- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-14
- Bylos Nr.
- 2-8111-600/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- M. B., J. K.
- Trečiasis asmuo
- E. P.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui teisininkui V. I.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro patikslintą ieškinį atsakovams J. K. ir M. B. dėl solidaraus nuostolių atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo E. P., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-11-30 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi teismas panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-27 sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės (t. 1 - b.l. 66-67).
Šalies argumentai
Ieškovas, patikslinęs ieškinį, nurodė, kad Vilniuje 2009-08-12 įvyko eismo įvykis, kurio metu E. P. vairuojama transporto priemonė M. B. S350, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino M. N. priklausančią transporto priemonę M. B. SL500, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 - b.l. 103-104). Transporto priemonė M. B. S350, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusi J. K., nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą. “GF Forsakringsaktiebolag” filialas (buvęs filialas “Nordicia Draudimas”), vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties Nr. 13 nuostatas bei veikdamas ieškovo vardu, kompensavo S. N. padarytą 2169,41 Lt žalą. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, kompensavo minėtai draudimo bendrovei 2169,41 Lt draudimo išmoką.
Ieškovas prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovų 2169,41 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
A. J. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nurodytu automobiliu nesinaudojo. Atsakovas M. B. informavo atsakovę, kad jokiame eismo įvykyje minėtas automobilis nedalyvavo. E. P. nepažįsta. Eismo įvykio deklaracijoje, kurią pasirašė abu vairuotojai, nurodytas automobilio numeris yra akivaizdžiai ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą apie ieškinį atsakovė J. K. sužinojo gavusi ieškinį. Ieškinys pareikštas pažeidus ieškinio senaties terminą. Ieškinys atmestinas pritaikius ieškinio senaties terminą (t. 1 -b.l. 114-115).
Byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovei J. K. bei jos atstovui advokatui Mindaugui Paukštei, kurie apie posėdį informuoti tinkamai (t. 2 – b.l. 44, CPK 118 str.), o atstovo prašymas dėl posėdžio atidėjimo netenkintas, nes posėdžio data buvo suderinta su advokatu dar 2013-06-06 teismo posėdžio metu (t. 2 - b.l. 44), o aplinkybė, kad posėdžio datos derinimo dieną advokatas posėdžio datą derino turėdamas informaciją apie jo užimtumą kitoje byloje ir sutiko su posėdžio data, CPK 246 str. 2 dalies prasme nelaikytina pateisinama priežastimi atidėti teismo posėdį. Trečiasis asmuo apie posėdį informuotas tinkamai CPK 130 str. tvarka (t. 2 – b.l. 45-46).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas parodė, kad M. N. užpildė pranešimą apie eismo įvykį ir be klaidų nurodė automobilio numerį. Netiesioginis įrodymas yra tas, kad ieškovas ikiteismine tvarka kreipėsi į atsakovę ir jokio ginčo nebuvo. Buvo prašyta leisti žalą sumokėti dalimis, bet ji nieko nepadengė. N. S. N. atstovas M. N. kreipėsi į ieškovą 2009-08-19 (t. 2 - b.l. 3-4).
Teismo posėdžio metu atsakovės J. K. atstovas parodė, kad įtarimų sukelia, kad buvo pateiktas negaliojantis draudimo polisas. Užpildyti deklaraciją galima tik tada, kai du draudėjai turi galiojančius draudimo polisus. Šiuo atveju deklaracija neturėjo būti pildoma. Deklaracijoje nėra E. P. paso ar vairuotojo pažymėjimo duomenų (t. 2 - b.l. 4-5).
Teismo posėdžio metu atsakovas M. B. parodė, kad ginčo automobilis registruotas sutuoktinės vardu. Suėmimas atsakovui taikomas nuo 2010-02-24, iki to laiko pats vairuodavo automobilį. M. N. ir E. P. jam nežinomi. 2009 m. gruodžio mėnesį atidavė automobilį E. M., kuris jį pardavė. 2009-08-12 negaliojo draudimas, nes automobilis buvo remontuojamas ir su juo nevažinėjo. Nežino, ar atsakovė J. K. gavo pretenziją iš draudimo kompanijos.
L. M. N.teismo posėdžio metu paliudijo, kad prie Olimpic Casino įėjimo, aikštelėje, adresu Konstitucijos prospektas, į jo vairuojamo automobilio priekinį sparną įvažiavo kita mašina. Policija kviesta nebuvo. Deklaracijos A dalį pildė jis, o kitą dalį - ne jis. Kito vairuotojo asmens dokumentus matė. Iš karto pasiskambino į draudimą ir liepė kitą dieną atvykti. E. P. duomenų netikrino. Kitame automobilyje buvo vaikinai – vairuotojas ir keleivis, tačiau negali pasakyti, ar kitas automobilyje buvęs asmuo buvo atsakovas. Nuvykęs pas draudiką pildė prašymą dėl žalos atlyginimo ir jie nurodė duomenis, kaip pildyti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2009-08-12 įvyko eismo įvykis, kurio metu ginčijamas automobilis (atsakovams J. K. ir M. B. priklausantis automobilis M. B. S350, valst.Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1 - b.l. 4, 93) padarė žalą M. N. vairuojamam automobiliui M. B. SL500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1- b.l. 3, 9-14). Žala buvo kompensuota ieškovo, remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17-18 straipsnių nuostatomis bei 2008-12-10 paslaugų teikimo sutarties Nr. 13 nuostatomis (t. 1 - b.l. 7-8, 15-16). Iš eismo įvykio deklaracijos duomenų matyti, kad žalą M. N. vairuojamam automobiliui M. B. SL500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė vairuotojas E. P., kurio bylos nagrinėjimo metu rasti nepavyko, kadangi duomenų bazėse nėra duomenų apie šį asmenį, juolab, kad deklaracijoje nėra nurodytas asmens kodas ar kiti jį identifikuojantys duomenys (t. 1 - b.l. 79-80), tačiau netikslūs kaltojo už padarytą žalą vairuotojo duomenys įrašyti eismo įvykio deklaracijoje neatleidžia automobilio savininko nuo atsakomybės, kai automobilis perduotas nesudarius privalomojo draudimo sutarties. L. M. N.nurodė, kad eismo įvykio metu Mersedes markės S klasės automobilį vairavo jaunas vyras, o kitas jaunas vyras sėdėjo šalia (t. 2 - b.l. 41). Liudytojas negalėjo patvirtinti, kad būtent atsakovas M. B. buvo minėtame automobilyje, kadangi praėję ketveri metai (t. 2 -b.l. 41). Atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės, kad kaltininko vairuoto automobilio valstybinis numeris yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) paneigta kitų byloje esančių įrodymų analize - minėtos valstybinių numerių kombinacijos priskirtos ne M. B. markės automobiliams, o Jaguar bei AUDI automobiliams (t. 1 - b.l. 57-58), o liudytojas M. N., dalyvavęs eismo įvykyje, patvirtino, kad automobilis, padaręs žalą, buvo Mersedes markės S klasės (t. 2 - b.l. 41). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykio deklaracija į bylą pateikta padarius jos kopiją, dėl ko tikėtina, jog paskutinė valstybinio numerio raidė „O“ (BZO) nėra tinkamai matoma. Teismas taip pat vertina tą aplinkybę, kad eismo įvykio deklaracijoje draudimo liudijimo numeris nurodytas CO15253, o transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenimis, draudimo sutartis, kuri galiojo nuo 2009-06-17 iki 2009-07-16 buvo sudaryta būtent dėl ginčo transporto priemonės M. B. S350, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 - b.l. 3, t. 2 - b.l. 1-2). VAVPK Kelių policijos valdybos pateikta informacija, kad M. B. markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 eismo įvykyje nedalyvavo (t. 2 - b.l. 30) nepaneigia atsakovų automobilio dalyvavimo eismo įvykyje, kadangi eismo įvykio dalyviai esant aiškioms įvykio aplinkybėms gali be policijos pagalbos užpildyti eismo įvykio deklaraciją, remiantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. nuostatomis, todėl Kelių policijos valdyba gali neturėti duomenų apie įvykusį eismo įvykį.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą kyla iš Konstitucijos. Teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.), vadovaujasi įstatymo reikalavimais, logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-30 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-67/2006, 2008-02-26 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-129/2008; 2008-04-04 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-156/2008, 2009-10-05 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-378/2009, 2009-11-24 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Be to, teismų praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011, 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovai nepaneigė, jog eismo įvykyje, vykusiame 2009-08-12, jiems nuosavybės teise priklausęs automobilis M. B. S350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedalyvavo. Ieškovo į bylą pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, nei netikėtina, kad eismo įvykyje dalyvavo būtent atsakovams priklausęs automobilis M. B. S350, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas J. K. vardu, dėl kurio vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis ir buvo patirti ieškovo nuostoliai.
Vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - Įstatymo) 4 straipsnio nuostatomis, transporto priemonės savininkui yra nustatyta imperatyvi pareiga sudaryti draudimo sutartį tol, kol transporto priemonė yra įregistruota. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai (automobilio savininkai, t.1- b.l. 4, 93) pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdė, kadangi eismo įvykio metu (2009-08-12) draudimo polisas buvo negaliojantis (t. 2 - b.1. 1). Vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal minėto Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Taigi automobilio savininkų atsakovų atsakomybė Biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą (2008-06-16 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008).
Atsakovės atstovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad būtina taikyti ieškinio senatį, nes yra suėjęs trejų metų senaties terminas (t. 1 - b.l. 77)
Dėl ieškinio senaties taikymo.
Nesant sudarytos draudimo sutarties, t. y. nesant susiklosčiusių draudimo teisinių santykių tarp transporto priemonės, kuria padaryta žala, savininko ir draudiko, draudimo išmoką išmoka Biuras (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17-18 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B. , bylos Nr. 3K-3-382/2009). Minėtoje byloje teisėjų kolegija sprendė, kad tokia išvada darytina ir tuo atveju, kai draudimo išmoką išmoka Biuras Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju, būtent – jeigu kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Biurui išmokėjus nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui draudimo išmoką, kuri visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia. Tokiu atveju Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda Biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą draudimo išmoką. Dėl šių pažeidimų Biurui Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kilo pareiga išmokėti nukentėjusiajai S. N., atstovaujamai M. N., draudimo išmoką (t. 1 - b.l. 5, t. 2 - b.l. 25-26). Tai reiškia, kad dėl atsakovų neteisėtos veikos Biuras patyrė turtinę žalą (CK 6.246 straipsnis), o iš delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-438/2006; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009; kt.). Byloje nustatyta, kad 2009-08-31 draudimo kompanija GF Forsakringsaktiebolag, veikianti per filialą Lietuvoje, išmokėjo su Biuru 2008-12-10 sudarytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. 13 pagrindu (sutarties 1.1.8 punktas) draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiajai S. N. (t.1 - b.l. 15). 2011-01-20 nurodytos sutarties pagrindu (sutarties 3.2 punktas) Biuras kompensavo GF Forsakringsaktiebolag filialui Lietuvoje nukentėjusiajai išmokėtą draudimo išmoką (t. 1 - b.l. 16). Pagrindinė prievolė eismo įvykio metu nukentėjusiajai buvo įvykdyta 2009-08-31. Biuro atstovas - draudimo kompanija įvykdė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą Biuro pareigą išmokėti draudimo išmoką, todėl nuo šios datos ir turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Minėta, kad Biuro regresiniam reikalavimui taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kaip reikalavimui dėl Biurui padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatyta 2009-08-31, kai buvo įvykdyta pagrindinė prievolė, ieškinys šioje byloje pareikštas 2012-08-29 (nes pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį pagrindas atmesti ieškinį yra ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo), taigi nepasibaigus trejų metų ieškinio senaties terminui. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje nepraleistas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2012).
Aptartų įrodymų bei išdėstytų motyvų pagrindu ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 2169,14 Lt nuostolių atlyginimo, kadangi abu atsakovai buvo automobilio M. B. S350 (duomenys neskelbtini), savininkai, kuriems automobilis priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Atsakovų atsakomybė šiuo atveju yra solidari (CK 6.6 str. 4 d.), pažymint, kad skolininkų pareigai esant solidariai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi Biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis numato terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusio skolininko pareigą mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-09-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis LR CPK 93 straipsniu, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 71,00 Lt žyminio mokesčio, po 35,50 Lt iš kiekvieno atsakovo (t. 1 - b.l. 22).
Iš atsakovų J. K. ir M. B. į valstybės pajamas priteistina lygiomis dalimis 40,30 Lt teismo patirtų pašto išlaidų, iš kiekvieno po 20,15 Lt (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str., LR Mokesčių administravimo įst. 66 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 269, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kodas 125709291, naudai, 2169,41 Lt nuostolių, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos - 2169,41 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2012-09-03 iki visiško sprendimo įvykdymo ir lygiomis dalimis 71,00 Lt žyminio mokesčio, po 35,50 Lt iš kiekvieno atsakovo.
Priteisti iš atsakovų J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 40,30 Lt teismo pašto išlaidų, po 20,15 Lt iš kiekvieno atsakovo, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.