- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- A-2091-756/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01917-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams, Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams, Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2018 m. kovo 16 d. raštą Nr. 7-827; 2) panaikinti Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 26 d. raštą Nr. 7-898; 3) panaikinti Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 28 d. raštą Nr. 7-908; 4) panaikinti Pravieniškių PN-AK 2018 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 68-520; 5) panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė) 2018 m. kovo 27 d. raštą Nr. 7-236; 6) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 2S-1622; 7) įpareigoti Pravieniškių PN-AK grąžinti pareiškėjui asmeninį spaudą ir leisti jį turėti; sudaryti sąlygas prieiti prie lango, šį pilnai atidaryti, įsukti rankeną, nuimti ribotuvus ir grotas; sudaryti sąlygas kasdien naudotis dušu, jį dezinfekuoti; sudaryti sąlygas nueiti į parduotuvę, kirpyklą; įrengti kamerose dieninius ir naktinius elektros tiekimo jungiklius; įrengti šiuolaikiškus sanitarinius mazgus (tualetus); įrengti duše aliarminę sistemą, dozatorius su šampūnu bei dušo žėle; nuimti lenteles su asmens duomenimis; įpareigoti specialistus gautus kreipimosi raštus užregistruoti nedelsiant; sudaryti sąlygas prieiti prie ribotos internetinės prieigos (toliau – ir RIP) ir pasinaudoti EPP; įpareigoti saugoti vaizdinę medžiagą kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮVTT) 73² punkte; 8) įpareigoti LAVL išduoti pareiškėjui elektrinį virdulį; grąžinti atsuktuvą; leisti dėvėti savo rūbus ir avalynę; grąžinti asmeninį spaudą; įrengti ant langų užuolaidas ar žaliuzes; 9) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 10) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 11) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. vasario 19 d. pateikė prašymą Pravieniškių PN-AK leisti įsigyti ir turėti asmeninį vardinį antspaudą su parašu. Pravieniškių PN-AK pareiškėjo prašymą atmetė, nors PĮVTT 18 priedo 4.2 punkte numatyta galimybė turėti ir kitų smulkių asmeninių daiktų. 2018 m. kovo 5 d. pareiškimu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių dėl netinkamų kalinimo sąlygų: nepagrįstai nesudarytos sąlygos pasinaudoti internetine prieiga, neteisėtai įrengtos vidinės grotos ir ribotuvai kamerų tipo patalpose, išimtos langų rankenos, iš lauko uždėtas tinklas, dėl ko patalpose trūksta natūralaus apšvietimo, nėra jungiklių įsijungti/išsijungti dieninį apšvietimą, netinkamai įrengti tualetai, prastai veikia pareigūnų iškvietimo sistema, pasivaikščiojimo kiemeliuose bei dušuose jos apskritai nėra, dušo patalpos nedezinfekuojamos kasdien, jose nėra dozatorių su šampūnu ir prausikliu, nesudaromos sąlygos pakankamai dažnai naudotis dušu, ant kameros durų neteisėtai rašomi asmeniniai duomenys, neleidžiama turėti tabako gaminių, nesudarytos sąlygos nueiti į parduotuvę, kirpyklą, neleidžiama aktyviai dalyvauti socialinėse reabilitacijos priemonėse, administracijos pareigūnai ir specialistai nesilanko kamerų tipo patalpose, kad nustatytų esamus trūkumus, ir jų nešalina. Tuo pačiu pareiškimu pageidavo gauti savo pareiškimo kopiją, tačiau buvo atsisakyta tai padaryti. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 68-520 nepagrįstai ir neteisėtai buvo nubaustas draudimu 1 mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje, į jo 2018 m. kovo 30 d. paaiškinimą nebuvo atsižvelgta. Nesant užfiksuoto įvykio, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimą. Be to, vieno pareigūno išvis nebuvo įvykio vietoje, o tarnybinį pranešimą jis parašė pagal kito pareigūno pasakojimą. 2018 m. vasario 26 d. išsiųstas skundas LAVL, kuriame nurodė, kad 2018 m. vasario 22 d. kratos metu nepagrįstai buvo paimtas šešiakampis atsuktuvas, mineralinis vanduo, sūreliai, kavos gėrimas, atėjus į palatą neišduotas virdulys, neleista dėvėti savo asmeninių drabužių, palatos langai neuždengti užuolaidomis ar žaliuzėmis, dėl ko kiti nuteistieji galėjo jį matyti, palatoje nebuvo drabužių spintos, tik drabužių kabykla, skundai nebuvo registruojami arba juos registruoti buvo delsiama. 2018 m. vasario 23 d. gavus siuntinį su pašto ženklais ir spaudu su parašu, spaudas nebuvo atiduotas. Išvykstant iš LAVL spaudas nebuvo grąžintas, o buvo persiųstas į Pravieniškių PN-AK. Į skundus buvo pateiktas nepagrįstas, neteisingas, formalus atsakymas Nr. 7-236. Departamentas formaliu sprendimu, kopijuodamas Pravieniškių PN-AK ir LAVL raštus, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą Nr. 2S-1622.
Atsiliepimas
3. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad PĮVTT 18 priede nėra numatyta galimybė turėti vardinį antspaudą su parašu. Teigė, kad langų rankenėles nusuka patys nuteistieji, bet gedimai nebūna nuolatiniai, gavus informaciją apie trūkumus – jie šalinami. Kamerų tipo patalpose yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema, papildomai gali būti praveriami langai. Langų grotų ir metalinių tinklų įrengimą ant langų reglamentuoja teisės aktai. Dirbtinis apšvietimas įjungiamas ir išjungiamas dienotvarkėje numatytu laiku. Įstaigoje nėra įsteigti riboto interneto prieigos taškai. Kamerose laikomiems nuteistiesiems įrengtoje dušo kabinoje dozatoriai įrengti, tačiau nuolat laužomi ir nuolat keičiami naujais. Ant kamerų tipo patalpų durų nerašomi ypatingi asmens duomenys, užrašyti asmens duomenys nėra perduodami asmenims, neturintiems teisės su jais susipažinti. PĮVTT nenumato galimybės nuteistiesiems, perkeltiems į kamerų tipo patalpas, su savimi turėti tabako gaminius. Pareigūnas, gavęs pareiškėjo prašymą, patikrina nuteistojo asmeninės sąskaitos likutį, nustato, ar nebus viršyta leidžiama per mėnesį išleisti pinigų suma. Nupirktos prekės pasirašytinai įteikiamos nuteistajam. Su nuteistaisiais, nuobaudas atliekančiais kamerų tipo patalpose, dirbama individualiai, jiems leidžiama bendrauti su įstaigos darbuotojais, dvasininkais ir visuomeninių organizacijų atstovais, kai jie lankosi kamerų tipo patalpose. Nuobauda pareiškėjui buvo skirta už tai, kad jį išleidus iš kameros, nuteistasis pribėgo prie KTP kamerų Nr. 22 ir Nr. 23 ir bendravo su nuobaudas atliekančiais nuteistaisiais. Pareikalavus atsitraukti nuo kamerų durų ir nebendrauti, pareiškėjas nevykdė pareigūnų nurodymų, tuo pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, PĮVTT 50 punktą. Departamentas pripažino, jog nuobauda paskirta teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų, todėl jos naikinti nėra teisinio pagrindo. Uždarojoje zonoje atsakingi pareigūnai bei Resocializacijos skyriaus specialistai lankosi nuolat pagal galimybes ir esama darbo krūvį bei užimtumą. Kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien, jos metu užfiksuoti pažeidimai šalinami nedelsiant. Uždarojoje zonoje, laikantis teisės aktų reikalavimų, yra įrengta patalpa, skirta kirpti nuteistuosius.
5. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašė pareiškėjo skundą atmesti.
6. LAVL nurodė, kad reikalavimo, jog palatose būtų virdulys, nėra. LAVL laikomasi teisės aktuose nustatytų užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės reikalavimų, todėl visiems pacientams privalomai išduodami įstaigos drabužiai. Pacientų drabužiai (išskyrus tuos, kuriuos pacientams leidžiama turėti su savimi) yra saugomi LAVL daiktų sandėlyje. Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė gali būti išduoti tik raštiškai paprašius ir gavus Ligoninės administracijos leidimą. LAVL išduodamos pižamos yra kokybiškos, jos keičiamos ne rečiau, kaip kartą į savaitę, pižamos, kurios yra suterštos krauju ar kitais kūno skysčiais keičiamos nedelsiant. Taip pat pacientams yra išduodamos striukės, skirtos nešioti pagal sezoniškumą. Pareiškėjui atvykus į Ligoninę, jam buvo atlikta visuminė asmens krata, surašytas Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas ir pridedamas perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas, kuriame užfiksuoti asmeniniai pareiškėjo daiktai paimti saugojimui. Perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvite yra pareiškėjo parašai, kurie įrodo, kad jis buvo supažindintas su perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvitu ir jame įrašytais daiktais, iš įrašų matyti, kad šešiakampis atsuktuvas iš jo nebuvo paimtas. Pareiškėjas jokių pretenzijų dėl paimamų daiktų neturėjo. Teisės aktai langų uždengimo (roletais, užuolaidomis ar pan.) iš vidaus nenumatė, tarp pastatų yra 35 metrų atstumas, aukštis nuo žemės iki lango pirmame aukšte yra nuo 85 cm iki 90 cm, taip pat matomumą mažina ir iš išorės įrengtos grotos, todėl per langus kamerų tipo patalpose asmenys bei jose esantys daiktai nėra matomi. Pareiškėjui atsiųstas antspaudas buvo grąžintas siuntėjui, kadangi pagal PĮVTT pareiškėjas negalėjo jo turėti.
7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepimas
8. Departamentas nurodė, kad tiek Pravieniškių PN-AK, tiek LAVL pareigūnų veiksmai ir laikymo sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus ir jokių pažeidimų nenustatė. Atsiliepime nurodė iš esmės tas pačias faktines ir teisines aplinkybes, kurias nurodė Pravieniškių PN-AK ir LAVL.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė, nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Laisvės atėmimo vietų ligoninę išduoti pareiškėjui elektrinį virdulį, leisti dėvėti savo rūbus ir avalynę, įrengti ant langų užuolaidas ar žaliuzes.
10. Teismas dėl nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų, išsamiai aprašęs nustatytas bylos faktines aplinkybes, vadovaudamasis BVK nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1R-323 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, 18 priede pateiktas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašu, konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 16 d. raštu ir Departamentas 2018 m. gegužės 18 d. Sprendimu tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, ginčijami sprendimai teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo jų naikinti. Dėl nurodytų priežasčių taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Pravieniškių PN-AK administraciją grąžinti pareiškėjui asmeninį spaudą ir leisti šį turėti.
11. Dėl Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 26 d. rašto Nr. 7-898, įvertinęs bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 26 d. rašto Nr. 7-989 ir Departamento Sprendimo dalį dėl asbesto vandentiekio vamzdynuose pripažinti neteisėtais. Teismas sprendė, kad į pareiškėjo skundo dalį dėl kenkėjų naikinimo atsakyta aiškiai ir išsamiai, ginčijami sprendimai teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo jų naikinti. Teismas nurodė, kad nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose, neprivalo būti išleidžiami į parduotuvę. Teismas sutiko su Departamento pozicija, kad lydėti nuteistuosius, atliekančius nuobaudas kamerų tipo patalpose, į kirpyklą nėra tikslinga, kadangi uždarojoje zonoje jiems sudarytos sąlygos apsikirpti nustatytu laiku. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendė, kad Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 26 d. raštas Nr. 7-989 ir Departamento Sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Pravieniškių PN-AK administraciją sudaryti sąlygas nueiti į parduotuvę ir kirpyklą. Teismas taip pat konstatavo, kad, priešingai nei teigė pareiškėjas, Pravieniškių PN-AK į pareiškėjo 2018 m. sausio 22 d. skundą atsakydamas 2018 m. kovo 26 d. raštu, BVK 183 straipsnio 12 dalyje nustatyto 20 darbo dienų termino nepraleido.
12. Dėl Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 28 d. rašto Nr. 7-908 įvertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 28 d. raštu ir Departamentas 2018 m. gegužės 18 d. Sprendimu tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl langų ir grotų kamerų tipo patalpose įrengimo, ginčijami sprendimai teisėti ir pagrįsti, taigi nėra teisinio pagrindo jų naikinti. Dėl nurodytų priežasčių taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Pravieniškių PN-AK administraciją sudaryti sąlygas pilnai atidaryti langą, įsukti rankenas, nuimti ribotuvus ir grotas. Teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl Pravieniškių PN-AK įpareigojimo įrengti dirbtinio apšvietimo jungiklių kamerose atmetami kaip nepagrįsti, taip pat nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų ir įpareigoti jį įrengti sėdimus sanitarinius mazgus. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes, todėl teismas jomis rėmėsi ir sprendė, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų. Atsižvelgęs į skundžiamų raštų turinį, teismas padarė išvadą, kad į pareiškėjo skundo dalį dėl dušo įrengimo ir vedimo maudytis yra atsakyta, ginčijami sprendimai teisėti ir pagrįsti, jų naikinti ir įpareigoti Pravieniškių PN-AK sudaryti sąlygas kasdien naudotis dušu, įrengti duše pareigūnų iškvietimo sistemą, dozatorius nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo nurodomos bendro pobūdžio aplinkybės apie kalinimo sąlygas jo nurodytų faktų nepatvirtina. Todėl teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti nuo kamerų durų nuimti lenteles su asmens duomenimis atmetė kaip nepagrįstą. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir pareiškėjo nusiskundimus, kad kamerų tipo patalpose neleidžiama laikyti tabako gaminių. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 28 d. rašto Nr. 7-908 turinį, sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl socialinių ir psichologinių užsiėmimų nevykdymo nelaikytini pakankamai aiškiais bei detalizuotais ir atmestini kaip nepagrįsti, o skundžiamas raštas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas taip pat sprendė, jog nacionaliniais teisės aktais iš esmės yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietų įstaigose naudotis internetu. Teismas vertino, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų bei įpareigoti atsakovą sudaryti sąlygas prieiti prie ribotos internetinės prieigos. Nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Pravieniškių PN-AK tinkamai priima ir registruoja gaunamus prašymus ir skundus, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti specialistus nedelsiant registruoti raštus yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Dėl skundų kopijų padarymo tiek Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 28 d. rašte Nr. 7-908, tiek Departamento Sprendime yra išsamiai ir aiškiai išdėstyta, kokiomis sąlygomis yra daromos dokumentų kopijos, todėl skundžiamų teisės aktų dalys yra pagrįstos ir teisėtos bei jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Nei PĮVTT, nei kiti teisės aktai nereikalauja, jog pataisos įstaigose būtų įrašoma ir kaupiama kokia nors vaizdo medžiaga, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Pravieniškių PN-AK saugoti vaizdinę medžiagą.
13. Dėl nuobaudos teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 68-520 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ V. K. paskirta nuobauda – uždrausti 1 mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) už tai, kad 2018 m. kovo 27 d. apie 14.50 val. pareigūnams pareikalavus nuteistajam atsitraukti nuo durų ir nebendrauti su kitais nuteistaisiais, pareiškėjas nevykdė pareigūnų nurodymų ir tik užstojus kameros duris, nuteistasis atsitraukė ir buvo nulydėtas išmesti šiukšles. Atsakovo nutarimą pareiškėjas apskundė Departamento direktoriui, kuris 2018 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 2S-1622 konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti paskirtąją nuobaudą. Teismas sprendė, kad bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. kovo 27 d. apie 14.50 val. nevykdė pareigūnų nurodymų, o byloje esantis V. K. 2018 m. kovo 29 d. paaiškinimas patvirtina, kad jam buvo sudaryta galimybė apsiginti, tačiau pareiškėjas patvirtino, jog buvo priėjęs prie kitų kamerų ir kalbėjo su jose buvusiais nuteistaisiais, pareigūnų paraginimo nebendrauti iškart nevykdė. Todėl teismas konstatavo, kad nuobauda pareiškėjui paskirta nepažeidžiant nuobaudų nuteistiesiems skyrimo tvarkos ir pagrindų, o pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Teismas, išanalizavęs administracinėje byloje esančius įrodymus, sprendė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas padarė pažeidimą – nevykdė pareigūnų nurodymų (BVK 110 str. 1 d. 2 p. pažeidimas), todėl jam paskirta nuobauda – draudimas 1 mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje – atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 str. 1 ir 2 d.). Taigi nėra jokio teisinio pagrindo paskirtą nuobaudą panaikinti.
Šalies argumentai
14. Teismas, vertindamas LAVL 2018 m. kovo 27 d. rašto Nr. 7-236 pagrįstumą, nurodė, jog pareiškėjas 2018 m. vasario 26 d. skundu kreipėsi į LAVL teigdamas, kad iš jo nepagrįstai buvo atimtas šešiakampis atsuktuvas, mineralinis vanduo, kava, nebuvo atiduotas siuntinyje buvęs antspaudas su parašu. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui atvykus į LAVL buvo atlikta visuminė krata, surašytas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Perduotų saugoti turimų daiktų kvitas Nr. PS-3092 (toliau – ir Kvitas), iš kurio matyti, kad kratos metu iš pareiškėjo buvo paimta juoda striukė, juodos kelnės NIKE, viršus NIKE, baltas chalatas. Byloje nėra duomenų, kad kratos metu iš pareiškėjo būtų paimtas atsuktuvas, mineralinis vanduo ar kava. Pareiškėjas pretenzijų dėl paimtų daiktų nereiškė, tą liudija Kvite esantis pareiškėjo parašas. Teismas sprendė, kad, atvykus į LAVL, iš pareiškėjo nebuvo paimtas atsuktuvas, todėl atsakovui nekyla pareiga jį pareiškėjui grąžinti. LAVL 2018 m. kovo 27 d. rašte Nr. 7-236 nurodė, kad gautas smulkusis paketas su spauda buvo perduotas Apsaugos ir priežiūros skyriui. Iš šio paketo pareiškėjui buvo atiduoti vokai su pašto ženklais, o antspaudas buvo persiųstas atgal siuntėjai G. L.. Minėtą aplinkybę patvirtina byloje esantis LAVL 2018 m. kovo 2 d. raštas Nr. S-1175. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo LAVL 2018 m. kovo 27 d. raštą Nr. 7-236 bei Departamento Sprendimo dalį dėl paimtų daiktų grąžinimo pripažinti neteisėtais, ir pareiškėjo reikalavimą įpareigoti LAVL grąžinti atsuktuvą ir asmeninį spaudą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas reiškė pretenzijas, kad jam nebuvo leidžiama dėvėti savo asmeninių rūbų. Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir bylos aplinkybes, teismas vertino, kad LAVL, neišduodama asmeninių drabužių, veikė teisėtai. Pareiškėjas nurodė, kad palatoje nebuvo elektrinio virdulio, spintos drabužiams pasikabinti, ant langų nebuvo užuolaidų arba žaliuzių. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), nenumatė, kad kamerų tipo patalpose ant langų turi būti įrengtos užuolaidos. LAVL 2018 m. kovo 27 d. rašte Nr. 7-236 pažymėjo, jog tarp LAVL pastatų yra 35 m atstumas, aukštis nuo žemės iki lango pirmame aukšte yra nuo 85 cm iki 90 cm, taip pat matomumą mažina ir iš išorės įrengtos grotos, todėl per langus kamerų tipo patalpose esantys asmenys ar daiktai nėra matomi. Taigi teismas sprendė, kad LAVL, neužkabindama užuolaidų ant langų, nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. LAVL neturėjo pareigos išduoti pareiškėjui elektrinį virdulį, o karšto vandens maistui tiekimas buvo užtikrintas, todėl pareiškėjo argumentus dėl elektrinio virdulio neišdavimo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas sprendė, kad LAVL 2018 m. kovo 27 d. raštu ir Departamentas 2018 m. gegužės 18 d. Sprendimu tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl palatos įrengimo bei virdulio išdavimo, ginčijami sprendimai teisėti ir pagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas taip pat nustatė, kad šiuo metu pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, o ne LAVL, duomenų apie tai, jog pareiškėjas ateityje bus ar galėtų būti laikomas LAVL, byloje nėra. Todėl konstatavo, kad minėto pareiškėjo reikalavimo patenkinimas nesukeltų jam jokių teisinių pasekmių, šis pareiškėjo reikalavimas grindžiamas į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir yra sąlyginis. Teismas pažymėjo, kad teismas negali priimti nagrinėti skundų dėl aktų, negalinčių sukelti teisinių pasekmių suinteresuotiems asmenims, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčas dėl įpareigojimo ateityje išduoti pareiškėjui elektrinį virdulį, leisti dėvėti savo rūbus ir avalynę, įrengti ant langų užuolaidas ar žaliuzes, negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču, todėl teismas nutraukė bylos dalį nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.
16. Įvertinęs nustatytus duomenis, teismas konstatavo, kad tiek Pravieniškių PN-AK, tiek LAVL, tiek Departamentas, priimdami skundžiamus sprendimus, laikėsi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, gero administravimo principo, aktai yra motyvuoti, pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis. Todėl sprendė, kad Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 16 d. raštas Nr. 7-827, 2018 m. kovo 26 d. raštas Nr. 7-898, 2018 m. kovo 28 d. raštas Nr. 7-908, 2018 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. 68-520, Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2018 m. kovo 27 d. raštas Nr. 7-236, Departamento 2018 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. 2S-1622 yra teisėti ir pagrįsti, naikinti jų nėra pagrindo. Teismas, nenustatęs neteisėtų atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, LAVL ir Departamento, veiksmų (neveikimo), padarė išvadą, kad nėra ir atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, todėl pareiškėjo prašymą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, LAVL ir Departamento, neturtinę žalą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
17. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
18. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 56 straipsnio ir 80 straipsnio reikalavimus, nes jo skundą išnagrinėjo formaliai ir neobjektyviai. Nesutinka su teismo išvada, kad antspaudas yra nepriskirtas prie „kitų asmeninių daiktų“, nes būtent šiuo pagrindu jis ir įgijo antspaudą. Ginčo aplinkybės buvo tirtos formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad teismų praktika turi būti vienoda analogiškose bylose. Teismas neteisingai vertino aplinkybes ir dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų (dėl jungiklių šviesai buvimo kamerose, dėl vidinių grotų kamerose, duomenų rašymo ant kamerų durų, dėl tupimų tualetų, ribotos internetinės prieigos, rūkymo, prekių įsigijimo, socialinės reabilitacijos programų pakankamumo, specialistų lankymosi kasdien ir laiškų registracijos bei paėmimo bei sąlygų LAVT).
19. Pareiškėjas V. K. pateiktame papildomame prašyme Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašo įpareigoti grąžinti Pravieniškių PN-AK jam iš sandėlio padėtą saugoti vardinį antspaudą su parašu, nurodydamas, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka būtina, be kita ko, skundą vertinti ir dėl vardinio antspaudo turėjimo pagrįstumo.
Atsiliepimas
20. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
21. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remdamasis pareiškėjas mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas faktines byloje reikšmingas aplinkybes, taip pat atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose, analizę pripažino, jog pareiškėjas neįrodė, kad pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių pagrįstų argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ar būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, taip pat nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus, todėl priėmė teisingą sprendimą.
22. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
23. LAVL nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir Ligoninės argumentus, pateiktus įrodymus bei priimtą 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priimtas teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas bei teisingas. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nenurodo ir nepateikia naujų argumentų ar motyvų, dėl kurių nesutinka su teismo sprendimu. Apeliacinis skundas grindžiamas analogiškais argumentais pateiktais pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas aplinkybes nurodė abstrakčiai, nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir nurodytos žalos. Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nagrinėdamas bylą nepažeidė.
24. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
25. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN–AK 2018 m. kovo 16 d. rašto Nr. 7-827, 2018 m. kovo 26 d. rašto Nr. 7-989, 2018 m. kovo 28 d. rašto Nr. 7-908, 2018 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 68-520, kuriuo pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), LAVL 2018 m. kovo 27 d. rašto Nr. 7-236, Departamento direktoriaus 2018 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 2S-1622, kuriuo pareiškėjo skundas dėl minėtų raštų ir nutarimo buvo išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo Pravieniškių PN-AK ir LAVL atlikti veiksmus, taip pat neturtinės žalos atlyginimo.
27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad ginčijami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, o nustačius, jog nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (Pravieniškių PN-AK, LAVL ar (ir) Departamento neteisėtų veiksmų), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė pareiškėjui atlyginti žalą.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo prašo panaikinti šį sprendimą ir jo skundą tenkinti. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, kad teismas tik formaliai išnagrinėjo bylą, netyrė ir netinkamai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir duomenis, neatsižvelgė į teismų praktiką analogiškose bylose, taip pat prašo įvertinti antspaudo turėjimo teisėtumą.
29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
30. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Dėl šių pareiškėjo argumentų teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino visiškai tinkamai ir itin išsamiai.
31. Byloje neabejotinai įrodyta, kad 2018 m. kovo 27 d. apie 14.50 val. pareiškėjas paprašė jį išleisti išnešti šiukšles. Išleidus jį iš kameros ir nurodžius laukti, kol bus užrakinta kamera, pareiškėjas nevykdydamas pareigūnų nurodymų pribėgo prie kitų kamerų ir bendravo su kitais nuteistaisiais, nors pareigūnai nurodė to nedaryti ir atsitraukti, tačiau pareiškėjas nurodymų nevykdė. Dėl šių veiksmų Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 68-520 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui skirta nuobauda – uždrausta 1 mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, PĮVTT 50 punkto reikalavimų pažeidimą (I t., b. l. 30). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. 68-520 yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka byloje esančius įrodymus.
32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors Taisyklių 18 priedo 4.2 papunktyje įtvirtintas leidžiamų turėti daiktų sąrašas nėra baigtinis, kadangi šioje teisės normoje nuteistiesiems leidžiami turėti kiti smulkūs asmeniniai daiktai nėra detalizuoti, kaip teisingai nurodo pareiškėjas, tačiau kartu šiuo konkrečiu atveju leidžiamų įsigyti ir turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše vardinis antspaudas nenumatytas, o pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde nepagrindė, kodėl jam būtina turėti vardinį antspaudą. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad siuntėjai G. L. buvo grąžintas į LAVL atsiųstas spaudas „teisininkas V. K.“ vadovaujantis PĮVTT 8 priedo 3 punktu, nes jame yra įtvirtina, kad smulkiajame pakete gali būti siunčiama tik spauda, vokai, pašto ženklai ir rašymo popierius. Taigi šiuo atveju atsakovo Pravieniškių PN-AK sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo leisti įsigyti vardinį antspaudą yra pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, o pareiškėjas nepateikė priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 16 d. raštu ir Departamentas 2018 m. gegužės 18 d. Sprendimu tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą minėtu aspektu ir šių ginčijamų sprendimų remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo naikinti.
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai konstatavo, jog šioje byloje nėra įrodyta, kad valstybės valdžios institucijos atliko apelianto atžvilgiu neteisėtus veiksmus. Nustačius, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (Pravieniškių PN-AK, LAVL ar (ir) Departamento neteisėtų veiksmų), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį negali kilti viešoji civilinė atsakomybė ir turtinė prievolė pareiškėjui atlyginti žalą. Šios skundžiamo teismo sprendimo išvados atitinka įstatymus ir bylos medžiagą. Pareiškėjui deklaratyviai apeliaciniame skunde teigiant, kad teismas neteisingai vertino aplinkybes ir dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų (dėl jungiklių šviesai buvimo kamerose, dėl vidinių grotų kamerose, duomenų rašymo ant kamerų durų, dėl tupimų tualetų, dėl ribotos internetinės prieigos, rūkymo, prekių įsigijimo, socialinės reabilitacijos programų pakankamumo, specialistų lankymosi kasdien ir laiškų registracijos bei paėmimo bei sąlygų LAVL), tačiau niekaip jų nepagrindžiant ir nenurodant, kodėl pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šiuos pareiškėjo nusiskundimus kaip nepagrįstus, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, visiškai sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo išsamiais motyvais minėtais aspektais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nr. 7-236 ir Departamento 2018 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. 2S-1622 yra teisėti ir pagrįsti.
34. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.