Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovėms Pravieniškių pataisos namams–atvirosios kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl raštų, sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjo būrio priskirtas socialinės reabilitacijos specialistas (toliau – SR specialistas) kasdien neateidavo ir todėl pareiškėjas negalėjo laiku įgyvendinti PĮVTT 192-197 reikalavimo. Pareiškėjo nuomone, SR specialistas privalo nors kartą per dieną priimti skundus, prašymus, pildyti PĮVTT 197 punkte nurodytą žurnalą. Teigė, kad SR specialistas M. J. be pagrindinio darbo Vilniaus PN, dirba 0,25 etato vaistininku, todėl nespėja vykdyti savo pareigų. SR specialistai, pareiškėjo tvirtinimu, neregistruoja jiems įteiktų skundų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą ir prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad nors teisės aktuose nėra nurodyta SR specialistų lankymosi pas nuteistuosius dažnumas, pareiškėjui turi būti kasdien užtikrinta teisė pasinaudoti teise teikti skundus. Pareigūnai neužfiksuoja pareiškėjo žodžiu teikiamų nusiskundimų pagal Vidaus tvarkos taisyklių 29 priede nustatytą formą, todėl pareiškėjui užkertama teisė ginti savo pažeistas teises teikiant skundus Kalėjimų departamentui.

Pažymėjo, kad jam neužtikrinama galimybė prisijungti prie EPP, pažymėdamas, kad Lukiškių kalėjime-tardymo izoliatoriuje tokia prieiga naudojosi. Pareiškėjo įsitikinimu, tai kad įkalinimo įstaiga neturi atitinkamų techninių galimybių, neatima teisės turėti prieigą.

Neturtinės žalos atsiradimą Kalėjimų departamento atžvilgiu kildina iš to, kad Kalėjimų departamentas nepašalino pareiškėjo nusiskundimų priežasčių ir dėl to pareiškėjui padaryta žala nėra pašalinta ir tęsiasi.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių ir skambučių suteikimo atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjui buvo atsakyta, jog 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 7-1347 raštu, kuriame nurodė, kad 3-io sektoriaus uždaroje zonoje yra 4 pasivaikščiojimo kiemeliai: 1-as yra 6,43 kv. m ploto, 2-as yra 5,96 kv. m ploto, 3-ias yra 8,32 kv. m ploto, 4-as yra 7,95 kv. m ploto. Teigė, kad pareiškėjo argumentai yra neatitinkantys tikrovės ir deklaratyvaus pobūdžio. Dėl skambučių suteikimo atsakovo atstovas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 75 straipsnio 4 punktu numatoma, kad nuteistieji atliekantys laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės sąlygomis, turi teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu. Nuolatinis suteikimas skambinti telefonu nėra numatytas jokiuose teisės aktuose. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. Teigė, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė paskambinti 2018 m. gegužės 9 d. 2018 m. gegužės 15 d., o papildomai paskambinti – 2018 m. balandžio 26 d. Atsakovo nuomone, teisė paskambinti buvo tinkamai užtikrinta, nepažeidžiant teisinio reglamentavimo.

Paaiškino, kad pareiškėjas pasivaikščioti vedamas į lauko kiemelį. Yra nuteistasis, kuris rūko, tačiau ne pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje, o lauke. Be to, pareiškėjas atsisako gyventi ir vaikščioti su kitais nuteistaisiais, tokiu būdu užkirsdamas kelią Pravieniškių PN-AK išspręsti pareiškėjo problemą dėl galimybės būti lauke atskirai nuo rūkančiųjų. Atsakovo atstovas vadovaujantis PĮVTT 73² nuostata nurodo, kokias teises turi pareiškėjas užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio laisvalaikio veikla.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovai ir trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį atstovams pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Pravieniškių PN-AK 2018 m. gegužės 18 d. raštų Nr. 7-1346 ir Nr. 7-1347, 2018 m. gegužės 21 d. raštų Nr. 7-1350 ir Nr. 7-1351, 2018 m. gegužės 24 d. rašto Nr. 7-1377, Kalėjimų departamento 2018 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 2S-2080 teisėtumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK, atsakydama į pareiškėjo 2018-05-03 prašymą Nr. 72(6)-298 prašymą, skundžiamu 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 7-1346 „Dėl pareiškimo“ (b. l. 20–21) informavo pareiškėją, kad PĮVTT 52 punktas nuo 2017-03-01 neteko galios, todėl pareigūnams su įrašytu vardu ir pavarde nėra privalomos. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra taikomos PĮVTT 73² punkto nuostata, nes pareiškėjas bausmę atlieka kamerų tipo patalpose, o ne naujo tipo bendrabučiuose lengvojoje ir paprastojoje grupėje. Pasivaikščioti pareiškėjas yra vedamas į lauko kiemelį, o nuteistasis, kuris rūko, tai daro ne pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje. Taip pareiškėjui paaiškinta, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai apie pokalbius su nuteistaisiais jiems rūpimais klausimais reguliariai daro įrašus specialiame 3-ojo sektoriaus uždarojoje zonoje, kuriame pareiškėjas atlieka bausmę, esančiame žurnale. 2018 m. gegužės 5 d. tokių įrašų žurnale buvo apie 1844. SR specialistas uždarojoje zonoje lankosi reguliariai pagal galimybes ir esamą darbo krūvį ir įteiktus pareiškėjo prašymus, skundus registruoja teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakant į pareiškėjo nusiskundimą dėl diskriminacijos kitų nuteistųjų atžvilgiu skambinimo klausimu, pareiškėjui nurodyta, kad jam esant drausmės grupėje, skambinti jis gali tik du kartus per mėnesį ir tik tuo metu, kai pagal dienotvarkę nėra taikomos kitos priemonės.

Pareiškėjas 2018 m. balandžio 30 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK prašydamas pateikti informaciją apie tai, kiek 3-iajame sektoriuje yra būrių, patalpų, ir kada nuteistieji bus perkelti į naujas patalpas, taip pat prašė pateikti informaciją, kiek laiko yra saugomi vaizdo kamerų įrašai, kokį plotą kamerose užima baldai. Pareiškėjui atsakyta skundžiamu 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 7-1347 „Dėl prašymo“ (b. l. 25) nurodant kameros, kurioje pareiškėjas atlieka bausmę plotą, miegamųjų vietų skaičių, vienam nuteistajam tenkantį plotą, paaiškinant, kad baldų užimamo ploto apskaitos Pravieniškių PN-AK neveda, taip pat paaiškinant, kad Pravieniškių PN-AK yra 4 pasivaikščiojimo kiemeliai, o pasivaikščiojimui vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto teisės aktai nenumato. Kitą pareiškėjo prašytą pateikti informaciją atsisakyta pateikti argumentuojant tuo, kad prašoma informacija nesusijusi su pareiškėjo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis.

Pareiškėjas taip pat buvo pateikęs 2018 m. balandžio 30 prašymą dėl skambinimo telefonu, į kurį atsakyta skundžiamu Pravieniškių PN-AK 2018 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 7-1350 „Atsakymas į prašymą“ (b. l. 24), nurodant, kad pagal BVK 75 straipsnio 4 punktą, kuris nustato drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas, pareiškėjas turi teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu, o nuolatinis skambinimas nėra numatytas teisės aktuose.

Pravieniškių PN-AK, atsakydama į pareiškėjo Kalėjimų departamente gautą pareiškimą dėl pareiškėjo nurodomų nusiskundimų dėl SR specialisto M. J. vengimo nuolat lankytis pas pareiškėją (nes dar dirba 0,25 etato vaistininku), registruoti jo teikiamus skundus, prašymus, pareigūno prieš pareiškėją naudojamo psichologinio smurto taip pat pareiškėjo prašymą suteikti RIP paslaugą ir galimybę prisijungti prie EPP bei grąžinti pareiškėjui jo vardinį antspaudą su parašu, parengė pareiškėjo teismui skundžiamą 2018 m. gegužės 21 d. raštą Nr. 7-1351 „Dėl prašymo“ (b. l. 22–23). Šiame rašte nurodyta, kad jokių neteisėtų pareigūno M. J. veiksmų nenustatyta, todėl kitas specialistas pareiškėjui paskirtas nebus. Minėtas SR specialistas, priešingai nei teigia pareiškėjas, turi teisininko, o ne farmacininko išsilavinimą ir reguliariai lankosi ne tik pas pareiškėją bet ir kitus nuteistuosius. Dėl RIP paslaugos suteikimo pareiškėjui nurodyta, kad ji jam bus suteikta, kai tik Pravieniškių PN-AK 3-ajame sektoriuje tokia techninė galimybė atsiras. Pareiškėjo vardinį antspaudą su parašu atsisakyta grąžinti, kadangi šis nėra nurodytas PĮVTT 18 priedo 4.2 papunktyje, pareiškėjas neturi tinkamų sąlygų saugoti anspaudą, todėl kyla rizika, kad antspaudas patektų į kitų asmenų rankas, todėl paties pareiškėjo saugumo anspaudas negrąžinamas.

Dėl asmeninio antspaudo grąžinimo pareiškėjas taip pat buvo pateikęs 2018 m. gegužės 8 d., į kurį atsakyta taip pat teismui skundžiamu Pravieniškių PN-AK 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 7-1377 „Atsakymas į prašymą“ (b. l. 26) taip pat argumentuojant tuo, kad PĮVTT 18 priede toks daiktas nėra nurodytas tarp daiktų, kuriuos gali įsigyti ir turėti nuteistieji.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Pravieniškių PN-AK 2018 m. gegužės 18 d. raštais Nr. 7-1346 ir Nr. 7-1347, 2018 m. gegužės 21 d. raštais Nr. 7-1350 ir Nr. 7-1351, 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 7-1377, juos apskundė Kalėjimų departamentui kaip tai numatyta BVK 182 straipsnio 3 dalyje. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2018 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 2S-2080 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ iš esmės atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl skundžiamų Pravieniškių PN-AK sprendimų (b. l. 17– 19).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2018 m. balandžio 19 d. yra paskirtas 3-ojo sektoriaus 6-jam nuteistųjų būriui, bausmę atlieka drausmės grupėje kamerų tipo patalpoje Nr. 15 uždarojoje zonoje (b. l. 106).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad SR specialistas kasdien neateidavo ir todėl pareiškėjas negalėjo laiku įgyvendinti PĮVTT 192-197 punktų reikalavimų. Jo nuomone, SR specialistas privalo nors kartą per dieną priimti skundus, prašymus, pildyti PĮVTT 197 punkte nurodytą žurnalą. Įtaria, kad jo būriui priskirtas SR specialistas M. J. be pagrindinio darbo Vilniaus PN, dirba 0,25 etato vaistininku, todėl nespėja vykdyti savo pareigų.

PĮVTT 192-197 punktuose (redakcija, galiojusi nuo 2017-11-29 iki 2018-10-19) nustatyta nuteistųjų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų priėmimo (toliau apibendrintai vadinama rašytiniais skundais), išsiuntimo, perdavimo ir atsakymų į juos įteikimo, kopijavimo tvarka. Pagal PĮVTT 192 punktą nuteistieji skundus pateikia raštu. Rašytiniai skundai, kuriuos reikia išsiųsti, pataisos įstaigos personalui įteikiami pašto vokuose, o skirti pataisos įstaigos direktoriui – nuteistojo nuožiūra. Nuteistieji rašytinius skundus įteikia pataisos įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui. Administracijos atstovas juos registruoja Nuteistųjų skundų apskaitos žurnale (30 priedas) ir duoda nuteistajam pasirašyti arba šiuos nuteistųjų rašytinius skundus registruoja elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Rašytiniai skundai, kuriuos reikia išsiųsti, išsiunčiami, o skirti pataisos įstaigos direktoriui perduodami per vieną darbo dieną nuo jų įteikimo (gavimo) momento. Nuteistųjų rašytiniai skundai, skirti pataisos įstaigos direktoriui, registruojami atskirame Nuteistųjų skundų apskaitos žurnale (30 priedas) arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje (194 punktas). Gauti pašto vokuose skundai, kuriuos reikia išsiųsti, nedelsiant perduodami pataisos įstaigos raštinei. Raštinės darbuotojai nuteistųjų rašytinius skundus registruoja teisės aktų nustatyta tvarka. Nuteistųjų rašytiniai skundai, skirti pataisos įstaigos direktoriui, pataisos įstaigos raštinei neperduodami ir joje neregistruojami. Jie registruojami ir perduodami šių taisyklių 194 punkte nustatyta tvarka (195 punktas). Žodiniai nuteistųjų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai registruojami Nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale (29 priedas) arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje (197 punktas). Pataisos įstaigos direktoriaus atsakymų nuteistiesiems gavimo momentas fiksuojamas specialiame žurnale (198 punktas).

Kaip matyti iš nurodytų PĮVTT nuostatų, jose apibrėžiamas tik momentas, nuo kurio skaičiuojami terminai, per kuriuos nuteistųjų rašytiniai prašymai ar skundai turi būti užregistruoti, perduoti įstaigos direktoriui ar išsiųsti, t. y. nuo rašytinio skundo gavimo (įteikimo pataisos įstaigos administracijos paskirtam atstovui). Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato intervalo, kaip dažnai kamerų tipo patalpose privalo lankytis SR specialistas. Pareiškėjo teigimu, jo būriui paskirtas SR specialistas M. J. per retai lankėsi pas pareiškėją dėl to, kad kaip įtaria pareiškėjas, M. J. tuo pačiu metu dirbo antraeilėse vaistininko pareigose, todėl jam kiekvieną dieną nesurenkant pareiškėjo teikiamų prašymų, skundų, pareiškėjas negalėjo laiku įgyvendinti PĮVTT 192-198 punktuose numatytų reikalavimų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nedetalizavo, kam adresuotų ir kokių konkrečių prašymų ar skundų pareiškėjas nesuspėjo pateikti Pravieniškių PN-AK administracijai, todėl teisėjų kolegija šiuos pareiškėjo skundo teiginius atmeta kaip per daug abstrakčius ir nepagrįstus jokiais byloje esančiais įrodymais. Įvertinus pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktą Pravieniškių PN-AK kontaktų sąrašą (atspausdintą 2017-12-22) (b. l. 146-189), darytina išvada, kad 3-ojo sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriuje dirbantis M. J. (b. l. 170) ir vaistininku (0,25 etato) dirbantis M. J. (b. l. 189) yra du skirtingi asmenys (skiriasi pavardės, darbo vietos telefono numeriai, elektroniniai pašto adresai). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atstovų argumentais, kad pataisos įstaigos turi diskrecijos teisę paskirti konkrečius pareigūnus konkretiems nuteistiesiems prižiūrėti, todėl Pravieniškių PN-AK nenustačius, kad pareiškėjo nurodytas pareigūno M. J. veikloje neužfiksuota jokių pažeidimų atliekant jam priskirtas funkcijas, pagrįstai atsisakyta pakeisti minėtą pareigūną kitu.

Šios aplinkybės pareiškėjui pagrįstai išdėstytos skundžiamuose Pravieniškių PN-AK 2018 m. gegužės 18 d. rašte Nr. 7-1346 ir 2018 m. gegužės 21 d. rašte Nr. 7-1351, todėl pareiškėjo nurodytais argumentais šiuos sprendimus naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjas taip pat prašo teismo įpareigoti pateikti 2018 m. balandžio 30 d. rašte Nr. 72 (6)281 pareiškėjo prašytą informaciją, ir įpareigoti Pravieniškių PN-AK, kontroliuojant Kalėjimo departamentui, iškelti pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus ir grąžinti atgal į Pravieniškių PN-AK 2-ąjį sektorių. Teismo vertinimu, pareiškėjas nėra pateikęs konkretaus prašymo pataisos įstaigos administracijai dėl jo perkėlimo iš vieno sektoriaus į kitą. Pareiškėjas tik prašė suteikti informaciją, kurie nuteistieji (tame tarpe ir pareiškėjas) bus perkelti į naujas patalpas, kiek sektoriuje yra būrių, kokie baldų kamerose išmatavimai ir kamerų plotai. Pažymėtina, kad ši informacija, kiek ji susijusi su pareiškėjo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, pareiškėjui buvo pateikta skundžiamu Pravieniškių PN-AK 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 7-1347, pagrindo teikti duomenis apie vaizdo kamerų saugojimą, kituose sektoriuose esančių būrių skaičių, patalpų plotus, kitų nuteistųjų perkėlimą atsakovė teismo vertinimu neturėjo, kadangi, vadovaujantis BVK 11 straipsnio 1 punkto nuostata, pareiškėjas turi teisę gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs privaloma išankstine ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka dėl jo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK 3-ojo į 2ąjį sektorių ir kad tokia tvarka būtų praradęs teisę pasinaudoti, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Pravieniškių PN-AK perkelti pareiškėją į kitą sektorių ir su tuo susijusi pareiškėjo skundo dalis paliekama nenagrinėta (ABTĮ 105 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas skunde prašo įpareigoti Pravieniškių PN-AK laikytis PĮVTT 50, 52, 188–190, 197 punktuose nustatytų reikalavimų.

PTĮVTT 50 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2017-11-29 iki 2018-10-19) nustatyta, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu. PĮVTT 188 punkte nustatyta, kad įrašus apie nuteistųjų priėmimą asmeniniais klausimais šių taisyklių 187 punkte nurodyti darbuotojai daro Nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale (29 priedas). 189 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius ir pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojai įrašus apie nuteistųjų priėmimą daro atskiruose žurnaluose, o tarnybų vadovai – bendrame žurnale. Visi nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais registracijos žurnalai įforminami, registruojami ir saugomi pataisos įstaigos raštinėje teisės aktų nustatyta tvarka. 190 punktas įtvirtina nuostatą, kad pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas ne rečiau kaip kartą per dvi savaites tikrina, kaip darbuotojai laikosi pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtinto nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais grafiko ir kaip vykdomi šio priėmimo metu priimti sprendimai. 197 punkte nustatyta, kad žodiniai nuteistųjų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai registruojami Nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale (29 priedas) arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad PĮVTT 52 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017-02-28) buvo nustatyta, kad pataisos įstaigų darbuotojai privalo matomoje vietoje nešioti korteles, kuriose įrašytas vardas, pavardė ir pareigos, tačiau kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame Pravieniškių PN-AK 2018 m. gegužės 18 d. rašte Nr. 7-1346, ši nuostata neteko galios nuo 2017 m. kovo 1 d. priėmus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 1R-268 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

Skundu prašoma įpareigoti Pravieniškių PN-AK sudaryti sąlygas naudotis RIP paslaugomis, grąžinti pareiškėjui vardinį spaudą su parašu ir kitus daiktus.

Teisėjų kolegija pažymi, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šiuos reikalavimus pareiškėjas yra pareiškęs Regionų administraciniame teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-8519-279/2018, iškeltoje pagal pareiškėjo skundą atsakovams Pravieniškių PN-AK, Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Lietuvos valstybei atstovaujamai, Pravieniškių PN-AK, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Kalėjimų departamento, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo. Nustačius šiose bylose nurodyto dalyko, pagrindo bei šalių tapatumą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjama administracinė byla Nr. I-3823-821/2018 apimtyje dėl reikalavimo įpareigoti Pravieniškių PN-AK grąžinti jam antspaudą ir suteikti PIP paslaugą, paliekama nenagrinėta.

Pareiškėjas taip pat prašo teismo įpareigoti Pravieniškių PN-AK leisti pareiškėjui pasinaudoti teise paskambinti ne tik pagal grafiką nustatytu laiku, bet ir kiekvieną dieną darbo valandomis.

BVK 102 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumą nustato šio Kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. Vadovaujantis BVK 102 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 102 straipsnio 5 dalis). PĮVTT 124 punktas nustato, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju bausmę atlieka drausmės grupėje, todėl teisės paskambinti dažnumą nustato BVK 75 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuriame nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu. Iš į bylą pateiktos Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės (b. l. 101–102) matyti, kad pareiškėjo skundų Pravieniškių PN-AK administracijai teikimo metu (2018-04-26 – 2018-05-03) minėtoje apskaitoje yra registruoti net 5 skambučiai 2018 m. balandžio 26 d. (1 iš jų G. L., likusieji 4 – kitiems nenurodytiems asmenims) taip pat du skambučiai 2018 m. gegužės 3 d. (1 – G. L., 2 – advokatui). Įvertinus tai, kad pareiškėjas drausmės grupei priskirtas nuo 2018 m. balandžio 19 d., darytina išvada, kad Pravieniškių PN-AK ne tik kad nepažeidė pareiškėjo teisės paskambinti telefonu, bet suteikė galimybę paskambinti telefonu daugiau kartų nei pareiškėjui priklausytų pagal BVK 75 straipsnyje numatytus apribojimus.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad iš kamerų tipo patalpų nebuvo vedamas pavalgyti į valgyklą, užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla, pasivaikščioti pataisos namų dienotvarkėje nustatytu laiku, nebuvo galimybės būti lauke atskirai nuo rūkančių asmenų. Teigė, kad laisvalaikis yra nesuderintas su Pravieniškių PN-AK vidaus tvarkos taisyklėmis. Pareiškėjas šiuos teiginius grindžia PĮVTT 73² punkto nuostata, pagal kurią „Iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą, pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklą, dušą, socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita BVK nustatyta veikla <..>“.

BVK 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 2 dalis). BVK 75 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pirmiau nurodyti argumentai dėl pasivaikščiojimo neužtikrinimo, nevedimo į valgyklą, sąlygų užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla nesuteikimo teismo atmestini kaip per daug abstraktūs ir individualizuoti, pareiškėjas nenurodė nei kada nei kiek kartų jam tokia teisė nebuvo užtikrinta, nenurodė kokia konkrečia veikla pareiškėjas pageidavo užsiimti, ar teikė tokius prašymus pataisos įstaigos administracijai ir pan.

Dėl pareiškėjo argumento, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos pasivaikščioti atskirai nuo rūkančių asmenų pasisakytina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 7 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad šiuo atveju taip pat vertinama, ar pareiškėjas kreipėsi į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, prašydamas imtis atitinkamų veiksmų, bei ar yra duomenų, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo. Nenustačius tokių aplinkybių, vertinama, jog pareiškėjo teisė į saugią sveikatai aplinką nebuvo pažeista ir pataisos įstaigos neteisėtų veiksmų konstatuoti nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-592-624/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-856-492/2018). Todėl atsižvelgus į tai, kad kitas nuteistasis rūko ne gyvenamosiose patalpose, o lauko kiemelyje, taip pat įvertinus tai, kad pareiškėjas, sprendžiant iš teismui skundu pareikšto skundo reikalavimo, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę leisti kameroje turėti tabako gaminių, pats yra rūkantis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo teisė į saugią ir sveiką aplinką nebuvo pažeista.

Pareiškėjas taip pat skundu prašo įpareigoti Pravieniškių PN-AK leisti pareiškėjui turėti kameroje tabako gaminių, suteikti pasimatymą. Tačiau į bylą pateiktais duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymus sudaryti tokias sąlygas ir kad pataisos įstaigos administracija būtų atsisakiusi tenkinti tokius pareiškėjo prašymus ar skundus, todėl skundo dalis dėl šių pareiškėjo reikalavimų paliktina nenagrinėtina ABTĮ 105 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjas, teigdamas kad šioje administracinėje byloje skundžiami administraciniai aktai yra neteisėti ir nepagrįsti, prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos atsiradimą Kalėjimų departamento atžvilgiu kildina iš to, kad Kalėjimų departamentas nepašalino pareiškėjo nusiskundimų priežasčių ir dėl to pareiškėjui padaryta žala nėra pašalinta ir tęsiasi.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš, jo teigimu, neteisėtų atsakovių veiksmų, pasireiškusių neteisėtų sprendimų jo atžvilgiu priėmimu. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju, teismas nenustatė jokių neteisėtų Pravieniškių PN-AK ir (ar) Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo išvestinis reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kuris be kita ko nėra aiškiai individualizuotas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą dalyje dėl reikalavimų įpareigoti atsakovę Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją grąžinti pareiškėjui jo vardinį antspaudą su parašu, įpareigoti suteikti pareiškėjui ribotos interneto prieigos paslaugą, įpareigoti perkelti pareiškėją iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus į 2-ąjį sektorių ir įpareigoti leisti pareiškėjui kameroje laikyti tabako gaminius bei suteikti pasimatymus palikti nenagrinėtu.

Kitoje dalyje pareiškėjo V. K. (V. K.) atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.