- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-15
- Bylos Nr.
- II-92-269/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00113-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. T.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. T. (toliau-pareiškėja) advokatės D. J. (toliau-advokatė) 2020-02-28 skundą (toliau-skundas) dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės S. K. 2020-11-13 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinių nusižengimų bylos teisenos (toliau-nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 20120227382 (toliau-byla Nr. ROIK: 20120227382) teisėtumo ir pagrįstumo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio (toliau-poskyris) specialistė S. K. 2020-11-13 priėmė nutarimą konstatavus, jog nėra įrodymų, leidžiančių patraukti M. F. administracinėn atsakomybėn dėl 2019-04-08 eismo įvykio (toliau-eismo įvykis), kurio metu J. T. (toliau-nukentėjusioji) asmeninės nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė) be jos žinios ir sutikimo buvo nuvažiuota nuo kelio ir atsitrenkta į gatvės apšvietimo stulpą. J. T. automobilis po šio eismo įvykio sugadintas nepataisomai, J. T. padaryta turtinė žala (b.l. 7-8, 25).
Šalies argumentai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas skundas, kurio advokatė prašo panaikinti nutarimą. Skundė nurodė, kad nutarimas formalus, priimtas neatlikus jokių realių tyrimo veiksmų, neįvertinus visų faktinių aplinkybių. Nutarimas grindžiamas trijų liudytojų A. S. (kuris nedalyvavo eismo įvykyje ir apie tai nieko negalėjo pasisakyti), A. U. (kuris nurodė, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo M. F.) ir M. F. (kuris neigė vairavęs automobilį) parodymais, kurių pagrindu konstatuota, jog „kadangi M. F. neigė dalyvavęs eismo įvykyje, kiti automobiliu važiavę asmenys, galintys patvirtinti jo vairavimo faktą, nenustatyti, nesant jokių kaltinančių įrodymų, konstatuoti, kad pastarasis vairavo automobilį tiriamo eismo įvykio metu patraukti jį administracinėn atsakomybėn įstatymo nustatyta tvarka, nėra galimybės". Tokia išvada padaryta nesurinkus visų bylai Nr. ROIK: 20120227382 reikšmingų įrodymų. Pačiame nutarime konstatuota, jog apklausiamas A. U. nurodė automobiliu, prieš eismo įvykį važiavus šešiese, taipogi nurodyta, jog „bylos tyrimo eigoje skambinant nurodytais automobiliu važiavusiais asmenų telefono numeriais, atsiliepė Agnė, kuri turėjo atvykti apklausai, tačiau sutartu laiku neatvyko. Vėliau telefonas buvo išjungtas. Su kitais asmenimis susisiekti telefonu nepavyko. Jų duomenys byloje nežinomi. Akivaizdu, jog nebuvo dedama jokių pastangų identifikuoti nurodytą „Agnę", nustatyti jos tapatybę, ją realiai apklausti turint visas įmanomas duomenų bazes ir prieigas prie asmens duomenų.
Taip pat nepagrįsti teiginiai, jog kitų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų duomenys nežinomi.
Nutarime nurodyta, jog Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės, joje priimtas sprendimas. Nusikalstamą veiką ir eismo įvykį sukėlęs asmuo nenustatyti. Ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės 2019-11-06 nutrauktas. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas), (toliau-skyrius) 2019-11-06 nutarimo (toliau-2019-11-06 nutarimas) nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14224-19 (toliau-ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14224-19) matyti, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14224-19 kaip liudytojai apklausti A. U. ir V. K. nurodė, jog 2019-04-08 J. T. priklausantį automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė M. F.. V. K. byloje Nr. ROIK: 20120227382 net neapklausta. Iš skyriaus 2019-11- 06 nutarimo nutraukti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14224-19 taipogi matyti, jog identifikuoti bei nurodyti ir kiti kartu laiką leidę ir J. T. priklausančiu automobiliu važiavę asmenys - D. Š., A. B., E.rika ir A., kurių pavardės nenustatytos. D. Š., A. B. byloje Nr. ROIK: 20120227382 taipogi neapklausti, nors jų, kaip tiesiogiai įvykyje dalyvavusių asmenų, parodymai taipogi reikšmingi nustatant 2019-04-08 eismo įvykį sukėlusį asmenį.
Visuma aplinkybių rodo, jog neatlikti visi administracinio nusižengimo tyrimo veiksmai, kuriais būtų siekta nustatyti objektyvią tiesą - kas 2019-04-08 vairavo automobilį, sukėlė juo eismo įvykį ir padarė J. T. didelę turtinę žalą. Dėl šių aplinkybių nutarimas naikintinas. Sprendimus galima priimti tik užfiksavus visus bylai reikšmingus faktus, atlikus visus administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus.
Taipogi nutarime daugybė neatitikimų - nors eismo įvykis įvyko 2019-04-08, nurodyta, jog liudytojai, neva, kalbėjo apie įvykius, įvykusius 2019-03-03 ir 2020-03-03. Šie neatitikimai turi būti pašalinti.
J. T. patyrė didelę turtinę žalą, kadangi po 2019-04-08 eismo įvykio automobilis neeksploatuotinas. Negana to, iš J. T. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-09-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8151-1141/2020 buvo priteista 2548,00 Eur už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos. Priėmus nutarimą J. T. padėtis dar labiau apsunkinama, kadangi atlikus tik formalų administracinio nusižengimo tyrimą ir nenustačius 2019-04- 08 eismo įvykį sukėlusių asmenų J. T. nėra jokių galimybių reikalauti žalos atlyginimo iš kaltųjų asmenų.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo panaikinti nutarimą ir bylą grąžinti poskyriui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti (b.l. 4-6).
Atsiliepimas
Atsiliepime (toliau-atsiliepimas) poskyris nurodė, kad poskyris, susipažinęs su skundo turiniu ir bylos Nr. ROIK: 20120227382 medžiaga, priėjo prie išvados, kad byloje nėra pagrindo taikyti ANK 625 straipsnio nuostatų ir sutikti su skundu. Priimtas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas laikantis ANK 591 straipsnio nuostatų. Pareigūnė pagrįstai bylą Nr. ROIK: 20120227382 nutraukė, iš esmės išnaudojusi visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus. Specialistė K. K. nutarimo dėstomojoje dalyje nurodė motyvus, kuriais ji vadovavosi priimdama nutarimą. Prašo skundą atmesti, o nutarimą palikti galioti (b.l. 1).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas. Bylos Nr. ROIK: 20120227382 teisena atlikta nepilnai ir nevisapusiškai.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Kaip matyti šiuo atveju, advokatė pateiktu skundu nurodo, kad visuma aplinkybių rodo, jog neatlikti visi administracinio nusižengimo veiksmai, kuriais būtų siekta nustatyti objektyvią tiesą - kas 2019-04-08 vairavo automobilį ir sukėlė juo eismo įvykį bei padarė J. T. turtinę žalą.
Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.
Iš KET XXIX skyriaus ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkto turinio suvokiama, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Tai rodo, kad žala – vienas iš pagrindinių sudėties požymių, kad būtų galima konstatuoti, jog įvyko eismo įvykis.
Byloje, byloje Nr. ROIK: 20120227382 ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14224-19 medžiagoje (toliau- ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14224-19 medžiaga) nustatyta, kad leidimo naudotis automobiliu, nei nukentėjusioji J. T., nei liudytojas M. T. niekam nebuvo davę.
Liudytojas M. T. nurodė, kad savo namuose buvo leidęs kelias dienas į savaitę pernakvoti A. U., kad jo namo kieme stovėjo automobilis, automobilio rakteliai buvo virtuvėje spintelėje, tačiau jų paimti leidimo niekam nebuvo davęs.
Liudytojas A. U. apklausos metu taip pat nenurodė, kad buvo gavęs leidimą naudotis M. T. namo kieme stovinčiu automobiliu, tačiau nurodė, kad žinojo, kur yra padėti automobilio rakteliai, kad paėmęs raktelius automobilį parodė atvykusiems draugams, o vaikinui M.paprašius pavairuoti, jis padavė raktus. Kaip nurodė A. U. septyniese susėdo į automobilį, automobilį vairavo M., priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo M. draugė V., o pats A. U. sėdėjo galinėje sėdynėje. Išvažiavus iš kiemo M. nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stulpą ir nuvažiavo į griovį.
Liudytoja V. K. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas A. U.. Ji nurodė, kad automobilio raktelius M. padavė A. U., kai šis paprašė pavažinėti, kad už automobilio vairo sėdėjo Mirekas, kad M. automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į stulpą.
Liudytojas M. F. apklaustas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką nurodė, kad visa kompanija, maždaug 7 žmonės važinėjosi automobiliu, už vairo sėdėjo A. U., jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Taigi, nors tyrimo metu kyla ginčas, kuris iš asmenų vairavo automobilį, tačiau neabejotinai nustatyta, kad automobilis, kuris stovėjo namo kieme, buvo paimtas ir juo važinėjamasi be M. T. leidimo.
Kaip jau minėta aukščiau, baudžiamoji atsakomybė už automobilio pagrobimą gali kilti tik tuomet automobilis užvaldomas pasisavinimo tikslu. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14224-19 surinktų duomenų matyti, kad tiriamu atveju automobiliu norėta tik laikinai pasinaudoti - pasivažinėti, o ne pasisavinti. Tokia išvada darytina, įvertinus byloje surinktus duomenis, t. y. visi šiame apklausti proceso dalyviai nurodė, kad važiavimo tikslas pas A. U., kuris tuo metu gyveno M. T. namuose, buvo pasilinksminti. Atvykę asmenys vartojo alkoholinius gėrimus, po ko išėjus į lauką staiga kilo mintis juo pasivažinėti. Visa kompanija, kaip nustatyta 7 asmenys, susėdo į automobilį ir išvažiavo į kiemą. Jokio tikslo, kur konkrečiai važiuoti, niekas neturėjo, kokios gali kilti pasekmės - negalvojo, tiesiog važiavo, ko pasėkoje buvo padarytas eismo įvykis. Taip pat, kad nebuvo siekta automobilį pagrobti, rodo ir visų važiavusių automobiliu asmenų elgesys po eismo įvykio - jie visi grįžo atgal į M. T. namus, atvykusiems pareigūnams pateikė savo asmens duomenis, kai M. T. paskambino A. U. šis nieko neslėpdamas iš karto nurodė, kad tai jo pažįstamų darbas. Nepateisinama, kad visi automobiliu važiavę asmenys pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau atsižvelgiant į įvykių seką, į tai, kad asmenys buvo neblaivūs, toks elgesys vertintinas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ir baimė dėl gresiančių pasekmių.
Kaip nurodė liudytoja E. O. vaikinai ir merginos bandė išstumti iš griovio automobilį, tačiau pasakius, kad bus kviečiama policija, visi išsigandę pabėgo.
Liudytoja V. K. taip pat patvirtino, kad bandė išstumti automobilį iš griovio, tačiau išėjus kaimynei, kuri iškvietė policiją, išsigando ir pabėgo. Iš visų šių nurodytų aplinkybių galima daryti akivaizdžią išvadą, kad nebuvo tyčios pagrobti ir pasisavinti minėtą automobilį, kad automobilis buvo paimtas norint juo pasinaudoti, t. y. pasivažinėti. Tyrimo metu nenustatyta, kad būtų buvęs koks nors kitas automobilio paėmimo tikslas, t. y. sumanymas automobilį realizuoti, perleisti, ar paversti savo turtu. Vien tik noras laikinai pasinaudoti svetimu turtu, šiuo konkrečiu atveju - svetimu automobiliu - nesant pasisavinimo požymių, nesudaro visų šio nusikaltimo, t. y. vagystės, sudėties būtinųjų požymių.
Atlikus ikiteisminio tyrimą Nr. 01-1-14224-19 buvo padaryta išvadą, kad nebuvo tyčios pagrobti ir pasisavinti minėtą automobilį, kad automobilis buvo paimtas norint juo pasinaudoti, t. y. pasivažinėti. Tyrimo metu buvo taip pat konstatuota, kad nenustatyta, kad būtų buvęs koks nors kitas automobilio paėmimo tikslas, t. y. sumanymas automobilį realizuoti, perleisti, ar paversti savo turtu. Vien tik noras laikinai pasinaudoti svetimu turtu, šiuo konkrečiu atveju - svetimu automobiliu - nesant pasisavinimo požymių, nesudaro visų šio nusikaltimo, t. y. vagystės, sudėties būtinųjų požymių. Atsižvelgiant į išdėstyta ikiteisminis tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo nutrauktas (b.l. 11-17, 77).
Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus, bylos, bylos Nr. ROIK: 20120227382 ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14224-19 medžiagas, mano, jog administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas nepilnai, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas kruopščiai neištyrus visų reikšmingų eismo įvykio aplinkybių, nes administracinio nusižengimo tyrimo teisena, neatlikus visus administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus negali būti nepradėta kai eismo įvykio faktas įrodytas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nutarimas priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam išnagrinėjimui eismo įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Todėl byla turi būti grąžinta poskyriui, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti, apklausti liudytojus nurodytus skunde bei atlikti kitus administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus, siekiant nustatyti objektyvią tiesą - kas sukėlė eismo įvykį ir padarė pareiškėjai turtinę žalą, pagreitintinai, nes vadovaujantis ANK 38 straipsniu administracinių nuobaudų skyrimo 2 metų terminas nuo eismo įvykio padarymo, t.y. nuo 2019-04-08 sueina 20021-04-08. Kartu su byla grąžintina ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14224-19 medžiaga, nes joje yra dokumentai kaip informacijos šaltinis atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Vadovaujantis ANK XXIX, XXX, XXXI ir XXXIII skyrių nuostatomis poskyris privalėjo atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir raštu priimti motyvuotą sprendimą (administracinio nusižengimo protokolą ar nutarimą) taikant ANK, kadangi administracinio nusižengimo teisena vyksta pagal ANK ir kurį būtų galima apskųsti bendros kompetencijos teismams. Tokios praktikos laikosi aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-69-654/2019, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-560-626/2016), todėl skundas tenkintinas ir byla grąžintina poskyriui, kurios pareigūnai įgalioti atlikti iš naujo administracinių nusižengimų tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,-
nutaria:
Pareiškėjos J. T. advokatės D. J. 2020-12-18 skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės S. K. 2020-11-13 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinių nusižengimų bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 20120227382 tenkinti ir šį nutarimą panaikinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinio nusižengimo bylą Nr. II-92-269/2021 kartu su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14224-19 medžiaga grąžinti šiam poskyriui kurio pareigūnai vadovaujantis ANK XXIX, XXX, XXXI ir XXXIII skyrių nuostatomis įgalioti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir, vadovaujantis šio Kodekso 590, 591, 592, 608, 609, 615, 618, 619, 620 straipsnių pagrindais, motyvuotai priimti raštu atitinkamą procesinį sprendimą.
Nutartį el. paštu išsiųsti susipažinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyriui, pareiškėjai J. T. ir jos advokatei D. J. bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dokumentų valdymo skyriui.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.