- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-01
- Bylos Nr.
- 1-669-1113/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07415-2025-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Renata Maziliauskienė
- Kaltinamasis
- P. P.
- Kategorijos
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), teistumui išnykus laikomas neteistu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. P. P. 2025 m. vasario 28 d. apie 21.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Seat Leon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0181, sertifikato numeris 2191018, jam buvo nustatytas 2,50 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
2. Kaltinamasis P. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2025 m. vasario 28 d. jis apie 16.00 val. susitiko su savo draugais (bendradarbiais) E. T. ir R. L. šalia (duomenys neskelbtini). Jis su draugais nusprendė pasivažinėti po miestą. Važiavo link (duomenys neskelbtini), transporto priemonę vairavo E. T., atvažiavus, šis automobilį pastatė aikštelėje. Transporto priemonė „Seat Leon“ priklauso E. T.. Šalia esančioje parduotuvėje, apie 17.00 val. jis su draugais nusipirko po 3-4 skardines po 0,5 litro alaus, 5% stiprumo, ir degtinės butelį. Jis išgėrė 4 skardines alaus. Degtinę pradėjo vartoti apie 19.00 val. miškelyje, šalia ežero. Kadangi pradėjo lyti, apie 20.00 val., grįžo su draugais į automobilį, visus alkoholinius gėrimus buvo išgėrę, automobilyje alkoholio nevartojo. Kiek atsimena, jis su E. atsisėdo priekyje, E. keleivio vietoje, o R. gale. Jis atsisėdo į vairuotojo vietą taip, kad pasižiūrėti. Kaip jis paėmė raktelius, kurie buvo įdėti į kavos laikiklį, transporto priemonės savininkas nematė, kadangi miegojo. Apie 21.00 val. jis nusprendė automobilį pastatyti toje vietoje, kur yra kameros, išsikviesti taksi, ir palikus automobilį, važiuoti namo. Transporto priemonės savininkas leidimo vairuoti jam nedavė. Pradėjęs atbuline eiga lėtai važiuoti, užkliudė kito automobilio priekį. Ar R. matė jį vairuojantį, neatsimena. Išlipęs jis pamatė, kad automobiliai buvo susilietę, apgadinimų nebuvo. Kito automobilio savininkas jo paprašė sumokėti 100 eurų. Kadangi tiek neturėjo, pasakė, kad kviestų policiją. Atvykus policijai ir patikrinus neblaivumą, jam buvo nustatytas 2,50 promilių neblaivumas. Nustatyto neblaivumo neginčijo, sutiko. Girtas nesijautė, nebuvo praradęs orientacijos, negriuvinėjo. Teisės vairuoti transporto priemones neturi. Dėl savo veiksmų gailisi. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį V. J. atsakomybei. Su V. J. yra bendradarbiai ir draugai, bendrauja trejus metus, leidžia kartu laisvalaikį, palaiko nuolatinį ryšį. Mano, kad ji jam galėtų daryti teigiamą įtaką, duoti patarimus, pasakyti, ką jis daro negerai, jis atsižvelgtų į jos išsakytą nuomonę. Prašo konfiskuoti ne transporto priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, nes transporto priemonės savininkui ji reikalinga vykti į darbą ir lankyti vaikus.
Šalies argumentai
3. Galima laiduotoja V. J. teisme parodė, kad palaiko teismui pateiktą savo prašymą dėl P. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei. Jos santykiai su P. P. draugiški, susipažino darbe prieš trejus metus, tapo gerais draugais. Mano, kad ji gali daryti P. P. teigiamą įtaką, kalbėsis su juo daugiau, kad ateityje išvengtų tokių klaidų, galės suteikti psichologinės pagalbos. Apie tai, kad jis vairavo išgėręs, jai pats papasakojo tą patį vakarą, dėl savo veiksmų labai išgyveno. Jai nepriimtinas išgėrusių asmenų vairavimas, nes ji yra mama, augina vaiką. Ji jam yra autoritetas, jis atsižvelgia į jos patarimus. Ji yra neteista, ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra pradėtų. Ji už greitį ir stovėjimą bausta administracine tvarka, pažeidimus pripažino ir yra susimokėjusi baudas. Darbovietėje charakterizuojama gerai, nusiskundimų ar įspėjimų neturėjusi. Kad P. turi problemų dėl alkoholio, nemano. Jis nevartoja nuolat alkoholio. Nurodė, kad užstato sumokėti negali, nes viena augina vaiką, tėvas neprisideda. Taip pat turi paskolą, darbo užmokestis be priedų 1200 – 1300 Eur per mėnesį.
4. Liudytoju apklaustas transporto priemonės savininkas E. T. teisme parodė, kad penktadienį jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini), susitiko su R., vėliau prisijungė P., iki vakaro važinėjo po miestą, jis vairavo jam pačiam priklausantį automobilį. Vėliau pasistatė automobilį aikštelėje už (duomenys neskelbtini) į kitą pusę. Prisimena, kad vaikščiojo miškelyje, gėrė alų, paskui nuėjo kartu su P. ir R. į „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tada visi kartu grįžo vėl pro „(duomenys neskelbtini)“, vartojo alkoholinius gėrimus - alų ir degtinę. Subjurus orui, grįžo į automobilį, įsijungė muziką automobilyje, toliau vartojo alkoholinius gėrimus iki tol, kol atvyko policija. Tą vakarą, jis išgėrė keturis vienetus 0,5 l talpos alaus ir apie 330 ml degtinės. Jis automobilyje sėdėjo priekyje keleivio pusėje, P. jis leido sėdėti vairuotojo vietoje, kadangi spynelėje automobilio raktelių nebuvo. Kur buvo padėti rakteliai, nepamena. Žinojo, kad P. P. neturi teisės vairuoti automobilį. Nematė kaip P. vairavo, jis P. vairuoti neprašė. Jam sakė, kad jis tuo metu miegojo. Nebūtų P. leidęs vairuoti transporto priemonės, net jeigu P. būtų buvęs blaivus, kadangi labai saugojo savo automobilį. Transporto priemonę pirko paėmęs paskolą prieš Kalėdas, gruodžio mėnesio viduryje. Pirko iš žmogaus, pagal skelbimą, (duomenys neskelbtini). Tam žmogui sumokėjo grynais. Mokėjo 3 850 Eur. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), pas tėvus, dirba (duomenys neskelbtini), transporto priemonė reikalinga kiekvieną dieną, ne dėl pramogos, o kaip susisiekimo priemonė.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis ir jo gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
6. Be paties kaltinamojo P. P. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir liudytojo E. T. teisme duotais parodymais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:
6.1. P. P. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą. 2025 m. vasario 28 d. apie 18 val. jis su pažįstamais E. T. ir R. L., E. T. automobiliu, po darbo nuvažiavo į aikštelę (duomenys neskelbtini). Automobilį į aikštelę nuvairavo E. T., visi buvo blaivūs. Aikštelėje visi trys gėrė alkoholį, išgėrė degtinės butelį 0,5 l ir alaus, po 4-5 skardines, po 0,5 l. Negali pasakyti, kodėl jis sėdo už vairo ir pradėjo važiuoti. Reikėjo persirikiuoti, nes matė, kad gale stovėjo kitas automobilis. Jis persirikiuodamas, važiuodamas atbuline eiga lengvai atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį. Iš automobilio išlipo vairuotojas, sakė jam susimokėti 100 Eur, nes kvies policiją. Matė, kad automobilis nebuvo sugadintas, todėl pasakė, kad kviestų. Atvažiavo policijos pareigūnai, nustatė jam girtumą, pirmu pūtimu 2,55 prom., o kitu 2,50 prom. Jį sulaikė, pristatė į areštinę. Jis vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. Kodėl pažįstami jam leido vairuoti ir kodėl pats sutiko sėsti neblaivus už vairo, to dabar negali paaiškinti. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 78–81);
6.2. Liudytojas E. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. vasario 28 d. apie 14 val. susitiko su R. L. ir P. P.. Į miestą atvažiavo jam priklausančiu automobiliu „Seat Leon“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atvažiavo blaivus. Pasivažinėjo mieste. Po to su bendradarbiais vaikščiojo prie ežero, pasistatė automobilį (duomenys neskelbtini), aikštelėje, buvo nusipirkę alkoholio, susėdę automobilyje vartojo alkoholį. Buvo nusipirkę alaus ir degtinės. Kaip įvyko eismo įvykis, kodėl P. sėdo už vairo ir važiavo, to negali pasakyti. Žino, kad kito automobilio vairuotojas, į kurį atsitrenkė atbuline eiga važiavęs jo automobiliu P., pradėjo sakyti, kad turi sumokėti jam 100 eurų, nes kitaip iškvies policiją. Po to vairuotojas pamatė, kad jie neblaivūs, iškvietė policijos pareigūnus. Negali paaiškinti, kodėl P. atsisėdo už vairo ir važiavo jo automobiliu. Jis neklausė, viskas įvyko greitai. Jis pats automobilio nebūtų neblaivus vairavęs, nes nesenai išsilaikė teises. Jam labai reikalingas automobilis, nes turi dvi mažametes dukras, kurias reikia vežioti į darželį, be to, jis važiuoja su automobiliu kas dieną į darbą. Automobilį nesenai įsigijo, pasiėmęs paskolą iš banko (b. l. 41–42);
6.3. Liudytojas R. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. vasario 28 d. po pietų susitiko su bendradarbiu E. T., šis atvažiavo savo automobiliu „Seat Leon“. Su E. pasivažinėjo po miestą, po to prie jų prisijungė P. P.. Visi trys nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančia aikštelę, pasistatė automobilį ir nuėjo pasivaikščioti po mišką. Atsigėrė su P. miške alaus. Po to sugrįžo į automobilį, dar nusipirko degtinės. Sugrįžęs į automobilį, atsisėdo į galą. Buvo sušalę, todėl išgėrė degtinės. Kodėl sėdo P. už vairo, to negali pasakyti. Jis gale buvo prisnūdęs, atsibudo, kai prie automobilio buvo daug žmonių. E. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, P. už vairo. Kaip įvyko eismo įvykis, negali pasakyti. Po to, kai išlipo iš automobilio, suprato, kad P. pavažiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į kitą automobilį. Kito automobilio vairuotojas pasakė, kad duotų 100 eurų, tada nekvies policijos. Ant automobilio jokių sugadinimų nebuvo, be to, neturėjo grynų pinigų, o kitos mašinos vairuotojas nesutiko, kad pervesti į sąskaitą jam pinigus. Buvo iškviesti policijos pareigūnai. Jiems visiems buvo nustatytas girtumas. P. išsivežė policijos pareigūnai. Jis negali pasakyti, ar automobilis pats pariedėjo ar P. bandė pavažiuoti atbuline eiga, nes tuo metu snaudė ant galinės sėdynės (b. l. 47–48);
6.4. Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios šalia pastato, adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, apžiūra; apžiūros metu fotografuota; po apžiūros iš įvykio vietos buvo paimta transporto priemonė „Seat Leon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu ir transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–30);
6.5. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – VPK) Šiaulių m. ir r. PK Reagavimo skyriaus (toliau ir – RS) 1-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo D. P. tarnybiniu pranešimu, kuriame jis nurodė, kad 2025 m. vasario 28 d. dirbant ekipaže „S1164“ kartu su Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK RS vyriausiąja patrule L. Š., 21.05 val. iš Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas ROIK: (duomenys neskelbtini), kad aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) ežero, važiuojant link (duomenys neskelbtini) sodybos, automobilis „Seat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į pranešėjo stovintį automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas nepripažįsta kaltės, atrodo neblaivus, panašu, kad nori šalintis. Nuvykę į eismo įvykio vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), bendravo su blaiviu automobilio „BMW“ vairuotoju A. L., kuris paaiškino, kad sėdėjo automobilyje, užgesintu varikliu, automobilių stovėjimo aikštelėje, ir apie 21.00 val. pajuto nežymų kito automobilio stuktelėjimą į jo automobilio galinį bamperį ir tuoj pat išgirdo šiek tiek didesnį stuktelėjimo garsą. Tada pamatė, kaip baltos spalvos automobilis „Seat Leon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga kliudė jo automobilį. A. L. paaiškino, kad „Seat“ automobiliu važiavo trys vyriškiai, tačiau, kas vairavo, nematė. Įtaręs, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, pranešė policijai. Aiškinantis įvykio aplinkybes, automobilio „Seat“ vairuotojas P. P. pripažino, kad jis vairavo automobilį ir kad jis yra neblaivus. Jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0181, sertifikato numeris 2191018, pirmu tikrinimu 21.14 val. buvo nustatytas 2,55 prom. neblaivumas, antru tikrinimu 21.34 val. nustatytas 2,50 prom. neblaivumas. P. P. buvo sulaikytas, faktinis sulaikymo laikas 21.15 val. Kartu su P. P. važiavęs neblaivus (2,58 prom.) automobilio savininkas E. T. bei neblaivus (2,18 prom.) R. L., patvirtino, kad automobilį vairavo jų draugas P. P.. Paklausus E. T., kodėl leido vairuoti savo automobilį neblaiviam draugui, šis paaiškino, kad tuo metu P. dar nebuvo girtas, ir daugiau nieko reikšmingo nepaaiškino. Visiems asmenims neblaivumai buvo nustatyti tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu – „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0181, sertifikato numeris 2191018. Prie tarnybinio pranešimo pridedamas alkoholio kiekio matuoklio patikros sertifikatas. Taip pat dėl šio įvykio buvo bendrauta su blaiviu įvykį mačiusiu liudininku K. S., kuris paaiškino, kad, būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, pamatė, kaip apie 21.00 val., automobilis „Seat Leon“, važiuodamas atbuline eiga atsirėmė į aikštelėje stovintį automobilį „BMW“. Taip pat K. S. nurodė, kad matė, jog automobilį vairavo būtent tas asmuo, kuris jau buvo sulaikytas. Dėl vėlyvo meto ir laiko stokos K. S. kaip liudytojas raštu nebuvo apklaustas. Įvykį galėjo užfiksuoti automobilių stovėjimo aikštelėje esančios vaizdo stebėjimo kameros, kurios galimai priklauso (duomenys neskelbtini). Abu automobiliai galimai apgadinti nežymiai. Dėl tamsaus paros meto ir blogų oro sąlygų - šlapdribos ir lijundros - tiksliai nustatyti jų apgadinimus nepavyko. Automobilis „Seat Leon“ nugabentas į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad automobilio „Seat Leon“ vairuotojas P. P. neturi ir niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemonės. Dėl šio įvykio surinkta eismo įvykio medžiaga EĮIS ROIK (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–10);
6.6. Neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, jog 2025 m. vasario 28 d. pirmu tikrinimu 21.14 val. P. P. nustatytas 2,55 prom. neblaivumas, antru tikrinimu 21.34 val. – 2,50 prom. neblaivumas (b. l. 31).
7. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma pagrįstai įrodo, jog P. P., būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,50 promilių neblaivumas, 2025 m. vasario 28 d. apie 21.00 val., vairavo automobilį „Seat Leon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Tokie kaltinamojo P. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
8. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
9. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
10. Kaltinamojo P. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikalstamos veikos klasifikacija, šioje baudžiamojoje byloje yra.
11. Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra laiduotojos V. J. prašymas, kuriame nurodyta, kad ji sutinka laiduoti už P. P., kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą be piniginio užstato (b. l. 122–123). Šį prašymą V. J. posėdžio metu palaikė.
12. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 1, 4 d.). Vadinasi, pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.
13. Iš bylos duomenų matyti, jog V. J. yra neteista (b. l. 116), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 117–120), dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 124), yra kaltinamojo draugė ir bendradarbė. Tiek kaltinamojo P. P., tiek ir V. J. teigimu, jų santykiai yra geri, bendrauja dažnai, P. P. tariasi su V. J. gyvenimiškais klausimais, atsižvelgia į V. J. išsakytą nuomonę. Teismo posėdžio metu V. J. atskleidė savo požiūrį į tai, kad jai nepriimtinas išgėrusių asmenų vairavimas. Įvertinus anksčiau išdėstytus duomenis, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo P. P. draugė ir bendradarbė V. J. turi autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir gali jam daryti teigiamą įtaką.
14. Teismų praktikoje konstatuota, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Taigi, tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
15. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis P. P. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis laikomas neteistu (b. 1. 53–56), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 61–62), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 57), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 121). Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, kad nustatyta kaltinamojo P. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi nusikaltęs, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, taip pat yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis P. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų, sprendžia, jog taikytinas BK 40 straipsnis ir P. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, jį perduodant V. J. atsakomybėn pagal laidavimą. Įvertinus tai, kad laiduotojos gaunamas darbo užmokestis yra mažesnis už vidutinį, laiduotoja viena augina vaiką, laidavimas skirtinas be užstato. Įvertinus kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, laidavimas skirtinas minimaliam vienų metų laikotarpiui.
16. Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str.). Nagrinėjamos bylos kontekste BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, net ir tada, kai asmuo šios specialiosios teisės nėra įgijęs / atgavęs. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam P. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, nustatant jos terminą 2 (dviems) metams, jos terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
17. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.); kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 3 d.); kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo žinoti ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 str. 4 d. 1 p.). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
18. Kaltinamasis P. P. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Seat Leon“,valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios P. P. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš bylos duomenų matyti, jog automobilį „Seat Leon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2024 m. gruodžio 17 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu E. T. įsigijo nuosavybės teise iš A. N. (b. l. 126). VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės „Seat Leon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra E. T. (b. l. 35). Kaltinamasis P. P. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog transporto priemonės „Seat Leon“ savininkas E. T. nematė kaip jis pasiėmė automobilio raktelius ir ėmė jį vairuoti, leidimo vairuoti jis jokiu būdu nebuvo gavęs. Buvus tokias įvykio aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas E. T.. Teismas, išanalizavęs visus byloje surinktus duomenis, sprendžia, jog byloje nėra neginčijamų duomenų, jog transporto priemonės savininkas E. T. perdavė automobilį vairuoti neblaiviam P. P. ir žinojo arba turėjo žinoti ir galėjo žinoti, jog automobilis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių būtų galima konfiskuoti šį kitam asmeniui priklausantį turtą. BK 72 straipsnio 5 dalyje įvirtinta galimybė iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, be kita ko, ir tokiais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims.
19. Vertinant skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą, svarbu įvertinti kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Svarbu tai, kad P. P. veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kaltinamajam buvo nustatytas 2,50 prom. neblaivumas. Teismo vertinimu, šios aukščiau nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoją kaltinamąjį ir leidžia daryti išvadą, kad jis atsainiai žiūri į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, be to, šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis ne tik vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, bet ir sukėlė eismo įvykį. Tokios aplinkybės patvirtina faktą, kad netaikant turto konfiskavimo priemonės kaltinamajam, nebūtų užtikrinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Taip pat pažymėtina, jog P. P. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko teismas neabejoja, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Be to, kaltinamasis P. P. yra dirbantis ir gauna nuolatines pajamas. Todėl teismo vertinimu paskyrus kaltinamajam P. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant konfiskuotino turto vertę iš nusikaltimą padariusio asmens (BK 72 str. 5 d.), proporcingumo principas ir pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių bei protingumo kriterijai pažeisti nebus. Taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilio „Seat Leon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš P. P. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, kuri, remiantis VšĮ „Emprekis“ pažyma (b. l. 36), įvykio metu sudarė – 4 440,00 Eur (BK 72 str. 5 d.).
20. Kaltinamajam P. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 82–89) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
21. 2025 m. kovo 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 293,75 Eur, priteisimo iš kaltinamojo P. P. (b. l. 132).
22. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaltinamajam P. P. gynėjas advokatas buvo būtinas ir jam buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, šio proceso kaltinamasis paveikti negalėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo P. P. nepriteistinos.
23. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- automobilis „Seat Leon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomas Šiaulių apskrities VPK aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kartu su jo užvedimo rakteliu grąžintini transporto priemonės savininkui E. T.;
- automobilio „Seat Leon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie bylos galinio viršelio, grąžintinas E. T.;
- kompaktinė plokštelė, esanti voke prie bylos galinio viršelio, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
P. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
P. P. perduoti V. J., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieniems) metams.
Išaiškinti P. P., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai V. J., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, P. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, P. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Seat Leon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM – 4 440,00 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimties eurų) konfiskavimą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, P. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, panaikinti.
Proceso išlaidų už kaltinamajam P. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- automobilį „Seat Leon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą Šiaulių apskrities VPK aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kartu su jo užvedimo rakteliu grąžinti transporto priemonės savininkui E. T.;
- automobilio „Seat Leon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, grąžinti E. T.;
- kompaktinę plokštelę, esančią voke prie bylos galinio viršelio, palikti saugoti byloje.
Nuosprendžio nuorašą išsiųsti laiduotojai V. J. ir transporto priemonės savininkui E. T..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.