Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei J. M. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti 2018 m. rugpjūčio 8 d., įteikiant procesinius dokumentus šeimos nariui (CPK 123 straipsnio 3 dalimi). Atsakovė atsiliepimo į pateiktą ieškovo ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Į teismo posėdį, kuris vyko 2018 m. lapkričio 13 d. atsakovė neatvyko, tačiau apie teismo posėdį yra informuota teismo pranešimu (el. b .l .39).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3 (el. b. l. 9). Santuokos metu 2017 m. balandžio 27 d. ieškovas asmeninės nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu įgijo 50/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 75/100 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vasaros virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1530/3059 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ( el. b. l. 10-19). Ieškovas privalomo registruoti kilnojamojo turto neturi.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26, 3.27, 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.

Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, jog kuris nors vienas iš sutuoktinių iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė savo pozicijos šiuo klausimu nepareiškė. Šalys santuoką sudarė 2017 m. sausio 18 d., tačiau kartu negyvena, bendro ūkio neveda dėl skirtingo požiūrio į santuoką. Esant nurodytoms aplinkybėms, bei įvertinus tai, kad santuoka faktiškai nutrūkusi, darytina išvada, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Jie abu dėjo per mažai pastangų išsaugoti šeimą, neieškojo kompromisų šeimos išsaugojimo vardan. Konstatuotina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 str., CPK 384 str. 6 d., CK 3.61 str.).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad išlaikymo sau nereikalauja, atsakovė savo nuomonės nepateikė (CK 3.72 straipsnis).

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Atsižvelgiant į ieškovo prašymą, po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama prigimtinė pavardė – G., o atsakovei – santuokinė pavardė G.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas asmeninės nuosavybės teise, dovanojimo sutarties pagrindu įgijo 50/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 75/100 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vasaros virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1530/3059 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ( el. b. l. 10-19). Kadangi ieškovas šį turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise šis turtas nėra dalintinas tarp sutuoktinių ir paliktinas asmenine ieškovo A. G. nuosavybe. Šalys santuokoje neregistruotą turtą yra pasidalinę tarpusavyje, jokių nuosavybės teise įregistruotų kilnojamųjų daiktų neturi, todėl turto padalinimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas. Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. liepos 4 d. sprendimu A. G. yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 12 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-6798, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovui valstybės patirtas išlaidas sudaro – 182 Eur advokato užmokestis.

Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai (100 proc.), išlaidos už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą – 182 Eur, priteistinos valstybei iš atsakovės. Iš atsakovės taip pat priteistinas valstybei 75 Eur žyminis mokestis už santuokos nutraukimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės J. M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3, sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. G. palikti pavardę – G., atsakovei J. M. G. – pavardę G.

Priteisti iš atsakovės J. M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus ) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės J. M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.