Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-15 nutarimo, kuriuo tenkintas Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, R. B., V. V., T. V., J. D., L. D., M. O., V. O., A. B. skundas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius 2016-02-12 raštu Nr. A51-11423/16(3.3.10.2-EM4) (duomenys neskelbtini) DNSB informavo, kad Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių priežiūros poskyrio specialistai pagal kompetenciją išnagrinėjo (duomenys neskelbtini), 57 DNSB pareiškimą dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) galimo naudojimo ne pagal paskirtį. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis minėtų patalpų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra poilsio. Pagal antstolio G. B. 2015-12-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 40/15/889, minėta patalpa nuomojama vakarėliams, tai patvirtina protokole esančios skelbimų nuotraukos su skelbimų tekstu. Skyrius pažymėjo, kad skelbimuose nėra minima aplinkybė, kad patalpos nuomojamos kaip naktinis klubas, kaip nurodyta Pareiškėjų pareiškime. 2015 m. narinėjant Pareiškėjų prašymą dėl patalpų naudojimo paskirties, patalpos (duomenys neskelbtini) nuomos skelbimuose buvo informuojama, kad yra nuomojamas naktinis klubas. Tuo pagrindu ir buvo vykdyta administracinė procedūra dėl patalpų naudojimo ne pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Skyrius nurodė, kad negyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini) (pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - poilsio) yra naudojama pagal paskirtį nurodytą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjai 2016-03-03 skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2016-02-12 raštą Nr. A51-11423/16(3.3.10.2-EM4) ir paskirti už patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje naudojimą ne pagal paskirtį atsakingam asmeniui administracinę nuobaudą, remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 189² str. 1 d., arba - panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2016-02-12 raštą Nr. A51-11423/16(3.3.10.2-EM4) ir grąžinti bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai tirti iš naujo. Pareiškėjai nurodo, kad daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrija 2015-01-08 ir pakartotiniu 2016-01-25 pareiškimais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimo ne pagal paskirtį, pareiškime nurodė, kad patalpas (duomenys neskelbtini), kurių paskirtis - poilsio, patalpų savininkas UAB (duomenys neskelbtini) naudoja kitai paskirčiai - suteikia patalpas trumpalaikės nuomos pagrindais kaip naktinį klubą, t. y. vakarėliams organizuoti, taip pat teikia patalpose baseino ir pirties paslaugas. Pareiškimu buvo prašoma užtikrinti, kad patalpos (duomenys neskelbtini) nebūtų naudojamos ne pagal paskirtį ir taikyti už patalpų (duomenys neskelbtini) naudojimą ne pagal paskirti atsakingiems asmenims administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 189² str. 1 d. 2016-01-25 pareiškimu Bendrija pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimo ne pagal paskirtį, pareiškime nurodė, kad patalpos (duomenys neskelbtini) kaip naktinis klubas ir toliau nuomojamos vakarėliams, kad Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriuje atliekami/pradedami tyrimai dėl 2016-01-15 ir 2016-01-23 vakarėlių vykdymo ir kaltų asmenų nustatymo, taip pat buvo pateiktas 2015-12-08 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, patvirtinantis, kad patalpos nuomojamos vakarėliams rengti. 2016-01-25 pareiškimu buvo prašoma užtikrinti, kad patalpos (duomenys neskelbtini) nebūtų naudojamos ne pagal paskirtį ir taikyti už patalpų (duomenys neskelbtini) naudojimą ne pagal paskirtį atsakingiems asmenims administracinę atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 189² str. 1 d. Pareiškėjai mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčijamą nutarimą priėmė tinkamai neištyrusi visų administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių, todėl ginčijamo nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu, ginčijamas nutarimas yra naikintinas. Ginčijamame nutarime nepagrįstai konstatuota, kad patalpų nuoma vakarėliams atitinka poilsio paskirtį ir vadovautasi niekuo nepagrįsta prielaida, kad patalpų naudojimas kaip naktinio klubo ir patalpų naudojimas vakarėliams rengti - reiškia patalpų naudojimą skirtingai paskirčiai. Patalpų (duomenys neskelbtini) naudojimas akivaizdžiai neatitinka poilsio paskirties, nes namo (duomenys neskelbtini) gyventojai dėl minėtose patalpose vykstančių vakarėlių ilsėtis negali. Tai patvirtina Suinteresuotam asmeniui kartu su 2015-01-08 ir 2016-01-25 pareiškimais pateikti duomenys - policijos pranešimai apie viešosios rimties trikdymą, Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato detali iškvietimų informacija, triukšmo matavimo protokolo kopija, Vilniaus Visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 raštas, gyventojų Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriuje inicijuoti tyrimai dėl 2016-01-15 ir 2016-01-23 vykusių vakarėlių. Tai, ar patalpos (duomenys neskelbtini) skelbimuose įvardijamos kaip naktinis klubas ar ne, namo (duomenys neskelbtini) gyventojų galimybės ilsėtis neįtakoja, nes ilsėtis gyventojams vienu ir kitu atveju neįmanoma dėl patalpose nuolat vykstančių vakarėlių keliamo triukšmo.

Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-18 nutartimi nuspręsta tenkinti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, R. B., V. V., T. V., J. D., L. D., M. O., V. O., A. B. skundą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriui skunde nurodytoms aplinkybėms tirti. Teismas akcentavo, jog gyventojai nėra teisininkai, todėl netinkamas skunde juridinis veiksmų kvalifikavimas negali būti pagrindas atsisakymu tirti skundą. Nurodė, kad ATPK 189² str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už statinių (patalpų) naudojimą pažeidžiant įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį – alternatyvūs veiksmai. Namo gyventojų skundo esmė, jog gyventojai skundžiasi, kad nuolat keliami vakarėliai, jų triukšmas trukdo gyventojams ilsėtis. Dėl to, teismo nuomone, turi būti atliktas tyrimas ir išspręstas klausimas, ar patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojamos pagal teisės aktuose keliamus reikalavimus, t. y. užtikrinant ir gyventojų teisę į tinkamą aplinką ilsėtis, ką saugo Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Taip pat teismas konstatavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2016-02-12 raštas Nr. A51-11423/16(3.3.10.2-EM4) neatitinka reikalavimų ATPK 286 str. nurodytam procesiniam dokumentui, kuriuo atsisakoma pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Jame nėra procesinio dokumento pavadinimo, nenurodytas byloje priimtas sprendimas, nenurodytas atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną teisinis pagrindas, nurodyta paini apskundimo tvarka.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinis skyrius pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-18 nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjų skundą atmesti. Skundas iš esmės grindžiamas keliomis aplinkybėmis. Pirma, pažymėta, kad reikia atriboti administracinę atsakomybę už viešosios tvarkos trikdymą bei pastatų naudojimą ne pagal paskirtį (ATPK 183 str. bei 198² str.). Nurodo, kad savivaldybė neatsisakė tirti pareiškėjų skundo, vertino jame pateiktus duomenis ir priėmė sprendimą nepradėti administracinės teisės pažeidimo tyrimo procedūros. Pabrėžė, kad atsakovai savo skunde savivaldybei aiškiai apibrėžė jo nagrinėjimo apimtį – savivaldybės prašė įvertinti, ar Patalpų nuomotojai patalpas naudoja pagal paskirtį; skunde rėmėsi teisės aktais reglamentuojančiais statinių naudojimo paskirčių nustatymą; teikė įrodymus, kad patalpose galimai yra vykdoma veikla, kuri tokios paskirties patalpose nėra galima ir pan. Jokių alternatyvių veiksmų, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas savo nutartyje, tirti neprašė. Pažymi, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 42 str. 1 d. 3 p., gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybių administracijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-28 įsakymu Nr. 30-3983, patvirtintose Statinių naudojimo priežiūros taisyklėse nurodoma, kad statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas Vilniaus mieste atlieka Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius (Taisyklių 6 p.). Pažymi, kad skunde nėra nurodyta, kokių konkrečių pareigų statinių naudojimo priežiūros srityje nevykdė Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus specialistai. Nurodo, kad pareiškėjai kartu su savo 2016-01-25 pareiškimu, į kurį buvo atsakyta ginčijamu aktu, pateikė 2015-12-08 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 40/15/889, kuriuo remiantis prašė užtikrinti, jog patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebūtų naudojamos ne pagal paskirtį ir taikyti už šių patalpų naudojimą ne pagal paskirtį atsakingiems asmenims administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 189² str. 1 d. Nurodo, kad iš minėto faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų skelbimų matyti, kad patalpos yra nuomojamos vakarėliams nuo penktadienio iki sekmadienio, švenčių dienomis, o pagal Pareiškėjų kartu su 2016-01-25 pareiškimu pateiktų kitų duomenų, taip pat būsto administravimo skyriaus turimos informacijos, nebuvo pagrindo konstatuoti, jog patalpos yra naudojamos kaip naktinis klubas. Teigia, kad tai rodo, jog atsakovas įvertino Pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes ir nustatė, kad nėra pagrindo pradėti administracinio teisės pažeidimo tyrimo procedūrą. Antra, nesutinka su teismo motyvais, jog pareiškėjai nėra teisininkai ir negali juridiškai kvalifikuoti galimai esančių patalpų naudojimo pažeidimų. Nurodo, kad yra akivaizdu, jog pareiškėjų skundo esmė yra ne galimi viešosios tvarkos pažeidimai (nuolatinis triukšmas), o patalpų naudojimas pagal paskirtį. 2016-02-15 raštu A51-11540/16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius informavo pareiškėją M. O., kad skyrius atliko daugkartinius patikrinimus dėl viešosios tvarkos trikdymo patalpose ir pareiškėjos pareiškimo pagrindu dėl viešosios rimties trikdymo surašė atsakingam asmeniui protokolą. Skyrius aplinkybėms išsiaiškinti kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tikslu sužinoti ar gyvenamosios paskirties pastate yra galima poilsio patalpų paskirtis; 2016-03-17 raštu Nr. A51-19128/16 kreipėsi į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, siekiant išsiaiškinti, ar patalpos legaliai nuomojamos. Atkreipia dėmesį, kad Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius neturi kompetencijos nagrinėti administracinių teisės pažeidimo bylų dėl viešosios rimties trikdymo. Trečia, apylinkės teismas ginčijamą raštą panaikino tik dėl formalių jo trūkumų, bet visiškai netyrė nei jame, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime pateiktų argumentų dėl patalpų naudojimo pagal paskirtį, nors tai teismą įpareigoja padaryti ATPK 301 str.

Skunde taip pat akcentuojama, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas vienareikšmiškai nedraudžia poilsio paskirties patalpose rengti vakarėlius ar pobūvius, todėl Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti fakto, jog patalpos yra naudojamos pagal paskirtį. Nurodo, kad patalpų (ne statinių) pagrindines naudojimo paskirtis reglamentuoja Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, patvirtintų nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 4 priedas. Šio priedo 2.13 p. numatyta, kad poilsio paskirties patalpose iš esmės galima bet kokio pobūdžio rekreacinė veikla. Pažymi, kad lietuvių kalbos žodyne poilsis apibrėžiamas kaip pasiilsėjimas dirbus, keliavus. Lingvistiškai nagrinėjant poilsio laiko sampratą matyti, kad pagrindinis jo požymis yra šio laikotarpio tikslas – ilsėjimasis nuo darbų ir kitos veiklos, darbingumo atstatymas, jėgų atgavimas, asmeninių poreikių tenkinimas ir pan. Tad mano, kad socialiniu požiūriu poilsio laikas gali būti suprantamas ganėtinai plačiai, taip pat ir kaip laisvalaikis, kurį asmuo gali išnaudoti savo nuožiūra. Poilsis gali būti tiek aktyvus, tiek pasyvus. Nurodo, kad nustatyta, jog patalpos nėra naudojamos kaip naktinis klubas, jos nuomojamos vakarėliams, tačiau mano, kad tai savaime nereiškia, jog tokia veikla nėra galima poilsio paskirties patalpose.

Suinteresuoti asmenys: Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini),Vilniuje savininkų bendrija, R. B., V. V., T. V., J. D., L. D., M. O., V. O., A. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-18 nutartį; pratęsti terminą administracinei nuobaudai paskirti. Nurodo, kad apeliantas klysta teigdamas, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribas nustato administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui pateiktas skundas, nes jas nustato administracinio teisės pažeidimo protokolas. Atsižvelgiant į tai mano, kad patikrinti, ar nėra atlikta ir alternatyvių veiksmų pagal ATPK 189² str. 1 d. buvo apelianto pareiga. Nurodo, kad apeliantas 2015-01-08 ir 2016-01-25 pareiškimais informuotas apie nuolatinius gyventojų teisių pažeidimus dėl triukšmo nakties metu, trikdančio pareiškėjų poilsį, todėl naudojant patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje vakarėliams organizuoti daromas ATPK 189² str. 1 d. nurodytas pažeidimas, tirti šį pažeidimą priklauso apelianto kompetencijai. Taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai panaikino skundžiamą dokumentą ne dėl formaliųjų reikalavimų nesilaikymo, o dėl to, kad turėjo būti atliekamas tyrimas ir sprendžiamas klausimas, ar patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojamos pagal teisės aktuose keliamus reikalavimus, t. y. užtikrinant ir gyventojų teisę į tinkamą aplinką ilsėtis. Nurodo, kad skunde pateikiami argumentai, susiję su atsakomybe už patalpų naudojimą ne pagal paskirtį, tačiau nėra jokių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos išvadą dėl ATPK 189² str. 1 d. numatytos atsakomybės už statinių naudojimą pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus, užtikrinant gyventojų teisę į tinkamą aplinką ilsėtis. Taip pat nurodo, kad pateikti duomenys patvirtina, kad minimos patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, o kaip naktinis klubas. Teigia, kad šiuos duomenis patvirtina Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2013-11-18 sprendimas Nr. 308 panaikinti įrašą „naktinis klubas“ patalpai (duomenys neskelbtini). Nesutinka su apelianto poilsio patalpų paskirties aiškinimu, nes pagal tokį paaiškinimą, poilsio patalpose turėtų būti galima veikla, kuri leidžiama tik kitos paskirties patalpose ir pastatuose (sporto, kultūros, naktinių klubų, religinė, maitinimo ir kt.). Nurodo, kad toks poilsio paskirties patalpų aiškinimas nėra galimas, nes tokiu atveju teisės aktuose numatytas patalpų ir pastatų skirstymas pagal paskirtį praranda prasmę.

Skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs Institucijos skundo ir skundžiamos nutarties motyvus bei susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-18 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>.

Visų pirma, apygardos teismas atmeta apelianto argumentą, kad skundžiama teismo nutartimi Institucijos 2016-02-12 raštas Nr. A51-11423/16(3.3.10.2.-EM4) panaikintas vien dėl neatitikimo procesiniam sprendimui keliamų reikalavimų. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, jog sprendimas grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriui (toliau - Būsto administravimo skyrius), iš esmės motyvuotas dviem pagrindais: kad Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendrijos (toliau – Bendrija) 2012-01-08 pareiškimas nebuvo išnagrinėtas visapusiškai ir išsamiai, neišsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, neišaiškintos aplinkybės ar patalpos naudojamos nepažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų; kad Būsto administravimo skyriaus 2016-02-12 raštas Nr. A51-11423/16(3.3.10.2.-EM4) neatitinka procesiniam sprendimui keliamų reikalavimų, numatytų ATPK 286 str.

Antra, apygardos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo konstatuotoms aplinkybėms, kad Būsto administravimo skyriaus 2016-02-12 raštas Nr. A51-11423/16(3.3.10.2.-EM4) neatitinka reikalavimų, keliamų procesiniam dokumentui. Pažymėtina tai, kad šis raštas gali būti laikomas tik informacinio pobūdžio raštu, tačiau ne teisės aktų reikalavimus atitinkančiu procesiniu sprendimu, atlikus tyrimą dėl Pareiškėjų pareiškimo pradėti administracinio teisės pažeidimo procesą. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad Pareiškėjų pareiškime nurodytoms aplinkybėms patikslinti buvo atlikti tyrimo veiksmai (teiktos užklausos), tačiau tokių duomenų panaikintame rašte nėra kaip ir nėra nurodyta užklausomis nustatytų aplinkybių. Be kita ko, iš rašto negalima suprasti, ar iš viso buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena, ar ji nutraukta, remiantis ATPK 250 str., ar priimtas sprendimas atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną. Pažymėtina tai, kad nutraukus administracinio teisės pažeidimo teiseną turi būti priimtas nutarimas, atitinkantis ATPK 286 str. reikalavimus. Koks turi būti priimtas procesinis dokumentas atsisakius pradėti administracinę bylos teiseną, ATPK nereglamentuoja, tačiau vadovaujantis ATPK 249 str. 2 d. ir BPK 168 str. nuostatomis, darytina išvada, kad šis sprendimas turi būti įforminamas motyvuotu Institucijos nutarimu, kuriame būtų aiškiai išdėstyti atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagrindai, motyvai, nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės. Panaikintame rašte konstatuotas tik faktas, kad minėta negyvenamoji patalpa naudojama pagal paskirtį, tačiau nėra aišku kuo remiantis atitinkamos išvados yra padarytos, nes joks tyrimas iš esmės nebuvo atliktas, išvados nemotyvuotos. ATPK 301 str. įpareigoja teismą nagrinėjantį skundą dėl priimto procesinio sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrinti organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau nesant įstatymų reikalavimus atitinkančio procesinio sprendimo, to padaryti neįmanoma. Nagrinėjamu atveju, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Institucijos 2016-02-12 rašto trūkumai laikomi ne formaliais, o esminiais administracinių bylų teisenos pažeidimais, kuriuos apylinkės teismas pagrįstai laikė savarankišku skundžiamo rašto panaikinimo pagrindu.

Taip pat visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai, kad Institucija privalo atlikti tyrimą ir spręsti klausimą, ar negyvenamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojamos nepažeidžiant įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, užtikrinant ir gyventojų teisę į tinkamą aplinką ilsėtis. Esminė problema nagrinėjamu atveju kyla dėl šventėms, vakarėliams nuomojamų negyvenamųjų, poilsio paskirties patalpų (kartu teikiant pirties, baseino paslaugas) naudojimo teisėtumo. ATPK 189² str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą: 1) pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus; 2) naudojimą ne pagal paskirtį. Kaip matyti šį įstatymo norma yra blanketinė, nukreipianti į Statybos įstatymo reikalavimų ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų pažeidimus. Kaip jau minėta, Pareiškėjų pareiškimuose nurodytų aplinkybių aiškinimuisi, iš esmės nebuvo atlikta jokių tyrimo veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000-06-30 nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių. Konstitucinis Teismas 2004-07-01 nutarime ir 2004-11-05 išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjams surašytas formalus atsakymas laikomas nevisapusišku, neišsamiu, o aplinkybės objektyviai neišaiškintomis tuo pažeidžiant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos objektyvumo principą (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 straipsniai) reikalaujantį, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus.

Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijai išaiškintina, kad dėl administracinės nuobaudos paskyrimo termino pratęsimo ji gali kreiptis į Instituciją, nagrinėjančią jų pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-18 nutartį nepakeistą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.