Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 20.5.1; 37.3; 37,5; 55.1.3

2019 m. gegužės 3 d.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams, Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Lietuvos valstybei atstovaujamai, Pravieniškių pataisos namų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir V. K., ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 1-12) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2018 m. kovo 16 d. raštą Nr. 7-827;

2) panaikinti Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 26 d. raštą Nr. 7-898;

3) panaikinti Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 28 d. raštą Nr. 7-908;

4) panaikinti Pravieniškių PN-AK 2018 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 68-520;

8) įpareigoti LAVL išduoti pareiškėjui elektrinį virdulį; grąžinti atsuktuvą; leisti dėvėti savo rūbus ir avalynę; grąžinti asmeninį spaudą; įrengti ant langų užuolaidas ar žaliuzes;

10) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

Atsakymai į minėtus prašymus Nr. 7-827, Nr. 7-898, Nr. 7-908 buvo formalūs ir nepagrįsti.

Remiantis 2018 m. kovo 27 d. tarnybiniais pranešimais, 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 68-520 nepagrįstai ir neteisėtai buvo nubaustas draudimu 1 mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje. Į pareiškėjo pateiktą 2018 m. kovo 30 d. paaiškinimą nebuvo atsižvelgta. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad pareigūnai nešiojasi vaizdo registratorius, todėl viskas turi būti filmuojama. Nesant užfiksuoto įvykio, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimą. Be to, vieno pareigūno išvis nebuvo įvykio vietoje, o tarnybinį pranešimą jis parašė pagal kito pareigūno pasakojimą.

2018 m. vasario 26 d. išsiųstas skundas LAVL, kuriame nurodė, kad 2018 m. vasario 22 d. kratos metu nepagrįstai buvo paimtas šešiakampis atsuktuvėlis, mineralinis vanduo, sūreliai, kavos gėrimas, atėjus į palatą neišduotas virdulys, neleista dėvėti savo asmeninių drabužių, palatos langai neuždengti užuolaidomis ar žaliuzėmis, dėl ko kiti nuteistieji galėjo jį matyti, palatoje nebuvo drabužių spintos, tik drabužių kabykla, skundai nebuvo registruojami arba juos registruoti buvo delsiama. 2018 m. vasario 23 d. gavus siuntinį su pašto ženklais ir spaudu su parašu, spaudas nebuvo atiduotas. Išvykstant iš LAVL spaudas nebuvo grąžintas, o buvo persiųstas į Pravieniškių PN-AK. Į skundus buvo pateiktas nepagrįstas, neteisingas, formalus atsakymas Nr. 7-236. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog asmeninių rūbų atėmimas prieštarauja BVK 79 straipsnio nuostatoms, jog nuteistieji gali nešioti savo asmeninius rūbus.

2018 m. balandžio 16 d. dėl Pravieniškių PN-AK ir LAVL veiksmų kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris formaliu sprendimu, kopijuodamas Pravieniškių PN-AK ir LAVL raštus, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą Nr. 2S-1622.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų

Dėl Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 26 d. rašto Nr. 7-898

Įvertinusi bylos aplinkybes, kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 26 d. rašto Nr. 7-989 ir Kalėjimų departamento Sprendimo dalyje dėl asbesto vandentiekio vamzdynuose pripažinti neteisėtais.

Atsižvelgiant į skundžiamų raštų turinį, darytina išvada, kad į pareiškėjo skundo dalį dėl kenkėjų naikinimo atsakyta aiškiai ir išsamiai, ginčijami sprendimai teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo jų naikinti.

Dėl Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 28 d. rašto Nr. 7-908

Pareiškėjas tvirtino, kad ant kamerų tipo patalpų durų yra tvirtinamos lentelės su jo asmens duomenimis. Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 28 d. rašte Nr. 7-908 nurodė, kad ypatingi asmens duomenys nėra įrašomi, o įrašyti asmens duomenys nėra perduodami asmenims, neturintiems teisės su jais susipažinti. Kolegija pažymi, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad ant durų tvirtinamos lentelės su asmens duomenimis, tačiau nenurodė, kokie duomenys yra skelbiami, kokie asmenys, neturėję teisės susipažinti su pareiškėjo asmens duomenimis juos sužinojo, kokią žalą tai sukėlė pareiškėjui, todėl tik pagal tokias pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti Pravieniškių PN-AK veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams. Darytina išvada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad Pravieniškių PN-AK savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Pareiškėjo nurodomos bendro pobūdžio aplinkybės apie kalinimo sąlygas jo nurodytų faktų nepatvirtina. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti nuo kamerų durų nuimti lenteles su asmens duomenimis atmetamas kaip nepagrįstas.

Kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugos, pažeidimų.

Pareiškėjas skundė, kad kamerų tipo patalpose neleidžiama laikyti tabako gaminių. BVK 110 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, jog nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose. Jokių išimčių iš minėto draudimo nėra nustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai laikytini deklaratyviais, o skundžiami sprendimai pagrįstais ir teisėtais.

Vidaus tvarkos taisyklių 223 punkte nustatyta, kad, nuteistajam atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, socialinės reabilitacijos priemonių (išskyrus grupines priemones) įgyvendinimas tęsiamas. Pravieniškių PN-AK atsakyme į skundą nurodė, kad įstaigos būrių viršininkai ir kiti darbuotojai su nuteistuoju nuobaudos atlikimo metu dirba individualų darbą, nuteistasis gali bendrauti su visais pataisos įstaigos darbuotojais, dvasininkais ir visuomeninių organizacijų atstovais tuo metu, kai jie lankosi kamerų tipo patalpose. Kolegija pažymi, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog minėti užsiėmimai nebuvo vykdomi, tačiau šių aplinkybių visiškai nedetalizavo, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl tik pagal tokias pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti Pravieniškių PN-AK veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 28 d. rašto Nr. 7-908 turinį, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl socialinių ir psichologinių užsiėmimų nevykdymo nelaikytini pakankamai aiškiais bei detalizuotais ir atmestini kaip nepagrįsti, o skundžiamas raštas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta, jog žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

Įvertinusi bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, kolegija vertina, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų bei įpareigoti atsakovą sudaryti sąlygas prieiti prie RIP.

Kolegija pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad jo prašymai ir skundai neregistruojami, nenurodydamas kada ir koks skundas nebuvo užregistruotas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo skundai buvo registruojami (I t., b. l. 16, 23, 166, 175), į juos buvo atsakinėjama. Nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Pravieniškių PN-AK tinkamai priima ir registruoja gaunamus prašymus ir skundus, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti specialistus nedelsiant registruoti raštus yra deklaratyvus ir nepagrįstas.

Dėl skundų kopijų padarymo tiek Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 28 d. rašte Nr. 7-908, tiek Kalėjimų departamento Sprendime yra išsamiai ir aiškiai išdėstyta, kokiomis sąlygomis yra daromos dokumentų kopijos, todėl skundžiami teisės aktai šiose dalyse yra pagrįsti ir teisėti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas skunde administraciniam teismui reikalavo, kad Pravieniškių PN-AK būtų įpareigoti saugoti vaizdinę medžiagą, kaip tai nustatyta Vidaus tvarkos taisyklėse. Kolegija pažymi, kad nei Vidaus tvarkos taisyklės, nei kiti teisės aktai nereikalauja, jog pataisos įstaigose būtų įrašoma ir kaupiama kokia nors vaizdo medžiaga, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Pravieniškių PN-AK saugoti vaizdinę medžiagą.

Dėl tarnybinės nuobaudos

Ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 68-520 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo nuteistajam V. K. paskirta nuobauda – uždrausti 1 mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), pagrįstumo bei jo teisėtumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. kovo 27 d. apie 14.50 val. pataisos įstaigos 2-o sektoriaus uždarojoje zonoje KTP kameroje Nr. 14 nuobaudą atliekantis V. K. paprašė iš KTP išleisti išnešti šiukšles. Išleidus nuteistąjį iš kameros ir nurodžius laukti, kol bus užrakinta kamera, pastarasis nevykdydamas pareigūnų nurodymų pribėgo prie KTP kamerų Nr. 22 ir Nr. 23 ir bendravo su kitais nuteistaisiais. Pareikalavus nuteistajam atsitraukti nuo durų ir nebendrauti, pastarasis nevykdė pareigūnų nurodymų. Pakartotinai nurodžius nuteistajam atsitraukti nuo durų, jis nevykdė nurodymų, tik užstojus kameros duris, nuteistasis atsitraukė ir buvo nulydėtas išmesti šiukšles. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 68-520 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjas buvo nubaustas draudimu 1 mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Vidaus tvarkos taisyklių 50 punkto reikalavimų pažeidimą.

Atsakovo nutarimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, kuris 2018 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 2S-1622 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ konstatavo nesant pagrindo panaikinti paskirtąją nuobaudą.

Kaip jau minėta, BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, o BVK 12 straipsnyje nustatytos bendrosios nuteistųjų pareigos, t. y. pareiga vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 dalis). Specialiąsias nuteistųjų teises nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys šio Kodekso skyriai (BVK 12 straipsnio 2 dalis). BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos (1 dalis) ir draudimai (2 dalis). Nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 110 straipsnio 3 dalis). BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, 2 punkte – kad nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

Vidaus tvarkos taisyklių 50 punkte įtvirtinta nuostata, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu.

Iš teismui pateiktų 2018 m. kovo 27 d. Tarnybinio pranešimo Nr. 45-498(1) (I t., b. l. 110) ir Tarnybinio pranešimo Nr. 45-492(2) (I t., b. l. 96) nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 27 d. apie 14.50 val. pataisos įstaigos 2-o sektoriaus uždarojoje zonoje paprašė iš KTP kameros Nr. 14 išleisti išnešti šiukšles. Išleidus nuteistąjį iš kameros ir nurodžius laukti, kol bus užrakinta kamera, pastarasis nevykdydamas pareigūnų nurodymų pribėgo prie KTP kamerų Nr. 22 ir Nr. 23 ir bendravo su kitais nuteistaisiais. Pareikalavus nuteistajam atsitraukti nuo durų ir nebendrauti, pastarasis nevykdė pareigūnų nurodymų. Pakartotinai nurodžius nuteistajam atsitraukti nuo durų, jis nevykdė nurodymų, tik užstojus kameros duris, nuteistasis atsitraukė ir buvo nulydėtas išmesti šiukšles.

Bausmių vykdymo teisėje nuteistojo pareigos apibūdinamos kaip teisės normose nustatytos bausmių vykdymo teisinio santykio subjekto privalomojo elgesio ribos ir taisyklės, kurių subjektas negali atsisakyti vykdyti arba laikytis. Pareigos neatlikimas/netinkamas atlikimas yra bausmių vykdymo teisės pažeidimas ir tai sudaro drausminės atsakomybės pagrindą. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikymą nuteistiesiems gali būti skiriamos įstatymu numatytos nuobaudos (BVK 142, 143 straipsniai). Pabrėžtina, kad nuobaudos reikšmingos kaip įstatymams paklusnų elgesį stimuliuojančios priemonės nuteistiesiems atliekant bausmes. Pažeidus nustatytą bausmės atlikimo tvarką, režimą, yra taikomos negatyvios pasekmės. Tokiu būdu yra sukuriama nuteistųjų laikymo sąlygų ir jų teisinės padėties kitimo sistema, kuri leidžia valdyti nuteistųjų laisvės atėmimu elgesį, nukreipti jį į teisės aktams paklusnaus elgesio pusę.

Bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi, taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį. Toks reikalavimas iš esmės įtvirtintas Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje, kuris nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui (BVK 143 straipsnio 3 dalis). Nutarimas skirti vieną iš Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 straipsnio1 dalis). Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (žr., 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013 pažymėta, kad BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (2013 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013; taip pat žr. 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 27 d. apie 14.50 val. nevykdė pareigūnų nurodymų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į jo pasiaiškinimą.

Vidaus tvarkos taisyklių 205 punkte nustatyta, jog kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Byloje esantis V. K. 2018 m. kovo 29 d. paaiškinimas (I t., b. l. 166-171) patvirtina, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė apsiginti. Savo paaiškinime pareiškėjas nurodė: „priėjau benešant šiukšles prie KTP Nr. 22 paklausti, ar gavo mano raštelį, man atsakė, kad jis per klaidą pateko į KTP Nr. 23, priėjau paklausti...“, taip pat patvirtino, kad pareigūnų reikalavimus įvykdė tik po pakartotinio paraginimo. Taigi, pareiškėjas patvirtino, kad buvo priėjęs prie kitų kamerų ir kalbėjo su jose buvusiais nuteistaisiais, pareigūnų paraginimo nebendrauti iškart nevykdė. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad nuobauda pareiškėjui paskirta nepažeidžiant nuobaudų nuteistiesiems skyrimo tvarkos ir pagrindų, o pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

BVK 142 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi administracinėje byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas padarė pažeidimą – nevykdė pareigūnų nurodymų (BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas), todėl jam paskirta nuobauda – draudimas 1 mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje – atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo paskirtą nuobaudą panaikinti.

Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir surinktą dokumentinę medžiagą, taip pat nustatė, kad šiuo atveju nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir nėra jokio pagrindo ją naikinti, taigi Kalėjimų departamento 2018 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. 2S-1622 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl LAVL 2018 m. kovo 27 d. rašto Nr. 7-236

Pareiškėjas 2018 m. vasario 26 d. skundu kreipėsi į LAVL teigdamas, jog iš jo nepagrįstai buvo atimtas šešiakampis atsuktuvas, mineralinis vanduo, kava, nebuvo atiduotas siuntinyje buvęs antspaudas su parašu.

Vidaus tvarkos taisyklių 57¹ punkte numatyta, kad nuteistiesiems, laikinai išvykstantiems į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, leidžiama pasiimti greitai gendančių maisto produktų ir šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Laikinai išvykstančio iš pataisos įstaigos nuteistojo pasiimamų daiktų bendroji masė neturi viršyti 10 kilogramų, neįskaitant administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiagos. Kratos atlikimo tvarką detalizuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija), kurios 153.1. punkte numatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui atvykus į LAVL buvo atlikta visuminė krata, surašytas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Perduotų saugoti turimų daiktų kvitas Nr. PS-3092 (toliau – ir Kvitas) (II t., b. l. 17), iš kurio matyti, kad kratos metu iš pareiškėjo buvo paimta juoda striukė, juodos kelnės NIKE, viršus NIKE, baltas chalatas. Byloje nėra duomenų, kad kratos metu iš pareiškėjo būtų paimtas atsuktuvas, mineralinis vanduo ar kava. Pareiškėjas pretenzijų dėl paimtų daiktų nereiškė, tą liudija Kvite esantis pareiškėjo parašas. Nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, atvykus į LAVL, iš pareiškėjo nebuvo paimtas atsuktuvas, todėl atsakovei nekyla pareiga jį pareiškėjui grąžinti.

Vidaus tvarkos taisyklių 83 punkte reglamentuota, jog nuteistųjų gauti siuntiniai ir smulkieji paketai apskaitomi Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų apskaitos kortelėje (3 priedas). Siuntiniu gali būti perduoti šie daiktai: drabužiai, avalynė, patalynė (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), informacijos laikmena, rankinis arba stalinis laikrodis, taksofono kortelė, spauda, vokai, pašto ženklai ir rašymo popierius. LAVL 2018 m. kovo 27 d. rašte Nr. 7-236 (I t., b. l. 26-28) nurodė, jog gautas smulkusis paketas su spauda buvo perduotas Apsaugos ir priežiūros skyriui. Iš šio paketo pareiškėjui buvo atiduoti vokai su pašto ženklais, o antspaudas buvo persiųstas atgal siuntėjai Galinai Liachovič. Minėtą aplinkybę patvirtina byloje esantis LAVL 2018 m. kovo 2 d. raštas Nr. S-1175 (II t., b. l. 13).

Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija neturi pagrindo LAVL 2018 m. kovo 27 d. raštą Nr. 7-236 bei Kalėjimų departamento Sprendimą dalyje dėl paimtų daiktų grąžinimo pripažinti neteisėtais, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti LAVL grąžinti atsuktuvą ir asmeninį spaudą atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas reiškė pretenzijas, kad jam nebuvo leidžiama dėvėti savo asmeninių rūbų.

Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47-1:2012) 108 punkte nustatyta, kad stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę; pacientų drabužiai turi būti švarūs; drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais – tuoj pat; pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti. Pagal LAVL vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LAVL direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 17 punktą infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti LAVL daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą. Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus LAVL administracijos leidimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į LAVL su motyvuotu raštišku prašymu leisti dėvėti asmeninius drabužius, pareiškėjas nenurodė, kodėl ir kaip pižamos dėvėjimas sukėlė jam neturtinę žalą, neindividualizavo neturtinės žalos. Įvertinusi teisinį reglamentavimą ir bylos aplinkybes, kolegija vertina, jog LAVL, neišduodama asmeninių drabužių, veikė teisėtai.

Pareiškėjas nurodė, kad palatoje nebuvo elektrinio virdulio, spintos drabužiams pasikabinti, ant langų nebuvo užuolaidų arba žaliuzių.

LAVL yra Kalėjimų departamentui pavaldi biudžetine įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą (LAVL nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, LAVL pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinant jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Todėl nagrinėjant šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 (toliau – Higienos norma HN 47:2011). Higienos normos HN 47:2011 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. LAVL atsiliepime į skundą nurodė, kad Korpuso Nr. 11 kamerų tipo palatoje buvo įrengta drabužių kabykla, kas atitinka Higienos normos HN 47:2011 reikalavimus.

Higienos normos HN 47:2011 42 punkte numatyta, jog įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), nenumatė, kad kamerų tipo patalpose ant langų turi būti įrengtos užuolaidos. LAVL 2018 m. kovo 27 d. rašte Nr. 7-236 pažymėjo, jog tarp LAVL pastatų yra 35 m. atstumas, aukštis nuo žemės iki lango pirmame aukšte yra nuo 85 cm iki 90 cm, taip pat matomumą mažina ir iš išorės įrengtos grotos, todėl per langus kamerų tipo patalpose esantys asmenys ar daiktai nėra matomi. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad LAVL, neužkabindama užuolaidų ant langų, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, pareiškėjo argumentai dėl privatumo pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 57¹ punkto nuostatas kamerų tipo patalpose iš elektros prietaisų galima turėti tik barzdaskutę, elektrinio virdulio leidžiamų turėti daiktų sąraše nėra. LAVL 2018 m. kovo 27 d. rašte Nr. 7-236 nurodė, kad karštas vanduo maistui yra patiekiamas kiekvieną dieną, dienotvarkėje numatytu maitinimo metu. Atsižvelgiant į išdėstytą, LAVL neturėjo pareigos išduoti pareiškėjui elektrinį virdulį, o karšto vandens maistui tiekimas buvo užtikrintas. Todėl pareiškėjo argumentai dėl elektrinio virdulio neišdavimo atmetami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą ir nustatytas bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad LAVL 2018 m. kovo 27 d. raštu ir Kalėjimų departamentas 2018 m. gegužės 18 d. Sprendimu tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl palatos įrengimo bei virdulio išdavimo, ginčijami sprendimai teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo jų naikinti.

Pareiškėjas skundu reikalauja įpareigoti LAVL išduoti pareiškėjui elektrinį virdulį, leisti dėvėti savo rūbus ir avalynę, įrengti ant langų užuolaidas ar žaliuzes.

Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, o ne LAVL. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas ateityje bus ar galėtų būti laikomas LAVL, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kolegija konstatuoja, kad minėto pareiškėjo reikalavimo patenkinimas nesukeltų jam jokių teisinių pasekmių. Šis pareiškėjo reikalavimas grindžiamas į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir yra sąlyginis. Pažymėtina, kad teismas negali priimti nagrinėti skundų dėl aktų, negalinčių sukelti teisinių pasekmių suinteresuotiems asmenims, kadangi, vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčas dėl įpareigojimo ateityje išduoti pareiškėjui elektrinį virdulį, leisti dėvėti savo rūbus ir avalynę, įrengti ant langų užuolaidas ar žaliuzes, negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču, todėl byla šioje dalyje nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš pareiškėjui pateiktų Pravieniškių PN-AK, LAVL raštų bei Kalėjimų departamento sprendimo jis galėjo ir turėjo suprasti dalyko esmę: skundžiamais raštais pareiškėjui buvo išsamiai atsakyta į kiekvieną prašymą, atsisakant juos tenkinti, nurodomi aiškūs motyvai bei teisės aktų nuostatos, nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis akto pagrindas, motyvuojamoji dalis dėstoma aiškiai, adekvačiai, nurodyta apskundimo tvarka. Kalėjimų departamento sprendime taip pat išsamiai išdėstyti tiek teisiniai, tiek faktiniai atsisakymo tenkinti skundą motyvai. Įvertinus paminėtus duomenis konstatuotina, kad tiek Pravieniškių PN-AK, tiek LAVL, tiek Kalėjimų departamentas, priimdami skundžiamus sprendimus, laikėsi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, gero administravimo principo, aktai yra motyvuoti, pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis. Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, kolegija sprendžia, kad Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 16 d. raštas Nr. 7-827, 2018 m. kovo 26 d. raštas Nr. 7-898, 2018 m. kovo 28 d. raštas Nr. 7-908, 2018 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. 68-520, Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2018 m. kovo 27 d. raštas Nr. 7-236, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2018 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. 2S-1622 yra teisėti ir pagrįsti, naikinti jų nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas teigia, kad dėl neteisėtų Pravieniškių PN-AK, LAVL ir Kalėjimų departamento veiksmų jis patyrė neturtinę žalą. Minėta, kad teismas šioje administracinėje byloje nenustatė Pravieniškių PN-AK raštų Nr. 7-827, Nr. 7-898, Nr. 7-908, nutarimo Nr. 68-520, LAVL rašto Nr. 7-236 Kalėjimų departamento 2018 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 2S-1622 panaikinimo pagrindų. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyti neteisėti atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, LAVL ir Kalėjimų departamento, veiksmai (neveikimas), o nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra ir atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, todėl kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, LAVL ir Kalėjimų departamento, neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams, Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Lietuvos valstybei atstovaujamai, Pravieniškių pataisos namų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Nutraukti bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Laisvės atėmimo vietų ligoninę išduoti pareiškėjui išduoti pareiškėjui elektrinį virdulį, leisti dėvėti savo rūbus ir avalynę, įrengti ant langų užuolaidas ar žaliuzes.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.