Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal O. B. skundą dėl antstolės D. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė D. M. 2016 m. liepos 11 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo O. B. skundą ir jį persiuntė Prienų rajono apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, jog jos kontoroje nuo 2013 m. gegužės 27 d. vykdomas Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-243-878/2013 išduotas vykdomasis dokumentas dėl 2589,14 Eur skolos 71,79 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai iš skolininko O. B., atliekančio bausmę Vilniaus pataisos namuose. Atlikdama priverstinio vykdymo veiksmus antstolė 2016 m. balandžio 7 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalies nuostata, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į piniginių lėšų sumą, neviršijančią MMA, nėra absoliuti: jei CPK 689 straipsnyje reguliuojančiame išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų bankuose, jokių apribojimų dėl galimų išieškoti sumų dydžio nenumatyta, tai CPK 736 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokio dydžio išskaitos turi būti daromos iš skolininko darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. Jeigu skolininko vienintelis pajamų šaltinis yra į banko sąskaitą pervedamas darbo užmokestis arba jam prilygintos pajamos, nepriklausomai nuo to, ar šių pajamų dydis yra didesnis, ar mažesnis už MMA, išieškojimas iš tokių pajamų gali būti vykdomas tik šias sumas išmokančiam asmeniui pateikiant patvarkymą dėl CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitų atlikimo, bet ne areštuojant banko sąskaitoje esančias lėšas, prilyginamas darbo užmokesčiui. Atsižvelgiant į tai, išieškojimas iš skolininko banko sąskaitoje esančių lėšų iš esmės yra laikytinas išieškojimo iš skolininko santaupų ir išieškojimas negali būti nukreipiamas tik į MMA neviršijančią grynųjų pinigų sumą, o ne apskritai į bet kokio pobūdžio lėšas. CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas teisinis reguliavimas įgalina antstolį išieškojimą nukreipti į visas skolininko banko sąskaitoje esančias lėšas, išskyrus tas, iš kurių išieškoti draudžia CPK 738, 739 straipsniai, taip pat tas, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK 733 ir 736 straipsniuose nustatyta tvarka, o skolininkui suteikiama teisė disponuoti ne tik šiomis banko sąskaitoje esančiomis, bet ir grynųjų pinigų suma neviršijančia MMA. Nurodė, kad iš Vilniaus pataisos namuose esančios areštuotos O. B. sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą skolininkui priklausančių lėšų nebuvo pervesta. Pažymi, kad CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatuose įtvirtintais apribojimais apsaugomas skolininko turtas, kuris reikalingas esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti ir nustatytas ribojimas taikytinas tik grynųjų pinigų sumai, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų ir netaikytinas kitoms lėšoms, kaip esančioms banko sąskaitose, darbo užmokesčiui ar esančioms pas kitus asmenis. Be to, įstatymas tik numato pinigų sumas, iš kurių išieškoti apskritai negalima, tačiau nenumato skolininko piniginių lėšų, esančių pas kitus asmenis, kredito įstaigų sąskaitose bei darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų dydžio, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio nuostatos reglamentuoja bausmę atliekančių nuteistųjų materialinį ir buitinį aprūpinimą, užtikrina nemokamą tokių poreikių patenkinimą. Skunde skolininkas privalėjo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų nefinansuojamų valstybės lėšomis dydį, tačiau tokių duomenų nepateikė. O. B. nepateikė jokių įrodymų, kad skundžiamu patvarkymu areštavus jo asmenines lėšas, jis negali įsigyti pirmo būtinumo prekių, todėl jos veiksmai areštuojant skolininko lėšas sąskaitoje atlikti teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolio veiksmai ir jo įgalinimai vykdymo procese reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veiksmas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad skolininkas O. B. iki išieškotojui su vykdomuoju dokumentu kreipiantis į antstolį, skolos gera valia nesumokėjo. Antstolės D. M. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0100/13/00675 pradėtas vykdyti išieškojimas pagal 2013 m. gegužės 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2439878/2013 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 2589,14 Eur skolos 71,79 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo skolininko O. B. išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai. Nustačius, kad skolininkas toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę perkeltas į Vilniaus pataisos namus, 2016 m. balandžio 7 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-16-100-4178 ir patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-100-16-4191 ir areštavo 2589,14 Eur skolos ir 71,79 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 2660,93 Eur ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (vykdomoji byla Nr. 0100/13/00675). Skolininkas O. B. prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos jam priklausančios lėšos, sugrąžinti šias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), kadangi antstolio veiksmai nurašyti ar nuskaičiuoti iš nuteistojo pinigines lėšas, kurios viršija Lietuvos Respublikoje nustatyto minimalaus mėnesio atlyginimo dydį yra neteisėti.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, gaunamas pajamas (CPK 688-689 straipsniai). Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis priima patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje ir siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą. CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte, uždraudžiantis išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios MMA. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytose įstatymo nuostatose dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, numatyta iš tokio dydžio lėšų išieškojimas galimas.

Taigi, CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia antstoliui teisę išieškojimą nukreipti į visas banko sąskaitoje esančias lėšas, išskyrus tas, iš kurių išieškoti draudžia CPK 738, 739 straipsniai.

Antstolė Vilniaus pataisos įstaigai nusiųstuose 2016 m. balandžio 7 d. patvarkymuose dėl skolos išieškojimo, vadovaudamasi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Kadangi iš skolininko neišskaičiuojama 100 procentų jo pajamų, likusią dalį pareiškėjas O. B. turi teisę naudoti savo reikmėms, be kita ko ir nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Teismas, įvertindamas pareiškėjo teiginius dėl to, jog areštuotos lėšos reikalingos būtiniausiems poreikiams tenkinti, pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas; nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną; nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose – pagal dietinio maitinimo normas, maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai. Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus; terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (174 straipsnio 4 dalis). Taigi, pareiškėjui, kaip ir kitiems terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, yra garantuojamas jo būtiniausių poreikių, taip pat ir susijusių su sveikata, tenkinimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teigdamas, kad areštuojant jam priklausančias lėšas yra apribojama jo teisė įsigyti būtiniausius reikmenis, turi pareigą įrodyti bei pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia skunde išdėstytą reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Duomenų, kad pareiškėjo teisė įsigyti būtiniausius reikmenis areštavus jam priklausančias lėšas, pažeista, pareiškėjas nepateikia.

Esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui, įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje banko sąskaitoje piniginės lėšos būtų prilygintos CPK 739 straipsnyje nurodytoms pinigų sumoms, iš kurių išieškojimas yra negalimas, apie ribojamą teisę įsigyti būtiniausius daiktus, darytina išvada, kad antstolė D. M. turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Be to, pareiškėjui nepateikus jokių objektyvių duomenų dėl antstolės neteisėtai padarytų išskaitų, viršijančių nustatytą MMA dydį, antstolės veiksmai, teismo vertinimu, laikytini pagrįstais ir teisėtais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 510 straipsniu,

nutaria:

Atmesti O. B. skundą dėl antstolės D. M. veiksmų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.