Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. V. ir J. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. V. ir J. V. skundą atsakovui akcinei bendrovei „Via Lietuva“ (tretieji suinteresuotieji asmenys – J. V., Z. K., J. A. K., G. K., G. V., V. V., V. V., S. L., R. L.) dėl administracinio akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjai R. V. (toliau – ir pareiškėjas) ir J. V. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Via Lietuva“ 2022 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. (6.6)2-17432 „Dėl prašymo išduoti prisijungimo sąlygas“ (toliau – ir Raštas), kuriuo atsisakyta išduoti įvažos įrengimo sąlygas, ir įpareigoti suderinti įvažos įrengimo sąlygas.

2. Skunde pareiškėjai nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise, kartu su V. V., V. V., S. L., R. L., G. V., G. K., L. M., Z. K., J. A. K. ir J. V. (toliau kartu – ir Tretieji suinteresuoti asmenys) valdo 0,996 ha Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjams priklauso didžioji dalis Žemės sklypo, sudaranti daugiau nei 60 proc.

2.2. Pareiškėjai kartu su Trečiaisiais suinteresuotais asmenimis negali pakeisti Žemės sklypo paskirties, nes atsakovas atsisako išduoti įvažos įrengimo sąlygas, motyvuodamas tuo, kad Žemės sklypas yra greta (duomenys neskelbtini) gatvės (B kategorijos rajoninis kelias Nr. 1922) ir atstumai galimi tarp įvažų tik kas 150 metrų.

2.3. Įvaža į Žemės sklypą turi būti suderinta, nes nėra jokio kito patekimo į Žemės sklypą, kaip tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Teritorijoje susiklostęs užstatymas objektyviai neleidžia patekti į Žemės sklypą esamomis nuovažomis nuo rajoninio kelio Nr. 1922. Šiaurinėje pusėje esančią nuovažą į (duomenys neskelbtini) gatvę ir Žemės sklypą bei pietinėje pusėje esančią nuovažą į (duomenys neskelbtini) gatvę ir Žemės sklypą skiria privatiems asmenims nuosavybės teise priklausantys kiti žemės sklypai, kurie yra užstatyti vienbučiais namais. Žemės sklypas rytinėje pusėje ribojasi su Lietuvos Respublikai priklausančiu žemės sklypu, kuriame yra valstybinis miškas. Atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad yra daug kitų galimybių patekti į Žemės sklypą. Pareiškėjai 2022 m. gruodžio 15 d. kreipėsi su prašymu į visus gretimų žemės sklypų savininkus, prašydami suteikti per jų sklypą kelio servitutą, tačiau gavo neigiamus atsakymus. 2023 m. sausio 10 d. atsakymą pateikė ir Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), nurodydama, kad prašymas negali būti tenkinamas, nes važiuoti per draustinį, esantį priešingoje pusėje nei rajoninis kelias, nėra galimybių. Įvertinus greta esančius sklypus, matyti, kad juose nėra vietos keliui, tokio kelio nustatymas reikštų sklypo sugadinimą.

2.4. Kelių techninis reglamentas KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (toliau – ir Reglamentas KTR 1.01:2008), leidžia nukrypti nuo minėto reglamento nuostatų, atsižvelgiant į sudėtingas vietines sąlygas, technines ir ekonomines priežastis (3 p.). Atsakovas nepagrįstai teigė, kad pareiškėjų pageidaujama įrengti nuovaža aiškiai neatitinka Reglamente KTR 1.01:2008 ir Statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, (toliau – ir Reglamentas STR 2.06.04:2014) įtvirtinto imperatyvaus teisinio reguliavimo, nes neišlaikomas 150 metrų minimalus atstumas tarp įvažiavimų / išvažiavimų, ir nepagrįstai tvirtino, kad negali interpretuoti kaip leidžiančią nukrypti nuo aiškių įtvirtintų minimalių atstumų projektuojant naują nuovažą, nes, pagal Reglamento KTR 1.01:2008 162 punktą, nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo galimybių.

2.5. Reglamento STR 2.06.04:2014 29 punkte numatyta išimtis leidžianti nukrypti nuo nustatytų atstumų, kai dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti reikalaujamų atstumų. Tokiu atveju, pagal minėtą reglamento punktą, įvažiavimai / išvažiavimai gali būti įrengiami numatant papildomas eismo saugumo priemones.

2.6. Atsakovas be pagrindo miestelio viduryje prie Žemės sklypo esančiam keliui taiko B kategorijos kelio reikalavimus. Kadangi Žemės sklypas yra Raudondvario miestelio centre, jam negali būti taikomi B kategorijos kelio reikalavimai, nes jis faktiškai yra C kategorijos kelias. Tokio kelio pagrindinė paskirtis yra „Miesto plano funkcinės ir kompozicinės ašys. Pagrindinės keleivių viešojo susisiekimo linijos. Miesto vidaus transporto ryšiai“ (Reglamento STR 2.06.04:2014 4 lentelė).

2.7. Kadangi Reglamentas STR 2.06.04:2014 negali numatyti ir apibrėžti visų gyvenimo atvejų ir nurodyti, kaip turi būti sprendžiamos visos situacijos, Reglamento STR 2.06.04:2014 29 punktas suteikia teisę vadovautis sveika nuovoka ir logika, kad kiekvienu individualiu atveju būtų išlaikyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Tuo tarpu atsakovas tokią galimybę nepagrįstai vertina kaip nesuteikiančią jokių teisių.

2.8. Įvažos įrengimas nepablogins eismo sąlygų, nes miestelyje ribojantis greitis yra 50 km/val. Atstumai tarp įvažų skirtingo tipo keliuose yra nustatyti iš esmės dėl eismo saugumo. Dėl to rajoniniuose keliuose atstumas tarp įvažų nustatytas 150 metrų, kad esant dideliam leistinam greičiui, būtų galima išvengti avaringų situacijų. Šiuo atveju rajoninio kelio atkarpa yra miestelio teritorijoje, kur greitis ribojamas tik 50 km/val. Esant sumažintam greičiui, nelieka poreikio formaliai taikyti didelius atstumus tarp įvairių įvažų. Kuo didesnis leidžiamas greitis, tuo didesni atstumai turi būti tarp nuovažų. Žemės sklypas yra Raudondvario miesto viduryje, kur maksimalus leidžiamas greitis yra 50 km/val., kai tuo tarpu ne gyvenvietėse keliuose su asfalto danga leidžiamas greitis yra 90 km/val. Akivaizdu, kad pagrindinis tikslas – eismo saugumas nebus pažeistas, nes nuovaža yra teritorijoje, kurioje galima važiuoti beveik dvigubai lėčiau nei įprastai.

2.9. Be įvažos negalima pakeisti Žemė sklypo paskirties, todėl Žemės sklypo negalima naudoti pagal įstatymais leidžiamą paskirtį. Žemės sklypas yra miestelio viduryje, pagal bendrąjį planą numatyta, kad ši teritorija skirta mažaaukščių namų statybai. Nesat įvažos, negalima pakeisti Žemės sklypo paskirties, negalima parengti Žemės sklypo pertvarkymo projekto. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles (toliau – ir Taisyklės) formuojant žemės sklypus turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Objektyviai nesant galimybių įrengti įvažiavimą į Žemės sklypą, yra nepagrįstai apribotos pareiškėjo ir kitų bendraturčių konstitucinės teisės į nuosavybę bei ūkinės veiklos laisvę, nes Žemės sklypo savininkai ne tik negalės įgyvendinti teisės atidalinti Žemės sklypą, bet ir juo visapusiškai naudotis.

2.10. Be įvažos negalima atsidalinti iš Žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės. Visi Žemės sklypo bendrasavininkai yra įkalinti esamos situacijos, nes be įvažos negali įgyvendinti savo teisės į atsidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nors tokia teisė yra absoliuti. Tokiu būdu yra ribojamos konstitucinės teisės. Kauno apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1276-528/2021, kurioje visi Žemės sklypo savininkai bandė atidalinti nuosavybę, buvo teikiami skirtingi Žemės sklypo atidalinimo projektai, tačiau atsakovui nederinant nė vieno pertvarkymo projekto, visi Žemės sklypo bendrasavininkai šią civilinę bylą baigė teismo 2021 m. gegužės 18 d. patvirtinta taikos sutartimi.

2.11. Greta Žemės sklypo tame pačiame kelyje yra labai daug kitų įvažų neišlaikant 150 m atstumo. Tarp visų esamų nuovažų nuo rajoninio kelio Nr. 1922 ((duomenys neskelbtini)), esančių Raudondvario miestelyje, nėra išlaikomas 150 metrų atstumas, tačiau šių nuovažų įrengimui atsakovas yra davęs leidimus. Vieniems žemės sklypų savininkams duodant leidimus įrengti nuovažas į žemės sklypus neišlaikant atstumo, o kitiems žemės sklypų savininkams tokių leidimų neduodant, nors kitokių galimybių patekti į jų žemės sklypus nėra, būtų pažeisti objektyvumo ir lygiateisiškumo principai, nes toje pačioje situacijoje esančių skirtingų žemės sklypų savininkų teisės būtų ginamos skirtingai. Prie Žemės sklypo esantis rajoninis kelias Raudondvario miestelyje turi daugybę kitų įvažų į D kategorijos kelius, kurios yra / būtų identiškos tokiai nuovažai, kurios pareiškėjai prašo. Žemės sklypo savininkai nėra išskirtiniai, kad jų Žemės sklypas būtų traktuojamas visiškai kitaip nei šalia esančių. Antstolis konstatavo faktines aplinkybes, kad visos įvažos rajoniniame kelyje Nr. 1922, esančiame Raudondvario miestelyje, neatitinka atsakovo nurodomų atstumų reikalavimų.

2.12. Įvažos nederinimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Atsakovas nenurodė rimtų priežasčių, dėl kurių negalima įrengti įvažos. Vienintelis motyvas – kad nėra išlaikomi atstumai su kitomis įvažomis šiame kelyje. Toks formalus atsisakymas yra nesuderinamas su valstybės institucijų paskirtimi spręsti jų kompetencijai priskirtus klausimus ir „tarnauti“ žmonėms. Atsakovas turi teisinį pagrindą suderinti įvažos įrengimą, tačiau piktybiškai to nedaro. Tiek pareiškėjai, tiek bendraturčiai yra įkalinti atsakovo neveikimo. Susiklostė situacija, kad pareiškėjai dėl atsakovo neveikimo negali pasikeisti Žemės sklypo, kuris yra miestelio viduryje, paskirtį. Be to, pačios valstybės institucijos, 1999 m. tvirtindamos Žemės sklypo planą, sukūrė tokią situaciją, kai nenumatė ir nesuformavo įvažos.

3. Atsakovas AB „Via Lietuva“ atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepime atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Kelias, į kurį pareiškėjai siekia įsirengti nuovažą, priskirtas valstybinės reikšmės rajoniniams keliams. Valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į kiekvieną greta valstybinės reikšmės kelio suformuotą žemės sklypą ar objektą.

4.2. Nepagrįstas pareiškėjų argumentas, kad nėra kito kelio patekti į pareiškėjų sklypą ir pareiškėjai neįrodė esant tokių sąlygų, dėl kurių nebūtų techninės ir teisinės galimybės susiplanuoti įvažiavimo iš kitos pusės nei valstybinės reikšmės kelias. Pareiškėjų sklypas ribojasi su daug aplinkinių sklypų, todėl yra plačios galimybės nusistatyti privažiavimą prie Žemės sklypo servituto keliu. Aplinkybė, kad kitų sklypų savininkai nesutinka nustatyti kelio servituto į pareiškėjų Žemės sklypą neatima pareiškėjams galimybės kreiptis dėl servituto nusistatymo į teismą. Nagrinėjamu atveju yra techninės ir teisinės galimybės privažiavimo prie Žemės sklypo klausimą spręsti nustatant servitutus gretimuose sklypuose, šių galimybių pareiškėjai nėra išnaudoję, todėl nėra pagrindo sutikti su argumentais, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės kelio įrengimas yra vienintelis būdas privažiavimui užtikrinti.

4.3. Atsižvelgiant į Reglamento STR 2.06.04:2014 lentelėse nustatytus reikalavimus, keliamus B kategorijos gatvėms, turi būti išlaikomas 150 metrų minimalus atstumas tarp įvažiavimų / išvažiavimų. Artimiausia nuovaža nuo prašyme pažymėtos vietos iki (duomenys neskelbtini) gatvės yra už 37,65 metrų, iki (duomenys neskelbtini) gatvės už 54,56 metrai. Pareiškėjų pageidavimas įrengti naują nuovažą nuo kelio į jiems priklausantį Žemės sklypą aiškiai neatitinka Reglamente KTR 1.01:2008 ir Reglamente STR 2.06.04:2014 įtvirtinto imperatyvaus teisinio reguliavimo.

4.4. Pareiškėjų skunde akcentuojama, kad Reglamento KTR 1.01:2008 ir Reglamento STR 2.06.04:2014 nuostatos leidžia nukrypti nuo reglamentų nuostatų atsižvelgiant į sudėtingas vietines sąlygas, technines ir ekonomines priežastis. Nagrinėjamu atveju tokių sąlygų nėra. Pareiškėjai remiasi Reglamento STR 2.06.04:2014 29 punkto išimtimi, kai dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti reikalaujamų atstumų, tačiau minėtame punkte numatyta, jog atstumai tarp sankryžų bei įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesni nei 6 lentelėje; jeigu dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti 6 lentelėje nurodytų atstumų, turi būti taikomos papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės. Ši norma įpareigoja taikyti papildomas eismo saugumo priemones, kai dėl jau susiklosčiusio užstatymo atstumai tarp nuovažų mažesni nei nustatyta teisės aktuose. Ši norma nenustato jokios galimybės ir teisės projektuoti naujos nuovažos nuo kelio neišlaikant toje pačioje normoje nustatyto minimalaus 150 metrų atstumo nuo jau esamų nuovažų, kai teisinė ir techninė galimybė numatyti privažiavimą yra. Pagal Reglamento STR 2.06.04:2014 29 punkto normą galėtų būti planuojama nuovaža nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1922 neišlaikant minimalaus atstumo tik tada, kai dėl jau susiklosčiusio užstatymo nebūtų teisinės ir techninės galimybės įrengti įvažiavimo į sklypą.

4.5. Pareiškėjų argumentai dėl jų teisių pažeidimo ir skirtingo traktavimo atsižvelgiant į kitų nuovažų tame pačiame kelyje išsidėstymą, yra deklaratyvūs ir teisiškai nepagrįsti. Kitų nuovažų įrengimas nėra šios bylos dalykas, todėl vertinti šių aplinkybių, kaip turinčių ryšį su nagrinėjama byla, nėra pagrindo. Skirtingi atstumai tarp nuovažų toje pačioje gyvenvietėje galėjo susiklostyti dėl kintančio teisinio reguliavimo, todėl tai nereiškia, kad atsakovas leido įrengti nuovažas mažesniais atstumais nei numato teisės aktai. Iki 2008 m., t. y. Reglamento KTR 1.01:2008 priėmimo, minimalūs atstumai tarp nuovažų nebuvo reglamentuoti, vėliau buvo taikomi Reglamente KTR 1.01:2008 įtvirtinti minimalūs atstumai, o tik nuo 2019 m. balandžio 27 d. gyvenvietėse taikomi Reglamente STR 2.06.04:2014 nustatyti atstumai. Teisinio reglamentavimo, kuris sietų galimą naujos nuovažos įrengimą neišlaikant minimalaus atstumo su tuo, kad tame kelyje jau yra kitų nuovažų, įrengtų mažesniais atstumais, apskritai nėra ir jokia teisės norma, to nenumato.

4.6. Nagrinėjamu atveju nėra tokio užstatymo, lemiančio negalimumą ieškoti privažiavimo kitu būdu, t. y. nustatyti kelio servitutą privažiuojat per aplinkinius sklypus. Kai kurių gretimų sklypų dalis teritorijos yra kelio apsaugos zonoje, todėl ten statinių statyba draudžiama. Galimybę nusistatyti servitutus gretimuose sklypuose patvirtina ir per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą 2020 m. gegužės 14 d. teikti derinti ankstesni Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai, kur galimybė privažiuoti prie planuojamos teritorijos (Žemės sklypo) buvo numatyta ir per gretimus žemės sklypus suprojektuotais kelio servitutais.

4.7. Pareiškėjo skundo argumentai, kad be nuovažos negalima pakeisti Žemės sklypo paskirties, atidalinti sklypo, yra nepagrįsti. Vadovaujantis Taisyklių 42 punktu, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.

4.8. Eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės (taip pat ir turto saugumo) užtikrinimas yra svarbesnis už pareiškėjų interesą turėti naują nuovažą į jiems priklausantį Žemės sklypą ir patiriamus nepatogumus, tuo labiau, kad kitos privažiavimo į Žemės sklypą galimybės nebuvo realizuotos (per esamas nuovažas vystant vietinės reikšmės ar sklypų vidaus kelių (gatvių) tinklą, esant poreikiui nustatant servitutus gretimuose sklypuose).

4.9. Pareiškėjų argumentai, kad leidus įrengti nuovažą nebus pažeistas eismo saugumas, laikytini deklaratyviais. Atstumai tarp nuovažų nustatyti dėl eismo saugumo. Tiek pats teisinis reguliavimas ir valstybinės reikšmės kelių paskirtis lemia, kad nuovažos tokiame kelyje negali būti išsidėsčiusios pagal asmenų reikalavimus kiekvienam objektui / sklypui ir turi atitikti galiojančių teisės aktų nustatytus standartus. Statybą reglamentuojančių teisės aktų, įskaitant kelių kaip inžinerinių statinių, statybos procesų reglamentavimo pagrindinis tikslas ir yra saugumo užtikrinimas. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliuose 11 straipsnio 7 dalies 1 punktą kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus. Atsakovas vykdo įstatymuose jam nustatytą pareigą. Aplinkybė, kad Reglamento STR 2.06.04:2014 29 punkte numatyta prievolė įrengti papildomas saugumo priemones, kai tarp nuovažų neišlaikomi minimalūs atstumas, rodo, kad atstumų neišlaikymas kelia pavojų eismo dalyvių saugumui ir pažeidžia viešą interesą.

5. Tretieji suinteresuotieji asmenys (L. M. (buvęs trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje tuo metu, kai buvo teikiamas atsiliepimas), V. V., V. V., G. V., J. V., Z. K., J. A. K., R. L., S. L.) atsiliepime į pareiškėjų skundą paaiškino, kad su juo sutinka ir prašo teismo jį tenkinti, be kita ko, nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

5.1. Situacija yra neeilinė, nes pareiškėjai ir Tretieji suinteresuotieji asmenys neturi jokių techninių ir teisinių būdų patekti į Žemės sklypą. Atsakovas negerbia paprastų žmonių ir taiko dvigubus standartus. Raudondvario miestelyje, kaip ir rajoniniame kelyje Nr. 1922 bei kaimyniniuose sklypuose, beveik visos nuovažos yra įrengtos nesilaikant jokių reikalavimų atstumams vienai nuo kitos. Tačiau Žemės sklypui atsakovas kažkodėl nutarė taikyti teisės aktus, skaitydamas juos pažodžiui ir visiškai nekreipdamas dėmesio, kad teisės aktai tikrai leidžia nesilaikyti atstumų, jei nėra galimybių kitaip patekti į Žemės sklypą. Žemės sklypas yra miesto viduryje ir į jį nėra jokios galimybės patekti.

5.2. Neturint įvažos į Žemės sklypą, negalima pakeisti jo paskirties ir negalima net atsidalinti, nors tokia teisė yra absoliuti.

5.3. Kaip teisingai nurodė pareiškėjai, nėra jokių objektyvių kitų galimybių patekti Žemės sklypą kaip tik nuo pagrindinės gatvės. Raudondvaryje greitis šioje vietoje ribojamas iki 50 km/val., todėl eismo saugumas tikrai negali nukentėti. Net jei oficialiai tai rajoninis kelias, akivaizdu, kad, būdamas miesto viduryje, jis jau yra visiškai kitos paskirties. Be to, eismo saugumui padidinti galima numatyti papildomų priemonių.

5.4. Atsakovas nepagrįstai tvirtino, kad Žemės sklypo pertvarkymo planuose buvo numatyti įvažiavimai. Žemės sklypo bendrasavininkams nustatant Žemės sklypo naudojimosi tvarką, V. V. ir S. L., gyvendami šalia Žemės sklypo, tiesiog nurodė, kad jiems nereikia bendro kelio Žemės sklype, o jie nori savo dalis prisijungti prie savo greta esančių sklypų. Tam, kad būtų išpildyti formalūs sklypo naudojimosi tvarkos reikalavimai, tvirtinant teisme taikos sutartį sklypo bendrasavininkai taikiai susitarė dėl naudojimosi tvarkos.

II.

6. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjų R. V. ir J. V. skundą atmetė.

7.1. Specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 11 d. nutartimi nutarta, kad ginčas teismingas ne bendrosios kompetencijos teismui, o administraciniam teismui ir perdavė bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

7.2. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. balandžio 11 d. išraše nurodyta, kad: 1) 378/1000 Žemės sklypo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pareiškėjams J. V. ir R. V.; 2) 268/1000 Žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui R. V.; 3) 11/500 Žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise priklauso Z. K.; 4) 4/125 Žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise priklauso J. V.; 5) 27/500 Žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise priklauso J. V.; 6) 37/500 Žemės sklypo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso Z. K. ir J. A. K.; 7) 11/1000 Žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise priklauso G. V.; 8) 11/1000 Žemės sklypo nuosavybės teise priklauso G. V.; 9) 11/500 Žemės sklypo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. V. ir V. V.; 10) 64/1000 Žemės sklypo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso S. L. ir R. L.; 11) 32/1000 Žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise valdo G. K.; 12) 32/1000 Žemės sklypo nuosavybės teise priklauso V. V.

7.3. Pareiškėjas pateikė atsakovui 2022 m. spalio 25 d. prašymą įvertinti nuovažos vietą į Žemės sklypą ir išduoti prisijungimo sąlygas numatomai nuovažai. Prašyme pareiškėjas paaiškino, kad: 1) nuosavybės teise valdo Žemės sklypą, kuris buvo suformuotas, paveldėjimo teisės būdu; 2) formuojant grąžintinus žemės sklypus, privaloma kiekvienam žemės sklypui užtikrinti įvažiavimą į sklypą jo priežiūrai ir naudojimui; 3) įvažiavimas buvo nurodytas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, neatsižvelgiant į normatyvinius atstumus tarp esamų nuovažų. Šiuo metu nori įrengti tinkamą ir saugią nuovažą, kadangi neturi kitų galimybių patekti į Žemės sklypą (iš vienos pusės yra draustinio zona, kurioje nėra jokių kelių, o iš likusių dviejų pusių – namų valdos sklypai, kuriuose yra įvairūs statiniai ir fiziškai nėra galimybių važiuoti). (duomenys neskelbtini) gatvėje yra greičio ribojimas – 50 km/val., todėl eismo saugumo požiūriu, nuovažos atsiradimas neturėtų įtakos eismo saugumui.

7.4. Atsakovas skundžiamu 2022 m. lapkričio 22 d. Raštu informavo pareiškėją, kad jau buvo nagrinėjusi prašymus dėl tiesioginės nuovažos įrengimo nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1922 Raudondvaris – Naujieji Bernatoniai – Žemaitkiemis (apie 0,76 km) ir į juos atsakiusi 2020 m. vasario 20 d. raštu Nr. (6.6)2-939, 2020 m. kovo 5 d. raštu Nr. (6.6E)2E-1583, 2020 m. birželio 6 d. raštu Nr. (6.6E)2E-5427 ir 2020 m. liepos 10 d. raštu Nr. (6.6E)2E-5427, todėl sąlygų neišduoda.

7.5. Pareiškėjas su 2020 m. gegužės 26 d. prašymu „Dėl galimybių numatyti įvažiavimą į tiesiogiai iš rajoninio kelio Nr. 1922“ kreipėsi į tuometinę valstybės įmonę Lietuvos automobilių kelių direkciją (nuo 2024 m. AB „Via Lietuva“ (atsakovas)), prašydamas numatyti įvažiavimą į Žemės sklypą tiesiogiai iš valstybinės reikšmės rajoninio kelio 1922 Raudondvaris – Naujieji Bernatoniai – Žemaitkiemis Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte numatytoje vietoje. Pareiškėjas paaiškino, kad inicijavo jam ir kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 1922, todėl projektas turi būti derinamas su atsakovu. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad teritorijoje susiklostęs užstatymas objektyviai neleidžia numatyti galimybių patekti į Žemės sklypą esamomis nuovažomis nuo rajoninio kelio Nr. 1922. Reglamento STR 2.06.04:2014 29 punktas numato išimtį tiems atvejams, kai dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti reikalaujamų atstumų, todėl patvirtinus, kad Žemės sklypą supa privačios namų valdos ir valstybinis miškas, atsakovas turi vadovautis minėta išimtimi. Tarp visų esamų nuovažų nuo rajoninio kelio Nr. 1922, esančių Raudondvario miestelyje, nėra išlaikomas 150 m atstumas, tačiau šių nuovažų įrengimui atsakovas yra davęs leidimus. Tokiu būdu būtų pažeisti viešojo administravimo objektyvumo ir lygiateisiškumo principai, nes toje pačioje situacijoje esančių skirtingų žemės sklypų teisės būtų ginamos skirtingai. Formuojant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Objektyviai nesant galimybių įrengti įvažiavimą į Žemės sklypą, bus nepagrįstai apribotos pareiškėjo ir kitų bendraturčių konstitucinės teisės į nuosavybę bei ūkinės veiklos laisvę, nes Žemės sklypo savininkai netik negalės įgyvendinti teisės atidalinti Žemės sklypą, bet ir juo visapusiškai naudotis.

7.6. Atsakovas 2020 m. birželio 3 d. raštu „Dėl nuovažos nuo rajoninio kelio Nr. 1922 Raudondvaris – Naujieji Bernatoniai – Žemaitkiemis“, atsakydamas į pareiškėjo 2020 m. gegužės 26 d. prašymą, paaiškino, kad atsakovui teiktuose derinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektuose galimybė privažiuoti prie planuojamos teritorijos (netgi be naujos nuovažos nuo rajoninio kelio) numatyta ir per gretimus žemės sklypus (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) suprojektuotais kelio servitutais. Todėl esamas užstatymas netrukdo privažiuoti prie planuojamos teritorijos, neplanuojant naujų nuovažų nuo rajoninio kelio Nr. 1922. Privažiavimo prie planuojamos teritorijos klausimas gali būti sprendžiamas tariantis su gretimų žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkais (juolab, kad žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas yra ir pertvarkomo žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturtis) dėl kelio servituto nustatymo šių sklypų dalyse, patenkančiose į rajoninio kelio apsaugos zoną (kurioje pastatų statyba draudžiama). Gretimame žemės sklype (Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiame Lietuvos Respublikai (kurį patikėjimo teise valdo valstybės įmonė „Valstybinių miškų urėdija“), yra valstybinis miškas, tačiau šis žemės sklypas nėra užstatytas pastatais (dėl kurių būtų galima taikyti STR 2.06.04:2014 29 punkte nurodytą išimtį „dėl susiklosčiusio užstatymo“), todėl kaip viena iš galimybių gali būti nagrinėjama kelio servituto nustatymo šiame žemės sklype (kreipiantis į šio žemės sklypo patikėtinį ir inicijuojant atitinkamas procedūras) galimybė. Nuovažos nuo rajoninio kelio į pareiškėjo prašyme minėtas gatves buvo suplanuotas dar tada, kai atstumai taip nuovažų rajoninių kelių ruožuose nebuvo taip griežtai reglamentuojami. Aplinkinėse teritorijose susiformavusi ydinga situacija nėra teisinis pagrindas nesilaikyti šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis Taisyklių 42 punktu, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Kadangi įrengti naują nuovažą nuo rajoninio kelio nėra galimybių, galimybė privažiuoti prie šiuo projektu pertvarkomų žemės sklypų turėtų būti sprendžiama per esamas, teisėtai įrengtas nuovažas rajoniniame kelyje, atitinkamai nuo jų numatant kelio servitutus.

7.7. Pareiškėjas į bylą pateikė Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 9 d. raštą Nr. USD-314, adresuotą NŽT, kuriame nurodyta, kad nederina pateikto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – Žemės sklypo padalijimas į du ar daugiau žemės sklypų. Nederinimo priežastis – jeigu į formuojamus žemės sklypus privažiavimai planuojami ne per pertvarkomą teritoriją, o per privačius žemės sklypus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.124 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai, turi būti notariškai patvirtinti arba įregistruot; kadangi formuojamų žemės sklypų savininkai yra tie patys, paprašė pateikti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų raštiškus sutikimus.

7.8. NŽT 2020 m. gegužės rašte, adresuotame D. N., paaiškinta, kad nederinamas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, nes į suprojektuotus sklypus nėra numatyta privažiavimo; be to, šis projektas gali būti tvirtinamas tik suderinus su visais žemės sklypo savininkais.

7.9. Atsakovas 2020 m. gegužės 29 d. rašte, adresuotame NŽT, nurodė, kad atsakovas išnagrinėjo per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą pateikto derinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius (paslaugos byla Nr. (duomenys neskelbtini)), nepritarė projekto sprendiniams ir teikė pastabą. Galimybė privažiuoti prie šiuo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu formuojamų žemės sklypų (projekto sprendinių brėžinyje pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini)) nepagrįstai sprendžiama tiesiogiai nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1922 Raudondvaris – Naujieji Bernatoniai – Žemaitkiemis (sutampančio su (duomenys neskelbtini)g.). Atsakovas neturi duomenų apie esamas, teisėtai įrengtas nuovažas ties minėtais žemės sklypais. Artimiausi esami įvažiavimai / išvažiavimai nuo rajoninio kelio yra ties Klonio ir Pienių gatvėmis.

7.10. Vadovaujantis Reglamento STR 2.06.04:2014 4 lentele ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos Susiekimo ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V-166 „Dėl gatvių kategorijų nustatymo ir kelių ruožų priskyrimo gatvių kategorijoms patvirtinimo“, rajoninio kelio Nr. 1922 ruožas (ties planuojama teritorija) priskiriamas B kategorijos gatvėms. Vadovaujantis Reglamento STR 2.06.04:2014 29 punktu, minimalus atstumas tarp įvažiavimų / išvažiavimų B kategorijos gatvėse yra 150 metrų. Atsižvelgiant į tai, kad esamų nuovažų kiekis ties planuojama teritorija ir taip yra per didelis, įrengti naujas nuovažas nėra teisinių galimybių. Galimybė privažiuoti prie formuojamų žemės sklypų turėtų būti sprendžiama iš vietinės reikšmės kelių (gatvių), naudojantis jau esamomis, teisėtai įrengtomis nuovažomis rajoniniame kelyje (prireikus tariantis su gretimų žemės sklypų savininkais dėl kelio servituto nustatymo), naujų nuovažų nuo rajoninio kelio neplanuojant.

7.11. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. e2-1276-528/2021 patvirtinta ieškovų V. V., V. V., S. L., R. L., R. V., J. V. ir atsakovų G. K., G. V., N. T. G., L. M., Z. K., J. A. K., J. V. sudaryta taikos sutartis. Be kita ko, šalys susitarė prie regioninio B kategorijos kelio suformuoti atskirą Žemės sklypo dalį (Plane Nr. 10, sudarantis ~ 0,0654 ha), kurioje bus kelio apsaugos zona, komunikacijos, elektros transformatorinė ir dalis kelio, proporcingai kiekvienam priklausančios nuosavybės daliai.

7.12. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 15 d. prašymu „Dėl servituto suteikimo“ kreipėsi į NŽT, G. K., D. C., K. I. ir Z. I., J. V., A. K., S. L., V. V., V. V., A. K., E. K., L. K. R. V., I. V., S. K., D. K., R. A., R. A., M. J., suteikti atlygintiną servitutą, suteikiant teisę patekti į Žemės sklypų per nurodytiems asmenims priklausantį sklypą.

7.13. K. I. ir Z. I. 2022 m. gruodžio 20 d. raštu atsakė, kad sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, todėl nei teorinės, nei praktinės galimybės važiuoti per sklypą nėra.

7.14. A. K. 2023 m. sausio 12 d. raštu atsakė, kad pagal įgyvendinamą namo projektą, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokių galimybių jokiam servitutui.

7.15. J. V. 2022 m. gruodžio 29 d. raštu paaiškino, kad per jai priklausantį sklypą, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoti servitutą nėra jokių galimybių. Sklypas užstatytas, iš abiejų sklypo pusių nuo gyvenamojo namo iki sklypo ribų palikti 3 metrų pločio praėjimai. Taigi suformuoti servitutiniam keliui nėra techninių galimybių, sutikimo negali duoti.

7.16. S. L. ir R. L. 2023 m. sausio 3 d. raštu informavo, kad nėra galimybės suteikti servituto jiems priklausančiame sklype.

7.17. D. C. 2022 m. gruodžio 20 d. raštu informavo, kad nėra jokių galimybių nustatyti servitutą per jos sklypą, nes sklypas yra visiškai užstatytas statiniais.

7.18. M. J., R. A. ir S. K. 2022 m. gruodžio 23 d. raštu informavo, kad jų sklypai atitinkamai (duomenys neskelbtini) yra visiškai apstatyti namais ir želdiniais, sklypai maži, todėl nėra ir nebus jokių galimybių jokiam servitutui.

7.19. A. K., L. K. ir R. V. 2023 m. sausio 5 d. raštu paaiškino, kad jie savo namų negriaus ir tvorų neardys, kad suteiktų servitutą.

7.20. V. V. savo ir savo sutuoktinės V. V. vardu 2023 m. sausio 3 d. elektroniniu laišku informavo, kad jų turimame žemės sklype nėra jokių galimybių suteikti privažiavimą į greta esančius sklypus, kadangi sklypas užstatytas stacionariais ir laikinais pastatais bei apželdintas dekoratyviniais augalais ir vaismedžiais, nesutinka dėl servituto per jų sklypą, nes negalėtų naudoti savo sklypo.

7.21. NŽT 2023 m. sausio 10 d. raštu Nr. 7SD-136-(14.7.137 E.) „Dėl kelio servituto į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ atsakė, kad pareiškėjui ir kitiems bendraturčiams priklausantis Žemės sklypas, ribojasi su privačiais žemės sklypais, VĮ Valstybinių miškų urėdijai perduotu patikėjimo teise valdyti žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) gatve, t. y, valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. (duomenys neskelbtini)gatvė yra priskirta valstybinės reikšmės krašto keliui. Nuovažų projektavimas ir įrengimas nuo valstybinės reikšmės kelių, derinamas su atsakovu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsisakė derinti naujos įvažos / nuovažos įrengimo klausimą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir Žemės sklypas neturi privažiavimo kelio, kelio servituto nustatymo klausimą, NŽT siūlė derinti su privačių žemės sklypų savininkais ir nusistatyti sandoriu, kurių sklypai ribojasi nuo esamos įvažos. NŽT paaiškino, kad kadangi Žemės sklypas nesiriboja su NŽT vardu suformuotu ir įregistruotu Nekilnojamojo turto registre žemės sklypu, prašymas suteikti atlygintiną servitutą, negali būti tenkinamas.

7.22. Antstolės R. P. surašytame 2023 m. kovo 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad faktinės aplinkybės konstatuojamos (duomenys neskelbtini)g., Raudondvaryje, Kauno rajone, kuri yra sudėtinė rajoninio kelio Nr. 1922 atkarpos dalis. 2023 m. kovo 14 d. prašymą konstatuoti faktines aplinkybes – (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kauno rajone – užfiksuoti faktiškai esančias nuovažas antstolei pateikė pareiškėjas.

8. Nagrinėdamas bylą, teismas atsižvelgė į teisinį reguliavimą įtvirtintą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Reglamente KTR 1.01:2008, Reglamente STR 2.06.04:2014, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarime Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“.

9. Teismas pastebėjo, kad iš pareiškėjų procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėjai vartoja sąvoką „įvaža“, prašo panaikinti atsakovo Raštą, kuriuo, kaip paaiškino pareiškėjai, atsakovas atsisakė išduoti įvažos įrengimo sąlygas. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš teisinio reguliavimo matyti, jog sąvokos „įvaža“ ir „nuovaža“ yra skirtingos sąvokos, faktiškai pareiškėjai siekia įrengti ne įvažą, o nuovažą.

10. Teismas nustatė, kad iš pareiškėjo 2022 m. spalio 25 d. kreipimosi į atsakovą matyti, kad pareiškėjas prašė: 1) peržiūrėti pareiškėjo su kreipimusi pateiktus dokumentus; 2) įvertinti nuovažos vietą į sklypą; 3) išduoti prisijungimo sąlygas numatomai nuovažai. Prie kreipimosi pareiškėjas pridėjo šiuos dokumentus: 1) Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. e2-1276-528/2021; 2) brėžinį su norima nuovažos vieta; 3) žemės nuosavybės dokumentus. Pareiškėjas paaiškino, kad neturi kitų galimybių patekti į Žemės sklypą, nes iš vienos pusės yra draustinio zona, kurioje nėra jokių kelių, o iš likusių dviejų pusių namų valdos sklypai.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas skundžiamu Raštu atsakė, kad jau buvo ne kartą nagrinėjusi prašymus dėl tiesioginės nuovažos įrengimo nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1922 ir į juos atsakiusi keturiais 2020 metais priimtais raštais, todėl sąlygų neišduoda. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas skundžiamame Rašte nenurodė, ar pareiškėjo 2022 m. spalio 25 d. kreipimasis, vertinant jame pateiktą informaciją, suformuluotus reikalavimus ir pridėtus dokumentus, skyrėsi nuo pareiškėjo / pareiškėjų anksčiau teiktų kreipimųsi, be kita ko, 2020 m. gegužės 26 d. kreipimosi, dėl nuovažos įrengimo nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1922.

12. Iš pareiškėjo 2020 m. gegužės 26 d. kreipimosi teismas nustatė, kad pareiškėjas atsakovo prašė numatyti įvažiavimą į Žemės sklypą tiesiogiai iš valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1922. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas 2020 m. gegužės 26 d. kreipimesi iš esmės formulavo analogišką prašymą kaip ir 2022 m. spalio 25 d. kreipimesi – leisti įrengti nuovažą iš valstybinės reikšmės rajoninio kelio į Žemės sklypą.

13. Teismas pažymėjo, kad kaip minėta, atsakovas, 2020 m. birželio 3 d. raštu Nr. 2E-5427 atsakydamas į pareiškėjo 2020 m. gegužės 26 d. kreipimąsi, paaiškino, kad: 1) privažiavimo prie Žemės sklypo klausimas gali būti sprendžiamas tariantis su gretimų žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkais; 2) kaip viena iš galimybių gali būti nagrinėjama kelio servituto nustatymas gretimame žemės sklype ((Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiame Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo VĮ „Valstybinių miškų urėdija“, kuriame yra valstybinis miškas, neužstatytas pastatais), kreipiantis į šio žemės sklypo patikėtinį. Atsakovas paaiškino, kad galimybės taikyti Reglamento STR 2.06.04:2014 29 punkte nurodytą išimtį nėra galimybės. Pagal Taisyklių 42 punktą, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Atsakovas paaiškino, kad galimybė privažiuoti prie pertvarkomų žemės sklypų turi būti sprendžiama per esamas, teisėtai įrengtas nuovažas rajoniniame kelyje, atitinkamai nuo jų numatant servitutus. Taigi, atsakovas 2020 m. birželio 3 d. raštu paaiškino pareiškėjui, kad privažiavimo į Žemės sklypą klausimą turi būti sprendžiamas ne taikant Reglamento STR 2.06.06:2014 29 punkte nustatytą išimtį, bet nagrinėjant galimybes nustatyti servitutus greta Žemės sklypo esančiuose kitiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose.

14. Teismas nustatė, kad Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjams ir Tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjai nori atsidalinti iš Žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės (iš esmės padalinti Žemės sklypą į kelis žemės sklypus). Pareiškėjai ir patys procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad ginčo esmė yra ta, kad pareiškėjai kartu su Trečiaisiais suinteresuotais asmenimis negali pakeisti Žemės sklypo paskirties, nes atsakovas atsisako išduoti nuovažos įrengimo sąlygas.

15. Teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjai paaiškino, kad be nuovažos iš valstybinės reikšmės rajoninio kelio į Žemės sklypą pareiškėjai negali naudoti Žemės sklypo pagal įstatymais leidžiamą paskirtį, negali pakeisti Žemės sklypo paskirties (pažymi, kad Žemės sklypas yra miestelio vidury, kur pagal bendrąjį planą numatyta, kad ši teritorija skirta mažaaukščių namų statybai), negali parengti Žemės sklypo pertvarkymo projekto, negali įgyvendinti teisės į atsidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės.

16. Įvertinęs Taisyklių 42 punktą, teismas sprendė, kad įvažiavimui į žemės sklypą taikomi du galimi variantai: 1) įvažiuoti į žemės sklypą keliu, besijungiančiu su valstybinės reikšmės keliu; 2) įvažiuoti į žemės sklypą nustatant servitutą / servitutus.

17. Teismas laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju Reglamento STR 2.06.04:2014 29 punkte ir Taisyklių 42 punkte įtvirtintas reguliavimas turi būti vertinamas kaip visuma, o ne atsietai. Taigi, objektyviai, ne formaliai turi būti vertinama, išsemiamos visos galimybės objektyviai nustatyti ir įvertinti, ar tikrai nėra galimybės dėl susiklosčiusio užstatymo išlaikyti 150 metrų atstumo, ar nėra galimybės nustatyti servitutą / servitutus siekiant įrengti įvažiavimą į Žemės sklypą.

18. Teismas pastebėjo, kad atsakovas 2020 m. birželio 3 d. rašte pareiškėjui paaiškino, kad privažiavimo į Žemės sklypą klausimas turi būti sprendžiamas ne taikant Reglamento STR 2.06.06:2014 29 punkte nustatytą išimtį, bet nagrinėjant galimybes nustatyti servitutus greta Žemės sklypo esančiuose kitiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymėjo, kad pareiškėjai / pareiškėjas neskundė minėto atsakovo rašto.

19. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas į atsakovą 2022 m. spalio 25 d. raštu kreipėsi nepateikdamas jokios informacijos apie svarstytas galimybes, atliktus veiksmus, siekiant nustatyti servitutą / servitutus patekimui į Žemės sklypą.

20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas tik 2022 m. gruodžio 15 d. su prašymu kreipėsi į gretimų žemės sklypų savininkus, prašydamas suteikti servitutą per jiems priklausančius sklypus patekimui į Žemės sklypą, kurie savo atsakymus pateikė laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki 2023 m. sausio 12 d., t. y. po atsakovo skundžiamo Rašto priėmimo. Įvertinęs gautus atsakymus, teismas konstatavo, kad nė vienas atsakymą pateikęs asmuo nesutiko, kad per jo sklypą būtų nustatytas servitutas patekimui į Žemės sklypą. Tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjui atsakymo (nei kad sutinka, nei kad nesutinka) nepateikė G. K., o teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo G. K. paaiškino, kad jeigu toks didelis ginčas kyla ir atstovas nesuteiks galimybės įsirengti nuovažą, tai gal per G. K. sklypą galėtų būti nustatytas servitutas.

21. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu dėl G. K. tokios pozicijos paaiškino, kad pirmą kartą girdi tokią poziciją, nežino, ar įmanomas privažiavimas prie Žemės sklypo per G. K. sklypą, manė, kad nuovaža yra tikras sprendinys, nes sklypas yra 1 ha dydžio.

22. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas nežino, galimas ar negalimas privažiavimas prie Žemės sklypo per kito asmens (G. K.) žemės sklypą, iš esmės tokia galimybė objektyviai, faktiškai nebuvo nagrinėjama.

23. Apibendrindamas teismas priėjo prie išvados, kad: 1) pareiškėjai nesiėmė visų priemonių ir veiksmų, siekdami išsiaiškinti, ar patekti į Žemės sklypą galima nustatant servitutą / servitutus greta Žemės sklypo esančiuose žemės sklypuose; 2) pareiškėjai neįrodė, kad nėra techninių ir teisinių galimybių suplanuoti įvažiavimą ne per valstybinės reikšmės rajoninį kelią, t. y. kad nuovažos į Žemės sklypą įrengimas nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio yra vienintelis būdas užtikrinti privažiavimą prie Žemės sklypo; 3) atsakovo pozicija, kad 2022 m. gruodžio 15 d. rašto išsiuntimas asmenims su prašymu suteikti servitutą per jiems priklausančius sklypus patekimui į Žemės sklypą, pats savaime nėra objektyvus duomuo nustatant, kad nustatyti servituto / servitutų nėra galimybės, nes turi būti atliktas objektyvus vertinimas, kad servituto / servitutų nustatymas būtų neprotingas, neproporcingas, yra pagrįsta; 4) pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą 2022 m. spalio 25 d. raštu, į kurį buvo atsakyta atsakovo ginčijamu Raštu, nepateikė naujų duomenų lyginant su pareiškėjo 2020 m. gegužės 26 d. kreipimusi į atsakovą, pareiškėjo 2022 m. spalio 25 d. rašte nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas objektyviai sprendė klausimą dėl servituto / servitutų nustatymą per greta Žemės sklypo esančius žemės sklypus, kad nėra objektyvios galimybės servitutą / servitutus nustatyti.

24. Atsižvelgdamas į padarytas išvadas, teismas atmetė ir pareiškėjo argumentą, kad nėra jokių kitų galimybių patekti į Žemės sklypą kaip tik įrengiant nuovažą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas neįrodė šio savo argumento pagrįstumo.

25. Dėl pareiškėjų argumento, kad Reglamentas KTR 1.01:2008 leidžia nukrypti nuo šio reglamento nuostatų, atsižvelgiant į sudėtingas vietines sąlygas, techniniu ir ekonominiu požiūriais, teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju Reglamentas KTR 1.01:2008, atsižvelgiant į jo 1 punktą, netaikytinas nagrinėjamoje administracinėje byloje, nes jo reikalavimai taikomi keliams už gyvenamųjų vietovių ribų, o nagrinėjamoje byloje kelias yra gyvenamojoje vietovėje. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas taip pat paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje neaktualus Reglamentas KTR 1.01:2008, nes ginčui aktualiai valstybinės reikšmės rajoninio kelio atkarpai taikytinas Reglamentas STR 2.06.04:2014. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo ir atsakovo atstovo teismo posėdžio metu išdėstytas pozicijas, taip pat Reglamento KTR 1.01:2008 1 punkto nuostatą, sutiko, kad pastarasis reglamentas kilusiam ginčui netaikytinas ir ginčo dėl to tarp ginčo šalių nėra.

26. Dėl pareiškėjų argumento, kad Reglamento STR 2.06.04:2014 29 punktas leidžia nukrypti nuo nustatytų atstumų ir atsakovas turėjo vadovautis minėta išimtimi, teismas pažymėjo, kad pareiškėjų argumentai atmestini, kadangi: 1) pareiškėjai nesiėmė visų priemonių ir veiksmų, siekdami išsiaiškinti, ar patekti į Žemės sklypą galima nustatant servitutą / servitutus greta Žemės sklypo esančiuose žemės sklypuose; 2) pareiškėjai neįrodė, kad nėra techninių ir teisinių galimybių suplanuoti įvažiavimą ne per valstybinės reikšmės rajoninį kelią, t. y. kad nuovažos į Žemės sklypą įrengimas nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio yra vienintelis būdas užtikrinti privažiavimą prie Žemės sklypo; 3) pareiškėjo 2022 m. spalio 25 d. rašte nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas objektyviai sprendė klausimą dėl servituto / servitutų nustatymo per greta Žemės sklypo esančius žemės sklypus, kad nėra objektyvios galimybės servitutą / servitutus nustatyti. Atsižvelgdamas į bylos medžiagą, teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė, jog dėl susiklosčiusio užstatymo Žemės sklype, aplink jį esančiuose sklypuose nėra galimybių išlaikyti reikalaujamo atstumo.

27. Dėl pareiškėjų argumento, kad nuovažos įrengimas nepablogins eismo sąlygų, nes miestelyje ribojantis greitis siekia 50 km/val., teismas vertino, kad šis argumentas yra deklaratyvus, šį argumentą detalizuojantys paaiškinimai taip pat deklaratyvūs.

28. Dėl pareiškėjų argumentų, kad tame pačiame kelyje yra labai daug kitų nuovažų neišlaikant 150 m. atstumo, teismas pažymėjo, kad šie argumentai nepagrindžia pareiškėjo teisės įsirengti nuovažą neišlaikant reikalaujamo 150 m. atstumo. Teismo įsitikinimu, jis turi vadovautis ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančiais teisės aktais, numatančiais sąlygas nuovažų į žemės sklypus nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1922 įrengimui.

29. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad neturi pagrindo patenkinti pareiškėjų reikalavimo panaikinti atsakovo Raštą, kuriuo atsisakyta išduoti nuovažos įrengimo sąlygas.

30. Teismas atmetė pareiškėjų reikalavimą pripažinti, kad jie turi teisę įrengti nuovažą į Žemės sklypą ir įpareigoti atsakovą išduoti nuovažos įrengimo sąlygas ir suderinti nuovažą, kad būtų galima pakeisti Žemės sklypo paskirtį, konstatavęs, kad to negali padaryti, nes nėra tenkinamas pareiškėjų reikalavimas panaikinti atsakovo Raštą, kita vertus, administracinis teismas negali įpareigoti atsakovo priimti konkretų sprendimą.

31. Dėl atsakovo argumentų, kad Raštas nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių ir yra informacinio pobūdžio, teismas pažymėjo, kad atsakovas skundžiamame Rašte ne tik paaiškino, kad jau buvo ne kartą nagrinėjusi prašymus dėl tiesioginės nuovažos įrengimo nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1922 ir į juos atsakė, bet taip pat nurodė, kad sąlygų pareiškėjams neišduos. Rašte nėra nurodyta, ar pareiškėjo 2022 m. spalio 25 d. kreipimasis, vertinant jame pateiktą informaciją, suformuluotus reikalavimus ir pridėtus dokumentus, skyrėsi nuo pareiškėjo / pareiškėjų anksčiau teiktų kreipimųsi, be kita ko, 2020 m. gegužės 26 d. kreipimosi, dėl nuovažos įrengimo nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1922. Teismas pažymėjo, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą.

III.

32. Pareiškėjai R. V. ir J. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjų skundą.

33. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

33.1. Nėra jokio kito patekimo į Žemės sklypą kaip tik iš (duomenys neskelbtini)gatvės. Pareiškėjai išnaudojo visas priemones surandant ir nustatant patekimo galimybes. Teismas be pagrindo padarė išvadą, kad pareiškėjai galimai neišnaudojo visų priemonių, kad būtų nustatytas servitutas patekimui į Žemės sklypą ir taip pritarė atsakovo deklaratyviam teiginiui, kad pareiškėjai gali susirasti kitą patekimo į Žemės sklypą būdą. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai turėjo gauti įrodymus, kad nėra jokių kitų galimybių pateikti į Žemės sklypą dar iki kreipiantis su prašymu į atsakovą dėl projektavimo sąlygų išdavimo, nes atsakovui tai buvo žinoma nuo anksčiau. Byloje esant neginčijamiems įrodymas, kad kaimynai nesutinka suteikti servitutą, atsakovas savo pozicijos nepakeitė.

33.2. Reglamentas STR 2.06.04:2014 ir Reglamentas KTR 1.01:2008 (3 p.) leidžia nukrypti nuo nuostatų atsižvelgiant į sudėtingas vietines sąlygas, techniniu ir ekonominiu požiūriu. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Reglamentas KTR 1.01:2008 neturi būti taikomas, nes jis skirtas keliams už gyvenamųjų teritorijų. Ginčas byloje yra dėl to, kad gyvenvietėje neišlaikomas 150 m atstumas tarp nuovažų, kuris taikomas rajoniniams keliams (už gyvenamųjų teritorijų), o tuo tarpu rajoniniam keliui, kai jis patenka į gyvenamą teritoriją, taikomi reikalavimai nebetinka. Jei negalima teisės akto taikyti tiesiogiai, tai galima remtis įstatymo analogija, teisingumo ir protingumo principais.

33.3. Nuovažos įrengimas nepablogins eismo sąlygų, nes miestelyje ribojantis greitis siekia 50 km/val. Atstumai tarp nuovažų numatyti dėl eismo saugumo. Tai reiškia, kad kuo didesnis leidžiamas greitis, tuo didesni atstumai turi būti tarp nuovažų. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypas yra Raudondvario miesto viduryje, kur maksimalus leidžiamas greitis yra 50 km/val., kai tuo tarpu ne gyvenvietėse keliuose su asfalto danga leidžiamas greitis yra 90 km/val. Akivaizdu, kad pagrindinis tikslas – eismo saugumas nebus pažeistas, nes nuovaža yra teritorijoje, kurioje galima važiuoti beveik dvigubai lėčiau nei įprastai.

33.4. Be Nuovažos negalima pakeisti Žemės sklypo paskirties, todėl negalima naudoti Žemės sklypo pagal įstatymais leidžiamą paskirtį. Objektyviai nesant galimybių įrengti įvažiavimą į Žemės sklypą, yra nepagrįstai apribotos pareiškėjo ir kitų bendraturčių konstitucinės teisės į nuosavybę bei ūkinės veiklos laisvę, nes Žemės sklypo savininkai ne tik negalės įgyvendinti teisės atidalinti Žemės sklypą, bet ir juo visapusiškai naudotis. Be to, be nuovažos negalima atsidalinti iš Žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės.

33.5. Greta Žemės sklypo tame pačiame kelyje yra labai daug kitų nuovažų neišlaikant 150 m atstumo. Atsakovas tikrai gali suderinti nuovažos įrengimą, tačiau piktybiškai to nedaro. Tiek pareiškėjas, tiek bendraturčiai yra įkalinti atsakovo neveikimo ir ši situacija yra nesuderinama su jokiais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais.

34. Atsakovas AB „Via Lietuva“ atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

35. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

35.1. Pareiškėjų argumentas, kad nėra kito būdo patekti į Žemės sklypą, yra nepagrįstas. Pareiškėjai neįrodė esant tokių sąlygų, dėl kurių nebūtų techninės ir teisinės galimybės susiplanuoti įvažiavimo iš kitos pusės nei valstybinės reikšmės kelias. Žemės sklypas ribojasi su daug aplinkinių sklypų, todėl egzistuoja neišnaudotos galimybės nusistatyti privažiavimą prie Žemės sklypo servituto keliu.

35.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad galimybė patekti į Žemės sklypą buvo vertinta formaliai (paviršutiniškai). Teismo posėdžio metu taip pat tapo aišku, kad vienas iš trečiųjų suinteresuotų asmenų (Žemės sklypo bendrasavininkas) G. K. nepateikė prieštaravimo servituto nustatymui, o žodžiu (teismo posėdyje) patvirtino, kad tokį sutikimą servitutui galėtų duoti.

35.3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai išsamiai neįvertino galimybių patekti į Žemės sklypą per kaimyninius sklypus. Be to, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai neįrodė, kad nėra techninių ir teisinių galimybių suplanuoti patekimą į Žemės sklypą ne per valstybinės reikšmės rajoninį kelią, t. y. kad nuovažos į Žemės sklypą įrengimas nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio yra vienintelis būdas užtikrinti privažiavimą prie Žemės sklypo.

35.4. Vien formalus rašto išsiuntimas asmenims su prašymu suteikti servitutą per jiems priklausančius sklypus patekimui į Žemės sklypą, pats savaime nėra objektyvus duomuo nustatant, kad nustatyti servituto / servitutų nėra galimybės, nes turi būti atliktas objektyvus vertinimas, kad servituto / servitutų nustatymas būtų neprotingas, neproporcingas. Nagrinėjamu atveju toks vertinimas atliktas nebuvo. Pareiškėjų nesutikimas su skundžiamais teismo motyvais grindžiamas deklaratyviais teiginiais ir ydinga pareiškėjų pozicija, esą servitutų nustatymas privačiuose sklypuose yra negalimas (iš esmės), o ši aplinkybė neįrodinėtina, kaip savaime suprantama ir visuotinai pripažįstama. Nepaneigus teismo nustatymų aplinkybių (aplinkybių įrodinėjimo trūkumų fakto), kitokia pareiškėjų nuomonė nesudaro pagrindo konstatuoti apskųstojo sprendimo neteisėtumo.

35.5. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad ginčo vietovėje yra daug nuovažų, įrengtų nesilaikant minimalių atstumų, bando įtikinti teismą, kad atsakovas taiko dvigubus standartus arba pagrįsti, kad nustatyto reikalavimo laikymasis nėra privalomas. Šis skundo argumentas yra deklaratyvus, kadangi atsakovui nėra žinoma faktų apie neteisėtų ar teisinį reguliavimą pažeidžiančių nuovažų įrengimo šioje vietovėje. Kita vertus, būtina akcentuoti, kad ir teisinis reguliavimas, numatantis sąlygas nuovažų įrengimui, keitėsi. Kiekvienos nuovažos įrengimo aplinkybes reikia vertinti individualiai, t. y. priklausomai nuo galiojusio teisinio reguliavimo, laikotarpio ir kitų kriterijų. Kai šiuo atveju atitinkamas apeliacinio skundo argumentas suformuluotas deklaratyviai ir abstrakčiai.

35.6. Pareiškėjai į atsakovą su 2022 m. spalio 26 d. prašymu kreipėsi pakartotinai. Prieš tai jau analogiškais prašymais pareiškėjai kreipėsi ir atsakovas dėl nuovažos įrengimo galimybės yra atsakęs 2020 m. vasario 20 d. ir 2020 m. birželio 3 d. raštais, kurie nebuvo apskųsti. Apskųstajame Rašte nebuvo nurodyta jokių papildomų esminių aplinkybių, susijusių su prašomos nuovažos įrengimu. Atsakyme į pakartotinį prašymą atsakovas pagrįstai informavo, kad jau buvo nagrinėjęs prašymus dėl tiesioginės nuovažos įrengimo nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio ir pakartojo, kad sąlygų nuovažai neišduos. Šis Raštas nesukėlė pareiškėjams jokių teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio, kuriuo nebuvo iš esmės sprendžiamas pareiškėjų pakartotinai keliamas nuovažos įrengimo klausimas. Teismas pagrįstai tai laikė savarankišku pagrindu skundą atmesti ir pareiškėjai šių teismo išvadų nepaneigė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą.

37. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjų skundą. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodo, kad nėra jokio kito patekimo į Žemės sklypą kaip tik iš (duomenys neskelbtini)gatvės. Pareiškėjai išnaudojo visas priemones surandant ir nustatant patekimo galimybes. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo padarė išvadą, kad pareiškėjai galimai neišnaudojo visų priemonių, kad būtų nustatytas servitutas patekimui į Žemės sklypą ir taip pritarė atsakovo deklaratyviam teiginiui, kad pareiškėjai gali susirasti kitą patekimo į Žemės sklypą būdą. Pasak pareiškėjų, Reglamentas STR 2.06.04:2014 ir Reglamentas KTR 1.01:2008 (3 p.) leidžia nukrypti nuo nuostatų atsižvelgiant į sudėtingas vietines sąlygas, techniniu ir ekonominiu požiūriu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Reglamentas KTR 1.01:2008 neturi būti taikomas, nes jis skirtas keliams už gyvenamųjų teritorijų. Pareiškėjų teigimu, nuovažos įrengimas nepablogins eismo sąlygų, nes miestelyje ribojantis greitis siekia 50 km/val. Pareiškėjai nurodo, jog be nuovažos negalima pakeisti Žemės sklypo paskirties, todėl negalima naudoti Žemės sklypo pagal įstatymais leidžiamą paskirtį. Be to, pasak pareiškėjų, greta Žemės sklypo tame pačiame kelyje yra labai daug kitų nuovažų neišlaikant 150 m atstumo. Atsakovas tikrai gali suderinti nuovažos įrengimą, tačiau piktybiškai to nedaro.

38. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar yra teisinis pagrindas iš valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1922, kaip jis įvardytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ ir priskirtas B kategorijai (žr. šios nutarties 7.10 punktą)), nes yra gyvenamojoje vietovėje, padaryti nuovažą į Žemės sklypą. Pabrėžtina, kad šioje byloje nėra sprendžiamas pareiškėjų Žemės sklypo naudojimo ir planavimo klausimas: priešingai – ginčas yra susijęs su valstybinės reikšmės rajoninio kelio naudojimo ir planavimo santykiais, nes pareiškėjai siekia inicijuoti valstybinės reikšmės rajoninio kelio nuovažą. Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalį valstybinės reikšmės rajoninis kelias išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl būtent valstybė ir jos įgaliotos institucijos, besilaikydamos teisės aktų nuostatų, privalo kelią tvarkyti taip, kad jis tarnautų bendrai tautos gerovei. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nuosavybė įpareigoja (inter alia 2000 m. gruodžio 21 d., 2015 m. balandžio 3 d. nutarimai). Teisės normomis reguliuojamų nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas (1997 m. balandžio 8 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Savininkas, naudodamas savo turtą, su juo turi elgtis atsakingai ir rūpestingai (2008 m. spalio 30 d. nutarimas). Savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių (inter alia 2002 m. kovo 14 d., 2013 m. balandžio 12 d. nutarimai). Savininko pareigas lemia inter alia nuosavybės objektų specifika – įstatymų leidėjas gali, atsižvelgdamas į nuosavybės objektų ypatumus, nustatyti tam tikras šių objektų savininkų pareigas ir atsakomybę už jų nevykdymą (2013 m. balandžio 12 d. nutarimas). Taigi, valstybinės reikšmės rajoninio kelio naudojimo ir planavimo santykiuose atsakovas turi pareigą laikytis imperatyvių teisės aktų nuostatų: nagrinėjamu atveju – Reglamento STR 2.06.06:2014, jo 29 punkto, pagal kurį B kategorijos gatvėje minimalus atstumas tarp įvažiavimų / išvažiavimų turi būti 150 m.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Reglamentas KTR 1.01:2008 šioje byloje netaikomas, nes jis nustato visų nuosavybės formų kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus (šio reglamento 1 punktas). Tuo tarpu šioje byloje valstybinės reikšmės rajoninis kelias yra gyvenamojoje vietovėje. Taigi, šioje byloje, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, taikytinas Reglamentas STR 2.06.06:2014, jo 29 punktas, pagal kurį B kategorijos gatvėje minimalus atstumas tarp įvažiavimų / išvažiavimų turi būti 150 m (pagal šiuo metu galiojančią 29 punkto redakciją – B kategorijos gatvėje minimalus atstumas tarp įvažiavimų / išvažiavimų turi būti 150 m arba 100 m (esant nurodytoms aplinkybėms)). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minimalūs atstumai nebūtų išlaikomi, todėl atsakovas Rašte pagrįstai nesutiko projektuoti nuovažos.

41. Nepaisant to, kad šioje administracinėje byloje nėra sprendžiamas pareiškėjų Žemės sklypo naudojimo ir planavimo klausimas, o priešingai – ginčas yra susijęs su valstybinės reikšmės rajoninio kelio naudojimo ir planavimo santykiais, nes pareiškėjai siekia inicijuoti valstybinės reikšmės rajoninio kelio nuovažą, visgi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad su Reglamentu STR 2.06.06:2014, jo 29 punktu, kuris nustato specialųjį reguliavimą (lex specialis) turėtų būti sistemiškai aiškinamas ir Taisyklių 42 punktas (negalioja nuo 2025 m. lapkričio 28 d.) (lex generalis). Jame buvo nustatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai (iš esmės identiškas reguliavimas nustatytas ir šiuo metu galiojančiame Taisyklių 45 punkte). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Taisyklių 42 punktą, tinkamai sprendė, kad įvažiavimui į žemės sklypą taikomi du galimi variantai: 1) įvažiuoti į žemės sklypą keliu, besijungiančiu su valstybinės reikšmės keliu; 2) įvažiuoti į žemės sklypą nustatant servitutą / servitutus. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra galimybės tiesiogiai padaryti nuovažos nuo valstybinės reikšmės kelio į Žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas į atsakovą 2022 m. spalio 25 d. raštu kreipėsi nepateikdamas jokios informacijos apie svarstytas galimybes, atliktus veiksmus, siekiant nustatyti servitutą / servitutus patekimui į Žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas tik 2022 m. gruodžio 15 d. su prašymu kreipėsi į gretimų žemės sklypų savininkus, prašydamas suteikti servitutą per jiems priklausančius sklypus patekimui į Žemės sklypą, kurie savo atsakymus pateikė laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki 2023 m. sausio 12 d., t. y. po atsakovo skundžiamo Rašto priėmimo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nežino, galimas ar negalimas privažiavimas prie Žemės sklypo per kito asmens (G. K.) žemės sklypą, iš esmės tokia galimybė objektyviai, faktiškai net nebuvo nagrinėjama. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo apibendrinta išvada, kad: 1) pareiškėjai nesiėmė visų priemonių ir veiksmų, siekdami išsiaiškinti, ar patekti į Žemės sklypą galima nustatant servitutą / servitutus greta Žemės sklypo esančiuose žemės sklypuose; 2) pareiškėjai neįrodė, kad nėra techninių ir teisinių galimybių suplanuoti įvažiavimą ne per valstybinės reikšmės rajoninį kelią, t. y. kad nuovažos į Žemės sklypą įrengimas nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio yra vienintelis būdas užtikrinti privažiavimą prie Žemės sklypo; 3) atsakovo pozicija, kad 2022 m. gruodžio 15 d. rašto išsiuntimas asmenims su prašymu suteikti servitutą per jiems priklausančius sklypus patekimui į Žemės sklypą, pats savaime nėra objektyvus duomuo nustatant, kad nustatyti servituto / servitutų nėra galimybės, nes turi būti atliktas objektyvus vertinimas, kad servituto / servitutų nustatymas būtų neprotingas, neproporcingas, yra pagrįsta; 4) pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą 2022 m. spalio 25 d. raštu, į kurį buvo atsakyta atsakovo ginčijamu Raštu, nepateikė naujų duomenų lyginant su pareiškėjo 2020 m. gegužės 26 d. kreipimusi į atsakovą, pareiškėjo 2022 m. spalio 25 d. rašte nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas objektyviai sprendė klausimą dėl servituto / servitutų nustatymą per greta Žemės sklypo esančius žemės sklypus, kad nėra objektyvios galimybės servitutą / servitutus nustatyti.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-473-968/2025 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos požiūriu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, nes pirmosios instancijos teismas objektyviai, visapusiškai, išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, o pareiškėjai apeliaciniame skunde nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

43. Dėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų, kad greta Žemės sklypo tame pačiame kelyje yra labai daug kitų nuovažų neišlaikant 150 m atstumo, pabrėžtina, kad kiekvienos nuovažos įrengimo aplinkybes reikia vertinti individualiai, t. y. priklausomai nuo galiojusio teisinio reguliavimo, laikotarpio ir kitų kriterijų. Šie pareiškėjų argumentai negali būti pagrindu vertinti Rašto teisėtumą ir pagrįstumą.

44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų R. V. ir J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.