į 3-iąjį sektorių, kas yra nepagrįsta ir neteisėta. Pareiškėjas buvo priskirtas prie 6 būrio paprastai grupei, tačiau negalėjo naudotis jos teisėmis. Pareiškėjui atvykus į Pravieniškių PN–AK 3-iajį sektorių iš jo buvo nepagrįstai atimtas asmeninis spaudas, prašė kalinimo įstaigos ištirti šį pažeidimą, tačiau 2018 m. rugsėjo 13 d. raštu jam buvo formaliai atsisakyta jį tirti.

2018 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas Pravieniškių PN–AK įteikė skundą dėl to, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. SRS specialistei įteikė laišką skirtą įstaigos administracijai, tačiau specialistė atsisakė jį paimti ir įtraukti jį į apskaitą. Vėliau pareiškėjas norėjo tą laišką įteikti KŽS specialistei, kuri taip pat atsisakė jį priimti. Pravieniškių PN–AK 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu minėtą situaciją formaliai neigė.

2018 m. rugsėjo 16 d. į pareiškėjo kamerų tipo patalpą pareigūnė įleido pareigūnus su kaukėmis, kurie naudojo psichinį smurtą. Dėl to pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 17 d. pateikė skundą. Pravieniškių PN–AK administracija išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2018 m. spalio 2 d. raštu jam atsakė. Pareiškėjo teigimu, jo skundo argumentai buvo ignoruoti.

Dėl visų nurodytų aplinkybių, pareiškėjas teigia patyręs didelių nepatogumų, dvasinių kančių. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, tačiau šis pareiškėjo skundo netyrė, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų nuostatų ir 2018 m. lapkričio 13 d. priėmė formalų bei nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

Teismo posėdyje pareiškėjas V. K. (V. K.) prašė skundą patenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Šalies argumentai

Atsakovas ir atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Vilniaus PN (buvęs atstovas Lukiškių TI-K) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 51–53).

Paaiškina, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. Lukiškių TI-K buvo gautas pareiškėjo prašymas, kuriame jis prašė pateikti jam asmeninės sąskaitos žiniaraštį ir skambučių registro išrašą. 2018 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 96-3628 „Dėl kopijų darymo" Lukiškių TI-K informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1-223 „Dėl dokumentų kopijų parengimo Lukiškių TI-K ir išlaidų už jas atlyginimo“, oficialaus dokumento kopija rengiama tik pareiškėjui iš anksto atlyginus įstaigos išlaidas už šios kopijos parengimą ir pristačius apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip. Rašte nurodė mokėjimui būtinus rekvizitus bei dokumentų kopijų parengimo įkainius. Rašte akcentavo, kad rašytinių ir grafinių A4, A3 formato lapų dokumentų kopijos (iki penkių lapų) parengiamos nemokamai pareiškėjams, gaunantiems socialinę pašalpą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka, pateikus atitinkamą šią teisę patvirtinantį dokumentą. Rašte pažymėjo, kad pareiškėjui sutikus įstaigai atlyginti išlaidas už kopijų parengimą, prašyme nurodytų dokumentų kopijos jam bus pateiktos. Mano, kad atsakymas teisėtas ir pagrįstas, parengtas nepažeidžiant VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjo prašymas jį panaikinti ir priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

Atsakovas ir atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 86–90).

Paaiškina, kad Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje lankosi įvairūs dvasininkai, apie kurių atvykimą nuteistieji yra informuojami vaizdinės informacijos stenduose, kurie yra prieinami visiems nuteistiesiems. Įstaigos administracija ne tik, kad sudaro sąlygas nuteistiesiems susitikti su dvasininkais, tame tarpe ir pareiškėjui, tačiau ir skatina tokius susitikimus.

Pareiškėjas būdamas drausmės grupės nuteistuoju bei atlikdamas nuobaudas kamerų tipo patalpose, turėjo galimybę bet kada pateikti rašytinį prašymą pataisos įstaigos administracijai suteikti galimybę susitikti sielovadiniais tikslais su kunigu (dvasininku). Esant tokiam prašymui, dvasininkas atsižvelgdamas į savo užimtumą ir kitas aplinkybes, pagal esančias galimybes periodiškai lanko drausmės grupės ir kamerų tipo patalpose laikomus nuteistuosius. Atsakovas neturi teisinio pagrindo įpareigoti dvasininką lankyti nuteistuosius ar nustatyti jam apsilankymo dažnumą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 16 d. Pravieniškių PN-AK lankėsi Viešojo saugumo tarnybos (toliau – ir VST) pareigūnai. Pareiškėjo skundo argumentai dėl naudojamo psichologinio smurto yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės, kadangi nebuvo užfiksuota jokių incidentų, nuteistųjų atžvilgiu specialiosios priemonės naudojamos nebuvo. Pareigūnai neturi išankstinių nusistatymų nei prieš pareiškėją nei prieš kitus nuteistuosius. Tarnybos metu jie vadovaujasi pareigūnų etikos taisyklėmis, bausmių vykdymo sistemos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, savo pareigas atlieka atsakingai. Su nuteistaisiais bendrauja abipusės pagarbos principu ir to paties reikalauja iš nuteistųjų.

Paaiškina, kad 2-ame sektoriuje vaizdo stebėjimo duomenys įrašomi į vaizdo laikmenas (kasetes), kurios naudojamos septynios, saugomos direktoriaus budinčiojo padėjėjo seife ir yra eiles tvarka keičiamos kiekvieną dieną - vaizdą užrašant ant anksčiau filmuoto, tokiu būdu vaizdo duomenys saugomi 6 dienas. Taip pat vaizdo duomenys fiksuojami ir skaitmeninėse vaizdo įrašymo sistemose, kuriose pagal technines galimybes saugomi 9 dienas ir naikinami automatiškai - užsipildžius įrenginio atminčiai naikinamas įrašas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini) simptomais, mišrūs ir kiti asmeniniai sutrikimai.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipdamasis į teismą dėl vis tų pačių aplinkybių, teigdamas deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kurie neatitinka tikrovės, nori tik pasipelnyti.

Šalies argumentai

Pastebi, kad pareiškėjas savo skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Jo pateikto skundo argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą. Mano, kad Pravieniškių PN-AK neatliko neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo prašymas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20–23).

Nurodo, kad Departamente buvo gautas ir išnagrinėtas pareiškėjo 2018 m. spalio 8 d. skundas dėl jo netenkinančių Lukiškių TI-K ir Pravieniškių PN-AK direktorių atsakymų į pareiškėjo prašymus, skundus.

Departamentas išnagrinėjęs visą su pareiškėjo skundu ir prašomais panaikinti raštais surinktą medžiagą, priėmė 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 2S-3640, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nes nenustatė jokių neteisėtų Lukiškių TI-K ar Pravieniškių PN–AK administracijos veiksmų. Departamento teigimu, pareiškėjo skundą išnagrinėjo išsamiai, teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis neturi būti panaikintas.

Pažymi, jog tai, kad pareiškėjo netenkina minėtų įstaigų atsakymai, savaime nereiškia, kad jie yra neteisėti ir naikintini, tad pareiškėjo pretenzijos yra nepagrįstos. Pareiškėjas nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, todėl prašymas atlyginti patirtą neturtinę žalą turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl Lukiškių TI-K 2018 m. rugsėjo 28 d. rašto Nr. 96-3628, Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 10 d. rašto Nr. 7-2319, 2018 m. rugsėjo 13 d. rašto Nr. 7-2386, 2018 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. 7-2489, 2018 m. spalio 2 d. rašto Nr. 7-2642 bei Departamento 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 2S-3640, teisėtumo ir pagrįstumo, neturtinės žalos atlyginimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Visų pirma pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju spręstinas skundžiamų raštų ir sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų panaikinti skundžiamus raštus ir sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiami raštai ir sprendimai, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami raštai ar sprendimas turėtų būti panaikinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Dėl Lukiškių TI-K 2018 m. rugsėjo 28 d. rašto Nr. 96-3628 „Dėl kopijų darymo“

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 27 d. prašymu (Lukiškių TI-K gautas 2018 m. rugpjūčio 31 d.) kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių (b. l. 37, 55), prašydamas pateikti jam žiniaraštį sąskaitai nuo 2015 m. sausio 1 d. iki dabar ir skambučių registro išrašą dėl tokio pačio laikotarpio.

Lukiškių TI-K išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2018 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 96-3628 (b. l. 6, 36, 54) atsakė į pareiškėjo prašymą. Raštu pareiškėjas informuojamas, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1-223 „Dėl dokumentų kopijų parengimo Lukiškių TI-K ir išlaidų už jas atlyginimo“ (toliau – ir Įsakymas), oficialaus dokumento kopija rengiama tik pareiškėjui iš anksto atlyginus įstaigos išlaidas už šios kopijos parengimą ir pristačius apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip. Lukiškių TI-K rašte nurodė mokėjimui būtinus rekvizitus bei dokumentų kopijų parengimo įkainius (vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo dokumento kopijos parengimas – 0,06 euro, A3 formato lapo – 0,13 euro). Rašte akcentavo, kad rašytinių ir grafinių A4, A3 formato lapų dokumentų kopijos (iki penkių lapų) parengiamos nemokamai pareiškėjams, gaunantiems socialinę pašalpą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka, pateikus atitinkamą šią teisę patvirtinantį dokumentą. Rašte pažymėjo, kad pareiškėjo prašomos informacijos kopijas sudaro iš viso 29 lapai. Taip pat rašte pažymėjo, kad pareiškėjui sutikus atlyginti įstaigai išlaidas už kopijų parengimą, prašyme nurodytų dokumentų kopijos jam bus pateiktos.

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (redakcija, galiojusi iki 2018 m. lapkričio 22 d.) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dokumentai pareiškėjui teikiami tokio turinio ir tokiu formatu, kurie naudojami institucijoje ir kurie nereikalauja papildomo dokumentų adaptavimo, apdorojimo ar kitokio perdirbimo.

Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad Lukiškių TI-K kopijų daryti neprašė, jo prašytos informacijos apimtys buvo aiškios, jis norėjo gauti išrašus. Tačiau iš apžvelgto teisinio reglamentavimo matyti, kad įstaigos neprivalo kurti dokumentų ar informacijos rinkmenų pagal pareiškėjų prašymus, jeigu tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. Pareiškėjas Lukiškių TI-K prašė informacijos už ilgą laikotarpį, apimantį daugiau negu 3,5 metų (t. y. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d.), todėl teismo nuomone, toks dokumentų išrašų parengimas būtų sudaręs nepagrįstai dideles Lukiškių TI-K darbuotojų darbo laiko sąnaudas. Lukiškių TI-K sprendimas padaryti pareiškėjo prašomos informacijos, t. y. žiniaraščių sąskaitos bei skambučių registro dokumentų kopijas (iš viso 29 lapai), teismo nuomone, vertintinas kaip tinkama alternatyva pareiškėjo prašymui išspręsti.

Lukiškių TI-K nustatytos kopijų parengimo kainos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“ nustatytas kainas, jas indeksavus vartotojų kainų indeksu 146,0, nurodytu Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniame pranešime Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“.

Įsakymo 1.1 papunktyje nustatyta, kad oficialaus dokumento kopija rengiama tik pareiškėjui iš anksto atlyginus įstaigos išlaidas už šios kopijos parengimą ir pristačius apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (jei kiti teisės aktai nenustato kitaip) (b. l. 149). Pareiškėjas už kopijos parengimą sumoka į Lukiškių TI-K sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke, Lukiškių TI-K kodas juridinių asmenų registre – (duomenys neskelbtini) (Įsakymo 1.2 papunktis). Vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo dokumento kopijos parengimas – 0,06 euro (Įsakymo 1.3.1 papunktis). Rašytinių ir grafinių A4, A3 formato lapų dokumentų kopijos (iki penkių lapų) parengiamos nemokamai pareiškėjams, gaunantiems socialinę pašalpą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka, pateikus atitinkamą šią teisę patvirtinantį dokumentą (Įsakymo 1.4 papunktis).

Iš apžvelgto teisinio reglamentavimo matyti, kad Lukiškių TI-K kopijos išduodamos, sumokėjus jų parengimo išlaidas. Iki penkių lapų kopijos parengiamos nemokamai pareiškėjams, gaunantiems socialinę pašalpą.

Akcentuotina, jog pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 27 d. prašyme Lukiškių TI-K prašoma pateikti informacija yra pateikta į nagrinėjamą administracinę bylą kartu su Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 57–84), o visos atsiliepimų ir su ginču susijusios medžiagos kopijos yra išsiųstos ir įteiktos pareiškėjui (b. l. 111–112, 115).

Iš skundžiamo rašto turinio matyti, kad Lukiškių TI-K išsamiai ir motyvuotai atsakė į pareiškėjo minėtą prašymą, nepažeidžiant VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K 2018 m. rugsėjo 28 d. raštas Nr. 96-3628 „Dėl kopijų darymo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 10 d. rašto Nr. 7-2319 „Dėl susitikimų su dvasininku“

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas su 2018 m. rugpjūčio 17 d. skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotoją, atliekantį direktoriaus funkcijas (b. l. 39 ), nurodydamas, kad nuo atvykimo į Pravieniškių PN-AK dienos, jam nesudaromos sąlygos susitikti su dvasininku.

Atsakovas ir atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Pravieniškių PN-AK išnagrinėjęs pareiškėjo minėtą skundą, 2018 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 7-2319 (b. l. 7, 38) atsakė į pareiškėjo skundą. Raštu pareiškėjas informuojamas, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 106 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų teisę atlikti religines apeigas. Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje lankosi įvairūs dvasininkai, apie kurių atvykimą nuteistieji yra informuojami vaizdinės informacijos stenduose, kurie yra prieinami visiems nuteistiesiems. Įstaigos administracija ne tik, kad sudaro sąlygas nuteistiesiems susitikti su dvasininkais, tame tarpe ir pareiškėjui, tačiau ir skatina tokius susitikimus, todėl pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės yra nepagrįstos.

BVK 106 straipsnio 1 dalyje nustatytas, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų nuteistųjų poilsiui (BVK 106 straipsnio 2 dalis). Tikinčių nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderinus su pataisos įstaigos administracija, religinėms apeigoms atlikti gali būti pakviestas dvasininkas (BVK 106 straipsnio 3 dalis). Religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 106 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮVTT) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 19 d.) 184 punkte nustatyta, kad atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo religinius, dvasinius ir moralinius poreikius, turi būti leidžiama dalyvauti pamaldose arba susirinkimuose, vykstančiuose pataisos įstaigoje, ir turėti tam reikalingas knygas ir literatūrą. PĮVTT 185 punkte nustatyta, kad religinėms apeigoms atlikti pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas, įrengia atitinkamas patalpas. PĮVTT 186 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigose turi teisę lankytis visų konfesijų dvasininkai. Dvasininkai nuteistuosius gali lankyti suderintu su pataisos įstaigos administracija laiku.

Atsakovas ir atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas V. K. (V. K.), būdamas drausmės grupės nuteistuoju bei atlikdamas nuobaudas kamerų tipo patalpose, turėjo galimybę bet kada pateikti rašytinį prašymą pataisos įstaigos administracijai suteikti galimybę susitikti sielovadiniais tikslais su kunigu (dvasininku). Esant tokiam prašymui, dvasininkas atsižvelgdamas į savo užimtumą ir kitas aplinkybes, pagal esančias galimybes periodiškai lanko drausmės grupės ir kamerų tipo patalpose laikomus nuteistuosius.

Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad jis neturi teisinio pagrindo, t. y. teisės aktai nenustato atsakovo teisės ar pareigos įpareigoti dvasininką lankyti nuteistuosius ar nustatyti jam apsilankymo dažnumą. Be to, drausmės grupei priskiriami asmenys dėl savo elgesio, t. y. pataisos įstaigos nustatyto režimo pažeidimo, todėl jie turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas, atlikdamas drausmines nuobaudas kamerų tipo patalpose, neturėjo judėjimo laisvės ir privalėjo laikytis minėtai grupei priskiriamiems nuteistiesiems, teisės aktuose nustatytos tvarkos.

Pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo abejoti Pravieniškių PN-AK skundžiame rašte nurodytos informacijos tikrumu.

Akcentuotina, jog pareiškėjas nei viename skunde nenurodo, kad būtų raštu kreipęsis su prašymu į Pravieniškių PN-AK administraciją, prašydamas sudaryti galimybę susitikti su kunigu (dvasininku) ir kad pagal jo konkretų prašymą jis būtų gavęs neigiamą atsakymą. Tai patvirtina į bylą pateikta 3-iojo sektoriaus resocializacijos skyriaus specialisto A. N. 2018 m. rugpjūčio 20 d. pažyma (b. l. 93), kurioje nurodoma, kad pareiškėjas raštu nesikreipė dėl susitikimo su dvasininku. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas savo skunde pats nurodo, kad po 2018 m. rugpjūčio 17 d. skundo pateikimo, 2018 m. rugpjūčio 21 d. Pravieniškių PN-AK administracija sudarė sąlygas susitikti su dvasininku (b. l. 2), todėl pareiškėjo pretenzija, kad nuo atvykimo į Pravieniškių PN-AK dienos, pareiškėjui nesudaromos sąlygos susitikti su dvasininku, atmestina kaip nepagrįsta.

Pareiškėjas skunde teismui be kita ko nurodo, kad Pravieniškių PN-AK neturi koplyčios. Šios pretenzijos pareiškėjas skunde nedetalizuoja ir nenurodo, ar Pravieniškių PN-AK apskritai nėra įrengta patalpa religinėms apeigoms atlikti, ar tik kažkuriam sektoriuje jų nėra. Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog PĮVTT 185 punktas įpareigoja pataisos įstaigos administraciją įrengti religinėms apeigoms atlikti atitinkamas patalpas, atsižvelgiant į dvasininkų rekomendacijas, tačiau nenurodo konkrečių šių patalpų savybių, kaip jos turi būti įrengtos ir pan., todėl pareiškėjo minėta pretenzija atmestina kaip nepagrįsta.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 10 d. raštas Nr. 7-2319 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 13 d. rašto Nr. 7-2386 „Dėl pareiškimo“

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas su 2018 m. rugsėjo 10 d. pareiškimu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių (b. l. 41–43), nurodydamas, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. buvo etapuotas į Pravieniškių PN–AK 2-ąjį sektorių iš kurio 2018 m. rugsėjo 7 d. perkeltas į 3-iąjį sektorių pagal nepagrįstą Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. 2-1477. Pareiškėjui atvykus į Pravieniškių PN–AK 3-iąjį sektorių iš jo buvo nepagrįstai atimtas asmeninis spaudas, prašė kalinimo įstaigos ištirti šį pažeidimą.

Atsakovas ir atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Pravieniškių PN-AK išnagrinėjęs pareiškėjo pareiškimą, 2018 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 7-2386 (b. l. 8, 40) atsakė į pareiškėjo pareiškimą. Atsakyme nurodoma, kad pareiškėjo pareiškimas nėra aiškaus turinio, todėl prašoma jo patikslinti pareiškime nurodytas aplinkybes. Dėl asmeninio spaudo ir kitų iš pareiškėjo paimtų daiktų jam jau buvo atsakyta, todėl pakartotinai informacija raštu nebus teikiama.

Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad institucija, nustačiusi, kad pareiškėjo prašyme nurodyti duomenys yra neišsamūs ar netikslūs, per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į pareiškėją, kad šis patikslintų prašymą, ir nurodo, kokių duomenų prašyme nepakanka ir kur juos gauti, o kai prašyme pateikti duomenys netikslūs, išaiškina pateiktų duomenų netikslumus ir kaip juos pašalinti. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti.

Akcentuotina, kad iš byloje esančio skundžiamo Departamento 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 2S-3640 matyti, jog dėl galimai nepagrįsto Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. 2-1477, t. y. dėl galimai neteisėto perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus į 3-iąjį sektorių bei asmeninių daiktų netekimo, Departamentas jau buvo atsakęs 2018 m. spalio 23 d. raštu Nr. 2S-3421 (b. l. 49). Tai patvirtina byloje esantis Departamento 2018 m. spalio 23 d. raštas Nr. 2S-3421 (b. l. 24-29).

Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2018 m. gruodžio 21 d. buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo V. K. (V. K.) skundas, be kita ko dėl Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. 2-1477 1.6 punkto panaikinimo ir Departamento 2018 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 2S-3421 panaikinimo administracinėje byloje Nr. I-1447-402/2019 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-02652-2018-0). Byla dar neišnagrinėta.

Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-3823-821/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02372-2018-8), kurioje be kita ko buvo nagrinėjamas pareiškėjo V. K. (V. K.) skundas dėl Pravieniškių PN-AK 2018 m. gegužės 21 d. rašto Nr. 7-1351 „Dėl prašymo“ panaikinimo ir Pravieniškių PN-AK 2018 m. gegužės 24 d. rašto Nr. 7-1377 „Atsakymas į prašymą“ panaikinimo, kuriais Pravieniškių PN-AK atsakė į pareiškėjo prašymus dėl vardinio antspaudo su parašu grąžinimo, argumentuojant tuo, kad PĮVTT 18 priede toks daiktas nėra nurodytas tarp daiktų, kuriuos gali įsigyti ir turėti nuteistieji.

Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 3 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-634-279/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01917-2018-2) pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą, be kita ko dėl Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 16 d. rašto Nr. 7-827 panaikinimo, kuriuo institucija vardinio antspaudo turėti ar įsigyti pareiškėjui neleido, motyvuodama tuo, jog PĮVTT 18 priede nėra numatytas vardinis antspaudas su parašu; bei Departamento 2018 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 2S-1622 panaikinimo, kuriuo jis nusprendė, kad minėtas Pravieniškių PN-AK raštas Nr. 7-827 yra pagrįstas.

Pažymėtina, jog tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai, minėtais sprendimais pareiškėjo skundų netenkino. Nors šie sprendimai nėra įsiteisėję, tačiau iš jų turinio matyti, kad vis tik iš tiesų pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl minėto antspaudo grąžinimo, ir kad pareiškėjui ne kartą į tokius prašymus buvo atsakyta, o šis Pravieniškių PN-AK atsakymus apskundė Departamentui, vėliau teismui.

Iš pareiškėjo skundžiamo PN-AK 2018 m. rugsėjo 13 d. rašto Nr. 7-2386 turinio matyti, jog jis turi tam tikrų trūkumų, pvz., jame nėra nurodoma kada ir kokiu raštu buvo atsakyta į pareiškėjo prašymus dėl antspaudo, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, sutinka su skundžiamame rašte nurodytu argumentu, jog dėl asmeninio antspaudo ir kitų iš pareiškėjo paimtų daiktų jam jau buvo atsakyta, todėl Pravieniškių PN-AK pagrįstai pakartotinai neteikė dėl to informacijos.

Pažymėtina, jog iš anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog institucija turi teisę paprašyti pareiškėjo patikslinti prašymą, jeigu prašymo turinys yra neišsamus ir neaiškus. Pareiškėjas skunde nenurodo, kad būtų pateikęs Pravieniškių PN-AK patikslintą prašymą, be to, pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 10 d. pareiškime nurodytų aplinkybių (V. K. (V. K.) perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus į 3-iąjį pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. 2-1477) teisėtumas ir pagrįstumas bus išnagrinėtas minėtoje administracinėje byloje Nr. I-1447-402/2019, todėl vadovaudamasis protingumo principu, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo įpareigoti Pravieniškių PN-AK iš naujo išnagrinėti minėtų veiksmų teisėtumą.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 13 d. raštas Nr. 7-2386 „Dėl pareiškimo“ laikytinas iš esmės pakankamu, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Dėl Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. 7-2489 „Dėl skundo“

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas su 2018 m. rugpjūčio 30 d. skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotoją (b. l. 150–153), nurodydamas, kad

2018 m. rugpjūčio 29 d. SRS specialistei įteikė laišką, skirtą įstaigos administracijai, tačiau specialistė atsisakė jį paimti ir įtraukti jį į apskaitą. Vėliau pareiškėjas norėjo tą laišką įteikti KŽS specialistei, kuri taip pat atsisakė jį priimti. Pareiškėjas skunde prašė Pravieniškių PN-AK ištirti nurodytas aplinkybes.

Pravieniškių PN-AK išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 7-2489 (b. l. 9, 47) į jį atsakė. Rašte nurodoma, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, nes jame nenurodytos pareigūnų pavardės, vardai, neaišku kieno veiksmus ar neveikimą reikia tirti. Pažymima, kad pareiškėjui ne kartą buvo atsakyta dėl jo teikiamų skundų bei prašymų registravimo tinkamumo. Visi pareiškėjo skundai bei prašymai registruojami ir paimami tinkamai. Tai nustatyta ne vieną kartą, atlikus tokių dokumentų registracijos žurnalų patikrinimus. Pagrindo abejoti pareigūnų atliekamu darbu Pravieniškių PN-AK administracija neturi pagrindo, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Pažymėtina, jog ir skunde teismui pareiškėjas nenurodo nei galimai neteisėtus veiksmus atlikusių pareigūnų vardų, nei pavardžių, nedetalizuoja nurodytų aplinkybių, todėl teismo nuomone, atsakovas iš pateiktos informacijos negalėjo atlikti pareiškėjo prašomo tyrimo dėl duomenų trūkumo. Pažymėtina ir tai, kad teismas, neturi pagrindo abejoti Pravieniškių PN-AK skundžiamame rašte nurodyta informacija, kad pareiškėjui ne kartą buvo atsakyta dėl jo teikiamų skundų bei prašymų registravimo tinkamumo, ne kartą buvo atlikti tokių dokumentų registracijos žurnalų patikrinimai.

Atsižvelgdamas į sprendime nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog skundžiamas Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 19 d. raštas Nr. 7-2489 „Dėl skundo“ atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įpareigojančius viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendime nenustatyta aplinkybių, įgalinančių teismą panaikinti skundžiamą raštą.

Dėl Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 2 d. rašto Nr. 7-2642 „Atsakymas į skundą“

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas su 2018 m. rugsėjo 17 d. skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotoją (b. l. 45–46, 99–100), nurodydamas, kad 2018 m. rugsėjo 16 d. apie 12 val. į pareiškėjo kamerų tipo patalpą buvo įleisti kaukėti pareigūnai, kurie elgėsi neetiškai ir naudojo prieš pareiškėją psichinį smurtą. Pareiškėjas prašė imtis veiksmų, paaiškinant padėtį, šio vizito tikslą bei išsaugoti kamerų vaizdo įrašus.

Pravieniškių PN-AK administracija išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2018 m. spalio 2 d. raštu Nr. 7-2642 (b. l. 10, 44, 98) į jį atsakė. Atsakyme nurodoma, kad 2018 m. rugsėjo 16 d. Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje nusikaltimų prevencijos ir viešosios tvarkos užtikrinimo tikslais lankėsi VST pareigūnai. Pareiškėjo skundo argumentai dėl naudoto psichologinio smurto yra neatitinkantys tikrovės, kadangi nebuvo užfiksuota jokių incidentų, nuteistųjų atžvilgiu specialiosios priemonės naudojamos nebuvo. Rašte pažymima, kad pareigūnai neturi išankstinių nusistatymų nei prieš pareiškėją, nei prieš kitus nuteistuosius. Tarnybos metu vadovaujamasi pareigūnų etikos taisyklėmis, bausmių vykdymo sistemos veiklą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, savo pareigas atlieka atsakingai, su nuteistaisiais bendrauja abipusės pagarbos principu ir to paties reikalauja iš nuteistųjų. Be to, nėra pagrindo netikėti priesaiką davusių ir sąžiningai savo pareigą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų surašytais dokumentais. Taip pat raštu informavo pareiškėją, kad kamerų vaizdo įrašai skirti tarnybiniam naudojimui, todėl gali būti pateikti tik jos pareikalavusiai institucijai.

Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo nurodomos minėtos aplinkybės yra neatitinkančios tikrovės. Paaiškina, kad 2-ame sektoriuje vaizdo stebėjimo duomenys įrašomi į vaizdo laikmenas (kasetes), kurios naudojamos septynios, saugomos direktoriaus budinčiojo padėjėjo seife ir yra eiles tvarka keičiamos kiekvieną dieną - vaizdą užrašant ant anksčiau filmuoto, tokiu būdu vaizdo duomenys saugomi 6 dienas. Taip pat vaizdo duomenys fiksuojami ir skaitmeninėse vaizdo įrašymo sistemose, kuriose pagal technines galimybes saugomi 9 dienas ir naikinami automatiškai - užsipildžius įrenginio atminčiai naikinamas įrašas.

Iš byloje esančio Pravieniškių PN-AK 3-io sektoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto G. U. (G. U.) tarnybinio pranešimo (b. l. 102) matyti, jog 2018 m. rugsėjo 16 d. 12 val. Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje nusikaltimų prevencijos tikslais lankėsi VST pareigūnai. Jie patruliavo po gyvenamąją zoną bei kamerų tipo patalpas. Jokių nepaklusnumo atvejų iš nuteistųjų pusės nebuvo, nuteistieji laikėsi dienotvarkės, vykdė teisėtus pareigūnų nurodymus, specialiosios priemonės naudojamos nebuvo. Nuteistojo V. K. (V. K.) teiginys, kad VST pareigūnai jo atžvilgiu naudojo įvairaus pobūdžio smurtą yra neatitinkantys tikrovės.

Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (b. l. 105) patvirtinto Vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (b. l. 106–108) 11 punkte nustatyta, kad kiekvieną darbo dieną vaizdo registratorių naudotojai pateikia vaizdo registratoriuose įrašytą informaciją pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtam atsakingam už šios informacijos sektoriuje tvarkymą pareigūnui, kuris vaizdo registratoriuose įrašytą informaciją perkelia į kompiuterį. Vaizdo registratoriui nedelsiant grąžinami jų naudotojams. Aprašo 12 punkte nustatyta, kad pareigūnas, atsakingas už vaizdo registratoriuose įrašytos informacijos tvarkymą sektoriuje, įvertina gautą vaizdo registratoriuose įrašytą informaciją, ir įrašus, kuriuose nėra užfiksuotų nuteistųjų padarytų teisės pažeidimų, nedelsdamas sunaikina. Pagal Aprašo 12.1 papunktį, įrašai, kuriuose yra užfiksuotos nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos ar kiti teisės pažeidimai, saugomi kompiuteryje ne ilgiau kaip 9 dienas. Pagal Aprašo 12.2 papunktį, užfiksavus ypatingus įvykius, taip pat atliekant tarnybinį tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytu kitu teisės pažeidimu, vaizdo įrašo kopija perkeliama į laikmeną ir saugoma kartu su tyrimo dokumentine medžiaga. Tokio įrašo kopija saugoma iki pataisos įstaigos direktoriaus administracinio sprendimo galimo apskundimo termino pabaigos. Tais atvejais, jei dėl įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas, vaizdo įrašo kopija saugoma iki galutinio sprendimo, susijusio su šiuo tyrimu, įsigaliojimo dienos. Aprašo 14 punkte nustatyta, kad peržiūrėti vaizdo registratoriaus atliktus įrašus ar jais naudotis leidžiama tik tiems pareigūnams, kurie įgalioti vykdyti ikiteisminį tyrimą bei kriminalinę žvalgybą, taip pat tiesiogiai dalyvaujantiems nuteistųjų drausminiame procese.

Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai, atsakingi už vaizdo registratoriuose įrašytos informacijos tvarkymą, kiekvieną darbo dieną ją tikrina ir vertina. Jeigu tikrinimo metu nustato, kad įrašytoje informacijoje nėra užfiksuota nuteistųjų padarytų teisės pažeidimų, tokią vaizdo registratoriuose įrašytą informaciją nedelsiant sunaikina, o jeigu priešingai, nustato tam tikrus padarytus pažeidimus, minėtą informaciją saugo kompiuteryje ne ilgiau kaip 9 dienas arba tam tikrais atvejais iki tam tikrų procedūrų pabaigos.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) 4 straipsnyje buvo nustatyta, kad asmens duomenys saugomi ne ilgiau, negu to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai. Kai asmens duomenys nebereikalingi jų tvarkymo tikslams, jie turi būti sunaikinami, išskyrus tuos, kurie įstatymų nustatytais atvejais turi būti perduoti valstybės archyvams. Pareiškėjo skundo pateikimo metu šio įstatymo galiojusioje redakcijoje, minėtos nuostatos neliko.

2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Reglamentas (ES) 2016/679) 5 straipsnio 1 dalies e punktas įtvirtina asmens duomenų saugojimo trukmės apribojimo principą. Jame nustatyta, kad asmens duomenys turi būti laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi; asmens duomenis galima saugoti ilgesnius laikotarpius, jeigu asmens duomenys bus tvarkomi tik archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį, įgyvendinus atitinkamas technines ir organizacines priemones, kurių reikalaujama šiuo reglamentu siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises ir laisves. Taigi, Reglamente (ES) 2016/679 konkretūs asmens duomenų saugojimo terminai nėra nustatyti, nes jie gali būti įtvirtinti teisės aktuose (nacionaliniuose ar tarptautiniuose teisės aktuose) arba juos nustatyti turi pats duomenų valdytojas.

Nagrinėjamu atveju iš minėto tarnybinio pranešimo matyti, jog 2018 m. rugsėjo 16 d. jokie pažeidimai nebuvo nustatyti, be to, atsakovas neturi objektyvių galimybių pateikti tos dienos vaizdo įrašą, nes kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo, jis nėra išsaugotas.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas net ir skunde teismui nedetalizuoja kuo pasireiškė galimai neetiškas pareigūnų elgesys, kuo pasireiškė naudojamas psichologinis smurtas, kiek tai laiko truko ir kokią galimai neturtinę žalą dėl to pareiškėjas patyrė. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktos medžiagos tikrumu bei pareigūnų elgesiu tarnybos metu. Iš skundžiamo rašto turinio matyti, jog pareiškėjui buvo atsakyta į jo skundą, t. y. kokiu tikslu lankėsi pareigūnai bei paaiškino, kodėl negali jam pateikti kamerų vaizdo įrašų. Teismo nuomone, Pravieniškių PN-AK atsakymas, t. y. skundžiamas 2018 m. spalio 2 d. raštas Nr. 7-2642 „Atsakymas į skundą“ yra pakankamai aiškus, motyvuotas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Dėl Departamento 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 2S-3640

Teismas pažymi, kad Departamento funkcijas nustato Departamento nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58, kurių 8.31 punkte įtvirtinta, kad Departamentas nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Departamento kompetencijai. Departamento Darbo reglamento, patvirtinto 2006 m. sausio 27 d. Departamento direktoriaus įsakymo Nr. 4/07-31 130 punkte nustatyta, kad asmenys Departamente aptarnaujami, jų prašymai, skundai ir pranešimai nagrinėjami VAĮ, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Darbo reglamento 131 punkte nustatyta, kad nagrinėjant suimtųjų ir nuteistųjų prašymus, skundus ir pranešimus reglamento 130 punkte nurodytų teisės aktų nuostatos taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja BVK, Suėmimo vykdymo įstatymas ir Probacijos įstatymas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K 2018 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 96-3628, Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 7-2319, 2018 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 7-2386, 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 7-2489 bei 2018 m. spalio 2 d. raštu Nr. 7-2642, 2018 m. spalio 8 d. skundu (b. l. 30–35), kreipėsi į Departamentą, nurodydamas argumentus dėl šių raštų neteisėtumo.

Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 2S-3640 pareiškėjo skundo reikalavimų dėl minėtų raštų panaikinimo netenkino (b. l. 11–12, 48–49, 103–104). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, susijusias su skundžiamų minėtų raštų pagrįstumu, teismo vertinimu, Departamento sprendimas netenkinti pareiškėjo reikalavimų yra teisėtas ir pagrįstas. Departamentas skundžiamu sprendimu nurodė pareiškėjui tokio savo sprendimo teisinius pagrindus, įvertino pareiškėjo skundo aplinkybes. Skundžiamas Departamento sprendimas pasirašytas Departamento direktoriaus pavaduotojo, nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka. Šis skundžiamas Departamento sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, jis yra pagrįstas išanalizuotais faktiniais duomenimis, teisingai pritaikant aktualias teisės aktų nuostatas.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo panaikinti Departamento 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 2S-3640 nėra teisinio pagrindo.

Dėl kitų pareiškėjo skundo reikalavimų

Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde teismo taip pat prašo: įpareigoti Pravieniškių PN-AK laikytis BVK 106 straipsnyje nustatytos tvarkos, sudarant jame nurodytas sąlygas; išnagrinėti iš naujo pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 10 d. pareiškimą; kasdien registruoti teikiamus raštus.

Atsižvelgdamas į visas sprendime nustatytas ir įvertintas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo minėtų reikalavimų nėra pagrindo, nes nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti Pravieniškių PN-AK BVK 106 straipsnio pažeidimai, pareiškėjo skundžiamų raštų teisėtumas ir pagrįstumas įvertintas, atsižvelgiant į visus minėtus pareiškėjo prašymus, skundus ir byloje esančią medžiagą.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

VAĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytus motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nustačius, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (Lukiškių TI-K, Pravieniškių PN-AK ar (ir) Departamento neteisėtų veiksmų), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė pareiškėjui atlyginti žalą.

Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėMargarita Stambrauskaitė