- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-20
- Bylos Nr.
- 2-5084-881/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02296-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- kreditoriaus AB
- Kreditorius
- AB ,,SEB lizingas“, AB ,,SEB bankas“
- Atsakovas
- BUAB ,,Auto 1“
- Trečiasis asmuo
- R. V., I. K., L. N., UAB ,,Sorelija“, UAB ,,Dva kontinenta“, UAB ,,Parmatus“
- Advokatai
- Linas Meškys, Miroslav Nosevič, Nerijus Šmitas, Eglė Neverbickienė
Civilinės bylos Nr. 2-5084-881/2011 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02296-2010-7
NUTARTIS
2012 m. sausio 20 d.
dalyvaujant ieškovo kreditoriaus AB ,,SEB lizingas“ atstovams advokatui Miroslav Nosevič, advokatui Nerijui Šmitui,
atsakovo BUAB ,,Auto 1“ atstovo bankroto administratoriaus UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atstovui Kęstučiui Stankui, advokatui Linui Meškiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorių AB ,,SEB lizingas“ ir AB ,,SEB bankas“ skundus dėl kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais, dalyvaujant tretiesiems asmenims R. V., I. K., L. N., UAB ,,Sorelija“, UAB ,,Dva kontinenta“, UAB ,,Parmatus“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius AB ,,SEB bankas“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas pripažinti neteisėtais, negaliojančiais ir panaikinti BUAB ,,Auto 1“ 2010 m. birželio 4 d. priimtus pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 9.1, 9.2, 9.3, įtvirtintus protokole Nr. 1. Nurodo, jog minėti kreditorių susirinkimo nutarimai, kuriais buvo išrinktas kreditorių komitetas, pažeidžia banko kaip vieno didžiausių ir vienintelio privilegijuoto hipotekinio kreditoriaus interesus, ir gali sukelti žalą bankui bei kitiems kreditoriams. UAB „Utenos skuba“ atstovas, atsižvelgdamas į tai, kad teisme yra nagrinėjami ginčai dėl didžiausio UAB „Auto 1“ kreditoriaus AB „SEB lizingas“ viso ir UAB „Utenos skuba“ dalies finansinio reikalavimo tvirtinimo, pasiūlė atidėti kreditorių komiteto rinkimą kitam kreditorių susirinkimui, kai bus aiškus ir tikslus visų kreditorių finansinių reikalavimų dydis ir bus objektyviai galima užtikrinti, kad visi UAB „Auto l“ kreditoriai galės įgyvendinti savo teises, tačiau buvo priimtas sprendimas neatidėti kreditorių komiteto rinkimų. Pirmojo UAB „Auto l“ kreditorių susirinkimo metu nebuvo patvirtintas didžiausio UAB „Auto 1“ kreditoriaus AB ,,SEB lizingas“ finansinis reikalavimas. UAB „Auto l“ neįvykdytų prievolių AB „SEB lizingas“ dydis buvo 11 542 749,19 Lt. Patvirtinus visą arba dalį AB „SEB lizingas“ reikalavimo, AB „SEB lizingas“ gali turėti nuo 1 227 408,59 Lt iki 11 542 749,19 Lt finansinį reikalavimą. Ginčijant kreditoriaus AB ,,SEB lizingas“ finansinį reikalavimą, šis kreditorius buvo izoliuotas nuo bankroto proceso, taip suteikiant prielaidas nesąžiningiems kreditoriams perimti visišką bankroto proceso kontrolę. Tai, kad dalis kreditorių buvo nesąžiningi, patvirtina ir faktas, jog advokatų kontora ,,Motieka ir Audzevičius“ atstovavo ir teikė teisines paslaugas UAB „Auto l“ iki bankroto bylos iškėlimo, atstovavo UAB „Auto l“ teisiniuose ginčuose su AB „SEB lizingas“ ir prieš, ir po bankroto bylos iškėlimo, teikė teisines paslaugas tvirtinant UAB „Auto 1“ finansinius reikalavimus, šiuo metu atstovauja bankroto byloje ir įmonės akcininką R. V., ir darbuotoją I. K., turintį vieną didžiausių trečiosios eilės reikalavimų. AB ,,SEB bankas“ žiniomis, nespėjus sueiti 14 dienų terminui skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, buvo sušauktas kreditorių komiteto susirinkimas, kuriame buvo sprendžiami su UAB „Auto l“ teisiniais ginčais susiję klausimai. Kreditorių komiteto nariai sąmoningai priiminėjo sprendimus, nors buvo didelė tikimybė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas bus skundžiamas. UAB „Sorelija“, I. K. ir R. V., atstovaujami to paties advokato, darbuotojų atstovė L. N., žinodami apie tai, kad didžiausio UAB „Auto l“ kreditoriaus reikalavimas yra ginčijamas teisme, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir, turėdami laikiną procentinę balsų daugumą, priėmė tik sau patiems naudingus sprendimus, pažeisdami AB ,,SEB bankas“ ir kitų kreditorių interesus. Minėti nesąžiningi kreditoriai, turintys procentinę balsų daugumą, sąmoningai ir vienbalsiai pasirinko jiems palankų kreditorių komiteto narių skaičių. Iš kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditoriai esantys kreditorių komitete (UAB „Sorelija“, UAB „Parmatus“, OOO „Dva kontinenta“, I. K., L. N.) visais su kreditorių komiteto narių rinkimu susijusiais klausimais balsavo vieningai, kas rodo, tarp šių asmenų esant išankstinį susitarimą. Nors tiesiogiai įmonės akcininkas ir direktorius R. V. nebuvo išrinktas į kreditorių komitetą, tačiau su juo susijęs, to paties advokato atstovaujamas ir identiškus interesus turintis I. K. buvo išrinktas į kreditorių komitetą, kas sudaro prielaidą R. V. netiesiogiai dalyvauti esminiuose įmonės bankroto proceso valdymo klausimuose. Be to, L. N. pagal įgaliojimus atstovavo 5 darbuotojus. Du iš jų – I. K. ir R. V.. L. N. veikė tiek I. K., tiek R. V. interesais, todėl ir jos dalyvavimas kreditorių komitete kelia pagrįstas abejones ir prielaidas viso proceso skaidrumu. OOO ,,Dva kontinenta“, UAB „Parmatus“ finansiniai reikalavimai yra žymiai mažesni negu kreditorių, kurie nebuvo išrinkti į komitetą (OOO „Dva kontinenta“ finansinis reikalavimas yra 308 765,82 Lt, UAB „Parmatus“ kreditorinis reikalavimas – tik 6 111,46 Lt).
Kreditorius AB ,,SEB bankas“ taip pat pateikė teismui skundą dėl BUAB ,,Auto 1“ 2010 m. spalio 8 d. kreditorių komiteto priimtų nutarimų panaikinimo. Nurodė, jog 2010 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos teismas neskundžiama nutartimi panaikino 2010 m. balandžio 20 d., gegužės 31 d., birželio 29 d. rugpjūčio 18 d., rugsėjo 20 d., spalio 15 d. nutarčių dalis, kuriomis buvo patvirtinti UAB „Sorelija“, I. K. ir R. V. I ir III eilės finansiniai reikalavimai. Teismui priėmus 2010 spalio 18 d. nutartį ir panaikinus ankščiau priimtų nutarčių dalis, kuriomis buvo patvirtinti UAB „Sorelija“ ir I. K. kreditoriniai reikalavimai, šie kreditoriai nebegali atstovauti kreditorių susirinkime, gauti informacijos apie įmonės bankroto procesą, nes IBĮ 21 straipsnis tokias teises numato tik kreditoriams, kurių reikalavimai yra patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi. Taigi, UAB „Sorelija“ ir I. K., dalyvaudami bankroto procese ir balsuodami priimant nutarimus, elgėsi nesąžiningai ir pasinaudojo tuo, kad administratorius netinkamai atliko savo pareigas numatytas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte ir teikė teismui tvirtinti nepagrįstus finansinius reikalavimus, todėl visi nutarimai, kuriuos priėmė UAB „Sorelija“ ir I. K. yra negaliojantys. Taip pat buvo pažeista ir imperatyvi IBI 25 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, kad kreditorių komitetą turi sudaryti mažiausiai 5 nariai: kreditorių komiteto sprendimai nėra laikomi priimti teisėtai, nes net dviejų iš penkių kreditorių komiteto narių finansniniai reikalavimai nėra patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi, šie asmenys negalėjo turėti ĮBĮ nustatytų kreditorių komiteto narių teisių, todėl šiems asmenims esant kreditorių komiteto nariais visi priimti sprendimai pažeidžia ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalį, taigi nors de facto šie asmenys yra išrinkti į kreditorių komitetą, tačiau de jure UAB „Sorelija“ ir I. K. neturi procesinės padėties UAB „Auto l“ bankroto byloje, todėl neturi ir jokių teisių, įskaitant, bet neapsiribojant būti kreditorių komiteto nariais. UAB „Sorelija“ ir I. K. negali įgyvendinti teisių, kurių jie neturi, o kreditorių komitetas yra laikytinas sudarytu tik iš 3 asmenų, todėl yra nekompetetingas spręsti jokių klausimų. Taip pat kreditorius pažymi, kad 2010 m. spalio 8 d. kreditorių komitetas svarstė klausimą dėl teisinių ginčų su AB „SEB lizingas“ tęsimo, taip pat kreditorių komitetui bankroto administratorius pateikė nepriklausomų teisininkų išvadas. 2010 m. spalio 7 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-1256/2010), kuria Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį paliko nepakeistą. 2010 m. spalio 8 d., tai yra jau po to kai teisiniai ginčai su AB „SEB lizingas“ buvo baigti, kreditorių komitetas sprendė dėl ginčų su AB „SEB lizingas“ tęsimo. Be to, tik po teisinių ginčų pabaigos kreditorių komitetui bankroto administratorius pristatė teisines išvadas. Tai ne tik įrodo faktą, jog kreditorių komitetas nėra pakankamai atidus ir rūpestingas, bet ir tai, jog teisinė išvada, kurios pagrindu kreditorių komitetas turėjo apsispręsti dėl teisinių ginču su AB „SEB lizingas“ tęsimo buvo vertinta post factum, kas reiškia, jog neefektyviai buvo panaudotos bankrutuojančios įmonės lėšos. Minėtas nutarimas pažeidžia AB ,,SEB bankas“ ir kitų kreditorių interesus, nes yra ekonomiškai nepagrįstas. Pažymi, jog visas trečiųjų asmenų perkamas paslaugas, kurioms skirtos papildomos lėšos, turi pareigą atlikti bankroto administratorius. Šiuo atveju kreditorių komitetas nutarė skirti labai dideles lėšas paslaugoms, kurioms atlikti privalo pakakti ir bankroto administratoriaus kompetencijos. Kadangi pagrindinis ekonominę vertę turintis UAB „Auto l“ turtas yra įkeistas kreditoriaus AB ,,SEB bankas“ naudai, todėl yra didelė tikimybė, kad bankrutuojančios UAB „Auto l“ administravimo išlaidos bus tenkinamos iš AB ,,SEB bankas“ hipoteka įkeistų butų realizavimo metu gautų lėšų, todėl akivaizdu, kad neprotinga sąmata pažeidžia AB ,,SEB bankas“ interesus, nes nuo to, kiek lėšų bus skirta įvairioms su bankroto administravimu susijusioms išlaidoms finansuoti, tiesiogiai priklauso ir kokia dalis AB ,,SEB bankas“ patvirtinto kreditorinio reikalavimo bus patenkinta. AB ,,SEB bankas“ 2010 m. rugsėjo mėn. 24 d. raštu prašė bankroto administratorių pateikti įvairią informaciją, susijusią su bankroto administratoriaus pareigų, administruojant UAB „Auto l“, atlikimu, tačiau nereikalavo šių klausimų pagrindu inicijuoti papildomų išvadų gavimo.
Kreditorius AB ,,SEB lizingas“ pateikė Vilniaus apygardos teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti atsakovo BUAB „Auto l“ 2010 m. birželio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimus dėl kreditorių komiteto rinkimų atidėjimo kitam kreditorių susirinkimui, dėl komiteto narių sudėties, dėl informacijos apie įmonės bankroto bylos eigą teikimo tvarkos patvirtinimo. Be to, prašo panaikinti atsakovo BUAB „Auto l“ 2010 m. birželio 9 d. kreditorių komiteto nutarimą dėl papildomų lėšų skyrimo apmokėjimui už teisines paslaugas, susijusias su teisinės išvados gavimu. Nurodo, jog negalėjo dalyvauti 2010 m. birželio 4 d. kreditorių susirinkime, nes jo finansinis reikalavimas buvo nepagrįstai ginčijamas įmonės administratoriaus, tokiu būdu jį keliems mėnesiams eliminuojant iš bankroto procedūrų. Kreditorių susirinkimo metu formuojant kreditorių komitetą buvo pateiktas pasiūlymas atidėti jo formavimo klausimą kitam kreditorių susirinkimui, sudarant galimybę susirinkime dalyvauti kreditoriui AB ,,SEB lizingas“, tačiau kreditorių susirinkimas nusprendė kitaip. Tokiu būdu buvo užkirstas kelias AB ,,SEB lizingas“ dalyvauti kreditorių susirinkime ir įtakoti balsavimo rezultatus. Eliminavus AB ,,SEB lizingas“ iš bankroto procedūrų, kiti kreditoriai R. V., I. K. bei UAB „Sorelija“ įgijo realią įtaką vienasmeniškai kontroliuoti bankroto procedūrą ir priimti tik jiems palankius sprendimus. AB ,,SEB lizingas“ taip pat kelia abejones dėl kreditorių komiteto sudėties. Kreditoriaus žiniomis I. K. bei UAB „Parmatus“ interesus atstovauja ta pati advokatų kontora ,,Motieka ir Audzevičius“ (advokatas G. Kolesnikovas). Be to, ta pati advokatų kontora ,,Motieka ir Audzevičius“ atstovauja BUAB ,,Auto 1“ interesus. Iš to matyti, kad egzistuoja realus interesų konfliktas. Darbuotojų atstovė L. N. atstovavo R. V. bei I. K. teikiant jų kreditorinius reikalavimus, kylančius iš darbo teisinių santykių. Lizingas taip pat atkreipia dėmesį, jog OOO ,,Dva kontinenta“ yra nusistačiusi prieš AB ,,SEB lizingas“, nes net ir neturėdama tiesioginio materialinio suinteresuotumo pateikė nepagrįstą skundą, siekdama nuginčyti AB ,,SEB lizingas“ finansinio reikalavimo patvirtinimą. Taip pat pažymi, jog 2010 m. birželio 4 d. kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta informacijos apie BUAB ,,Auti 1“ bankroto bylos eigą teikimo tvarka. Pagal minėtą tvarką BUAB ,,Auto 1“ kreditoriams gali būti pateikta tik tam tikro pobūdžio ir itin siauros apimties informacija, t. y. administratoriaus veiklos ataskaitos, patvirtintos kreditorių susirinkimuose (kreditorių komiteto posėdžiuose) ir jos priedai, kreditorių susirinkimų (kreditorių komiteto posėdžių) protokolai, teismo nutartys, priimtos bankroto byloje. Vadovaujantis ĮBĮ bei kitais teisės aktais su šia informacija AB ,,SEB lizingas“ gali susipažinti net ir nesant patvirtintai informacijos teikimo tvarkai, todėl kreditoriaus įsitikinimu, tokia tvarka užkerta kelią BUAB ,,Auto 1“ kreditoriams iš esmės būti tinkamai informuotiems apie bankroto procedūrą bei ją tinkamai kontroliuoti. 2010 m. birželio 9 d. kreditorių komitetas taip pat priėmė nutarimą papildomai skirti 50 000 litų (be PVM) apmokėjimui už teisines paslaugas, susijusias su teisinių išvadų gavimu iš nepriklausomos advokatų kontoros. Administratorius kitiems kreditoriams nepateikė jokių skaičiavimų ir paaiškinimų, kokiu pagrindu kreditorių komiteto posėdžio metu buvo nuspręsta, jog reikia gauti teisinę išvadą dėl tikslingumo tęsti ginčus su AB ,,SEB lizingas“ dėl lizingo objektų. Tokiu būdu buvo padidintos administravimo išlaidos bei grubiai pažeisti proporcingumo ir kreditorių teisių apsaugos principai bankroto procese.
Atsiliepimas
BUAB ,,Auto 1“ administratorius UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atsiliepimu į AB ,,SEB bankas“ skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo prašo jį atmesti. Nurodo, kad ilgas bankroto procesas yra labai brangus, galintis sukelti nuostolius bankrutuojančios bendrovės kreditoriams, todėl kreditorių komiteto išrinkimas kreditorių susirinkime ne tik neprieštarauja kreditorių interesams, tačiau tiesiogiai įgyvendina pagrindinius bankroto procedūros – kreditorių interesų užtikrinimo efektyvumo ir operatyvumo – principus. Be to, AB ,,SEB bankas“ teigia, kad kreditorių susirinkime išrinkus kreditorių komitetą, AB „SEB lizingas“ buvo izoliuotas nuo BUAB ,,Auto 1“ bankroto proceso, tačiau su tokiais AB ,,SEB bankas“ teiginiais negalima sutikti, nes išsprendus AB „SEB lizingas“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą ir įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti AB „SEB lizingas“ reikalavimą, šis įgytų visas kreditoriaus teises, numatytas Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose bei juose balsuoti. Tuo tarpu teismui atmetus AB „SEB lizingas“ prašymą patvirtinti pareikštą finansinį reikalavimą, AB „SEB lizingas“ neįgytų jokių teisių BUAB ,,Auto 1“ bankroto procese. Tokiu būdu laukimas, kol bus išspręstas AB „SEB lizingas“ prašymas, reikštų vien tik neprotingą bankroto proceso vilkinimą, taigi, jeigu įsiteisės teismo nutartis, kuria bus patvirtintas AB „SEB lizingas“ finansinis reikalavimas, AB „SEB lizingas“ įgis teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, todėl turės ir teisę siūlyti atšaukti esamą kreditorių komitetą bei išrinkti naują (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p.; 25 str. 1 d.). Taip pat AB ,,SEB bankas“ skunde teigia, kad pats faktas, jog ta pati advokatų kontora atstovauja ir pačią bankrutuojančią įmonę ir jos kreditorius, jau pats savaime reiškia, kad BUAB ,,Auto 1“ bankroto procesas yra nesąžiningas. Kadangi tiek kreditorių, tiek bankrutuojančios įmonės pagrindinis tikslas yra suderinti interesus, todėl kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesai patys savaime vienas kitam neprieštarauja, taigi nėra ir teisinio pagrindo teigti, kad tai, jog advokatų kontoros ,,Motieka ir Audzevičius“ teisininkai bankroto procese atstovauja ir BUAB ,,Auto 1“, ir jos kreditorius, yra pagrindas laikyti BUAB ,,Auto 1“ bankroto procesą nesąžiningu. AB ,,SEB bankas“ teigia, jog kreditoriai, kurie balsavo už sau palankų kreditorių komiteto narių skaičių ir narių sudėtį, taip pat balsavo ir prieš UAB „Utenos skuba“ pasiūlymą nerinkti kreditorių komiteto, nenurodydami jokiu priežasčių tokiam sprendimui, tačiau kiekvienas kreditorius pats laisvai disponuoja savo teisėmis, kurias jam suteikia jo finansinis reikalavimas. Balsavimas kreditorių susirinkime vykdomas pakeliant rankas į viršų bei atitinkamai pirmininkaujančiam suskaičiuojant balsus „už“ ir „prieš“. Pagal susiklosčiusią kreditorių susirinkimo vedimo praktiką, kreditoriai neprivalo pateikti motyvų, dėl kurių nusprendžia vienaip ar kitaip balsuoti už atitinkamą pasiūlymą, todėl AB ,,SEB bankas“ teiginiai yra tik prielaidos. Taip pat AB ,,SEB bankas“ teigia, kad jų žiniomis, nespėjus sueiti 14 dienų terminui skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, buvo sušauktas kreditorių komiteto posėdis, tačiau kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymui įstatymas nenustato „įsiteisėjimo“ termino. Įstatymas neįpareigoja bankrutuojančios bendrovės ar kitų ūkio subjektų, susijusių su bendrovės bankroto procesu, laukti, kol baigsis terminas sprendimų apskundimui. Net ir tuo atveju, jeigu suinteresuoti asmenys apskųstų atitinkamus sprendimus, tai savaime neįrodo priimtų nutarimų neteisėtumo, taip pat nesustabdo ir minėtų nutarimų vykdymo. Pažymi, jog kreditorių susirinkimas laisvai disponuoja savo teisėmis ir pats sprendžia ar rinkti kreditorių komitetą iš penkių, ar septynių narių. Kadangi įstatymas nenustato pareigos kreditorių susirinkimui rinkti konkretaus skaičiaus asmenų į bankrutuojančios bendrovės komitetą, kreditorių susirinkimui nusprendus kreditorių komitetą rinkti iš penkių, o ne iš septynių narių, nėra jokio pagrindo teigti, kad tai rodo BUAB ,,Auto 1“ bankroto proceso nesąžiningumą. Priešingai, sudarius kreditorių komitetą iš septynių narių, reiktų papildomai siųsti pranešimus dar dviem kreditorių komiteto nariams, o pats BUAB ,,Auto 1“ bankroto procesas pasidarytų labiau biurokratiškas ir pareikalautų daugiau piniginių ir laiko sąnaudų, pasunkėtų operatyvus sprendimų priėmimas, taigi padidėtų bankroto administravimo išlaidos. I. K. ir R. V., būdami BUAB ,,Auto 1“ I ir III eilės kreditoriais, bankroto procese yra atstovaujami to paties asmens, nes jų interesai iš esmės sutampa. Pasak administratoriaus, pagal ĮBĮ kreditorių komitete BUAB ,,Auto 1“ darbuotojai turi turėti atstovą. Kreditorių susirinkime be L. N. nebuvo nė vieno darbuotojo, kuris galėtų būti laikomas BUAB ,,Auto 1“ darbuotojų atstovu, nes ji vienintelė turėjo kitų darbuotojų įgalinimus. Be to, kreditorių susirinkimas pats sprendžia, kokius asmenis išrinkti į kreditorių komitetą, nepriklausomai nuo jų turimo patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydžio (ĮBĮ 25 str. 1 d.), todėl įstatymų reikalavimai, išrenkant į kreditorių komitetą OOO ,,Dva kontinenta“ ir UAB ,,Parmatus“, nebuvo pažeisti.
BUAB ,,Auto 1“ administratorius UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atsiliepimu į kreditoriaus AB ,,SEB bankas“ skundą dėl 2010 m. spalio 8 d. kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo prašo skundą atmesti. Teigia, jog kreditorių susirinkimas turi teisę išrinkti bankrutuojančios įmonės kreditorių komitetą ir nustatyti šio komiteto teises (ĮBĮ 23 str. 2 p., 25 str. 3 d.). BUAB „Auto 1“ 2010 m. birželio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo išrinktas bankrutuojančios bendrovės kreditorių komitetas, kuriam perduotos visos kreditorių susirinkimo teisės (įgaliojimai), sprendžiant su bankroto procedūromis susijusius klausimus. 2010 m. spalio 8 d. kreditorių komiteto susirinkimo nutarimu Nr. 3 buvo svarstytas ieškinio pareiškimo UAB „SEB lizingas“ tikslingumo klausimas, atsižvelgiant į 2010 m. rugpjūčio 30 d. advokatų profesinės bendrijos „Meidus ir Juzukonis“ teisinę išvadą. Priešingai nei skunde teigia AB ,,SEB bankas“, sprendimas tęsti ginčus su UAB „SEB lizingas“ dėl žalos atlyginimo nebuvo priimtas. 2010 m. spalio 8 d. kreditorių komiteto nutarimu Nr. 3 buvo nuspręsta atidėti klausimo dėl papildomo ieškinio dėl žalos atlyginimo pareiškimo AB „SEB lizingas“ svarstymą, kol išsispręs byla dėl lizingo sutarčių nutraukimo. AB ,,SEB bankas“ skundo argumentas, jog kreditorių komiteto sprendimas tęsti ginčus po to, kai jie yra baigti yra nelogiškas ir nesuprantamas, kadangi kreditorių komitetas nepriėmė tokio sprendimo. Dar 2010 m. birželio 9 d. įvykusiame BUAB „Auto 1“ kreditorių komiteto susirinkime buvo vienbalsiai nuspręsta įpareigoti administratorių sudaryti sutartį su nepriklausoma advokatų kontora dėl išvados gavimo keletu teisinių klausimų, tame tarpe ir dėl ginčo su UAB ,,SEB lizingas“. Tai reiškia, jog teisinė išvada buvo užsakyta vykdant 2010 m. birželio 9 d. kreditorių komiteto susirinkimo metu visų BUAB „Auto 1“ kreditorių valią išreiškiantį nutarimą ir ne vien tik dėl teisinio ginčo su UAB „SEB lizingas“, kaip kad nurodo skunde AB ,,SEB bankas“, bet ir dėl kitų teisinių klausimų, kurių greita ir išsami analizė užtikrina visų kreditorių teises bei sklandų bankroto procedūrų vykdymą ir greitesnį jų užbaigimą. Be to, 2010 m. birželio 9 d. įvykusio kreditorių komiteto priimti nutarimai nebuvo apskųsti ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, todėl kvestionuoti jų teisėtumo klausimo AB ,,SEB bankas“ neturi teisinio pagrindo. Taip pat, 2010 m. spalio 8 d. kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkės 4 klausimu buvo svarstomas 2010 m. rugsėjo 24 d. AB ,,SEB bankas“ reikalavimas Nr. 01.10.02-8442, kuriuo bankroto administratoriaus buvo prašoma pateikti informaciją, išsamius duomenis ir dokumentus reikalavime nurodytais klausimais. Kadangi minėtame rašte keliamos abejonės dėl įmonės veiklos teisėtumo ir ar tai neturėjo įtakos įmonės nemokumui, be to, abejojama bankroto administratoriaus nešališkumu, sąžiningumu ir lojalumu, kreditoriai išreiškė nuomonę, jog nedelsiant turi būti atliktas teisinis ir finansinis auditas, kurį atliktų nepriklausomas specialistas. Būtent dėl šios priežasties 2010 m. spalio 8 d. kreditorių komitetas vienbalsiai nutarė įpareigoti administratorių sudaryti sutartį su nepriklausoma advokatų kontora ir audito įmone dėl BUAB „Auto 1“ sandorių sudarytų per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, teisinio-finansinio audito atlikimo bei išvados pateikimo, be kita ko ir AB ,,SEB bankas“ rašte keliamais klausimais. Kreditorių susirinkimui išrinkus kreditorių komitetą, šiam buvo suteikti įgaliojimai spręsti visus, tame tarpe ir su bankroto administravimo išlaidomis susijusius klausimus. Kadangi BUAB „Auto 1“ kreditorių komitetui perduotos iš esmės visos kreditorių susirinkimo teisės (įskaitant teisę spręsti klausimus dėl bankroto administravimo išlaidų), tai kreditorių komiteto priimti nutarimai tapo privalomi tolesnėse bankroto procedūrose visiems kreditoriams bei bankroto administratoriui. Kadangi bankroto administratorius privalo patikrinti įmonės sandorius, nustatyti ar pagrįsti kreditoriniai reikalavimai ir t. t., kreditorių komitetui nusprendus, jog į konkrečius keliamus klausimus turi atsakyti nepriklausomas asmuo, bankroto administratorius neturėjo teisinės pareigos atsisakyti vykdyti šio nutarimo. Administratorius nesutinka ir su AB ,,SEB bankas“ dėstomais argumentais, jog skundžiamas 2010 m. spalio 8 d. kreditorių komiteto nutarimas Nr. 4.2, kuriuo buvo nutarta apmokėjimui už paslaugas, susijusias su teisinių-finansinių išvadų gavimu iš nepriklausomos advokatų kontoros ir audito įmonės, papildomai skirti 70 000 Lt yra ekonomiškai nepagrįstas. Kreditoriai, priimdami sprendimus atlikti veiksmus, susijusius su administravimo procedūromis, prisiima ir su šiais veiksmais susijusias išlaidas, kurios, priklausomai nuo paskirties bei pobūdžio, gali būti priskirtos administravimo išlaidoms. Skirti 70 000 Lt teisinėms ir finansinėms paslaugos apmokėti priskirtini prie bankroto procedūros administravimo išlaidų, todėl toks kreditorių komiteto nutarimas savaime neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Nors kreditorius skunde nurodo, jog tokia suma yra nepagrįstai didelė, nes bankrutuojančios įmonės pagrindinis turimas turtas yra AB ,,SEB bankas“ įkeisti butai, todėl yra didelė tikimybė, jog bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidos bus tenkinamos iš AB ,,SEB bankas“ hipoteka įkeistų būtų realizavimo metu gautų lėšų, tačiau įvertinus tai, kad bendrovė nuo bankroto bylos iškėlimo 2009 m. gruodžio 8 d. iki 2010 m. spalio 7 d. kas mėnesį gaudavo po 37 400 Lt pajamų iš turto nuomos, be to, bankrutuojančios įmonės debitorių įsiskolinimas sudarė 235 000 Lt, todėl skunde dėstomi argumentai, jog administravimo išlaidos bus dengiamos iš bankui įkeisto turto realizavimo metu gautų lėšų tėra prielaidos ir jomis vadovautis nėra teisinio pagrindo. Kita vertus, net jeigu vienintelis turtas iš kurio būtų galima padengti administravimo išlaidas būtų hipoteka bankui įkeistas turtas, tai savaime nesudaro pagrindo iškelti AB ,,SEB bankas“ interesų aukščiau visų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų, kaip ir nesudaro teisinio pagrindo nevykdyti teisėtai priimtų kreditorių komiteto nutarimų. Be to, kreditorių komitetas, priimdamas skundžiamą nutarimą, sutiko, jog skirtina suma iki 70 000 Lt yra protinga ir neprieštaraujanti kreditorių interesams. Lietuvos apeliacinis teismas ne vienoje savo nutartyje yra pažymėjęs, jog su administravimo išlaidomis susijusių klausimų sprendimas priklauso kreditorių komiteto, bet ne teismo kompetencijai. Tai reiškia, jog teisėtai priimto kreditorių komiteto sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo, juo labiau, kai jo priėmimo tikslas yra patenkinti kuo daugiau kreditorių reikalavimų.
Tretysis asmuo OOO ,,Dva kontinenta“ atsiliepimais į AB ,,SEB bankas“ ir AB ,,SEB lizingas“ skundus prašo juos atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007 išaiškinta, kad teismui nagrinėjant skundus dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkime nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Kaip matyti iš 2010 m. birželio 4 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4, pirmajame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai (įskaitant balsavusius raštu), kurių teismo patvirtintų reikalavimų (iš viso 7 706 788,68 Lt) suma sudaro net 89,93 proc. visų bendrovės kreditorinių reikalavimų. Pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 22 str. 1 d.). Teisę balsuoti kreditorių susirinkime turi tik kreditoriai (ĮBĮ 22 str. 6 d.). Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Vien ta aplinkybė, jog AB ,,SEB lizingas“ (vienas iš daugelio kreditorių) neturėjo teisės dalyvauti pirmajame kreditorių susirinkime, nereiškia, jog kreditorių susirinkimo priimti nutarimai yra neteisėti. Pirmojo kreditorių susirinkimo metu AB ,,SEB lizingas“ finansinis reikalavimas buvo ginčijamas. Tačiau tai, kad kreditoriaus reikalavimas ginčijamas dar nereiškia, jog bankroto administratorius yra priešiškai nusistatęs prieš šį kreditorių ar yra suinteresuotas jo eliminavimu iš bankroto procedūros. Kita vertus, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti AB ,,SEB lizingas“ finansinį reikalavimą jis įgijo teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, o tai reiškia, jog jis turi ir teisę siūlyti atšaukti esamą kreditorių komitetą bei išrinkti naują ir t. t., jei tik surinks pakankamą kreditorių palaikymą atitinkamais darbotvarkės klausimais (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p., 25 str. 1 d.). Kadangi pirmajame kreditorių susirinkime buvo išreikšta nuomonė atidėti kreditorių komiteto rinkimą kitam kreditorių susirinkimui, todėl laikantis kreditorių lygiateisiškumo principo buvo priimtas sprendimas balsuoti šiuo klausimu. Kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 54,21 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos nusprendė, jog kreditorių komiteto rinkimo klausimą atidėti kitam susirinkimui nėra tikslinga. Taigi, daugiau kaip pusė visų kreditorių, kurių reikalavimai buvo patvirtinti (ĮBĮ 24 str. 1 d.), nusprendė išrinkti kreditorių komitetą pirmajame kreditorių susirinkime. Toks kreditorių susirinkimo nutarimas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai. Laukti kol bus patvirtintas ar atmestas AB ,,SEB lizingas“ kreditorinis reikalavimas, kuomet teismų praktika numato, jog bankroto procedūra turi būti vykdoma operatyviai ir ekonomiškai, nebuvo tikslinga ir protinga. Kreditoriaus OOO ,,Dva kontinenta“ įsitikinimu vien faktas, jog I. K. ir R. V. yra buvę bankrutuojančios įmonės darbuotojai, per se negali patvirtinti šių asmenų nesąžiningumo ir veikimo priešingais bankroto proceso tikslams. I. K. ir R. V. bankroto procese yra pirmos ir trečios eilės kreditoriai, todėl jų interesai bankroto procese yra tokie patys, kaip ir visų kitų kreditorių – patenkinti savo finansinius reikalavimus. Kuo nesąžininga šiame bankroto procese galėtų būti UAB „Sorelija“ iš skundų negalima suprasti. AB ,,SEB bankas“ ir AB ,,SEB lizingas“ prielaida, jog minėti asmenys tariamai veikia priešingais bankroto proceso tikslams, nesudaro teisinio pagrindo naikinti ginčijamo nutarimo. Tokias prielaidas reiškia ginčijamų nutarimų panaikinimu suinteresuotai asmenys, todėl nesant jokių įrodymų, patvirtinančių dėstomus teiginius apie menamą kreditorių komiteto narių nesąžiningumą, šie teiginiai turi būti atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 str.). Be to, teigia, kad kreditorių susirinkimui suteikiama teisė nustatyti, kokia tvarka kreditoriai gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą (ĮBĮ 23 str. 11 p.). Kreditorių susirinkimo pirmininkui pristačius administratoriaus parengtą ir siūlomą patvirtinti informacijos teikimo tvarką išimtinai visi kreditoriai, dalyvavę susirinkime, vienbalsiai pritarė pasiūlytai informacijos teikimo tvarkai. 2010 m. birželio 9 d. įvykusiame kreditorių komiteto posėdyje buvo pažymėta, jog jau pirmajame kreditorių susirinkime tarp kreditorių buvo iškelti klausimai dėl ginčo tęsimo su AB ,,SEB lizingas“, o taip pat klausimai ir dėl kai kurių kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo, todėl siekiant kuo didesnio bankroto proceso efektyvumo ir skaidrumo kreditorių komiteto nariams buvo pasiūlyta pavesti nepriklausomai advokatų kontorai paruošti teisinę išvadą teisiniai klausimais. Kreditorių komiteto nariai vienabalsiai pritarė pateiktiems siūlymams, dėl ko bankroto administratorius buvo įpareigotas sudaryti sutartį su nepriklausoma advokatų kontora dėl teisinės išvados parengimo, tam skiriant iki 50 000 Lt. Be to, AB ,,SEB lizingas“ neginčija kreditorių komiteto nutarimų, kuriais administratorius įpareigojamas sudaryti sutartį su nepriklausoma advokatų kontora protokole nurodytoms išvadoms gauti, todėl jo reikalavimas pripažinti nutarimą dėl papildomų lėšų skyrimo apmokėjimui už teisines paslaugas negali būti tenkinamas. Taip pat aiškina, jog pirmajame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudarė 89,93 procentus visų bendrovės reikalavimų. Balsų dauguma buvo nuspręsta, kad nėra pagrindo atidėti kreditorių komiteto rinkimus kitam susirinkimui. Skunde AB ,,SEB bankas“ nenurodo, kokiu būdu šis nutarimas pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus. Vien ta aplinkybė, kad šis kreditorius nebuvo išrinktas į kreditorių komitetą, negali būti pagrindas naikinti kreditorių susirinkimo nutarimus. Kita vertus, iš banko skundo akivaizdžiai matyti, kad jis gina dukterinės bendrovės – AB ,,SEB lizingas“ – interesus. Laukimas, kol bus patvirtintas ar atmestas AB ,,SEB lizingas“ finansinis reikalavimas, kuomet teismų praktika numato, jog bankroto procedūros turi būti vykdomos operatyviai, nors tai ir palanku skundus pateikusiems kreditoriams, reikštų nepagrįstą bankroto proceso vilkinimą. Nors kreditorius OOO ,,Dva kontinenta“ nėra įvardijamas kaip nesąžiningas, tačiau iš AB ,,SEB bankas“ skundo negalima suprasti, kodėl nesąžiningais laikomi visi kiti kreditorių komiteto nariai. Kaip žinoma, civiliniame procese asmenų sąžiningumas yra preziumuojamas, o AB ,,SEB bankas“ nepateikia jokių įrodymų, kad kreditorių komiteto nariai veiktų prieš teisingą, greitą ir efektyvų bankroto procesą. Be to, nėra aišku, kaip kreditorių susirinkimo nutarimas rinkti ne septynis, o penkis kreditorių komiteto narius pažeidžia banko teises. AB ,,SEB bankas“ niekas nedraudžia kreditorių susirinkime inicijuoti esamo kreditorių komiteto atšaukimą, siūlyti padidinti narių skaičių ir pan. Kartu pažymi, jog banko argumentai dėl neteisėto kreditorių komiteto išrinkimo paremti vien tik prielaidomis ir subjektyvia nuomone dėl tariamų kreditorių komiteto narių sąsajų ir nesąžiningo balsavimo. Visi kreditorių komiteto nariai buvo išrinkti teisėtai sušauktame kreditorių susirinkime. Už kiekvieną iš kreditorių, kurie buvo išrinkti į kreditorių komitetą balsavo reikiamas skaičius kreditorių. Tai, kad kreditorius I. K. ir R. V. atstovauja tas pats teisininkas, niekaip neįrodo šių kreditorių nesąžiningumo.
Tretysis asmuo UAB ,,Sorelija“ atsiliepimu į kreditoriaus AB ,,SEB bankas“ skundą dėl 2010 m. birželio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimų ir 2010 m. spalio 8 d. kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo prašo skundus atmesti. Nurodo, jog BUAB ,,Auto 1“ kreditorių komitetas buvo išrinktas laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditorių susirinkimui rinkti kreditorių komitetą per pirmąjį ar per kitus kreditorių susirinkimus. Kreditorių komitete privalo būti išrinktas bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, jeigu įmonė turi tenkinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais. Kreditorių komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalį, kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Pirmajame BUAB „Auto l“ kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudarė 89,93 proc. patvirtintų reikalavimų sumos. 2010 m. birželio 4 d. BUAB ,,Auto l“ kreditorių susirinkime buvo nuspręsta išrinkti kreditorių komitetą. Nutarimas, kuriuo į BUAB ,,Auto l“ kreditorių komitetą buvo išrinkti kreditoriai UAB „Sorelija“, OOO „Dva kontinenta“, UAB „Parmatus“, I. K. ir darbuotojų atstovė L. N. priimti teisėtai ir pagrįstai, nes už kiekvieno iš jų kandidatūrą balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro daugiau nei 50 proc., visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 str. 1 d.). BUAB ,,Auto l“ kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teismo, ir nutarimus priėmė kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, todėl jų priimti nutarimai yra teisėti ir pagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą. 2010 m. birželio 4 d. kreditorių susirinkimo metu AB „SEB lizingas“ finansinis reikalavimas nebuvo patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Dėl šios priežasties AB „SEB lizingas“ neturėjo teisės dalyvauti kreditorių susirinkime ir jame balsuoti. AB „SEB bankas“ pozicija, jog kreditorių komitetas turėtų būti renkamas tik patvirtinus ir įsiteisėjus AB „SEB lizingas“ finansiniam reikalavimui yra nesuderinama su bankroto proceso tikslais. Kreditorių komiteto rinkimo klausimo atidėjimas, kol bus patvirtintas AB ,,SEB lizingas“ finansinis reikalavimas, galėtų būti naudingas tik dviem kreditoriams, t. y. pačiam AB „SEB lizingas“ ir su šia bendrove susijusiam AB „SEB bankas“. Vien faktas, jog kreditorių susirinkime dalyvaujant AB „SEB lizingas“ teoriškai galėtų būti priimti kitokie nutarimai, savaime nereiškia, jog 2010 m. birželio 4 d. kreditorių susirinkime nutarimai buvo priimti neteisėtai, pažeidžiant kreditorių interesus. AB „SEB bankas“ tokių įrodymų ir argumentų nepateikė. Patvirtinus ir įsiteisėjus AB „SEB lizingas“ finansiniam reikalavimui jis įgijo visas kreditoriaus teises numatytas ĮBĮ. Šiuo metu nutartis dėl AB „SEB lizingas“ 1 227 408,59 Lt dydžio finansinio reikalavimo yra įsiteisėjusi. Tai reiškia, jog tiek AB „SEB bankas“, tiek AB „SEB lizingas“ turi įstatyminę teisę reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 22 str. 3 d.) bei atitinkamai inicijuoti viso kreditorių komiteto atšaukimą, naujo išrinkimą, nustatyti kreditorių komiteto teises ir pan. Vadinasi, AB „SEB bankas“ teiginiai, jog AB „SEB lizingas“ yra izoliuotas nuo BUAB „Auto l“ bankroto procedūros yra nepagrįsti. Dar daugiau, 2010 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo uždrausta bet kokia kreditorių komiteto veikla, todėl nuo to laiko BUAB „Auto l“ bankroto procese jokie veiksmai apskritai nevyksta. AB „SEB bankas“ taip pat įrodinėja kreditorių nesąžiningumą, tačiau nepateikia teismui jokių nurodomus teiginius pagrindžiančių įrodymų. Vien tik suinteresuoto asmens AB ,,SEB bankas“ prielaidomis grindžiamas reikalavimas panaikinti ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus negali būti tenkinamas, kadangi atitinkamas aplinkybes nurodo tiesioginį suinteresuotumą nagrinėjamo klausimo baigtimi turintis asmuo. Tuo tarpu nei vienam iš apytiksliai 80 kreditorių nekilo jokių abejonių dėl kreditorių sąžiningumo. Be to, pažymi, kad kreditoriai neprivalo nurodyti motyvų, dėl kurių nusprendžia balsuoti „už“, „prieš“ ar „susilaikyti“ konkrečiu klausimu, todėl AB „SEB bankas“ teiginys, jog kreditoriai nenurodė argumentų, kodėl yra balsuojama prieš kreditorių komiteto rinkimo atidėjimą kitam susirinkimui, niekaip negali pagrįsti kreditorių nesąžiningumo. Faktas, jog 2010 m. birželio 4 d. kreditorių susirinkime išrinkti kreditorių komiteto nariai sušaukė posėdį nepraėjus 14 dienų, t. y. terminui susirinkime priimtiems nutarimams apskųsti, savaime nereiškia, jog kreditoriai veikia nesąžiningai, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir pan., kadangi bankroto procesas turi būti ekonomiškas, koncentruotas, vykdomas greitai. Kita vertus, net ir kreditoriams apskundus atitinkamus nutarimus, dar nereiškia, kad jie buvo priimti neteisėtai, nesąžiningai ir neįrodo priimtų nutarimų neteisėtumo. Tai pat nurodo, kad AB „SEB bankas“ nepateikia jokių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, jog kreditoriai UAB „Sorelija“, I. K., R. V. ir darbuotojų atstovė L. N. būtų priėmę tik sau naudingus nutarimus. Kreditorių susirinkimui nusprendus kreditorių komitetą rinkti iš penkių, o ne septynių narių, nėra jokio pagrindo teigti, kad tai rodo kreditorių nesąžiningumą. Kreditoriai balsų dauguma nusprendė, jog kreditorių komitetą turėtų sudaryti penki nariai. Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai būtų priimti nesilaikant ĮBĮ nuostatų ar pažeidžiant kreditorių interesus. 2010 m. balandžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties dalis, kuria buvo patvirtintas UAB ,,Sorelija“ finansinis reikalavimas, įsiteisėjo dar 2010 m. balandžio 27 d., kas reiškia, jog šis turėjo teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių komiteto posėdyje, kuris įvyko 2010 m. spalio 8 d., vadinasi tiek UAB „Sorelija“, tiek I. K. jokių ribojimų dalyvauti ir balsuoti 2010 m. spalio 8 d. BUAB ,,Auto l“ kreditorių komiteto posėdyje nebuvo. 2010 m. spalio 8 d. BUAB ,,Auto l“ kreditorių komiteto posėdyje dalyvavo 4 iš 5 kreditorių komiteto narių, o visi kreditorių komiteto susirinkimo nutarimai buvo priimti arba vienbalsiai arba balsų dauguma.
Kreditorius AB ,,SEB bankas“ pateikė dubliuką, kuriuo ginčijo BUAB ,,Auto 1“ administratoriaus atsiliepime į AB ,,SEB bankas“ skundą dėl 2010 m. spalio 8 d. kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo išdėstytus argumentus.
BUAB ,,Auto 1“ administratorius pateikė tripliką, kuriuo prašė atmesti kreditoriaus AB ,,SEB bankas“ skundą dėl 2010 m. spalio 8 d. kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundai dėl kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų atmetami.
CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB ,,Auto 1“ bankroto bylą. 2010 m. birželio 4 d. buvo sušauktas pirmasis BUAB ,,Auto 1“ kreditorių susirinkimas. Pirmajame kreditorių susirinkime, įskaitant kreditorius balsavusius raštu, dalyvavo BUAB ,,Auto 1“ kreditoriai, kurių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma buvo 6 791 067,84 Lt, kas sudarė 89,93 procentus visų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų dalį (iš viso 2010 m. birželio 4 d. buvo patvirtinta finansinių reikalavimų už 7 706 788,68 Lt). Pirmojo kreditorių susirinkimo metu buvo svarstomi šie klausimai: dėl kreditorių susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus išrinkimo; dėl administratoriaus veikos ataskaitos ir jos patvirtinimo; dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo; dėl disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymo; dėl įgaliojimų suteikimo kreditorių susirinkimo pirmininkui įmonės vardu pasirašyti pavedimo sutartį su administratoriumi; dėl informacijos apie įmonės bankroto bylos eigą teikimo tvarkos patvirtinimo; dėl siūlymo teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą; dėl kreditorių komiteto išrinkimo; dėl įgaliojimų suteikimo kreditorių komitetui ir kt. klausimai.
Kreditoriai AB ,,SEB bankas“ ir AB ,,SEB lizingas“ ginčija kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus Nr. 9.1, 9.2, 9.3, kuriais nuspręsta neatidėti kreditorių komiteto rinkimų, kol bus išspręstas kreditoriaus AB ,,SEB lizingas“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas (Nutarimas Nr. 9.1), kreditorių komitetą rinkti iš 5 narių (Nutarimas Nr. 9.2), o taip pat išrinktas kreditorių komitetas (Nutarimas Nr. 9.3).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 ,,Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“ 16 punkte išaiškinta, kad teismine tvarka nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo ar komiteto nutarimų teisėtumo būtina patikrinti, ar tie nutarimai priimti nepažeidžiant įstatymu nustatytos jų priėmimo tvarkos.
Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnis nustato, jog pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Šiame susirinkime turi būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas. Kol jis išrenkamas, kreditorių susirinkimui pirmininkauja administratorius. Iškėlus bankroto bylą, pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukia teismas ar jo pavedimu – administratorius. Kreditorių susirinkimui administratorius pateikia teismo nutartį patvirtinti kiekvieno kreditoriaus reikalavimus. Kreditorių susirinkimuose turi teisę dalyvauti bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės savininkas (savininkai) arba jo (jų) įgaliotas atstovas, administratorius, savivaldybės, kurios teritorijoje yra bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas, įgaliotas atstovas. Teisę balsuoti turi tik kreditoriai (ĮBĮ 22 str.). Kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti jo sudėtį, perduoti jam visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių; nagrinėti kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų; reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą); spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.), teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo; nustatyti pagal pareigybes darbuotojų, kurie dirbs įmonės bankroto proceso metu, skaičių; spręsti klausimą dėl įmonės kolektyvinės sutarties ribojimo; nustatyti administratoriui atlyginimą; įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu per 10 darbo dienų nuo kreditorių susirinkimo dienos sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį bei kreiptis į teismą dėl administratoriaus pavadavimo jo laikino nedarbingumo metu, jeigu administratorius dėl ligos to negali padaryti pats; nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą (ĮBĮ 23 str.). Be to, ĮBĮ 24 straipsnyje įtvirtinta kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka. Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 str. 2 d.). Kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą.
Kreditoriai AB ,,SEB bankas“ ir AB ,,SEB lizingas“ neginčija kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo tuo pagrindu, jog nutarimai priimti pažeidžiant įstatymu nustatytą jų sušaukimo ir priėmimo tvarką, t. y. neginčija nutarimų priėmimo formos. Skunduose nėra dėstomi argumentai, susiję su galimais pažeidimais, sušaukiant pirmąjį kreditorių susirinkimą ir priimant konkrečius nutarimus. Tokių pažeidimų nenustatė ir bylą išnagrinėjęs teismas. Tačiau kreditoriai ginčija pirmajame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų turinį. Visų pirma, kreditoriai įrodinėja, jog kreditorių susirinkimas nepagrįstai atmetė UAB ,,Utenos skuba“ išreikštą prašymą atidėti kreditorių komiteto rinkimus iki tol, kol bus išspręstas kreditoriaus AB ,,SEB lizingas“ finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas. Antra, kreditoriai nesutinka su išrinkto kreditorių komiteto sudėtimi, nurodydami, jog visi į kreditorių komitetą išrinkti asmenys yra tarpusavyje susiję, be to, kreditorių komitetas sudarytas neatsižvelgiant į didžiausių BUAB ,,Auto 1“ kreditorių interesus. Kaip jau buvo minėta, ĮBĮ 24 straipsnyje įtvirtinta kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka. Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Byloje nustatyta, jog pirmajame kreditorių susirinkime, įskaitant kreditorius balsavusius raštu, dalyvavo BUAB ,,Auto 1“ kreditoriai, kurių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma buvo 6 791 067,84 Lt, kas sudarė 89,93 procentus visų BUAB ,,Auto 1“ kreditorių finansinių reikalavimų dalį. Teisę balsuoti kreditorių susirinkime turi tik kreditoriai (ĮBĮ 22 str. 6 d.). Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Kadangi kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 54,21 procento visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos nusprendė, jog kreditorių komiteto rinkimo klausimą atidėti kitam susirinkimui nėra tikslinga, teismas sprendžia, jog įvertinus tai, kad toks sprendimas buvo priimtas balsų dauguma, šis kreditorių susirinkimo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas (už šį nutarimą balsavo daugiau kaip pusė visų kreditorių, kurių reikalavimai buvo patvirtinti ir tai atitinka ĮBĮ 24 str. 1 d. reikalavimus). Teismas sutinka su BUAB ,,Auto 1“ argumentais, jog laukti kol bus patvirtintas ar atmestas kreditoriaus AB ,,SEB lizingas“ kreditorinis reikalavimas, kuomet teismų praktika numato, jog bankroto procedūra turi būti vykdoma operatyviai ir ekonomiškai, kreditorių susirinkimas neturėjo pareigos, nes kaip jau buvo minėta, teisę balsuoti kreditorių susirinkime turi tik kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai patvirtini įsiteisėjusia teismo nutartimi, o kreditorių susirinkimo nutarimai laikomi priimtais, kai už juos atvirai balsuoja kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Taigi vien ta aplinkybė, jog AB ,,SEB lizingas“ neturėjo teisės dalyvauti pirmajame kreditorių susirinkime, nereiškia, jog kreditorių susirinkimo priimti nutarimai turi būti pripažįstami negaliojančiais. Kita vertus, vėliau, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti AB ,,SEB lizingas“ finansinį reikalavimą, jis įgijo teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, kas reiškia, jog kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo išrinkto kreditorių komiteto sudėtimi ir jų priimtais sprendimais, turi teisę siūlyti atšaukti esamą kreditorių komitetą bei išrinkti naują ir pan. (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p., 25 str. 1 d.).
Kreditoriai AB ,,SEB bankas“ mano, jog kreditorių susirinkimo nutarimas neatidėti klausimo dėl kreditorių komiteto rinkimų, kol nebus patvirtintas AB ,,SEB bankas“ finansinis reikalavimas, pažeidžia tiek jo, tiek kitų kreditorių teises. Teismo posėdyje banko atstovas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikėtų remtis restruktūrizavimo bylose formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2011), pagal kurią, kreditorių komitetas turėtų būti renkamas tik po to, kai išsprendžiamas visų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2011, nurodė, jog kad dalyvauti balsuojant dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo gali tik tie kreditoriai, kurių reikalavimai yra patvirtinti, t. y. dėl kurių yra priimtas procesinis teismo sprendimas, kuriuo konstatuojama, kad asmuo turi reikalavimo teisę į restruktūrizuojamą įmonę. Kita vertus, kreditorių susirinkimas gali balsuoti dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, o teismas nutartimi gali tvirtinti planą net ir tais atvejais, kai neišspręstas kai kurių kreditorių reikalavimo tvirtinimo klausimas, tačiau tokia situacija turi būti išimtinė, o teismas turi imtis visų turimų procesinių priemonių, kad iki kreditorių susirinkime svarstant restruktūrizavimo planą neliktų kreditorių reikalavimų, kurių tvirtinimo klausimas nebūtų išspręstas. Jei teisme tvirtinant kreditoriaus reikalavimą kyla ginčas tik dėl jo dalies pagrįstumo, teismas turėtų patvirtinti neginčijamą kreditoriaus reikalavimo dalį tam, kad kreditorius kuo greičiau įgytų teises, kurias jam suteikia ĮRĮ. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taisyklė yra reikšminga ir nagrinėjamu atveju, nes tiek restruktūrizavimo, tiek ir bankroto proceso teismas turi imtis visų įmanomų priemonių, kad kuo greičiau būtų išspręstas kreditorių finansinių reikalavimų klausimas ir kreditoriai įgytų visas teises bankroto byloje. Tačiau, kai jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju AB ,,SEB lizingas“ pirmojo kreditorių susirinkimo metu neturėjo balsavimo teisės, nes teismas dar nebuvo patvirtinęs šio kreditoriaus finansinio reikalavimo įsiteisėjusia teismo nutartimi, taigi minėtas kreditorius pagal ĮBĮ 22 straipsnio 6 dalį, neturėjo teisės balsuoti kreditorių susirinkime. AB ,,SEB lizingas“ finansinio reikalavimo klausimas buvo išspręstas tik 2010 m. spalio 8 d., įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai, taigi, atsižvelgiant į tai, kad vienas pagrindinių bankroto proceso principų yra operatyvumas, be to, nebuvo jokių išimtinių sąlygų, kurios būtų sudarę prielaidas atidėti kreditorių komiteto rinkimus, teismas daro išvadą, kad kreditorių susirinkimas turėjo teisę neatidėti kreditorių komiteto rinkimų. Teismas taip pat nenustatė, kokiais veiksmais kreditorių susirinkimas, nusprendęs neatidėti kreditorių komiteto rinkimų, pažeidė kreditoriaus AB ,,SEB bankas“ interesus.
Teismas daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti ir kitus kreditorių ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus, o būtent, kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 9.2, kuriuo buvo nuspręsta kreditorių komitetą rinkti iš 5 narių, o taip pat kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 9.3, kuriuo buvo išrinktas kreditorių komitetas.
ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalis nustato, jog kreditorių komitetą gali rinkti pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai. Kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto pirmininkas. Kreditorių komiteto nariu turi būti išrinktas bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, jeigu įmonė turi tenkinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, reikalavimus atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Kreditorių komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip penki nariai.
Kaip jau buvo minėta, kreditorių susirinkimas nutarė kreditorių komitetą rinkti iš penkių narių. Kadangi ĮBĮ nustato, jog kreditorių komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip penki nariai, kreditorių komitetas turi diskrecijos teisę nustatyti, kiek narių turėtų sudaryti kreditorių komitetą. Nagrinėjamu atveju, kreditorių susirinkimas nusprendė, kad kreditorių komitetą turėtų sudaryti penki nariai. Toks kreditorių nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms, todėl neegzistuoja teisinis pagrindas šį kreditorių susirinkimo nutarimą panaikinti skunduose nurodytų argumentų pagrindu. Vien ta aplinkybė, kad dėl nedidelio kreditorių komiteto narių skaičiaus kreditorius AB ,,SEB bankas“, būdamas didžiausiu kreditoriumi, nebuvo išrinktas į kreditorių komitetą, nesudaro prielaidų pripažinti, kad tokio pobūdžio kreditorių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas.
Teismas nenustatė ir jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad kreditorių susirinkimas išrinko neteisėtos sudėties kreditorių komitetą, kas būtų pagrindas pripažinti šį kreditorių susirinkimo nutarimą, o taip pat kreditorių komiteto vėliau priimtus nutarimus, atskirais su įmonės bankroto procedūrų vykdymu susijusiais klausimais, nesisėtais ir negaliojančiais. Kreditorių komiteto nariais buvo išrinkti UAB ,,Sorelija“, UAB ,,Parmatus“, OOO ,,Dva kontinenta“, I. K. ir darbuotojų atstovė L. N.. Už kiekvieną kreditorių komiteto nario kandidatūrą balsavo daugiau nei 50 procentų visų kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Kreditoriai AB ,,SEB bankas“ ir AB ,,SEB lizingas“ įrodinėja, jog į kreditorių komitetą išrinkti asmenys yra tarpusavyje susiję, nesąžiningi, todėl bus priimami tik šiems asmenims naudingi nutarimai. Tačiau teismas sprendžia, jog kreditoriai, pateikę skundus, neįrodė minėtų kreditorių komiteto narių nesąžiningumo bei tarpusavio sąsajų, todėl teismas daro išvadą, kad skunduose išdėstyti argumentai tėra kreditorių samprotavimai, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, todėl teismas, remdamasis vien prielaidomis, negali pripažinti, jog kreditorių komiteto sudėtis yra neteisėta. Vien aplinkybė, kad I. K. ir R. V. yra buvę bankrutuojančios įmonės darbuotojai, o juos bankroto procese atstovauja tas pats teisininkas, negali patvirtinti šių asmenų nesąžiningumo ir veikimo priešingais bankroto proceso tikslams. Kita vertus, teismas nenustatė, jog buvo pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo, o taip pat kreditorių komiteto rinkimo tvarka, be to, jokių tvarkos pažeidimų nenurodo ir skundus pateikę kreditoriai, todėl teismas daro išvadą, kad kreditorių balsų dauguma priimtų sprendimų nėra pagrindo pripažinti neteisėtais ir juos naikinti. Aplinkybė, kad kreditorių susirinkime negalėjo dalyvauti potencialus kreditorius AB ,,SEB lizingas“, nes jo finansinis reikalavimas susirinkimo sušaukimo metu dar nebuvo patvirtintas, o taip pat, kad kreditorius AB ,,SEB bankas“ nebuvo išrinktas į kreditorių komitetą, savaime nedaro kreditorių susirinkimo metu balsų dauguma priimtų nutarimų neteisėtais ir negaliojančiais. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, nurodydamas, jog aiškinant ĮBĮ nuostatas taip, kad tik įsiteisėjus nutarčiai dėl visų, o ne tik dėl dalies pareikštų finansinių reikalavimų, galima šaukti pirmą ir kitus kreditorių susirinkimus ir atitinkamai juose spręsti su bankroto procedūra susijusius klausimus, būtų pažeistas bankroto proceso tikslas – ginti bankrutuojančios įmonės kreditorių teises, pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius, būtų pažeisti kreditorių, kurių reikalavimai jau yra patvirtinti, teisėti lūkesčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-388/2007).
Teismas atmeta ir skunduose nurodytus argumentus, jog kreditoriai, balsuodami už vieną ar kitą ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą, nenurodė jokių tokio balsavimo priežasčių, dėl ko buvo pažeistos visų likusių kreditorių teisės, kadangi kiekvienas kreditorius laisvai disponuoja savo teisėmis, kurias jam suteikia teismo patvirtintas finansinis reikalavimas. Pagal galiojančius teisės aktus kreditorius neturi pareigos nurodyti priežastis, dėl kurių kreditorių susirinkime svarstomais klausimais jis balsuoja vienaip ar kitaip, taigi priimami sprendimai visada galimai bus nepalankūs daliai kreditorių, tačiau tai nėra pagrindas balsų daugumą priimtų nutarimų pripažinti neteisėtais ir panaikinti.
Be to, tai, kad į kreditorių susirinkimą buvo išrinkti ne didžiausi, o net ir nedidelius finansinius reikalavimus turintys kreditoriai, dar nereiškia, jog skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai ir kreditorių komiteto priimti nutarimai yra neteisėti, o atskiri kreditoriai elgiasi nesąžiningai.
Nėra pagrindo pripažinti, jog minėti kreditorių susirinkimo nutarimai yra neteisėti ir dėl to, kad tuo metu, kai įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, visų kreditorių, dalyvavusių kreditorių susirinkime finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, todėl jie, remiantis ĮBĮ nuostatomis, turėjo teisę balsuoti kreditorių susirinkime ir deleguoti kreditorių susirinkimo teises kreditorių komitetui.
Be to, pirmojo kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta ir informacijos apie įmonės bankroto bylos eigą teikimo tvarka. Kreditorius AB ,,SEB lizingas“ aiškina, jog tokia tvarka pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus ir užkerta kelią BUAB ,,Auto 1“ kreditoriams iš esmės būti tinkamai informuotiems apie bankroto procedūrą bei ją tinkamai kontroliuoti, nes pagal minėtą tvarką BUAB ,,Auto 1“ kreditoriams gali būti pateikta tik tam tikro pobūdžio ir itin siauros apimties informacija, t. y. administratoriaus veiklos ataskaitos, patvirtintos kreditorių susirinkimuose (kreditorių komiteto posėdžiuose) ir jos priedai, kreditorių susirinkimų (kreditorių komiteto posėdžių) protokolai, teismo nutartys, priimtos bankroto byloje.
Kadangi kreditorių susirinkimo metu administratoriui pristačius siūlomą patvirtinti informacijos teikimo tvarką, visi kreditoriai, įskaitant balsavusius raštu, vienbalsiai nutarė patvirtinti administratoriaus siūlomą informacijos teikimo tvarką, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, kad nutarimas patvirtinti informacijos teimsimo tvarką yra neteisėtas. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad visi kreditorių susirinkimo nutarimai kreditoriams yra privalomi, todėl ne išimtis ir kreditorius AB ,,SEB lizingas“, kuriam kreditorių susirinkimo patvirtinta informacijos teikimo tvarka taip pat yra privaloma.
Kaip jau minėta, BUAB ,,Auto 1“ 2010 m. birželio 4 d. kreditorių susirinkime buvo išrinktas teisėtas kreditorių komitetas. Nors skundus pateikusių kreditorių netenkina kreditorių komiteto sudėtis, tačiau teismui nenustačius jokių ĮBĮ nuostatų šaukiant kreditorių susirinkimą ir renkant kreditorių komitetą, kreditorių komiteto priimti nutarimai yra privalomi visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 str. 2 d.).
Kreditorių susirinkimas ne tik turi teisę išrinkti bankrutuojančios įmonės kreditorių komitetą, bet ir nustatyti šio komiteto teises (ĮBĮ 23 str. 2 p., 25 str. 3 d.). BUAB „Auto 1“ 2010 m. birželio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimu ne tik buvo išrinktas bankrutuojančios bendrovės kreditorių komitetas, bet taip pat jam buvo perduotos visos kreditorių susirinkimo teisės (įgaliojimai) sprendžiant su bankroto procedūromis susijusius klausimus, įskaitant ir teisę spręsti dėl administravimo išlaidų.
Kreditorių komiteto nutarimai yra teisėti, jeigu jo posėdžiuose dalyvauja daugiau kaip pusė narių. Vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą. Kreditorių komitetas priima nutarimus paprasta balsų dauguma, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis yra pirmininko balsas. Apie priimtus nutarimus kreditorių komitetas privalo kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informuoti visus kreditorius. Teismas nenustatė kreditorių komiteto šaukimo tvarkos ir sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimų, todėl netenkina kreditorių AB ,,SEB bankas“ ir AB ,,SEB lizingas“ skundų ir šioje dalyje.
2010 m. birželio 9 d. įvykusiame kreditorių komiteto posėdyje, buvo atkreiptas kreditorių dėmesys, jog jau pirmajame kreditorių susirinkime tarp kreditorių buvo iškelti klausimai dėl ginčo tęsimo su AB ,,SEB lizingas“, o taip klausimai ir dėl kai kurių kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo, todėl kreditorių komiteto nariams buvo pasiūlyta pavesti nepriklausomai advokatų kontorai paruošti teisinę išvadą teisiniai klausimais. Kreditorių komiteto nariai vienabalsiai pritarė pateiktiems siūlymams, todėl bankroto administratorius buvo įpareigotas sudaryti sutartį su nepriklausoma advokatų kontora dėl teisinės išvados parengimo, tam skiriant iki 50 000 Lt. Vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsnio nuostatomis administravimo išlaidas gali sudaryti įstatyme išvardintų rūšių administravimo veiklos išlaidos (administratoriaus atlyginimas, darbuotojų darbo užmokestis, bankrutuojančios įmonės audito, turto vertinimo, pardavimo, atliekų tvarkymo ir kitos išlaidos). Vadovaujantis gausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika su administravimo išlaidomis susijusių klausimų sprendimas priklauso kreditorių susirinkimo (arba atitinkamai kreditorių komiteto), bet ne teismo kompetencijai, todėl teismas sprendžia, jog kreditorių nutarimas skirti papildomas lėšas teisinėms išvadoms parengti buvo priimtas teisėtai.
Dėl analogiškų argumentų, teismas atmeta ir skundus dėl 2010 m. spalio 8 d. kreditorių priimtų nutarimų, nes teisėtai išrinktas kreditorių komitetas turi teisę spręsti dėl lėšų skyrimo teisinės ir audito išlaidoms atlikti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog išnagrinėjęs bylą nenustatė, kad kreditorių susirinkimo nutarimai ir kreditorių komiteto nutarimai būtų buvę priimti pažeidžiant įstatymu nustatytą jų priėmimo tvarką, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimai yra neteisėti ir negaliojantys.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 258 straipsniu, 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kreditorių AB ,,SEB bankas“ ir AB ,,SEB lizingas“ skundus atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.