- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- eI3-3146-1114/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-10291-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė
- Pareiškėjas
- R. V., J. V.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „VIA Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- G. K., S. L., J. V., Z. K., J. A. K., G. V., V. V., R. L.
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. V. ir J. V. skundą atsakovei akcinei bendrovei „Via Lietuva“ dėl administracinio akto panaikinimo, tretieji suinteresuotieji asmenys: J. V., Z. K., J. A. K., G. K., G. V., V. V., V. V., S. L., R. L.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai J. V. ir R. V. kreipėsi į teismą su 2022-12-24 skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti atsakovės akcinės bendrovės „VIA Lietuva“ (toliau ir – Atsakovė) 2022-11-22 raštą Nr. (6.6)2-17432 „Dėl prašymo išduoti prisijungimo sąlygas“ (toliau – ir Raštas), kuriuo atsisakyta išduoti įvažos įrengimo sąlygas, įpareigojant suderinti įvažos įrengimo sąlygas; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šiame kontekste pažymėtina, kad:
1.1. Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024-01-01 Regionų administracinis teismas) 2022-12-30 nutartimi pareiškėjų skundas, kaip atitinkantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ), nustatytus reikalavimus, buvo priimtas nagrinėti.
1.2. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023-02-17 nutartimi pareiškėjų skundas kartu su administracine byla buvo perduotas nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
1.3. Kauno apylinkės teismas 2023-03-08 nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. e2-6097-454/2023), atsižvelgdamas į tai, kad civiliniame procese taikomi kitokie reikalavimai procesiniams dokumentams (be kita ko, skiriasi pavadinimai, reikalavimai jų turiniui, ginčo šalių formuluojamiems reikalavimams) nustatė J. V. ir R. V. jau ne kaip pareiškėjams administracinėje byloje, o kaip ieškovams civilinėje byloje terminą jau ne skundo, o ieškinio trūkumams pašalinti.
1.4. Pareiškėjai pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį, kuriame suformulavo tokius prašymus teismui: 1) pripažinti, kad ieškovai turi teisę įrengti įvažą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Žemės sklypas), įpareigojant Atsakovę (iki 2024 metų valstybės įmonė „Lietuvos automobilių kelių direkcija“) išduoti įvažos įrengimo sąlygas ir suderinti įvažą, kad būtų galima pakeisti Žemės sklypo paskirtį.
1.5. Specialiosios teisėjų kolegijos 2023-10-11 nutartimi nutarta, kad ginčas teismingas ne bendrosios kompetencijos teismui, o administraciniam teismui ir perdavė bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
2. Pareiškėjai savo procesiniuose dokumentuose paaiškina, kad:
2.1. Jie bendrosios dalinės nuosavybės teise, kartu su V. V., V. V., S. L., R, Lesevičiene, G. V., G. K., L. M., Z. K., J. A. K. ir J. V. (toliau kartu – ir Tretieji suinteresuoti asmenys) valdo 0,996 ha Žemės sklypą. Teigia, jog pareiškėjams priklauso didžioji dalis Žemės sklypo, sudaranti daugiau nei 60%.
2.2. Ginčo esmė yra ta, kad pareiškėjai kartu su Trečiaisiais suinteresuotais asmenimis negali pakeisti Žemės sklypo paskirties, nes Atsakovė atsisako išduoti įvažos įrengimo sąlygas, motyvuodama tuo, kad Žemės sklypas yra greta (duomenys neskelbtini) gatvės (B kategorijos rajoninis kelias Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atstumai galimi tarp įvažų tik kas 150 metrų.
2.3. Pabrėžia, jog įvaža į Žemės sklypą turi būti suderinta dėl šių priežasčių:
2.3.1. Nėra jokio kito patekimo į Žemės sklypą, kaip tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės.
2.3.1.1. Teritorijoje susiklostęs užstatymas objektyviai neleidžia patekti į Žemės sklypą esamomis nuovažomis nuo rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaurinėje pusėje esančią nuovažą į (duomenys neskelbtini) gatvę ir Žemės sklypą bei pietinėje pusėje esančią nuovažą į (duomenys neskelbtini) gatvę ir Žemės sklypą skiria privatiems asmenims nuosavybės teise priklausantys kitos žemės sklypai, kurie yra užstatyti vienbučiais namais. Žemės sklypas rytinėje pusėje ribojasi su Lietuvos Respublikai priklausančiu žemės sklypu, kuriame yra valstybinis miškas.
Atsiliepimas
2.3.1.2. Pažymi, jog atsiliepime Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad patekti į Žemės sklypą yra kitų galimybių. Tiesa yra ta, kad prie Žemės sklypo yra daug kitų privačių namų valdos sklypų, tačiau visi jie yra labai maži ir užstatyti gyvenamais namais. Pareiškėjai, suprasdami, kad Atsakovė gali laikytis tokios absurdiškos pozicijos ir reikalavimo, 2022-12-15 kreipėsi prašymu į visus gretimų sklypų savininkus su prašymu suteikti per jų sklypą kelio servitutą. Visi gyventojai, šalia Žemės sklypo turintys savo sklypus ir namų valdas, kategoriškai atsisakė kalbėti apie servitutų suteikimą ir parašė atsakymus. 2023-01-10 atsakymą pateikė ir Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – NŽT), nurodydama, kad prašymas negali būti tenkinamas. Nurodė, jog tai suprantama, nes važiuoti per draustinį, esantį priešingoje pusėje nei rajoninis kelias, nėra jokių net teorinių galimybių.
2.3.1.3. Paaiškina, kad pažiūrėjus, kaip atrodo greta esantys fiziniams asmenims priklausantys namų valdos sklypai, matyti kad nėra nei protinga, nei sąžininga reikalauti kelio servituto iš šių asmenų, nes ne tik nėra vietos keliui šiuose sklypuose, bet ir kelio nustatymas reikštų šio sklypo visišką sugadinimą, nes ko vertas kelių arų sklypas, kai per jį nutiestas kelias.
Atsiliepimas
2.3.1.4. Atsakovė, formaliai teigdama, kad negalima jokia nuovaža, nes ją reikia nustatyti per kaimynų namų valdos sklypus, elgiasi biurokratiškai ir formaliai.
2.3.2. Kelių techninis reglamentas s, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-01-09 įsakymu Nr. D1-11/3-3 (toliau – ir Reglamentas KTR 1.01:2008), leidžia nukrypti nuo minėto reglamento nuostatų, atsižvelgiant į sudėtingas vietines sąlygas, technines ir ekonomines priežastis (3 punktas).
2.3.2.1. Atsakovė įvažos įrengimo sąlygų neišduoda todėl, kad prieš kelis metus atsisakė derinti įvažos įrengimą, kai buvo teikiami derinti Žemės sklypo atidalinimo planai. Įvažos įrengimas miestelio centre, kur greitis ribojamas iki 50 km/val., tikrai nepablogins nei eismo saugumo situacijos, nei padarys kokią nors žalą gamtai ar esantiems statiniams. Būtent dėl tokių atvejų ir numatyta galimybė nukrypti nuo nustatytų bendrųjų normų.
Atsiliepimas
2.3.2.2. Atsiliepime Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjų pageidaujama įrengti nuovaža aiškiai neatitinka Reglamente KTR 1.01:2008 ir Reglamente STR 2.06.04:2014 įtvirtinto imperatyvaus teisinio reguliavimo, nes neišlaikomas 150 metrų minimalus atstumas tarp įvažiavimų/išvažiavimų. Atsakovė taip pat nurodė, kad negali interpretuoti kaip leidžiančią nukrypti nuo aiškių įtvirtintų minimalių atstumų projektuojant naują nuovažą, nes, pagal Reglamento KTR 1.01:2008 162 punktą, nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo galimybių. Pareiškėjai pabrėžia, kad nėra jokios kitos galimybės pateikti į beveik 1 ha Žemės sklypą kaip nuo pagrindinės miestelio gatvės.
2.3.3. Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-12-02 įsakymu Nr. D1-933 (toliau – ir Reglamentas STR 2.06.04:2014), leidžia nukrypti nuo nustatytų atstumų.
2.3.3.1. Reglamento STR 2.06.04:2014 29 punkte numatyta išimtis tiems atvejams, kai dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti reikalaujamų atstumų. Tokiu atveju, pagal minėtą reglamento punktą, įvažiavimai/išvažiavimai gali būti įrengiami numatant papildomas eismo saugumo priemones. Pareiškėjo nuomone, patvirtinus, kad Žemės sklypą suma privačios namų valdos ir valstybinis miškas, Atsakovė turi vadovautis minėta išimtimi.
2.3.3.2. Atsakovė be pagrindo miestelio viduryje prie Žemės sklypo esančiam keliui taiko B kategorijos kelio reikalavimus. Kadangi žemės sklypas yra Raudondvario miestelio centre, akivaizdu, kad jam negali būti aklai taikomi B kategorijos kelio reikalavimai, nes jis faktiškai yra C kategorijos kelias, nes tokio kelio pagrindinė paskirtis yra „Miesto plano funkcinės ir kompozicinės ašys. Pagrindinės keleivių viešojo susisiekimo linijos. Miesto vidaus transporto ryšiai“ (STR 2.06.04:2014 4 lentelė).
2.3.3.3. Kadangi Reglamentas STR 2.06.04:2014 negali numatyti ir apibrėžti visų gyvenimo atvejų ir nurodyti, kaip turi būti sprendžiamos visos situacijos, akivaizdu, kad Reglamento STR 2.06.04:2014 29 punktas suteikia teisę vadovautis sveika nuovoka ir logika, kad būtų išlaikyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai kiekvienu individualių atveju. Tuo tarpu Atsakovė tokią galimybę vertina kaip ji pati nori, o ji nori ją vertinti kaip nesuteikiančią jokių teisių. Teigia, jog tai senas biurokratinis mąstymas, kuris paremtas principu, kad geriau nieko nedaryti jei tik galiu tai bent kuo nors pateisinti.
2.3.4. Įvažos įrengimas nepablogins eismo sąlygų, nes miestelyje ribojantis greitis yra 50 km/val.
2.3.4.1. Atstumai tarp įvažų skirtingo tipo keliuose yra nustatyti iš esmės dėl eismo saugumo. Dėl to rajoniniuose keliuose atstumas tarp įvažų nustatytas 150 metrų, kad esant dideliam leistinam greičiui, būtų galima išvengti avaringų situacijų. Šiuo atveju rajoninio kelio atkarpa yra miestelio teritorijoje, kur greitis ribojamas tik 50 km/val. Esant sumažintam greičiui, nebelieka poreikio formaliai taikyti didelius atstumus tarp įvairių įvažų.
2.3.4.2. Kuo didesnis leidžiamas greitis, tuo didesni atstumai turi būti tarp nuovažų. Pareiškėjai akcentuoja, kad Žemės sklypas yra Raudondvario miesto vidutyje, kur maksimalus leidžiamas greitis yra 50 km/val., kai tuo tarpu ne gyvenvietėse keliuose su asfalto danga leidžiamas greitis yra 90 km/val. Akivaizdu, kad pagrindinis tikslas — eismo saugumas nebus pažeistas, nes nuovaža yra teritorijoje, kurioje galima važiuoti beveik dvigubai lėčiau nei įprastai.
2.3.5. Be įvažos negalima pakeisti Žemė sklypo paskirties, dėl ko negalima naudoti Žemės sklypo pagal įstatymais leidžiamą paskirtį.
2.3.5.1. Žemės sklypas yra miestelio viduryje, pagal bendrąjį planą numatyta, kad ši teritorija skirta mažaaukščių namų statybai. Nesat įvažos, negalima pakeisti Žemės sklypo paskirties, negalima netgi parengti Žemės sklypo pertvarkymo projekto. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles, formuojant žemės sklypus turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Objektyviai nesant galimybių įrengti įvažiavimą į Žemės sklypą, yra nepagrįstai apribotos pareiškėjo ir kitų bendraturčių konstitucinės teisės į nuosavybę bei ūkinės veiklos laisvę, nes Žemės sklypo savininkai ne tik negalės įgyvendinti teisės atidalinti Žemės sklypą, bet ir juo pilnavertiškai naudotis.
2.3.6. Be įvažos negalima atsidalinti iš Žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės.
2.3.6.1. Visi Žemės sklypo bendrasavininkai yra įkalinti esamos situacijos, nes be įvažos negali įgyvendinti savo teisės į atsidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nors tokia teisė yra absoliuti. Tokiu būdu yra ribojama konstitucijos saugomos teisės.
Žemesnės instancijos teismas
2.3.6.2. Mini Kauno apylinkės teismo nagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-1276-528/2021, kurioje visi Žemės sklypo savininkai bandė atidalinti nuosavybę, buvo teikiami skirtingi Žemės sklypo atidalinimo projektai, tačiau Atsakovei nederinant nė vieno pertvarkymo projekto, visi Žemės sklypo bendrasavininkai šią civilinę bylą baigė teismo 2021-05-18 patvirtinta taikos sutartimi.
2.3.7. G. Ž. sklypo tame pačiame kelyje yra labai daug kitų įvažų neišlaikant 150 m atstumo.
2.3.7.1. Tarp visų esamų nuovažų nuo rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Raudondvario miestelyje, nėra išlaikomas 150 metrų atstumas, tačiau šių nuovažų įrengimui Atsakovė yra davusi leidimus. Pareiškėjai mano, jog vieniems žemės sklypų savininkams duodant leidimus įrengti nuovažas į žemės sklypus neišlaikant atstumo, o kitiems žemės sklypų savininkams tokių leidimų neduodant, nors kitokių galimybių patekti į jų žemės sklypus nėra, būtų pažeistas viešojo administravimo objektyvumo ir lygiateisiškumo principai, nes toje pačioje situacijoje esančių skirtingų žemės sklypų teisės būtų ginamos skirtingai.
2.3.7.2. Prie Žemės sklypo esantis rajoninis kelias Raudondvario miestelyje turi daugybę kitų įvažų į D kategorijos kelius, kurios yra/būtų identiškos tokiai nuovažai, kurios pareiškėjai prašo. Žemės sklypo savininkai nėra kažkokie išskirtiniai ar kažką blogo padarę, kad jų sklypas būtų traktuojamas visiškai kitaip nei šalia esantis.
Šalies argumentai
2.3.7.3. Pareiškėjai taip pat paaiškino, jog paprašė antstolio konstatuoti faktines aplinkybes fiksuojant visas įvažas rajoniniame kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Raudondvario miestelyje, kurios visiškai neatitinka Atsakovės nurodomų atstumų reikalavimų. Kadangi pareiškėjai dalyvavo atliekant matavimus, tiksliai žinoma, kad praktiškai nėra nė vienos įvažos Raudondvario miestelyje, kuri atitinka Atsakovės nurodomus reikalavimus.
2.3.8. Įvažos nederinimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams.
2.3.8.1. Atsakovė nenurodo rimtų priežasčių, dėl kurių negalima įrengti įvažos. Vienintelis motyvas – kad nėra išlaikomi atstumai su kitomis įvažomis šiame kelyje. Toks formalus atsisakymas yra nesuderinamas su valstybės institucijų paskirtimi spręsti jų kompetencijai priskirtus klausimus ir „tarnauti“ žmonėms. Yra kiti įstatymai, kiti teisės aktai, kurie sudaro visas galimybes nukrypti nuo nustatytai reikalavimų.
2.3.8.2. Atsakovė tikrai gali suderinti įvažos įrengimą, tačiau piktybiškai to nedaro. Tiek pareiškėjai, tiek bendraturčiai yra įkalinti Atsakovės neveikimo ir ši situacija yra nesuderinama su jokiais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais. Nėra teisinga neleisti pagal įstatymais leidžiamą paskirtį pasikeisti Žemės sklypo paskirtį, kuris yra miestelio vidutyje. Be to, pačios valstybės institucijos, 1999 m. tvirtindamos Žemės sklypo planą, sukūrė tokią situaciją, kai nenumatė ir nesuformavo įvažos.
2.3.8.3. Prieš įstatymus visi yra lygūs, tačiau šiuo atveju tiek faktinė, tiek teisinė situacija yra visiškai kitokia nei ankstesni spręsi įvažų įrengimo klausimai, todėl turi būti individualus požiūris.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas R. V. teismo posėdžio metu palaikė skundą ir prašė jį patenkinti. Paaiškino, kad nė vienas kaimynas nesutinka, kad per jų sklypą būtų įvažiavimas į Žemės sklypą. Pareiškėjas paaiškino, kad nei Raudondvario gyvenvietėje, nei už jos, nei 5 kilometrai už jos nėra nė vienos nuovažos iš valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atitiktų Atsakovės pareiškėjams nustatytą reikalavimą. Pareiškėjas su antstole apvažiavo visas Raudondvario gyvenvietėje (aktualioje ginčui zonoje) ir už jos esančias nuovažas, tačiau nė viena nuovaža neatitinka Atsakovo pareiškėjams keliamų reikalavimų. Pareiškėjas remiasi Reglamento KTR 1.01:2008 1 punktu ir paaiškina, kad šis Reglamentas pareiškėjams negali būti taikomas, nes valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. (duomenys neskelbtini) yra gyvenamojoje vietovėje, o ne už jos ribų. Remiasi Reglamento KTR 1.01:2008 3 punktu. Šiuo metu Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties. Nėra jokių galimybių patekti į Žemės sklypą, dabar kažkaip patekdavo į Žemės sklypą, dabar yra nelegalus tik būdas patekti į Žemės sklypą per griovį, bet tokia situacija negali taip tęstis. Pareiškėjas paaiškino, kad pirmą Žemės sklypo dalį įsigijo prie 20 metų; šuo metu pareiškėjui priklauso 60 proc. Žemės sklypo. Atsakovės atstovui paklausus, ar pareiškėjas, gavęs kaimyninių sklypų savininkų nesutikimą nustatyti servitutą per jų sklypus, nesvarstė galimybės kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo, atsakė, kad kaip jis, gavęs neigiamus atsakymus, galėtų tuos žmones skųsti, kai jų sklypų dydis 5, 6 arai. Pareiškėjas baigiamojoje kalboje paaiškino, kad skundžia Atsakovės neveikimą, nurodymą, kad atsisako išduoti projektavimo sąlygas nuovažai. Pareiškėjai teismo prašo pripažinti Atsakovės neveikimą, įpareigojant išduoti sąlygas, jas suderinti.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjų skundą paaiškino, kad su juo nesutinka ir prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4.1. Kelias, į kurį pareiškėjai siekia įsirengti nuovažą, priskirtas valstybinės reikšmės rajoniniams keliams. Paaiškina, kad valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į kiekvieną greta valstybinės reikšmės kelio suformuotą žemės sklypą ar objektą.
4.2. Nepagrįstas pareiškėjų argumentas, kad nėra kito kelio patekti į pareiškėjų sklypą ir pareiškėjai neįrodė esant tokių sąlygų, dėl kurių nebūtų techninės ir teisinės galimybės susiplanuoti įvažiavimo iš kitos pusės nei valstybinės reikšmės kelias. Pareiškėjų sklypas ribojasi su daug aplinkinių sklypų, todėl yra plačios galimybės nusistatyti privažiavimą prie Žemės sklypo servituto keliu. Aplinkybė, kad kitų sklypų savininkai nesutinka nustatyti kelio servituto į pareiškėjų Žemės sklypą neatima pareiškėjams galimybės kreiptis dėl servituto nusistatymo į teismą. Nagrinėjamu atveju yra techninės ir teisinės galimybės privažiavimo prie Žemės sklypo klausimą spręsti nustatant servitutus gretimuose sklypuose, šių galimybių pareiškėjai nėra išnaudoję, todėl nėra pagrindo sutikti su argumentais, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės kelio įrengimas yra vienintelis būdas privažiavimui užtikrinti.
4.3. Atsižvelgiant į Reglamento STR 2.06.04:2014 lentelėse nustatytus reikalavimus, keliamus B kategorijos gatvėms, turi būti išlaikomas 150 metrų minimalus atstumas tarp įvažiavimų/išvažiavimų. Artimiausia nuovaža nuo prašyme pažymėtos vietos iki (duomenys neskelbtini) gatvės yra už 37,65 metrų, iki (duomenys neskelbtini) gatvės už 54,56 metrai. Pareiškėjų pageidavimas įrengti naują nuovažą nuo kelio į jiems priklausantį Žemės sklypą aiškiai neatitinka Reglamente KTR 1.01:2008 ir Reglamente STR 2.06.04:2014 įtvirtinto imperatyvaus teisinio reguliavimo.
4.4. Pareiškėjų skunde akcentuojama, kad Reglamento KTR 1.01:2008 ir Reglamento STR 2.06.04:2014 nuostatos leidžia nukrypti nuo reglamentų nuostatų atsižvelgiant į sudėtingas vietines sąlygas, technines ir ekonomines priežastis. Atsakovė tvirtina, kad, sprendžiant dėl konkrečios nagrinėjamos situacijos, nėra tokių sąlygų, kurios leistų nukrypti nuo reglamentų nuostatų. Pareiškėjai remiasi Reglamento STR 2.06.04:2014 29 punkto išimtimi, kai dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti reikalaujamų atstumų. Pažymi, kad minėtame punkte numatyta, jog atstumai tarp sankryžų bei įvažiavimų/išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesni nei 6 lentelėje; jeigu dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti 6 lentelėje nurodytų atstumų, turi būti taikomos papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės. Ši norma įpareigoja taikyti papildomas eismo saugumo priemones, kai dėl jau susiklosčiusio užstatymo atstumai tarp nuovažų mažesni nei nustatyta teisės aktuose. Tačiau ši norma nenustato jokios galimybės ir teisės projektuoti naujos nuovažos nuo kelio neišlaikant toje pačioje normoje nustatyto minimalaus 150 metrų atstumo nuo jau esamų nuovažų, kai teisinė ir techninė galimybė numatyti privažiavimą yra. Teigia, jog pagal Reglamento STR 2.06.04:2014 29 punkto normą galėtų būti planuojama nuovaža nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) neišlaikant minimalaus atstumo nebent tada, kai dėl jau susiklosčiusio užstatymo nebūtų teisinės ir techninės galimybės įrengti įvažiavimo į sklypą.
4.5. Pareiškėjų argumentai dėl jų teisių pažeidimo ir skirtingo traktavimo atsižvelgiant į kitų nuovažų tame pačiame kelyje išsidėstymą, yra deklaratyvūs ir teisiškai nepagrįsti. Teigia, kad kitų nuovažų įrengimas nėra šios bylos dalykas, todėl vertinti šių aplinkybių, kaip turinčių ryšį su nagrinėjama byla, nėra pagrindo. Skirtingi atstumai tarp nuovažų toje pačioje gyvenvietėje galėjo susiklostyti dėl kintančio teisinio reguliavimo, todėl tai nereiškia, kad Atsakovė leido įrengti nuovažas mažesniais atstumais nei numato teisės aktai. Iki 2008 m., t. y. Reglamento KTR 1.01:2008 priėmimo, minimalūs atstumai tarp nuovažų nebuvo reglamentuoti, vėliau buvo taikomi Reglamente KTR 1.01:2008 įtvirtinti minimalūs atstumai, o tik nuo 2019-04-27 gyvenvietėse taikomi Reglamente STR 2.06.04:2014 nustatyti atstumai. Teisinio reglamentavimo, kuris sietų galimą naujos nuovažos įrengimą neišlaikant minimalaus atstumo su tuo, kad tame kelyje jau yra kitų nuovažų, įrengtų mažesniais atstumais, apskritai nėra ir jokia teisės norma, to nenumato.
4.6. Dėl pareiškėjų argumento, jog išimtis turėtų būti taikoma, nes Žemės sklypą supa privačios namų valdos ir valstybinis miškai, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra tokio užstatymo, lemiančio negalimumą ieškoti privažiavimo kitu būdu, t. y. nustatyti kelio servitutą privažiuojat per aplinkinius sklypus. Kai kurių gretimų sklypų dalis teritorijos yra kelio apsaugos zonoje, todėl ten statinių statyba draudžiama. Galimybę nusistatyti servitutus gretimuose sklypuose patvirtina ir per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą 2020-05-14 teikti derinti ankstesni Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai, kur galimybė privažiuoti prie planuojamos teritorijos (Žemės sklypo) buvo numatyta ir per gretimus žemės sklypus suprojektuotais kelio servitutais.
4.7. Nepagrįstais laiko ir pareiškėjų argumentus, kad be nuovažos negalima pakeisti Žemės sklypo paskirties, atidalinti sklypo. Pažymi, jog vadovaujantis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 42 punktu, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.
4.8. Eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės (taip pat ir turto saugumo) užtikrinimas yra svarbesnis už pareiškėjų interesą turėti naują nuovažą į jiems priklausantį Žemės sklypą ir patiriamus nepatogumus, tuo labiau, kad kitos privažiavimo į Žemės sklypą galimybės nebuvo realizuotos (per esamas nuovažas vystant vietinės reikšmės ar sklypų vidaus kelių (gatvių) tinklą, esant poreikiui nustatant servitutus gretimuose sklypuose).
4.9. Pareiškėjų argumentus, kad leidus įrengti nuovažą nebus pažeistas eismo saugumas, Atsakovė taip pat laiko deklaratyviais. Pažymi, jog kaip teisingai nurodo pareiškėjai, atstumai tarp nuovažų nustatyti dėl eismo saugumo. Tiek pats teisinis reglamentavimas ir valstybinės reikšmės kelių paskirtis lemia, kad nuovažos tokiame kelyje negali būti išsidėsčiusios pagal asmenų reikalavimus kiekvienam objektui/sklypui ir turi atitikti galiojančių teisės aktų nustatytus standartus. Statybą reglamentuojančių teisės aktų, įskaitant kelių kaip inžinerinių statinių statybos procesų reglamentavimo pagrindinis tikslas ir yra saugumo užtikrinimas. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliuose 11 straipsnio 7 dalies 1 punktą, kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus. Atsakovė pabrėžia, jog vykdo įstatymuose jai nustatytą pareigą. Aplinkybė, kad Reglamento STR 2.06.04:2014 29 punkte numatyta prievolė įrengti papildomas saugumo priemones, kai tarp nuovažų neišlaikomi minimalūs atstumas, kas taip pat rodo, kad atstumų neišlaikymas kelia pavojų eismo dalyvių saugumui ir pažeidžia viešą interesą.
5. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nieko naujo pasakyti negali lyginant su tuo, kas nurodyta procesiniuose dokumentuose. Akcentavo, kad skundžiamu Atsakovės Raštu iš esmės nėra priimtas toks viešojo administravimo institucijos sprendimas, kokį skundžia pareiškėjas. Atsakovė skundžiamu Raštu konstatavo pareiškėjo kreipimosi pakartotinumą (vieną iš kelių), paaiškino, kad klausimas dėl nuovažos į Žemės sklypą yra išspręstas, todėl Atsakovė jo nespręs. Todėl visi argumentai apie Reglamento KTR 1.01:2008 ir Reglamento STR 2.06.04:2014 reikalavimus yra ne skundžiamame Rašte, todėl prašo bylą nutraukti. Visi klausimai buvo spręsti anksčiau, pavyzdžiui, 2020-05-29 pareiškėjas (per atstovą) pateikė Atsakovei kreipimąsi ir visi išsamūs Atsakovės atsakymai yra pateikti Atsakovės 2020-06-03 rašte. Jeigu pareiškėjas suklydo, nurodydamas ne tą Atsakovės sprendimą, prašo taikyti senatį, nes ankstesniems Atsakovėms sprendimas skųsti yra suėjęs 1 mėnesio apskundimo terminas. (duomenys neskelbtini) gatvė yra valstybinės reikšmės kelias, o tokie keliai nėra skirti patekti į kiekvieną šalia kelio esančią teritoriją, todėl yra numatyti reikalavimai dėl minimalių atstumų; šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad valstybinės reikšmės kelias yra gyvenamojoje teritorijoje, taikomas ne Reglamentas KTR 1.01:2018, o Reglamentas STR 2.06.04:2014, kuriame ginčui aktualioje redakcijoje buvo numatyta 150 metrų atstumai tarp nuovažų. Pareiškėjų Žemės sklypas nuo vienos nuovažos yra už penkiasdešimt kažkelių metrų, nuo kitos nuovažos už trisdešimt kažkelių metrų. Kaip pareiškėjas kreipėsi, buvo galimybė sumažinti tą atstumą, bet dėl galimų užstatymų. Aplinkybė, kad šalia yra suformuoti sklypai, kuriuose yra pastatyti individualūs namai nelemia tokio užstatymo, kuris neleistų nustatyti servitutą. Kita vertus, pareiškėjas galėjo pateikti duomenis, kad tokio servituto nustatymas būtų neprotingas, neproporcingas, bet Atsakovė tokių faktinių duomenų neturi. Dėl galimybės nustatyti servitutą – Atsakovė nesutinka su tokia situacija, kad pasikreipimas į kaimyną yra objektyvus duomuo, patvirtinantis, kad servitutas iš esmės yra negalimas. Vienas iš teisėtų servituto nustatymo būdų yra teismo sprendimas. Šiuo atveju nepasinaudojimas teismine tvarka nustatant servitutą, nelemia, kad tas servitutas yra negalimas. Paminėjo, kad iš viešų duomenų (aprašytų atsiliepime) matyti, kad Žemės sklypo bendrasavininkai ne kartą (mažiausiai 3 kartus) bandė pakeisti Žemės sklypo paskirtį, išdalinti sklypus, bet, gavę neigiamą atsakymą iš Atsakovės, svarstė galimybę patekti į žemės sklypus per servitutus, buvo nusimatę, būtų tokie projektai suderinti, bet tarp bendrasavininkų, matyt, kilo ginčas. Atstumai tarp nuovažų nėra savitiksliai, anksčiau teisės aktai jų nereglamentavo, todėl ir atsirado tokia situacija, kad nuovažos yra mažesniais atstumais nei dabartinis reguliavimas numato. Tai nelemia Atsakovės pozicijos nepagrįstumo. Orientuojamasi į eismo saugumą, o ne asmenų patogumą. Atsakovė reiškia alternatyvų reikalavimą – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, nepriteisti teismo išlaidų, nes pareiškėjas yra advokatas. Pareiškėjui paklausus, ar Atsakovė nustatė, kad nuovažos suteikimas būtų nesaugus, Atsakovės atstovas paaiškino, kad ginčijamu Sprendimu net nebuvo sprendžiamas šis klausimas, buvo atsisakyta jį spręsti. Atsakovės atstovas prašė bylą nutraukti, o netenkinus šio reikalavimo, skundą atmesti. Atsakovas paaiškino, kad niekada nesvarstė nuovažos saugumo klausimo, nes tam nebuvo sąlygų; saugumo vertinimas yra išimties mažinti atstumus vertinimas; dėl užstatymo nebuvo galimybės taikyti išimtį, todėl saugumo klausimas nebuvo keltas; trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai parodo, kad kliūtys yra apsimestinės, tikrai galima rasti sprendimą.
6. Tretieji suinteresuotieji asmenys (L. M. (buvęs trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje tuo metu, kai buvo teikiamas atsiliepimas), V. V., V. V., G. V., J. V., Z. K., J. A., R. L., S. L.) atsiliepime į pareiškėjų skundą paaiškino, kad su juo sutinką ir prašo teismo jį tenkinti.
6.1. Teigia, jog situacija yra neeilinė, nes pareiškėjai ir Tretieji suinteresuotieji asmenys neturi jokių techninių ir teisinių būdų patekti į Žemės sklypą. Atsakovė tyčiojasi iš paprastų žmonių ir taiko dvigubus standartus. Teigia, kad Raudondvario miestelyje, kaip ir rajoniniame kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) bei kaimyniniuose sklypuose, beveik visos nuovažos yra įrengtos nesilaikant jokių reikalavimų atstumams vienai nuo kitos. Tačiau Žemės sklypui Atsakovė kažkodėl nutarė taikyti teisės aktus, skaitydama juos pažodžiui ir visiškai nekreipdama dėmesio, kad teisės aktai tikrai leidžia nesilaikyti atstumų, jei nėra galimybių kitaip patekti į Žemės sklypą. Žemės sklypas yra miesto viduryje ir į jį nėra jokios galimybės patekti.
6.2. Neturint įvažos į Žemės sklypą, negalima pakeisti jo paskirties ir negalima net atsidalinti, nors tokia teisė yra absoliuti.
6.3. Pažymi, jog, kaip teisingai nurodė pareiškėjai, nėra jokių objektyvių kitų galimybių patekti Žemės sklypą kaip tik nuo pagrindinės gatvės. Raudondvaryje greitis šioje vietoje ribojamas iki 50 km per valandą, todėl eismo saugumas tikrai negali nukentėti. Net jei oficialiai tai rajoninis kelias, akivaizdu, kad, būdamas miesto viduryje, jis jau yra visiškai kitos paskirties. Paaiškina, kad eismo saugumui padidinti galima numatyti papildomų priemonių.
6.4. Nesutinka su Atsakove, kad Žemės sklypo pertvarkymo planuose buvo numatyti įvažiavimai. Paaiškina, jog Žemės sklypo bendrasavininkams nustatant Žemės sklypo naudojimosi tvarką, V. V. ir S. L., gyvendami šalia Žemės sklypo tiesiog nurodė, kad jiems nereikia bendro kelio Žemės sklype, o jie nori savo dalis prisijungti prie savo greta esančių sklypų. Tam, kad būtų išpildyti formalūs sklypo naudojimosi tvarkos reikalavimai, tvirtinant teisme taikos sutartį sklypo bendrasavininkai taikiai susitarė dėl naudojimosi tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo S. L. paaiškino, kad pareiškėjas viską teisingai pasakė. Reikia vadovautis protingumo, logiškumo kriterijumi. Viskas tęsiasi pakankamai ilgai.
8. Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo G. K. paaiškino, kad jeigu toks didelis ginčas kyla ir Atstovė nesuteiks galimybės įsirengti nuovažą, tai gal per G. K. sklypą galėtų važiuoti blogiausiu atveju, gal sutiktų, kad būtų nustatytas servitutas per G. K. sklypą.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas dėl G. K. pozicijos paaiškino, kad pirmą kartą girdi tokią poziciją, gal dėl gailesčio taip pasakė, bet nežino, ar įmanomas tas pravažiavimas; nes yra priešingoje pusėje; mano, kad teorinis siūlymas. Nuovaža yra tikras sprendinys, nes sklypas yra 1 ha dydžio; jeigu Žemės sklypas bus išskirstytas į sklypelius, bus mašinų srautas; pro žmogaus sklypą nepravažiuos srautas mašinų. Jeigu teismas pasakys, kad Žemės sklypas pasmerktas neturėti nuovažos, tai kažką kažkaip galvos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Atsakovės Rašto, kuriuo atsisakyta pareiškėjams išduoti nuovažos įrengimo sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų byla buvo nagrinėjama ir administraciniame teisme, ir bendrosios kompetencijos teisme, kol specialioji teisėjų kolegija 2023-10-11 nutartimi nutarė, kad ginčas teismingas ne bendrosios kompetencijos teismui, o administraciniam teismui, pareiškėjai savo procesiniuose dokumentuose, priklausomai nuo to, ar procesinis dokumentas buvo adresuotas bendrosios kompetencijos, ar administraciniam teismui, formulavo skirtingus reikalavimus. Pareiškėjai prašo: 1) panaikinti Atsakovės Raštą, kuriuo atsisakyta išduoti nuovažos įrengimo sąlygas, įpareigojant suderinti nuovažos įrengimo sąlygas; 2) pripažinti, kad pareiškėjai turi teisę įrengti nuovažą į Žemės sklypą, įpareigojant Atsakovę išduoti nuovažos įrengimo sąlygas ir suderinti nuovažą, kad būtų galima pakeisti Žemės sklypo paskirtį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsižvelgiant į tai, kad 2023-03-29 Pirkimo-pardavimo sutartimi trečiasis suinteresuotas asmuo L. M. pardavė savo dalį (22/1000) Žemės sklypo pareiškėjui R. V., L. M. buvo pašalintas iš byloje dalyvaujančių trečiųjų suinteresuotų asmenų sąrašo.
Faktinės bylos aplinkybės
12.1. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-04-11 išraše nurodyta, kad: 1) 378/1000 Žemės sklypo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pareiškėjams J. V. ir R. V.; 2) 268/1000 Žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui R. V.; 3) 11/500 Žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise priklauso Z. K.; 4) 4/125 Žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise priklauso J. V.; 5) 27/500 Žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise priklauso J. V.; 6) 37/500 Žemės sklypo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso Z. K. ir J. A. K.; 7) 11/1000 Žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise priklauso G. V.; 8) 11/1000 Žemės sklypo nuosavybės teise priklauso G. V.; 9) 11/500 Žemės sklypo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. V. ir V. V.; 10) 64/1000 Žemės sklypo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso S. L. ir R. L.; 11) 32/1000 Žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise valdo G. K.; 12) 32/1000 Žemės sklypo nuosavybės teise priklauso V. V..
12.2. Pareiškėjas pateikė Atsakovei 2022-10-25 prašymą įvertinti nuovažos vietą į Žemės sklypą ir išduoti prisijungimo sąlygas numatomai nuovažai. Prašyme pareiškėjas paaiškino, kad: 1) nuosavybės teise valdo Žemės sklypą, kuris buvo suformuotas, paveldėjimo teisės būdu; 2) formuojant grąžintinus žemės sklypus, privaloma kiekvienam žemės sklypui užtikrinti įvažiavimą į sklypą jo priežiūrai ir naudojimui; 3) įvažiavimas buvo nurodytas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, neatsižvelgiant į normatyvinius atstumus tarp esamų nuovažų. Pažymėjo, jog šiuo metu nori įrengti tinkamą ir saugią nuovažą, kadangi neturi kitų galimybių patekti į Žemės sklypą (iš vienos pusės yra draustinio zona, kurioje nėra jokių kelių, o iš likusių dviejų pusių – namų valdos sklypai, kuriuose yra įvairūs statiniai ir fiziškai nėra galimybių važiuoti). Atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra greičio ribojimas – 50 km/val., todėl eismo saugumo požiūriu, nuovažos atsiradimas neturėtų įtakos eismo saugumui.
12.3. Atsakovė skundžiamu 2022-11-22 Raštu informavo pareiškėją, kad jau buvo nagrinėjusi prašymus dėl tiesioginės nuovažos įrengimo nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (apie 0,76 km) ir į juos atsakiusi 2020-02-20 raštu Nr. (6.6)2-939, 2020-03-05 raštu Nr. (6.6E)2E-1583, 2020-06-06 raštu Nr. (6.6E)2E-5427 ir 2020-07-10 raštu Nr. (6.6E)2E-5427, todėl sąlygų neišduoda.
12.4. Šiame kontekste pažymėtina, kad:
12.4.1. Pareiškėjas su 2020-05-26 prašymu „Dėl galimybių numatyti įvažiavimą į tiesiogiai iš rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į tuometinę valstybės įmonę Lietuvos automobilių kelių direkciją (nuo 2024 m. akcinė bendrovė „Via Lietuva“ (Atsakovė)), prašydamas numatyti įvažiavimą į Žemės sklypą tiesiogiai iš valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte numatytoje vietoje. Pareiškėjas paaiškino, kad inicijavo jam ir kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl projektas turi būti derinamas su Atsakove. Prašymą pareiškėjas motyvavo taip:
12.4.1.1. Teritorijoje susiklostęs užstatymas objektyviai neleidžia numatyti galimybių patekti į Žemės sklypą esamomis nuovažomis nuo rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaurinėje pusėje esančią nuovažą į (duomenys neskelbtini) gatvę ir Žemės sklypą bei pietinėje pusėje esančią nuovažą į (duomenys neskelbtini) gatvę ir Žemės sklypą skiria privatiems asmenims nuosavybės teise priklausantys kiti žemės sklypai, kurie užstatyti vienbučiais namais. Žemės sklypas rytinėje pusėje ribojasi su Lietuvos Respublikai priklausančiu žemės sklypu, kuriame yra valstybinis miškas.
12.4.1.2. Reglamento STR 2.06.04:2014 29 punktas numato išimtį tiems atvejams, kai dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti reikalaujamų atstumų, todėl, pareiškėjo nuomone, patvirtinus, kad Žemės sklypą supa privačios namų valdos ir valstybinis miškas, Atsakovė turi vadovautis Reglamente STR 2.06.04:2014 numatyta išimtimi.
12.4.1.3. Tarp visų esamų nuovažų nuo rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Raudondvario miestelyje, nėra išlaikomas 150 m atstumas, tačiau šių nuovažų įrengimui Atsakovė yra davusi leidimus. Pareiškėjo nuomone, vieniems žemės sklypų savininkams duodant leidimus įrengti nuovažas į žemės sklypus neišlaikant atstumo, o kitiems žemės sklypų savininkams tokių leidimų neduodant, nors kitokių galimybių patekti į jų žemės sklypus nėra, būtų pažeistas viešojo administravimo objektyvumo ir lygiateisiškumo principai, nes toje pačioje situacijoje esančių skirtingų žemės sklypų teisės būtų ginamos skirtingai.
12.4.1.4. Formuojant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Objektyviai nesant galimybių įrengti įvažiavimą į Žemės sklypą, bus nepagrįstai apribotos pareiškėjo ir kitų bendraturčių konstitucinės teisės į nuosavybę bei ūkinės veiklos laisvę, nes Žemės sklypo savininkai ne tik negalės įgyvendinti teisės atidalinti Žemės sklypą, bet ir juo pilnavertiškai naudotis.
12.4.2. Atsakovė 2020-06-03 raštu „Dėl nuovažos nuo rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini)“ atsakydama į pareiškėjo 2020-05-26 prašymą, paaiškino:
12.4.2.1. Dėl pirmojo ir antrojo prašymo teiginių paaiškino, jog Atsakovei teiktuose derinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektuose galimybė privažiuoti prie planuojamos teritorijos (netgi be naujos nuovažos nuo rajoninio kelio) numatyta ir per gretimus žemės sklypus (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) suprojektuotais kelio servitutais. Todėl matyti, kad esamas užstatymas netrukdo privažiuoti prie planuojamos teritorijos, neplanuojant naujų nuovažų nuo rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini). Paminėjo ir tai, kad privažiavimo prie planuojamos teritorijos klausimas gali būti sprendžiamas tariantis su gretimų žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkais (juolab, kad žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas yra ir pertvarkomo žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturtis) dėl kelio servituto nustatymo šių sklypų dalyse, patenkančiose į rajoninio kelio apsaugos zoną (kurioje pastatų statyba draudžiama). Gretimame žemės sklype (Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiame Lietuvos Respublikai (kurį patikėjimo teise valdo VĮ „Valstybinių miškų urėdija“), yra valstybinis miškas; tačiau šis žemės sklypas nėra užstatytas pastatais (dėl kurių būtų galima taikyti STR 2.06.04:2014 29 punkte nurodytą išimtį „dėl susiklosčiusio užstatymo“), todėl kaip viena iš galimybių gali būti nagrinėjama kelio servituto nustatymo šiame žemės sklype (kreipiantis į šio žemės sklypo patikėtinį ir inicijuojant atitinkamas procedūras) galimybė.
12.4.2.2. Dėl trečiojo prašymo teiginio atkreipė dėmesį, kad nuovažos nuo rajoninio kelio į pareiškėjo prašyme minėtas gatves buvo suplanuotas dar tada, kai atstumai taip nuovažų rajoninių kelių ruožuose nebuvo taip griežtai reglamentuojami. Aplinkinėse teritorijose susiformavusi ydinga situacija nėra teisinis pagrindas nesilaikyti šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų.
12.4.2.3. Dėl ketvirtojo prašymo teiginio pažymėjo, kad, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 42 punktu, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Akcentavo, jog kadangi įrengti naują nuovažą nuo rajoninio kelio nėra galimybių, galimybė privažiuoti prie šiuo projektu pertvarkomų žemės sklypų turėtų būti sprendžiama per esamas, teisėtai įrengtas nuovažas rajoniniame kelyje, atitinkamai nuo jų numatant kelio servitutus.
12.4.3. Pareiškėjas į bylą pateikė Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020-03-09 raštą Nr. USD-314, adresuotą NŽT, kuriame nurodyta, kad nederina pateikto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – Žemės sklypo padalijimas į du ar daugiau žemės sklypų. Nederinimo priežastis – jeigu į formuojamus žemės sklypus privažiavimai planuojami ne per pertvarkomą teritoriją, o per privačius žemės sklypus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.124 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai, turi būti notariškai patvirtinti arba įregistruot; kadangi formuojamų žemės sklypų savininkai yra tie patys, paprašė pateikti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų raštiškus sutikimus.
12.4.4. NŽT 2020 m. gegužės raštas, adresuotas D. N., kuriame paaiškina, kad nederinamas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, nes į suprojektuotus sklypus nėra numatyta privažiavimo; be to, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas tik suderinus su visais žemės sklypo savininkais.
12.4.5. Byloje yra Atsakovės 2020-05-29 raštas, adresuotas NŽT, kuriame Atsakovė paaiškino:
12.4.5.1. Atsakovė išnagrinėjo per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą pateikto derinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius (paslaugos byla Nr. ZSFP-66348), nepritaria projekto sprendiniams ir teikia pastabą.
12.4.5.2. Galimybė privažiuoti prie šiuo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu formuojamų žemės sklypų (projekto sprendinių brėžinyje pažymėtų Nr. 556-7-1 ir Nr. 556-7-3) nepagrįstai sprendžiama tiesiogiai nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad Atsakovė neturi duomenų apie esamas, teisėtai įrengtas nuovažas ties minėtais žemės sklypais. Artimiausi esami įvažiavimai/išvažiavimai nuo rajoninio kelio yra ties (duomenys neskelbtini) gatvėmis.
12.4.5.3. Vadovaujantis Reglamento STR 2.06.04:2014 4 lentele, ir Atsakovės direktoriaus 2019-10-29 įsakymu Nr. V-166 „Dėl gatvių kategorijų nustatymo ir kelių ruožų priskyrimo gatvių kategorijoms patvirtinimo“, rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožas (ties planuojama teritorija) priskiriamas B kategorijos gatvėms. Vadovaujantis minėto statybos techninio reglamento 29 punktu, minimalus atstumas tarp įvažiavimų/išvažiavimų B kategorijos gatvėse yra 150 metrų. Atsižvelgiant į tai, kad esamų nuovažų kiekis ties planuojama teritorija ir taip yra per didelis, įrengti naujas nuovažas nėra teisinių galimybių.
12.4.5.4. Atsakovės nuomone, galimybė privažiuoti prie formuojamų žemės sklypų turėtų būti sprendžiama iš vietinės reikšmės kelių (gatvių), naudojantis jau esamomis, teisėtai įrengtomis nuovažomis rajoniniame kelyje (prireikus tariantis su gretimų žemės sklypų savininkais dėl kelio servituto nustatymo), naujų nuovažų nuo rajoninio kelio neplanuojant.
Žemesnės instancijos teismas
12.4.6. Pareiškėjas į bylą pateikė Kauno apylinkės teismo 2021-05-18 nutartį administracinėje byloje Nr. e2-1276-528/2021, kuria patvirtinta ieškovų V. V. V. V., S. L., R. L., R. V., J. V. ir atsakovų G. K., G. V., N. T. G., L. M., Z. K., J. A. K., J. V. sudaryta taikos sutartis, kuria, be kita ko, taikos sutarties šalys susitarė:
12.4.6.1. Šalys susitaria neatsidalinti iš bendrosios nuosavybės, bet nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką, o pakeitus Žemės sklypo paskirtį vėliau atsidalinti pagal pridedamą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (toliau — Planas).
12.4.6.2. Šalys susitaria prie regioninio B kategorijos kelio suformuoti atskirą Žemės sklypo dalį (Plane Nr. 10, sudarantis ~ 0,0654 ha), kurioje bus kelio apsaugos zona, komunikacijos, elektros transformatorinė ir dalis kelio, proporcingai kiekvienam priklausančios nuosavybės daliai (toliau - Komunikacijų Sklypas). Pasirašius šią sutartį Komunikacijų Sklypas bus valdomas visų šalių bendrai, tačiau siekiant valdymo efektyvumo ir paprastumo, vertinant tai, kad absoliučiai didžioji jo dalis yra suformuota R. V. dalimi ir kad jis yra šalia kelio su apribojimais, visos šalys per 100 (vieną šimtą) dienų (pagal rašytinį paaiškinimą skaičiuojamos nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos) Komunikacijų Sklypo dalis parduos R. V. <...>.
12.4.6.3. Šalys susitaria, kad, teismui patvirtinus taikos sutartį, bendromis pastangomis, veiksmais ir prisidėjimu finansuojant reikiamus atlikti darbus toliau sieks tokių tikslų iki bus pasiektas atsidalinimas: 1) pakeisti Žemės sklypo paskirtį į namų valdą, kaip tai numatyta bendrame plane; 2) nuovažos į Žemės sklypą suformavimo; jei nuovaža nebus suteikiama, šalys gins savo teises teisės aktų nustatyta tvarka; 3) Žemės sklypo dalių atidalinimo pagal nustatytą naudojimosi tvarką ir apribojimus Plane.
12.5. Pareiškėjas 2022-12-15 prašymu „Dėl servituto suteikimo“ kreipėsi į NŽT, G. K., D. C., K. I. ir Z. I., J. V., A. K., S. L., V. V., V. V., A. K., E. K., L. K. R. V., I. V., S. K., D. K., R. A., R. A., M. J., suteikti atlygintiną servitutą, suteikiant teisę patekti į Žemės sklypų per nurodytiems asmenims priklausantį sklypą.
12.5.1. K. I. ir Z. I. 2022-12-20 raštu atsakė, kad sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, todėl nei teorinės, nei praktinės galimybės važiuoti per sklypą nėra. Pasiūlė ieškoti kitų alternatyvų.
12.5.2. A. K. 2023-01-12 raštu atsakė, kad pagal įgyvendinamą namo projektą, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokių galimybių jokiam servitutui. Paaiškino, kad tikrai yra galimybė patekti nuo pagrindinio kelio.
12.5.3. J. V. 2022-12-29 raštu paaiškino, kad per jai priklausantį sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoti servitutą nėra jokių galimybių. Sklypas užstatytas, iš abiejų sklypo pusių nuo gyvenamojo namo iki sklypo ribų palikti 3 metrų pločio praėjimai. Taigi suformuoti servitutiniam keliui nėra techninių galimybių, sutikimo negali duoti.
12.5.4. S. L. ir R. L. 2023-01-03 raštu informavo, kad nėra galimybės suteikti servituto jiems priklausančiame sklype.
12.5.5. D. C. 2022-12-20 raštu informavo, kad nėra jokių galimybių nustatyti servitutą per jos sklypą, nes sklypas yra visiškai užstatytas statiniais. Pasiūlė važiuoti per kur nors kitur.
12.5.6. M. J., R. A. ir S. K. 2022-12-23 raštu informavo, kad jų sklypai atitinkamai (duomenys neskelbtini) 1, 3 ir 5 yra visiškai apstatyti namais ir želdiniais, sklypai maži, todėl nėra ir nebus jokių galimybių jokiam servitutui. Paaiškino, kad vienintelis ir pats geriausias pateikimas yra nuo pagrindinio kelio, kuriuo daug metų pareiškėjas ir naudojasi.
12.5.7. A. K., L. K. ir R. V. 2023-01-05 raštu paaiškino, kad jie savo namų negriaus ir tvorų neardys, kad suteiktų servitutą, tikrai „neduos jokio servituto“, paaiškino, kad pareiškėjas patekti į savo sklypą puikiai gali nuo pagrindinio kelio.
12.5.8. V. V. savo ir savo sutuoktinės V. V. vardu 2023-01-03 elektroniniu laišku informavo, kad jų turimame žemės sklype nėra jokių galimybių suteikti privažiavimą į greta esančius sklypus, kadangi sklypas užstatytas stacionariais ir laikinais pastatais bei apželdintas dekoratyviniais augalais ir vaismedžiais. Nesutinka dėl servituto per jų sklypą, nes negalėtų naudoti savo sklypo.
12.6. NŽT 2023-01-10 raštu Nr. 7SD-136-(14.7.137 E.) „Dėl kelios servituto į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ atsakė, kad:
12.6.1. Nustatyta, kad pareiškėjui ir kitiems bendraturčiams priklausantis Žemės sklypas, ribojasi su privačiais žemės sklypais, VĮ Valstybinių miškų urėdijai perduotu patikėjimo teise valdyti žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) gatve, t. y, valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. (duomenys neskelbtini) gatvė yra priskirta valstybinės reikšmės krašto keliui. Nuovažų projektavimas ir įrengimas nuo valstybinės reikšmės kelių, derinamos su Atsakove.
12.6.2. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovė atsisakė derinti naujos įvažos/nuovažos įrengimo klausimą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir Žemės sklypas neturi privažiavimo kelio, kelio servituto nustatymo klausimą, siūlome derinti su privačių žemės sklypų savininkais ir nusistatyti sandoriu, kurių sklypai ribojasi nuo esamos įvažos.
12.6.3. Paaiškiname, kad Žemės sklypas nesiriboja su NŽT vardu suformuotu ir įregistruotu Nekilnojamojo turto registre žemės sklypu, Jūsų prašymas suteikti atlygintiną servitutą, negali būti tenkinamas.
12.7. Pareiškėjas į bylą pateikė 2023-03-28 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, surašytą antstolės R. P., kuriame nurodyta, kad faktinės aplinkybės konstatuojamos (duomenys neskelbtini), Raudondvaris, Kauno rajonas, kuri yra sudėtinė rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) atkarpos dalis. 2023-03-14 prašymą konstatuoti faktines aplinkybes – (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kauno rajone – užfiksuoti faktiškai esančias nuovažas antstolei pateikė pareiškėjas.
Teisinis reguliavimas
13. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir Saugaus eismo įstatymas) (aktuali ginčo laikotarpiui redakcija) nustatyta:
13.1. Vienas iš eismo saugumo užtikrinimo principų yra asmens, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas ir derinimas užtikrinant saugų eismą (4 straipsnio 3 punktas).
13.2. Eismo saugumo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius, vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais teisės aktais (11 straipsnio 2 dalis).
13.3. Kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus (11 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
14. Lietuvos Respublikos kelių įstatyme (toliau – ir Kelių įstatymas) (aktuali ginčo laikotarpiui redakcija) nustatyta:
14.1. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) magistralinius kelius; 2) krašto kelius ir 3) rajoninius kelius – tai keliai, jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su magistraliniais ir krašto keliais (3 straipsnio 2 dalis).
14.2. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (4 straipsnio 2 dalis).
14.3. Valstybinės reikšmės kelių sąrašą Susisiekimo ministerijos teikimu tvirtina Vyriausybė (6 straipsnio 3 dalis).
14.4. Keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais; kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo (remonto) projektų ekspertizės atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka (8 straipsnio 1 dalis). Keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais; vykdomų darbų specialiųjų statybos reikalavimų valstybinė priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka (8 straipsnio 2 dalis).
14.5. Kelių kategorijos nustatomos atsižvelgiant į kelių funkcinę paskirtį, transporto priemonių eismo pralaidumą ir kelių padėtį gyvenamųjų vietovių atžvilgiu bei vadovaujantis aplinkos ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka ir kriterijais. Kelio kategoriją priskiria kelio savininkai ar valdytojai: valstybinės reikšmės kelių kategorijas priskiria valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, vietinės reikšmės viešųjų kelių kategorijas – savivaldybės, o vidaus kelių – juridiniai ar fiziniai asmenys (9 straipsnis).
14.6. Saugaus eismo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, statant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais statybos techniniais dokumentais (19 straipsnio 2 dalis).
15. Reglamente KTR 1.01:2008 (aktuali ginčo laikotarpiui redakcija) nustatyta :
15.1. Šis reglamentas nustato visų nuosavybės formų kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus (1 punktas).
15.2. Kai reikia atsižvelgti į sudėtingas vietines sąlygas, techniniu ir ekonominiu požiūriais pagrindus leidžiama nukrypti nuo šio reglamento nuostatų. Būtina iš pagrindų patikrinti, ar šiuo atveju nuoseklus reglamento reikalavimų taikymas turėtų didelį neigiamą poveikį aplinkai (kraštovaizdžiui, pastatams). Kai būtina nukrypti nuo šio reglamento nuostatų, reikia siekti, kad statinio ar gaminio kokybė nenukentėtų. Projektuotojo uždavinys – laikantis esminių sąlygų suderinti ekonominius, saugaus eismo ir gamtosaugos reikalavimus, tinkančius visiems eismo dalyviams (3 punktas).
15.3. Nuovaža – nuvažiavimo nuo kelio į šalia esančias teritorijas ar objektus vieta (8.6 papunktis).
15.4. Automobilių keliai pagal reikšmę skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius (9 punktas). Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius (9.1 papunktis). Rajoniniais keliais vadinami keliai, jungiantys stambesnes kaimo gyvenamąsias vietoves ir magistralinius bei krašto kelius ir leidžiantys privažiuoti prie ūkinių ar kitos paskirties objektų (9.1.3 papunktis).
15.5. Kiekvienas kelias turi užtikrinti tam tikrą eismo kokybės lygį. Eismo kokybės lygiai išsamiau išdėstyti 2 priede (9.3 papunktis).
15.6. Nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus (162 punktas).
15.7. Rajoniniuose keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų, jeigu vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, kelio valdytojo turimais vidutinio metinio paros eismo intensyvumo valstybinės reikšmės keliuose duomenimis, yra didesnis kaip 200 transporto priemonių per parą. Jeigu vidutinis metinis paros eismo intensyvumas yra mažesnis kaip 200 transporto priemonių per parą, sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos mažesniu atstumu. Parenkant mažesnį atstumą tarp sankryžų ir nuovažų, turi būti įvertintos eismo saugumo sąlygos. Pirmenybė teikiama nuovažoms į vietinės reikšmės kelius, kurie suprojektuoti patvirtintuose teritorijų ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose, žemės sklypus, kuriuose nustatyti kelio servitutai, taip pat nuovažoms į du ar daugiau žemės sklypų (166 punktas).
16. Reglamente STR 2.06.04:2014 (aktuali ginčo laikotarpiui redakcija) nustatyta:
16.1. Šis reglamentas nustato automobilių stovėjimo vietų, visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus (1 punktas).
16.2. Valstybinės reikšmės keliai, miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, sutampantys su gatvėmis ir įtraukti į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą 1999-06-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, projektuojami vadovaujantis šiuo reglamentu (4 punktas).
16.3. Įvaža – eismo juosta, skirta įvažiuoti į žiedinę sankryžą (6.14 papunktis)
16.4. 22 punkte nustatyta, kad pagrindinių susisiekimo linijų klasifikacija nurodyta 4 lentelėje. Susisiekimo linijos suskirstytos į šešias pagrindines kategorijas: A - greito eismo gatvės; B - pagrindinės gatvės; C - aptarnaujančios gatvės; D - pagalbinės gatvės; E - pagrindinės pėsčiųjų ir dviračių eismo gatvės ir takai; F - pagalbiniai pėsčiųjų ir dviračių eismo takai.
16.5. Atstumai tarp sankryžų bei įvažiavimų/išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesni nei 6 lentelėje. Jeigu dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti 6 lentelėje nurodytų atstumų, turi būti taikomos papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės (29 punktas).
16.6. 6 lentelėje nurodyta, kad minimalus atstumas tarp įvažiavimų/išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais B kategorijos kelyje yra 150 m.
17. Į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-09 nutarimu Nr. 757 patvirtintą Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą tiek aktualiu ginčui laikotarpiu, tiek bylos nagrinėjimo metu įtrauktas valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. (duomenys neskelbtini).
Argumentai ir jų vertinimas
18. Kaip matyti iš pareiškėjų procesinių dokumentų, pareiškėjai vartoja sąvoką „įvaža“, prašo panaikinti Atsakovės Raštą, kuriuo, kaip paaiškina pareiškėjai, Atsakovė atsisakė išduoti įvažos įrengimo sąlygas. Kaip matyti iš anksčiau aptarto teisinio reguliavimo, sąvokos „įvaža“ ir „nuovaža“ yra skirtingos sąvokos, faktiškai pareiškėjai siekia įrengti ne įvažą, o nuovažą. Todėl toliau teismas vartos sąvoką „nuovaža“.
19. Kaip matyti iš pareiškėjo 2022-10-25 kreipimosi į Atsakovę, pareiškėjas prašė: 1) peržiūrėti pareiškėjo su kreipimusi pateiktus dokumentus; 2) įvertinti nuovažos vietą į sklypą; 3) išduoti prisijungimo sąlygas numatomai nuovažai. Prie kreipimosi pridėjo šiuos dokumentus: 1) Kauno apylinkės teismo 2021-05-18 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. e2-1276-528/2021 (aptarta anksčiau šiame teismo sprendime); 2) brėžinį su norima nuovažos vieta; 3) žemės nuosavybės dokumentus. Pareiškėjas paaiškino, kad neturi kitų galimybių patekti į Žemės sklypą, nes iš vienos pusės yra draustinio zona, kurioje nėra jokių kelių, o iš likusių dviejų pusių namų valdos sklypai.
20. Atsakovė skundžiamu Raštu atsakė, kad jau buvo ne kartą nagrinėjusi prašymus dėl tiesioginės nuovažos įrengimo nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ir į juos atsakiusi 4 (keturiais) 2020 metais priimtais raštais, todėl sąlygų neišduoda. Tačiau Atsakovės skundžiamame Rašte nėra nurodyta, ar pareiškėjo 2022-10-25 kreipimasis, vertinant jame pateiktą informaciją, suformuluotus reikalavimus ir pridėtus dokumentus, skyrėsi nuo pareiškėjo/pareiškėjų anksčiau teiktų kreipimųsi, be kita ko, 2020-05-26 kreipimosi, dėl nuovažos įrengimo nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini).
21. Kaip matyti iš paties pareiškėjo į bylą pateikto 2020-05-26 kreipimosi (kuris aptartas anksčiau šiame teismo sprendime), pareiškėjas Atsakovės prašė numatyti įvažiavimą į Žemės sklypą tiesiogiai iš valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas 2020-05-26 kreipimesi iš esmės formulavo analogišką prašymą kaip ir 2022-10-25 kreipimesi – leisti įrengti nuovažą iš valstybinės reikšmės rajoninio kelio į Žemės sklypą.
22. Kaip minėta, Atsakovė, 2020-06-03 raštu Nr. 2E-5427 atsakydama į pareiškėjo 2020-05-26 kreipimąsi, paaiškino, kad: 1) privažiavimo prie Žemės sklypo klausimas gali būti sprendžiamas tariantis su gretimų žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkais; 2) kaip viena iš galimybių gali būti nagrinėjama kelio servituto nustatymas gretimame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo VĮ „Valstybinių miškų urėdija“, kuriame yra valstybinis miškas, neužstatytas pastatais), kreipiantis į šio žemės sklypo patikėtinį. Atsakovė paaiškino, kad galimybės taikyti Reglamento STR 2.06.04:2014 29 punkte nurodytą išimtį nėra galimybės. Pažymėjo, kad pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, (toliau ir – Taisyklės) 42 punktą, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Atsakovė paaiškino, kad galimybė privažiuoti prie pertvarkomų žemės sklypų turi būti sprendžiama per esamas, teisėtai įrengtas nuovažas rajoniniame kelyje, atitinkamai nuo jų numatant servitutus. Taigi, Atsakovė 2020-06-03 raštu paaiškino pareiškėjui, kad privažiavimo į Žemės sklypą klausimą turi būti sprendžiamas ne taikant Reglamento STR 2.06.06:2014 29 punkte nustatytą išimtį, bet nagrinėjant galimybes nustatyti servitutus greta Žemės sklypo esančiuose kitiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose.
23. Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjams ir Tretiesiems suinteresuotiems asmenims: J. V., Z. K., J. A. K., G. K., G. V., V. V., V. V., S. L., R. L.. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai nori atsidalinti iš Žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės (iš esmės padalinti Žemės sklypą į kelis žemės sklypus). Pareiškėjai ir patys procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad ginčo esmė yra ta, kad pareiškėjai kartu su Trečiaisiais suinteresuotais asmenimis negali pakeisti Žemės sklypo paskirties, nes Atsakovė atsisako išduoti nuovažos įrengimo sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjai paaiškino, kad be nuovažos iš valstybinės reikšmės rajoninio kelio į Žemės sklypą pareiškėjai negali naudoti Žemės sklypo pagal įstatymais leidžiamą paskirtį, negali pakeisti Žemės sklypo paskirties (pažymi, kad Žemės sklypas yra miestelio vidury, kur pagal bendrąjį planą numatyta, kad ši teritorija skirta mažaaukščių namų statybai), negali parengti Žemės sklypo pertvarkymo projekto, negali įgyvendinti teisės į atsidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės.
25. Skundžiamo Atsakovės Rašto priėmimo metu, taip pat šiuo metu Taisyklių 42 punkte nustatyta, kad, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Taigi, įvažiavimui į žemės sklypą taikomi du galimi variantai: 1) įvažiuoti į žemės sklypą keliu, besijungiančiu su valstybinės reikšmės keliu; 2) įvažiuoti į žemės sklypą nustatant servitutą/servitutus.
26. Pagal Reglamento STR 2.06.04:2014 29 punktą, valstybinės reikšmės rajoniniame B kategorijos kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) atstumai tarp įvažiavimų/išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesni nei 150 metrų; jeigu dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti tokių atstumų, turi būti taikomos papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės (29 punktas).
27. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Reglamento STR 2.06.04:2014 29 punkte ir Taisyklių 42 punkte įtvirtintas reguliavimas turi būti vertinamas kaip visuma, o ne atsietai. Taigi, objektyviai, ne formaliai turi būti vertinama, išsemiamos visos galimybės objektyviai nustatyti ir įvertinti, ar tikrai nėra galimybės dėl susiklosčiusio užstatymo išlaikyti 150 metrų atstumo, ar nėra galimybės nustatyti servitutą/servitutus siekiant įrengti įvažiavimą į Žemės sklypą.
28. Kaip minėta, Atsakovė ankstesniame 2020-06-03 rašte pareiškėjui paaiškino, kad privažiavimo į Žemės sklypą klausimas turi būti sprendžiamas ne taikant Reglamento STR 2.06.06:2014 29 punkte nustatytą išimtį, bet nagrinėjant galimybes nustatyti servitutus greta Žemės sklypo esančiuose kitiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjai/pareiškėjas neskundė Atsakovės 2020-06-03 rašto Nr. 2E-5427.
29. Tačiau pareiškėjas į Atsakovę 2022-10-25 raštu kreipėsi nepateikdamas jokios informacijos apie svarstytas galimybes, atliktus veiksmus, siekiant nustatyti servitutą/servitutus patekimui į Žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
30. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas tik 2022-12-15 su prašymu kreipėsi į teismo sprendimo 12.5 papunktyje nurodytus asmenis, prašydamas suteikti servitutą per jiems priklausančius sklypus patekimui į Žemės sklypą, kurie savo atsakymus pateikė laikotarpiu nuo 2022-12-20 iki 2023-01-12, t. y. po Atsakovės skundžiamo Rašto priėmimo. Kaip matyti iš gautų atsakymų, nė vienas atsakymą pateikęs asmuo nesutiko, kad per jo sklypą būtų nustatytas servitutas patekimui į Žemės sklypą. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjui atsakymo (nei kad sutinka, nei kad nesutinka) nepateikė G. K., o teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo G. K. paaiškino, kad jeigu toks didelis ginčas kyla ir Atstovė nesuteiks galimybės įsirengti nuovažą, tai gal per G. K. sklypą galėtų važiuoti blogiausiu atveju, gal sutiktų, kad būtų nustatytas servitutas per G. K. sklypą.
31. Pareiškėjas teismo posėdžio metu dėl G. K. tokios pozicijos paaiškino, kad pirmą kartą girdi tokią poziciją, nežino, ar įmanomas privažiavimas prie Žemės sklypo per G. K. sklypą, mano, kad nuovaža yra tikras sprendinys, nes sklypas yra 1 ha dydžio.
32. Kaip matyti pareiškėjas nežino, galimas ar negalimas privažiavimas prie žemės sklypo per kito asmens (G. K.) žemės sklypą, iš esmės tokia galimybė objektyviai, faktiškai nebuvo nagrinėjama.
33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytinos tokios išvados: 1) pareiškėjai nesiėmė visų priemonių ir veiksmų, siekdami išsiaiškinti, ar patekti į Žemės sklypą galima nustatant servitutą/servitutus greta Žemės sklypo esančiuose žemės sklypuose; 2) pareiškėjai neįrodė, kad nėra techninių ir teisinių galimybių suplanuoti įvažiavimą ne per valstybinės reikšmės rajoninį kelią, t. y. kad nuovažos į Žemės sklypą įrengimas nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio yra vienintelis būdas užtikrinti privažiavimą prie Žemės sklypo; 3) teismas sutinka su Atsakovės pozicija, kad 2022-12-15 rašto išsiuntimas asmenims su prašymu suteikti servitutą per jiems priklausančius sklypus patekimui į Žemės sklypą, pats savaime nėra objektyvus duomuo nustatant, kad nustatyti servituto/servitutų nėra galimybės, nes turi būti atliktas objektyvus vertinimas, kad servituto/servitutų nustatymas būtų neprotingas, neproporcingas; 4) pareiškėjas, kreipdamasis į Atsakovę 2022-10-25 raštu, į kurį buvo atsakyta Atsakovės ginčijamu Raštu, nepateikė naujų duomenų lyginant su pareiškėjo 2020-05-26 kreipimusi į Atsakovę, pareiškėjo 2022-10-25 rašte nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas objektyviai sprendė klausimą dėl servituto/servitutų nustatymą per greta Žemės sklypo esančius žemės sklypus, kad nėra objektyvios galimybės servitutą/servitutus nustatyti.
34. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atmeta ir pareiškėjo argumentą, kad nėra jokių kitų galimybių patekti į Žemės sklypą kaip tik įrengiant nuovažą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio. Pareiškėjas neįrodė šio savo argumento pagrįstumo.
35. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose paaiškina, kad Reglamentas KTR 1.01:2008 leidžia nukrypti nuo šio reglamento nuostatų, atsižvelgiant į sudėtingas vietines sąlygas, techniniu ir ekonominiu požiūriais.
Žemesnės instancijos teismas
36. Dėl šio pareiškėjo argumento teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju Reglamentas KTR 1.01:2008, atsižvelgiant į jo 1 punktą, netaikytinas nagrinėjamoje administracinėje byloje, nes jo reikalavimai taikomi keliamas už gyvenamųjų vietovių ribų, o nagrinėjamoje byloje kelias yra gyvenamojoje vietovėje. Teismo posėdžio metu Atsakovės atstovas taip pat paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje neaktualus Reglamentas KTR 1.01:2008, nes nagrinėjamoje byloje ginčui aktualiai valstybinės reikšmės rajoninio kelio atkarpai taikytinas Reglamentas STR 2.06.04:2014. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo ir Atsakovės atstovo teismo posėdžio metu išdėstytas pozicijas, taip pat Reglamento KTR 1.01:2008 1 punkto nuostatą, sutinka, kad pastarasis reglamentas kilusiam ginčui netaikytinas, kad ginčo dėl to tarp ginčo šalių nėra.
37. Pareiškėjai skunde paaiškino, kad Reglamentas STR 2.06.04:2014 29 punktas leidžia nukrypti nuo nustatytų atstumų, nes 29 punktas numato išimtį tiems atvejams, kai dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybės išlaikyti reikalaujamų atstumų. Pareiškėjo vertinimu, patvirtinus, kad Žemės sklypą supa privačios namų valdos ir valstybinis miškas, Atsakovė turi vadovautis minėta išimtimi.
38. Dėl šių pareiškėjų argumentų teismas pažymi, kad jie atmestini kaip nepagrįsti remiantis anksčiau išdėstytais argumentai, kad 1) pareiškėjai nesiėmė visų priemonių ir veiksmų, siekdami išsiaiškinti, ar patekti į Žemės sklypą galima nustatant servitutą/servitutus greta Žemės sklypo esančiuose žemės sklypuose; 2) pareiškėjai neįrodė, kad nėra techninių ir teisinių galimybių suplanuoti įvažiavimą ne per valstybinės reikšmės rajoninį kelią, t. y. kad nuovažos į Žemės sklypą įrengimas nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio yra vienintelis būdas užtikrinti privažiavimą prie Žemės sklypo; 3) pareiškėjo 2022-10-25 rašte nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas objektyviai sprendė klausimą dėl servituto/servitutų nustatymo per greta Žemės sklypo esančius žemės sklypus, kad nėra objektyvios galimybės servitutą/servitutus nustatyti. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, pareiškėjas nepagrindė, kad dėl susiklosčiusio užstatymo Žemės sklype, aplink jį esančiuose sklypuose nėra galimybių išlaikyti reikalaujamo atstumo.
39. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose teigia, kad nuovažos įrengimas nepablogins eismo sąlygų, nes miestelyje ribojantis greitis siekia 50 km/val.
40. Vertindamas šį pareiškėjo argumentą, teismas pažymi, kad jis deklaratyvus, šį argumentą detalizuojantys paaiškinimai taip pat deklaratyvūs.
41. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad Žemės sklypo tame pačiame kelyje yra labai daug kitų nuovažų neišlaikant 150 m. atstumo. Pareiškėjas į bylą pateikė 2023-03-28 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą dėl (duomenys neskelbtini), Raudondvaryje, Kauno rajone, kuri yra sudėtinė rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) atkarpos dalis, faktiškai esančių nuovažų.
42. Dėl šių pareiškėjo argumentų teismas pažymi, kad teismas, vien tik remdamasis faktu, jog valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ginčui aktualioje atkarpoje yra kitų nuovažų, įrengtų nesilaikant 150 atstumo, neturi pagrindo juo remtis kaip pagrindžiančiu ir pareiškėjų teisę įsirengti nuovažą neišlaikant reikalaujamo 150 m. atstumo. Teismas turi vadovautis ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančiais teisės aktais, numatančiais sąlygas nuovažų į žemės sklypus nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) įrengimui.
43. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytą, teismas neturi pagrindo patenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Atsakovės raštą, kuriuo atsisakyta išduoti nuovažos įrengimo sąlygas.
44. Dėl pareiškėjų reikalavimų pripažinti, kad pareiškėjai turi teisę įrengti nuovažą į Žemės sklypą, įpareigoti Atsakovę išduoti nuovažos įrengimo sąlygas ir suderinti nuovažą, kad būtų galima pakeisti Žemės sklypo paskirtį teismas pažymi, kad negali patenkinti šių pareiškėjų reikalavimų ir todėl, kad nėra tenkinamas pareiškėjų reikalavimas panaikinti Atsakovės raštą, ir dėl to, kad administracinis teismas negali įpareigoti Atsakovės priimti konkretų sprendimą.
45. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
46. Pareiškėjai prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
47. Atsakovė atsiliepime, taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji skundžiamame Rašte į pakartotinį prašymą tiesiog išdėstė informaciją, prašymo dėl sąlygų išdavimo nuovažai iš esmės nenagrinėjo, nepriėmė jokio administracinės procedūros sprendimo, kuris galėtų būti ginčijamas teisme; skundžiamas Atsakovės Raštas nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių; skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio.
48. Dėl šių Atsakovės argumentų teismas pažymi, kad, kaip minėta, Atsakovė skundžiamame Rašte ne tik paaiškino, kad jau buvo ne kartą nagrinėjusi prašymus dėl tiesioginės nuovažos įrengimo nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ir į juos atsakiusi, bet taip pat nurodė, kad sąlygų pareiškėjams neišduoda. Kaip minėta, Atsakovės skundžiamame Rašte nėra nurodyta, ar pareiškėjo 2022-10-25 kreipimasis, vertinant jame pateiktą informaciją, suformuluotus reikalavimus ir pridėtus dokumentus, skyrėsi nuo pareiškėjo/pareiškėjų anksčiau teiktų kreipimųsi, be kita ko, 2020-05-26 kreipimosi, dėl nuovažos įrengimo nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini).
49. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, o konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį Nr. AS442-505/2009). Taigi išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1328-520/2015, 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1322-662/2021).
50. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, nėra pagrindo nutraukti administracinę bylą. Kaip minėta, pareiškėjų skundas atmestas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų R. V. ir J. V. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.