- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-12
- Bylos Nr.
- 2-1229-151/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19643-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Ulejevienė
- Ieškovas
- A. E. Š.
- Atsakovas
- R. Š.
- Advokatai
- Rimvydas Buržinskas
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei, dalyvaujant ieškovui A. E. Š., jo atstovui advokato padėjėjui Rimvydui Buržinskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. E. Š. ieškinį atsakovei R. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo nutraukti santuoką tarp A. E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuojant, kad santuoka iširo dėl R. Š. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti (duomenys neskelbtini) pavardę, o atsakovei ikisantuokinę - (duomenys neskelbtini).
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad ieškovas su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu vaikų nesusilaukė. Santuokinis gyvenimas nebuvo sėkmingas. Ilgainiui išryškėjo ieškovo su atsakove charakterių skirtumai, skirtingas požiūris į šeimą, moralines vertybes. Jau daugiau kaip 4 metai ieškovas su atsakove negyvena bendro santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio. Atsakovė paliko sutuoktinį, visiškai juo nesirūpina, jos gyvenamoji vieta jam nežinoma. Mano, kad ji galėjo išvykti gyventi ir dirbti į užsienį. Paskutinė ieškovui žinoma atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Manytina, kad faktiškai ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, numatytas LR CK 3.27 str., 3.30 str., 3.60 str. Todėl prašoma neskirti laiko susitaikymui ir bylą nagrinėti iš esmės, t. y. nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką. Kadangi žinių, jog sutuoktinė yra nedarbinga nėra, preziumuojama, kad ji yra darbinga, o ieškovas turi darbą, tai išlaikymo ieškovui iš atsakovės neprašoma, o atsakovei mokėti išlaikymo ieškovas neprivalo. Atsakovė Lietuvos Respublikos teritorijoje jokio turto neturi. Ieškovas nuosavybės teise adresu: (duomenys neskelbtini), turi butą su rūsiu, unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Įsigijimo pagrindas: 2007-12-12 dovanojimo sutartis Nr. 2-3842, todėl tai yra ieškovo asmeninis turtas ir yra nedalintinas. Ieškovui žinomų skolininkų ir kreditorių nėra. 2014-05-08 teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, paaiškino jame nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovas su atsakove daugiau kaip 4 metus negyvena, nebendrauja, ieškovas atsakovei siūlė skirtis taikiai, jai toks pasiūlymas buvo neįdomus. Ieškovas galvojo, kad atsakovė gyvena Vokietijoje, nes atsakovė norėjo išvažiuoti į Vokietiją pas savo sesę. Ieškovas negalėjo išvažiuoti, nes jo tėvas buvo po insulto, negalėjo jo palikti. Tarp ieškovo ir atsakovės prasidėjo nesutarimai. Iš pradžių ieškovas atsakovei skambindavo, bandė tartis, bet ji atmesdavo skambučius, nekreipė dėmesio. Atsakovas nurodė, kad sutuoktinė išėjo ir paliko jį pragyvenus kartu 10 metų. Atsakovė nesirūpina sutuoktiniu, nors įstatymas numato pareigą vienas kitu rūpintis. Atsakovė nesprendė problemos ir išėjo, todėl ieškovas mano, kad santuoka iširo dėl R. Š. kaltės.
2014-05-08 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, paaiškino jame nurodytas aplinkybes, prašė nagrinėti bylą iš esmės ir ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovės elgesys, tai, kad ji nesiaiškino santykių, nenorėjo išspręsti susidariusios situacijos, nusišalino nuo problemų sprendimo, preziumuoja jos kaltę dėl santuokos iširimo.
Atsakovei ieškinys su priedais, pranešimas dėl atsileipimo pateikimo ir šaukimas į teismo posėdį įteikti tinkamai per jos darbovietę (CPK 123 str. 3 d., b.l. 17, 33, 35). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.
Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų šalys neturi.
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.
Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).
VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovė Lietuvos Respublikos teritorijoje jokio turto neturi. Ieškovas nuosavybės teise adresu: (duomenys neskelbtini), turi butą su rūsiu, unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Įsigijimo pagrindas: 2007-12-12 dovanojimo sutartis Nr. 2-3842, todėl tai yra ieškovo asmeninis turtas ir yra nedalintinas (b.l. 8-10).
Ieškovas byloje teigė, jog santuoka iširo dėl sutuoktinės kaltės, kadangi atsakovė paliko šeimą ir nesirūpino ja daugiau kaip ketverius metus, nebendravo, jos nedomino pasiūlymas skirtis taikiai. Teismas neturėjo galimybės išklausyti atsakovės asmeniškai dėl bendro gyvenimo ir santuokos iširimo aplinkybių. Atsakovei nepateikus atsiliepimo, jos pozicija dėl santuokos iširimo priežasčių nežinoma, nors atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai ji nesirūpino proceso skatinimu, į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).
Šalys nepilnamečių vaikų neturi.
Šalys santuokoje kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo.
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).
Šalims nereikalaujant išlaikymo vienai iš kitos, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.
Dėl sutuoktinių pavardžių
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Ieškovas ieškinyje prašė po santuokos nutraukimo ieškovui palikti (duomenys neskelbtini) pavardę, o atsakovei ikisantuokinę – (duomenys neskelbtini).
Sutuoktinis turi teisę prašyti teismo uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę. Toks teisinis reglamentavimas, kartu ir reikalavimo teisė argumentuojama būtinumu apginti nekalto sutuoktinio interesus, kurie gali būti pažeisti labai įvairiai. Pavyzdžiui, sutuoktinis, sudarydamas santuoką, pasirenka kito sutuoktinio pavardę, o vėliau padaro sunkų nusikaltimą. Šiuo atveju sutuoktinis, kurio pavardė pasirinkta kaip santuokinė, visą laiką galėtų būti siejamas su sunkiu nusikaltimu, su kuriuo neturi nieko bendra. Vadovaujantis normos lingvistine prasme, tenkinti aptariamą reikalavimą yra teismo teisė, o ne pareiga. Todėl teismas gali atsisakyti tenkinti tokį prašymą, kai jis aiškiai nepagrįstas.
Nustatytina, kad ieškovas ieškinyje prašė po santuokos nutraukimo atsakovei palikti ikisantuokinę – (duomenys neskelbtini) pavardę, tačiau nepagrindė šio savo reikalavimo.
Remiantis išdėstytais motyvais, po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama pavardė - (duomenys neskelbtini), atsakovei – (duomenys neskelbtini).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovo ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 144,00 Lt jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (b.l. 11, CPK 93 str. 1 d.).
Patenkinus ieškinį priteistina iš atsakovės 20,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovo A. E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui A. E. Š. palikti pavardę - (duomenys neskelbtini), atsakovei R. Š. – (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus 00 ct) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovės R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 20,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įm. k. (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 (kvitą pristatyti į baigtų civilinių bylų raštinę kab. Nr. 118).
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.