- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-480-574/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27349-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- I. O., ir A
- Advokatai
- Kazimiras Poplovuchinas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:
I. O. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 51 paros arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės terminas sumažintas vienu trečdaliu ir jai paskirta 34 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant dalį 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė – 90 parų arešto bausmė.
Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir A. P. (A. P.), dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. I. O. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdama tikslo jų platinti: ji, 2024 m. liepos 29 d. apie 12.11 val., (duomenys neskelbtini), neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai iš A. P. už 40 Eur įgijo 4 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurios masė yra 0,000141 g, ir laikė prie savęs iki tol, kol 2024 m. liepos 29 d. apie 12.15 val., (duomenys neskelbtini), sulaikymo metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji I. O. prašo pakeisti nuosprendį ir vietoje paskirtos arešto bausmės paskirti jai viešųjų darbų bausmę.
2.1. Skunde teigiama, kad teismas galėjo labiau atsižvelgti į skirtinos bausmės paskirtį ir jos šeimynines aplinkybes. Bausmė turi būti skiriama atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltininkų motyvus (ji ilgą laiką buvo vartojanti narkotines medžiagas), pasekmes bei socialines aplinkybes. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnis numato, kad bausmė skiriama atsižvelgiant į jos tikslus – užkirsti kelią asmeniui daryti naujus nusikaltimus, atgrasyti kitus nuo nusikalstamos veikos, sudaryti sąlygas resocializacijai.
2.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos šeimynines aplinkybes. Ji turi mažamečius vaikus. Nors jai buvo atimta teisė globoti vaikus, ji aktyviai stengiasi susigrąžinti teisę rūpintis savo vaikais. Ši aplinkybė yra svarbi vertinant bausmės tikslingumą ir atitiktį teisingumo principams. Nepaisant to, ji nuolat deda pastangas susigrąžinti savo vaikus ir užtikrinti jų gerovę. Laisvės atėmimo bausmė užkirstų kelią šioms pastangoms ir neigiamai paveiktų vaikų psichologinę būklę bei jų vystymąsi. Šiuo metu ji lankosi Pagalbos centre pagal 2025 m. sausio 8 d. sudaryta pagalbos planą. Teismas, skirdamas tokią griežtą bausmę, apsunkino jos galimybes susigrąžinti vaikus, nes šiuo metu vyksta nuolatiniai patikrinimai, vertinant kaip jai pavyksta socializuotis ir elgtis tinkamai. Alternatyvi bausmė, tokia kaip viešieji darbai, galėtų būti efektyvesnė už paskirtą areštą. Tokia bausmės rūšis leistų tęsti pastangas užtikrinti vaikų gerovę ir aktyviai dalyvauti jų gyvenime.
2.3. Arešto bausmė, turėtų būti paskutinė priemonė, ypač kai tai susiję su asmeniu, turinčiu šeimą ir ypač mažamečius vaikus. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautiniai žmogaus teisių aktai, kuriais grindžiama Lietuvos teisinė sistema, pabrėžia šeimos apsaugą ir vaikų teisių užtikrinimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nuosekli – bausmė turi būti teisinga, proporcinga ir neturėtų neproporcingai paveikti kitų asmenų, ypač pažeidžiamų šeimos narių, interesų. Bausmė turi būti adekvati padarytos veikos pavojingumui, kaltininko vaidmeniui, jo asmeninėms savybėms ir kitoms reikšmingoms aplinkybėms. Bausmė negali būti nei per griežta, nei per švelni, ji turi atitikti teisingumo principą, kad asmuo būtų baudžiamas už tai, kas yra nusikalstama, tačiau jam nebūtų taikomos perteklinės ar nehumaniškos sankcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-133/2010, 2K-7-102/2011, 2K-7-119-2012). Teismas turi įvertinti, kokias pasekmes bausmė gali sukelti ne tik kaltininkui, bet ir jo artimiems asmenims, ypač vaikams ar kitiems priklausomiems šeimos nariams. Bausmė, kuri sukelia didelę žalą kitų asmenų interesams, gali būti laikoma neproporcinga ir neatitinkančia teisingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr., 2K-394/2011, 2K-289/2013, 2K-7-186/2015, 2K-197/2018).
2.4. Vaiko interesų prioritetas yra akcentuojamas remiantis tiek nacionaliniais teisės aktais, tiek tarptautinėmis normomis (pvz., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija). Teismas turi siekti pusiausvyros tarp baudžiamojo teisingumo įgyvendinimo ir vaiko teisių apsaugos. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas turėtų būti paskutinė priemonė, jei kitos alternatyvios bausmės gali pasiekti baudžiamąją atsakomybę užtikrinančius tikslus, ypač tais atvejais, kai laisvės atėmimas gali turėti neigiamą poveikį kaltininko vaikams ar šeimai. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika taip pat turi įtakos Lietuvos teismų pozicijai, pabrėžianti, kad valstybė turi užtikrinti, jog bausmės skyrimas nepažeistų šeimos gyvenimo (pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija (toliau – EŽTK) 8 straipsnį).
3. Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistosios I. O. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nuteistosios pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad skundu prašoma paskirti jai švelnesnę bausmę – viešuosius darbus, kadangi nuosprendžiu paskirta arešto bausmė yra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti šį prašymą nėra jokio pagrindo.
Dėl nuteistajai I. O. paskirtos bausmės
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas I. O. bausmę, vadovavosi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y., į tai, kad nuteistoji, veikdama tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vertindamas nuteistosios asmenybę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad I. O. praeityje teista 4 kartus už nusikaltimus susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, I. O. per pastaruosius trejus metus daug kartų bausta administracine tvarka, daugiausia už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, paskirtų piniginių baudų nemoka (t. 3, b. l. 72-97), nedirba (t. 3, b. l. 634-64), registruota Užimtumo tarnyboje (t. 3, b. l. 65).
6. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-7-6/2013 ir kt.).
7. Nuteistoji skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas jai bausmę, neatsižvelgė į tai, kad ji turi mažamečių vaikų, ir, nors jai apribota tėvų valdžia, tačiau ji aktyviai stengiasi susigrąžinti teisę rūpintis vaikais, lankosi Pagalbos centre pagal 2025 m. sausio 8 d. sudarytą pagalbos planą. Šioms aplinkybėms patvirtinti kartu su apeliaciniu skundu pateikti, nuteistosios teigimu, minėtas aplinkybes patvirtinantys duomenys. Vaikų ir paauglių socialinio centro 2025 m. gegužės 12 d. rašte nurodoma, kad per laikinosios globos laikotarpį įvyko 29 vaiko susitikimai su mama I. O.. Susitikimas pas tėvus nebuvo svarstytas, nes tėvai neteikė tokio prašymo. I. O. vaikui išlaikymo piniginėmis lėšomis neteikia (t. 6, b. l. 111). Iš Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro (toliau – Pagalbos centras) 2025 m. sausio 8 d. pagalbos plano matyti, kad nuo 2024 m. birželio 20 d. I. O. dukrai nustatyta laikina globa, pagalbos centre 2025 m. sausio 8 d. vykusiame posėdyje nustatyta, kad tėvai dalyvauja susitikimuose su vaiku, atneša žaislų, drabužių, tačiau tėvai neužtikrina, jog vaikas galėtų būti psichotropinių medžiagų nevartojančių asmenų aplinkoje, taip pat nustatyta, kad nuteistoji nevykdo integracijos į darbo rinką (t. 6, b. l. 116-126). Be kita ko, nuteistoji pateikė 2025 m. sausio 8 d. pagalbos planą, nors nustatyta, kad kitas pagalbos plano peržiūros posėdis buvo numatytas 2025 m. balandžio mėnesį. Iš pagalbos plano matyti, kad pagalbos plano peržiūros posėdžiai vyksta kas 3-4 mėnesius, taigi teikiant apeliacinį skundą, jau turėjo būti įvykę 2 posėdžiai ir nėra nurodoma, jog plano peržiūros posėdžiai nuo 2025 m. sausio mėn., nevyko ir aplinkybės nėra pasikeitusios.
8. BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. O. atsižvelgė į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajai buvo skiriamos kitų rūšių bausmės (bauda, laisvės apribojimas), taikomas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau šios bausmės I. O. nepadarė įtakos, bausmės tikslai nebuvo pasiekti, ji vėl nuteista už nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis neturtint tikslo jų platinti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo aplinkybes, motyvus ir tikslus, nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, paskyrė antrą pagal griežtumą BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmę – areštą. Bausmės dydis, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes bei nuteistosios asmenybę nustatytas mažesnis nei už šios bausmės rūšies, nustatytos už nusikaltimą, vidurkį, bet artimas jam – 51 para (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytoms išvadoms, jog nuteistoji nelinkusi taisytis, anksčiau paskirtos bausmės jokios įtakos jos elgesiui nepadarė, todėl už šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymą nuteistajai pagrįstai paskirta arešto bausmė, nustatant 51 paros jos dydį, kuris, taikant BK 64¹ straipsnį, sumažintas vienu trečdaliu. Galutinė 90 parų arešto bausmė I. O. paskirta subendrinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 34 parų arešto bausmę su ankstesniu nuteistosios atžvilgiu priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Subendrindamas bausmes pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė. Teismas nuteistajai pritaikė palankesnį bausmių subendrinimų būdą – dalinį bausmių sudėjimą (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys). Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, jog nuteistajai skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.
9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
10. Vilniaus apygardos teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl 129,17 Eur išieškojimo iš nuteistosios I. O. dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų teikiant I. O. valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
11. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamoje praktikoje, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Būtent šios normos pagrindu nuteistajai buvo paskirtas gynėjas, nepriklausomai nuo jos valios. Atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, taip pat į tai, jog nuteistajai paskirta arešto bausmė, taip pat į tai, kad nuteistoji nedirba, duomenų apie nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą nėra, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistosios I. O. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.