- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-296-544/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-65-3-00052-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- R. J. D.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.2.2.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.8Kito asmens turto administravimas
- 3.3.1.18Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-296-544/2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. D. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1334-228/2015 pagal ieškovės R. J. D. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Utenos butų ūkis“ ir A. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. J. D. patikslintu ieškiniu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą ir prašė panaikinti savavališkos statybos 2015 m. sausio 28 d. aktą, 2015 m. sausio 30 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, leisti įteisinti supaprastintu būdu balkono paprastojo remonto projektą bei įpareigoti UAB „Utenos butų ūkis“ netrukdyti ieškovei įteisinti paprastojo remonto projektą. Nurodė, kad 2004 m. lapkričio 17 d. dalis namo gyventojų kreipėsi į namo administratorių dėl balkono plokščių remonto. 2006 m. kovo 14 d. UAB „Romas ir Virgis“ atliko statinio techninės būklės įvertinimą ir padarė išvadą, kad tirtų gelžbetoninių balkonų plokščių būklė avarinė. 2006 m. balandžio 14 d. raštu administratorius perspėjo, kad draudžia butų ir kitų patalpų savininkams naudoti balkonus pagal tiesioginę jų paskirtį. Ieškovės nuomone, administratorius turėjo pateikti planą, per kiek laiko bus suremontuoti avariniai balkonai. Tačiau nuo 2006-04-14 iki 2014-04-01 administratorius nesiėmė jokių veiksmų STR1.12.05:2002 privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti ir tokiu būdu galimai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.239 str. 1 d. ir 4.83 str. 1 d. nuostatas. 2014 m. kovo mėnesį dalis namo butų savininkų, norėdami apsaugoti savo bendrąją dalinę nuosavybę nuo per greito susidėvėjimo ir pašalinti grėsmę bendro naudojimo objektams, atliko balkonų remontą, nes kai kurių balkonų aptrupėjusių plokščių kampai kėlė grėsmę praeivių saugumui, asbestinio šiferio lakštai neįstiklintuose balkonuose buvo pavojingi butų savininkų sveikatai. Balkonų atitvarų apskardinimo darbai vyko visą kovo mėnesį. Paprastasis balkono remontas ieškovės atliktas nepažeidžiant 2006-03-14 statinio būklės įvertinimo akto išvadų, nes sunkesni asbestiniai šiferio lakštai pakeisti lengvesne profiliuota ekologiška skarda, balkono apskardinimas atliktas atitvaro ribose išlaikant originalaus balkono standartus. Namo administratorius nevykdė pagal galiojančių teisės aktų nuostatas jam priklausančių pareigų ir nesiėmė visų priemonių balkono remontams organizuoti, o apie atliktus 9 balkonų remontus pranešė inspekcijai, kuri surašė savavališkos statybos aktus. Ieškovė taip pat nurodė, jog aktas surašytas neteisingai, nes, jos nuomone, kai paprastasis remontas atliktas praeityje (prieš 10 mėnesių), atsakomybę turėtų prisiimti administratorius, nes už namo bendrosios dalinės nuosavybės valdymą ir priežiūrą jam tenka atsakomybė. Be to, aktas surašytas skubotai, su esminėmis klaidomis, neįsigilinus į esamą ir buvusią situaciją, nepaisant ir galimai pažeidžiant CK 4.83 str. 2 d. nuostatas bei ES direktyvą 1999/77EB, pagal kurią uždrausta naudoti visų rūšių asbestą ir jo gaminius.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės balkono, kaip bendrojo naudojimo ir gyvenamojo namo bendrosios dalininės nuosavybės objekto, administratorius nuo 2005 m. spalio 26 d. yra UAB „Utenos butų ūkis“. Pagal 2005 m. spalio 26 d. tarp ieškovės ir administratoriaus sudarytą sutartį ieškovė įsipareigojo savavališkai be administratoriaus leidimo nereguliuoti, nekeisti ir neremontuoti inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų ir bendrojo naudojimo patalpų, kadangi už tai yra atsakingas administratorius. Namas, kuriame gyvena ieškovė, yra ypatingas statinys, kurio remontui atlikti yra būtina įstatymo nustatyta tvarka gauti leidimą bei patvirtinti projektą, t. y. galiojančius statybą leidžiančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju ieškovė R. J. D. prie jos buto esančio balkono paprastąjį remontą vykdė neturėdama statybą leidžiančio dokumento, o būtent paprastojo balkono remonto projekto, kuriam būtų raštu pritarta įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, todėl yra pagrindo pripažinti, jog ieškovės atliktas balkono paprastasis remontas yra savavališka statyba (CK 4.103 str. 1 d., Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 str. 71 d.). Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovės pareigūnai visiškai pagrįstai, vykdydami jiems įstatymo pavestas funkcijas, ieškovei 2015 m. sausio 28 d. surašė savavališkos statybos aktą ir 2015 m. sausio 30 d. privalomąjį nurodymą, todėl ieškovės ieškinys yra nepagrįstas. Teismas nesutiko su ieškovės ir trečiojo asmens A. D. teiginiais, kad administratorius nesiėmė jokių veiksmų, kad užtikrintų balkonų naudojimą pagal paskirtį bei apsaugotų bendrosios dalinės nuosavybės objektus nuo greito susidėvėjimo, kadangi pagal byloje esančius duomenis administratorius vykdė jam pavestas funkcijas, susijusias su namo techninės priežiūros organizavimu, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimu, avarijų lokalizavimu ir likvidavimu. Administratorius organizavo butų savininkų susirinkimus namo renovacijos, remonto klausimais, tame tarpe ir balkonų remonto, atliko statinio techninės priežiūros patikrinimus, teikė nurodymus gyventojams riboti naudojimo apkrovas ant deformuotų ir pažeistų balkonų plokščių, nenaudoti balkonų pagal paskirtį, kol nebus atliktas balkonų sustiprinimas, tačiau butų ir kitų patalpų savininkai tik 2015-03-04 susirinkime nutarė balkonus stiprinti pagal vieningą projektą, tik 2014-04-29 susirinkime pritarė administratoriaus pasiūlymui kaupti lėšas balkonų stiprinimui ir projekto rengimui. Po šių sprendimų 2015-05-13 inicijuotas balkonų stiprinimo projektavimo darbų pirkimas, 2015-06-01 pasirašyta projektavimo darbų sutartis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas ieškovės prašymas leisti įteisinti supaprastintu būdu balkono paprastojo remonto projektą, kadangi pagal galiojančių teisės aktų nuostatas ieškovė kaip fizinis asmuo atlikti balkono paprastąjį remontą neturėjo teisės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. J. D. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinti savavališkos statybos 2015 m. sausio 28 d. aktą ir 2015 m. sausio 30 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius bei leisti įteisinti supaprastintu būdu balkono paprastojo remonto projektą. Nurodo, kad gyvenamojo namo administratorius 8 metus neremontavo avarinių balkonų, todėl CK 4.83 str. 2 d. 1 p. pagrindu tokią teisę įgijo ieškovė. Atsakovo pareigūnų surašyti savavališko statybos aktas bei privalomasis nurodymas, kaip ir administratoriaus veiksmai nesurašant akto dėl avarinės balkonų būklės, yra visiškai nepagrįsti. Be to, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Statybų techninių reglamentų nuostatas (STR 1.06.03:2002 42.1 p., 48.2 p.; STR 1.12.05:2010 19 p.), pagal kurias administratorius, sužinojęs, jog yra atlikta ekspertizė, pagal kurią ieškovės gyvenamojo namo balkonai pripažinti avarinės būklės, privalėjo pripažinti, kad balkonai yra avarinės būklės arba skirti kitą ekspertizę, tačiau to nepadarė. Apeliantės vertinimu, reikšminga ir tai, kad administratorius tik vykstant teisminiam procesui pradėjo rūpintis balkonų remonto vieningu projektu bei projekto ekspertize. Nuo 2006 m. balandžio 14 iki 2014 m. balandžio 1 d. administratorius nesuorganizavo nei vieno susirinkimo, kuriame būtų sprendžiamas privalomas balkonų remonto klausimas. Vien tai, kad administratorius uždraudė pagal paskirtį eksploatuoti balkonus, nerodo, kad jis tinkamai vykdė savo pareigas, juo labiau, kad tokio nurodymo kontrolė nebuvo vykdoma. Negana to, nagrinėjamu atveju administratorius, gavęs informaciją apie atliktos ekspertizės išvadas, kad balkonai yra avarinės būklės, elgėsi netinkamai, kadangi iškart nesurašė statinio pripažinimo avariniu akto. Apeliaciniame skunde kartu nurodoma ir tai, jog skundžiamus aktus surašę pareigūnai galėjo būti šališki, atsakovo atstovė neatidžiai ir neapdairiai užpildė ginčijamus dokumentus, neteisingai aprašė atlikto remonto darbus. Teismas be pagrindo nusprendė, jog ieškovė neturėjo teisės atlikti ir neturi teisės įteisinti atlikto balkono paprastojo remonto, nes pagal Statybų techninių reglamentų nuostatas nagrinėjamu atveju tam nebuvo jokių kliūčių, o namo administratorius tam prieštarauja neteisėtai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo visas teismo sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pabrėžia, jog apeliaciniame skunde nėra nurodytas nei vienas tinkamas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis turėjo būti panaikinti atsakovės surašyti savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas. Paaiškino, jog dalis apeliaciniame skunde nurodomų teisės aktų nėra aktualios redakcijos, o subjektyvus ieškovės teisės aktų interpretavimas automatiškai nereiškia, jog teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovės vertinimu, itin reikšminga ir tai, jog privačių asmenų užsakymu atliktas statinio būklės įvertinimas nėra statinio ekspertizė STR 1.12.01:2004 nuostatų prasme, dėl ko pastaroji yra tik rekomendacinio pobūdžio. Taigi ieškovės reikalavimas panaikinti jai surašytus savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą, o taip pat leisti supaprastintu būdu įtesinti paprastojo remonto projektą neturi teisinės reikšmės.
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. D. sutinka su jame išdėstytomis aplinkybėmis, motyvais ir reikalavimais bei nurodo, kad mano, jog atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės yra visiškai nepagrįstos, melagingos bei patvirtinančios, jog atsakovė nėra pakankamai susipažinusi su statybos reglamentais bei jų reikalavimais.
Atsiliepimu trečiasis asmuo UAB „Utenos butų ūkis“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė savavališkai, neturėdama tam reikalingų statybos dokumentų, įvykdė namo bendrojo naudojimo objekto – balkono, remontą, dėl ko atsakovė teisėtai ir pagrįstai surašė savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą. Pabrėžia, jog ieškovės savavališkai suremontuoto balkono būklė buvo bloga, tačiau ne avarinė, o tą patvirtina ir 2011-11-23 bei 2013-10-07 atlikti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktai, juo labiau kad gyvavimo trukmės normatyvas (100 metų) nebuvo ir nėra suėjęs. Nurodė, kad reikšminga yra tai, jog gyvenamojo namo savininkai neatvykdavo į susirinkimus, atvykę nekeldavo balkonų remonto klausimų, nesinaudojo galimybe inicijuoti susirinkimus šiuo konkrečiu klausimu. Negana to, priešingai nei nurodo apeliantė, UAB „Romas ir Virgis“ surašytas „Statinio techninės būklės įvertinimo aktas“ nėra ekspertizė, todėl ieškovės nurodomos STR 1.06.03:2002 nuostatos negali būti taikomos.
Apeliacinis skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei R. J. D. nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Minėto daugiabučio gyvenamojo namo balkonai, iš jų – ir balkonas, dėl kurio remonto vyksta ginčas, butų savininkų privatizuoti nebuvo, todėl yra bendro naudojimo patalpos, priklausančios butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė nebuvo ginčyta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir laikoma nustatyta. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), butų savininkai nustatyta tvarka daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos nėra įsteigę, nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties. Todėl namo bendro naudojimo objektų valdymui, naudojimui, priežiūrai, remontui organizuoti ir užtikrinti UAB „Utenos butų ūkis“ yra paskirtas šio daugiabučio namo, kuriame yra 54 butai, bendrojo naudojimo objektų administratoriumi (CK 4.83 str. 3 d.) (1 t., 136 b. l.). 2005 m. spalio 26 d. UAB „Utenos butų ūkis“ su ieškove sudarė Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, paslaugų teikimo ir apmokėjimo sutartį. Pagal šios sutarties 3.4. punktą ieškovė įsipareigojo savavališkai be „Administratoriaus“ leidimo nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti namo bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų, ir bendrojo naudojimo patalpų (1 t., 146 – 147 b. l.). Nepaisant to, ieškovė (ši aplinkybė taip pat nebuvo ir nėra ginčijama) 2014 m. kovo mėnesį, neturėdama galiojančių statybą leidžiančių dokumentų (leidimo ir patvirtinto projekto), atliko paprastąjį balkono remontą. Todėl 2015 m. sausio 28 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai ieškovei R. J. D. surašė savavališkos statybos aktą dėl savavališkai atlikto balkono paprastojo remonto darbų: balkono plokštės šonai aptaisyti profiliuota skarda ir skardos lankstiniais (1 t., 183 – 185 b. l.), o 2015 m. sausio 30 d. – privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriame nurodė išardyti savavališkai atliktą namo balkono, esančio prie ieškovės buto, paprastąjį remontą (jo aptaisymą profiliuota skarda, skardos lankstiniais) ir atstatyti į pirmykštę padėtį (1 t., 89 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieškovės reikalavimai panaikinti savavališkos statybos 2015 m. sausio 28 d. aktą, 2015 m. sausio 30 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, leisti įteisinti supaprastintu būdu balkono paprastojo remonto projektą yra neteisėti, nepagrįsti ir juos atmetė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, itin išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir detaliai bei motyvuotai aptarė, kodėl ieškovės reikalavimus vertina neteisėtais ir nepagrįstais. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nekartoja visų pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų ir argumentų, kuriems pritaria, ir pasisako tik dėl pirmiau nurodytų esminių ieškovės apeliacinio skundo argumentų, kuriuos vertina nepagrįstais.
Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal Statybos įstatymo 2 str. 13 d., statyba – tai veikla, kurios tikslas yra pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį, o statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį išties patenka namo balkonų fasado elementų pakeitimas, kam, kaip ypatingo statinio (ieškovės namo bendras plotas yra 3010,52 m²) remontui, reikalingas statybą leidžiantis dokumentas bei paprastojo remonto projektas (STR 1.01.08:2002; STR 1.01.06:2013; Statybos įstatymo 3 str. 2 d., 13 str. 1 d. 3 ir 4 p., 20 str.; 23 str.). Savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2 str. 71 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovei norint atlikti paprastąjį balkono fasado remontą buvo reikalinga turėti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo (įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) pritarimą ir parengtą projektą. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad pareigūnams surašant ieškovės ginčijamus aktus ar kuriuo nors kitu metu ieškovė turėjo projektą su gautu valstybės tarnautojo pritarimu ir statybos leidimą. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, visiškai teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad R. J. D. prie jos buto esančio bendrojo naudojimo balkono paprastąjį remontą vykdė neturėdama statybą leidžiančių dokumentų, dėl ko atliktas balkono paprastasis remontas yra savavališka statyba.
Apeliaciniame skunde ieškovė dėsto, kad paprastąjį balkono remontą ji galėjo atlikti CK 4.76 str. bei 4.83 str. 2 d. 1 p. pagrindu, kadangi gyvenamojo namo administratorius, atsakingas už šio statinio bendro naudojimo patalpų priežiūrą, nevykdė savo pareigų tvarkyti šį objektą. Teisėjų kolegija su tokiu ieškovės argumentu nesutinka. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys, kuriuos akcentavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, patvirtina, jog administratorius vykdė esmines pareigas, susijusias su minėto namo balkonų, esančių butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją daline nuosavybe, priežiūra ir bandė spręsti iškilusias problemas dėl jų būklės ir remonto. Iš bylos duomenų matyti, kad tik sužinojęs apie minėto namo balkonų būklę administratorius iš karto apie tai informavo namo gyventojus bei nurodė, jog sprendimą dėl balkonų konstrukcijų sustiprinimo turi priimti namo butų ir kitų patalpų savininkai, kad iki tol, kol nebus atliktas balkonų sustiprinimas, draudžiama balkonus naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Kartu administratorius siūlė kaupti lėšas balkonų konstrukcijų sustiprinimui (1 t., 67 b. l.), vėliau organizavo butų savininkų susirinkimus, kuriuose buvo ar turėjo būti svarstomi ir balkonų remonto klausimai, atliko statinio techninės priežiūros patikrinimus, teikė nurodymus gyventojams riboti naudojimo apkrovas ant deformuotų ir pažeistų balkonų plokščių, nenaudoti balkonų pagal paskirtį, kol nebus atliktas balkonų sustiprinimas (1 t., 41 – 43, 46, 63, 75, 137 – 143, 148 – 156 b. l., 2 t., b. l. 90-91). Tačiau net iki 2014 m. balandžio 29 d. patys butų ir kitų patalpų savininkai nepritarė administratoriaus siūlymui kaupti lėšas balkonų stiprinimui ir projekto balkonų remontui rengimui. Taigi, administratorius išties rūpinosi minėto gyvenamojo namo balkonų būkle ir remonto klausimais, tačiau patys namo gyventojai ilgą laiką nepriėmė sprendimų dėl balkono remonto ir piniginių lėšų šiam tikslui skyrimo. Tai iš dalies patvirtina ir pačios apeliantės nurodomos aplinkybės ir veiksmai, kai ji ir dalis kitų namo gyventojų, paklausę seimo narės patarimo, išvis neidavo į organizuojamus susirinkimus bei žinodama, jog savavališkai negali remontuoti bendrų namo naudojimo patalpų, savo iniciatyva atliko balkono remonto darbus. Toks elgesys rodo, kad nei pati apeliantė, nei kiti savininkai neieškojo operatyviausio, ekonomiškiausio, optimaliausio teisėto būdo problemai išspręsti susiklosčiusioje situacijoje. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovei atsakovės pareigūnų surašyti savavališkos statybos aktas bei privalomasis nurodymas turi būti panaikinti, nes ji balkono remonto darbus atliko CK 4.76 str. bei 4.83 str. 2 d. 1 p. nuostatų pagrindu, t. y. dėl to, kad namo administratorius nevykdė savo pareigų ir elgėsi neteisėtai, yra atmetami kaip nepagrįsti, juo labiau, kad pastarosios teisės normos reglamentuoja namo bendraturčių teisės ir pareigas ir leidžia atlikti veiksmus esant vieno iš bendraturčių, o ne namo administratoriaus, pareigų nevykdymui. Net jeigu ir būtų įrodytas namo administratoriaus neveikimas ar nepagrįstas delsimas vykdant jam nustatytas pareigas, tai nepaneigtų minėtų imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių statybos dokumentų privalomumo ir nesuteiktų ieškovei ir kitiems namo bendraturčiams elgtis savo nuožiūra, nesilaikyti minėtų teisės aktų reikalavimų atliekant balkono remontą turėti statybą leidžiantį dokumentą, paprastojo remonto projektą bei nesilaikyti Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, paslaugų teikimo ir apmokėjimo sutarties 3.4. punkto įsipareigojimo savavališkai be „Administratoriaus“ leidimo nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti namo bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų, ir bendrojo naudojimo patalpų.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau išdėstytų išvadų niekaip nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, jog administratorius, gavęs 2006 m. kovo 14 d. UAB „Romas ir Virgis“ statinio techninės būklės įvertinimo aktą, privalėjo skirti pakartotinę ekspertizę arba pripažinti balkonus avariniais, kaip tą numato STR 1.06.03:2002 dėl statinio projekto ekspertizės bei statinio ekspertizės nuostatos. Pirmiausia pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo atlikta ne statinio ekspertizė, o privataus ūkio subjekto statinio techninės būklės įvertinimo aktas, kas pagal pačios ieškovės nurodomą statybos techninį reglamentą yra tik sudėtinė ekspertizės akto dalis (STR 1.06.03:2002 43 p.). Be to, byloje esančiame statinio techninės būklės įvertinimo akte yra pateiktos ne privalomo, o rekomendacinio pobūdžio išvados. Kartu pažymėtina ir tai, jog pagal Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 20 p. nuostatas, galiojusias remonto atlikimo ir civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, privalomieji gyvenamojo namo, jo dalies atnaujinimo darbai turėjo būti nustatomi pagal nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų aktų duomenis, taip pat pagal gyvenamojo namo, jo dalių ir inžinerinių sistemų gyvavimo trukmės normatyvus, jeigu jie yra nustatyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techninėje dokumentacijoje ar kituose normatyviniuose dokumentuose, o nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, administratorius vykdė periodinius statinio būklės stebėjimus ir atliko apžiūras (1 t., 139 – 140, 141 – 142 b. l.). Nepaisant to, net ir tuo atveju, jei administratorius nebūtų tinkamai atsižvelgęs į pateiktą statinio techninės būklės įvertinimo aktą bei nepagrįstai nesiėmęs apeliantės nurodomų veiksmų, ši aplinkybė, atsižvelgiant į virš išdėstytus duomenis, niekaip nepaneigia fakto, jog ieškovė savavališkos statybos akte nurodytus veiksmus atliko pažeisdama imperatyviai nustatytą paprastojo remonto tvarką. Papildomai pažymėtina tai, kad statybų sritis yra reguliuojama griežčiau dėl šioje srityje egzistuojančio viešojo intereso, kuris nagrinėjamu atveju yra svarbus ir siekiant apsaugoti kitų asmenų sveikatą bei saugumą.
Šalies argumentai
Ieškovė R. J. D. apeliaciniu skundu prašo leisti įteisinti supaprastintu būdu jos atliktą paprastojo remonto projektą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir patvirtina minėtų įrodymų turinys, byloje nustatyta, jog ieškovė pagal galiojančių teisės aktų nuostatas kaip viena iš namo patalpų bendraturčių be namo administratoriaus leidimo neturėjo teisės atlikti paprastojo bendro naudojimo balkono remonto. Dėl šios priežasties ieškovė nėra ir negali būti pripažinta tinkamu subjektu, galinčiu iš kompetentingų institucijų gauti leidimą ir patvirtintą projektą daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo balkono paprastajam remontui atlikti. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad 2014-04-29 minėto namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime buvo pritarta administratoriaus pasiūlymui kaupti lėšas balkonų stiprinimui ir projekto rengimui. 2015-05-13 buvo inicijuotas balkonų stiprinimo projektavimo darbų pirkimas, 2015-06-01 pasirašyta projektavimo darbų sutartis, o 2015-11-19 Utenos rajono savivaldybės administracija statytojui UAB „Utenos butų ūkis“ išdavė rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini) statinio projektui minėto namo balkonų nešančių konstrukcijų stiprinimo remonto darbams (2 t., b. l. 99-100). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šis ieškinio reikalavimas buvo atmestas teisėtai ir pagrįstai.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, teisingai nustatė reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.