Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Konstantino Gurino ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vigrima“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria nutarta uždarąją akcinę bendrovę „Blendžiava“ pripažinti bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto, civilinėje byloje Nr. B2-142-123/2007 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Blendžiava“ direktoriaus ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Blendžiava“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Byloje nėra įsiteisėjusios nutarties dėl visų pareikštų kreditorių reikalavimų patvirtinimo, nes sprendimas dėl UAB „Vigrima“ pareikšto 39 070 Lt reikalavimo nėra įsiteisėjęs. Tad byloje nėra būtinos sąlygos įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto (ĮBĮ 30 str. 2 d.), kas prieštarauja ir teisingumo principui.

2. Tik įsiteisėjus nutarčiai dėl visų, o ne tik dėl dalies pareikštų kreditorinių reikalavimų, galima šaukti pirmą ir kitus kreditorių susirinkimus. UAB „Vigrima“ 39 070 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimas įtakotų kreditorių teises ir pareigas jų susirinkimuose. Įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai, neliktų galimybės atnaujinti bendrovės veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Klaipėdos apygardos teismas, 2005 m. gruodžio 5 d. nutartimi“ iškėlęs UAB „Blendžiava“ bankroto bylą, nustatė terminą iki 2006 m. sausio 13 d. kreditoriams pareikšti savo finansinius reikalavimus bendrovei (t. 2, b.l. 26-27). UAB „Vigrima“ 2006 m. sausio 13 d. raštu prašė ją įtraukti į bendrovės kreditorių sąrašą su 128 196,85 Lt kreditoriniu reikalavimu (t. 2, b.l. 59). BUAB „Blendžiava“ administratorius, 2006 m. sausio 31 d. pareiškimu teismui dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo nurodė, kad kreditoriaus UAB „Vigrima“ 89 126,85 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas pripažintinas, o 39 070 Lt dydžio - atmestinas (t. 2, b.l. 52, 53). Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. vasario 7 d. nutartimi, be kita ko, patvirtino 89 126,85 Lt dydžio UAB „Vigrima“ kreditorinį reikalavimą (t. 2, b.l. 90, 91). Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. vasario 5 d. sprendimu (t. 3, b.l. 73-76) uždarajai akcinei bendrovei „Vigrima“ priteisė iš BUAB „Blendžiava“ 39 070 Lt už atliktus remonto darbus, tačiau šis sprendimas yra apskųstas, tad nėra įsiteisėjęs.

Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio devintąja dalimi, teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, susidariusius iki bankroto bylos iškėlimo, kurie pateikti pažeidus nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Sistemiškai aiškinant šias nuostatas, darytina išvada, kad terminas kreditorių reikalavimams pareikšti nėra naikinamasis. Teismas gali ir vėliau pateiktus ar patikslintus reikalavimus priimti iki nutarties nutraukti bankroto bylą ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo pagal ĮBĮ 26 straipsnio pirmąją dalį ir CPK 78 straipsnį. Tad ir esant nustatytu terminu pateiktam kreditoriniam reikalavimui, dėl kurio dalies vyksta teisminis ginčas, teismui patenkinus ieškinį, kreditorinis reikalavimas gali būti tikslinamas ir tvirtinamas iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad teismas gali priimti nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir ją likviduoti dėl bankroto ir nesant išspręstam klausimui dėl visų kreditorinių reikalavimų.

Esant laiku pareikštam UAB „Vigrima“ kreditoriniam reikalavimui, tačiau nesat išspręstam ginčui tarp UAB „Vigrima“ ir BUAB „Blendžiava“ dėl 39 070 Lt, t.y. kreditorinio reikalavimo dalies, priteisimo, pirmosios instancijos teismas, patenkinus UAB „Vigrima“ ieškinį, šios bendrovės kreditorinį reikalavimą galės patikslinti iki nutarties nutraukti bankroto bylą ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Dėl šios priežasties nepagrįstas UAB „Vigrima“ atskirojo skundo argumentas, kad nebuvo būtinos sąlygos skundžiamai nutarčiai priimti, kadangi nėra įsiteisėjusios nutarties dėl visų pareikštų kreditorių reikalavimų patvirtinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmasis kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 22 str. 1 d.), kad reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius, kurio reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų ĮBĮ nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos (ĮBĮ 22 str. 3 d.), o kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis (ĮBĮ 24 str. 1 d.), darytina išvada, kad kreditorių susirinkimai šaukiami ir juose dalyvauja kreditoriai, kurių kreditoriniai reikalavimai yra teismo nutartimi patvirtinti. Kaip jau minėta, kreditorinius reikalavimus galima pateikti iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Aiškinant ĮBĮ nuostatas taip, kad tik įsiteisėjus nutarčiai dėl visų, o ne tik dėl dalies, pareikštų kreditorinių reikalavimų, galima šaukti pirmą ir kitus kreditorių susirinkimus, būtų pažeistas bankroto proceso tikslas – ginti bankrutuojančios įmonės kreditorių teises, pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius, būtų pažeisti kreditorių, kurių reikalavimai jau yra patvirtinti, teisėti lūkesčiai.

Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio pirmąja dalimi nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto. Pagal ĮBĮ 30 straipsnio antrąją dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Taigi ĮBĮ 30 straipsnio antroji dalis nustato sąlygas, kurioms esant teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti.

Šioje byloje nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos būtų priėmęs nutartį dėl taikos sutarties sudarymo ir teismas šio termino nepratęsė, teismas pagrįstai BUAB „Blendžiava“ nutarė pripažinti bankrutavusia ir likviduoti ją dėl bankroto.

Pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto, teismas patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus likvidavimo procedūrai būtinus pavedimus ir nurodymus (ĮBĮ 30 str. 3 d.). Pradedant likvidavimo procedūrą ir tenkinant kreditorių finansinius reikalavimus ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka, būtina tiksliai nustatyti, kokia yra kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų suma bei bendra visų kreditorių reikalavimų suma likvidavimo procedūros pradžioje.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nutaręs uždarąją akcinę bendrovę ,,Blendžiava“ pripažinti bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto, nepatvirtino kiekvieno UAB „Blendžiava“ kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumos. Tačiau pažymėtina, kad BUAB „Blendžiava“ administratoriaus 2007 m. balandžio 23 d. pareiškimo pagrindu Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. balandžio 25 d. nutartimi patvirtino patikslintus BUAB „Blendžiava“ kreditorių finansinius reikalavimus 2007 m. kovo 7 d. (t. 3, b.l. 58-59). Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. gegužės 4 d. nutartimi patvirtino patikslintus BUAB „Blendžiava“ kreditorių finansinius reikalavimus 2007 m. balandžio 27 d. (t. 3, b.l. 88-89). Šiomis nutartimis bankroto administratorius buvo įpareigotas pranešti kreditoriams apie nutarčių priėmimą ir apie kreditorių patikslintų reikalavimų patvirtinimą. Duomenų, kad šios nutartys būtų buvę apskųstos, byloje nėra. Tad nors pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ir nepatvirtino kiekvieno BUAB „Blendžiava“ kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumos, tačiau byloje yra duomenų apie kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą bei bendrą visų kreditorių reikalavimų sumą likvidavimo procedūros pradžioje.

Pagal ĮBĮ 30 straipsnio trečiąją dalį teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus. Minėta ĮBĮ nuostata teismą įpareigoja nutartyje dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir paskelbimo likviduojama dėl bankroto nurodyti likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus. Konkretų tokių pavedimų bei nurodymų sąrašą sudaro teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, kuria BUAB „Blendžiava“ pripažino bankrutavusia ir nutarė likviduoti dėl bankroto, nurodė reikalingus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus bei pavedė bankroto administratoriui atlikti BUAB „Blendžiava“ likvidatoriaus funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme. Dėl šios priežasties nelaikytinas pagrįstu apelianto argumentas, jog skundžiama nutartis neatitinka ĮBĮ 30 straipsnio trečiosios dalies reikalavimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas klausimą dėl BUAB „Blendžiava“ pripažinimo bankrutavusia ir likvidavimo dėl bankroto iš esmės išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.