Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui, nukentėjusiajai S. V., kaltinamajam V. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje VIRGINIJUS VALENTINAVIČIUS, a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, teistas 2011 m. vasario 10 d. Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 290 str. 40 parų areštu, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 164 str., 164 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. laikotarpiu nuo 2006 m. vasario mėn. 1 d. iki 2008 m. sausio mėn. 1 d. pagal 2000 m. gruodžio mėn. 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. AV - 519 - 01/2000 vengė mokėti S. V. alimentus dukros R. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po ¼ dydžio visų rūšių (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį periodinių išmokų iki dukros R. V. pilnametystės.

V. V. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2008 m. spalio mėn. 10 d. iki 2009 m. vasario mėn. 4 d. pagal 2000 m. gruodžio mėn. 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. AV - 519 - 01/2000 vengė mokėti S. V. alimentus dukros R. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui - po ¼ dydžio visų rūšių (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį periodinių išmokų iki dukros R. V. pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal LR BK 164 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str.). Civilinio kodekso 3.192 straipsnis nustato pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. LR CK 3.195 str. taip pat nustato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Nusikaltimo baigtumas siejamas su pareigos nevykdymo pradžia (formalioji sudėtis). Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybėn pagal LR BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.

Kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta ir paaiškino, kad jau ketverius metus jis turi neįgalumą, darbų nebegauna. Kol jam suteikė neįgalumą, jis gulėjo ligoninėse, kažkiek padirbdavo – ir vėl į ligoninę. Buvo nedarbingas, nes po truputį, po truputį ta liga sunkėjo. Dar išlaikė ir du savo sūnus, kuriuos augina kartu su D. M. - šešerių ir dešimties metų amžiaus. Dukra R. ir S. V. pačios nenorėjo bendrauti, atsisakė ir jo dovanos gimtadienio proga, nenorėjo, kad žaislus nuvežtų. S. V. liepdavo per kitus perduoti, per buvusią jo sugyventinę. Buvo vieną kartą nuėjęs pas dukrą aplankyti, bet jį laiptinėje sumušė S. V. sugyventinis. Kol dirbo, vaikai visada gaudavo alimentus. Jo turtą atėmė S. V., nes buvo dirbtinai užkelta buto kaina, kad jis negalėtų paskirtos 12 000 Lt kompensacijos jai sumokėti, po to butą antstoliai už tą kompensaciją perdavė S. V., o juos į gatvę išmetė. S. V. tą jo butą parsidavė daug didesne kaina ir nusipirko kitą butą bendrabutyje. Nurodė, kad automobiliai, kurie yra registruoti jo vardu, seniai yra metalo lauže, už automobilius negavo nė 500 Lt. Paaiškino, kad tada neskyrė pinigų dukrai Rugilei, nes ir pačiam reikėjo pinigų ir savo mažuosius išlaikyti. Nurodė, kad šiuo metu gauna 700 Lt pensiją, iš jų – 350 Lt lieka jam, o 350 Lt atskaičiuoja D. M. jo mažamečių vaikų išlaikymui. Paaiškino, kad jam pankreatitas, išpjauta dalis kasos, fizinio darbo jis negali dirbti, protinį darbą nežino, ar sugebėtų dirbti, turi surašytą pažymą, ką gali dirbti. Ieškojo kito darbo, visą laiką buvo registruotas Darbo biržoje. Nepamena, ar 2008 m., ar 2009 m. buvo atlikta operacija. Apie du metus po ligonines gulinėjo, kol padarė operaciją ir jam suteikė neįgalumo grupę. Sirgdamas gaudavo nedarbingumo pašalpą. Gaudavo 350 Lt, iš jų – 100 Lt už butą, 100 Lt vaistams ir 100 Lt atiduodavo mažesniesiems vaikams, nes jie mažesni. Šiuo metu išlaikymas yra priteistas vienam sūnui, paduoti dokumentai ir kitam vaikui priteisti. Susitarė pas notarą, kad per vieną vaiką mokės išlaikymą, bet Socialinės paramos skyrius padavė dokumentus, kad dar ir mažajam vaikui priteistų, laukia tos bylos. Nurodė, kad S. V. pati nenorėjo bendrauti, jis norėjo padėti išlaikyti vaiką. Su S. V. D. M. šnekėjosi telefonu ir ji pati atsisakė bendrauti, susitikti. Ji pati telefono numerio neduoda, tai jis nežino, kaip, per kur bendrauti. Domėjosi, kaip dukrai sekasi, buvo nuvažiavę į Velžį, kad su ja susitikti be jų, kad nors su broliais dukra pabendrautų, taip ir būdavo susitinkama. Nuvažiuodavo, susitikdavo su vaiku motinai nematant. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. V. savo kaltės taip pat nepripažino (1 t. 145, 146, 2 t. b.l. 147, 1248 179, 180).

Nukentėjusioji S. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad mano, jog kaltinamasis piktybiškai nemokėjo alimentų, jokio geranoriško susitarimo nebuvo. Antstoliai jai išsiųsdavo pranešimą, kad jis dirba, o kai tik jis sužinodavo, kad išskaičiuoja, tuoj meta darbą, tai buvo gal 2006 m. Antstoliai jo ieškodavo per Sodrą, tai užtrukdavo laiko. Antstolis A. B. ieškojo, daug kartų taip buvo, kad pradeda išskaičiuoti, jai praneša, po to vėl jis nebedirba. Ji nežino apie jo ligą, nes jie nebendrauja. Dukrą augina taip pat su negalia. Jo dukra Rugilė yra su negalia, jai stuburo srityje ,,prisegtos” smegenys, reikia operuoti, nesuaugę slankstelių lankai, nėra kas operuoja, koja paralyžiuojama po truputį. Pernai gulėjo Kauno klinikose, gydytojai atsisakė operuoti. Nukentėjusioji nurodė, kad dabar gyvena su draugu. Dabar gyvenimo sąlygos šiek tiek pagerėjo, nes dirba UAB ,,Dominari” baldų surinkėja, atlyginimas apie 1200 Lt, atskaičiavus mokesčius. Dukra gauna neįgalumo pašalpą 360 Lt, papildomų išmokų negauna, tik autobuso lengvata naudojasi. Gyvena savo bute, kol nedirbo, gaudavo lengvatas už šildymą, buvo registruota Darbo biržoje, dabar, kai dirba, kompensacijos už šildymą nebegauna. Paaiškino, kad kaltinamasis iš pradžių bendravo su dukra, išsiveždavo savaitgaliui, tačiau ją atgal parveždavo draugai. Vaikas matė, kaip jis daužosi su savo sugyventine, matė išgertuves, todėl Vaikų teisių apsauga liepė nutraukti bendravimą, tada dukrai buvo gal 6-7 metai. Nebuvo, kad tėvas dukrai kažką atvežtų. Žino, kad jis ir dabar gyvena su savo sugyventine ir dviem vaikais. Pas ją irgi trys vaikai. Nurodė, kad butą, kurį kaltinamasis buvo gavęs iš „Elektros tinklų“, ji pardavė už 34000 Lt, o pirko kitą butą už 32000 Lt, nors V. V. butą antstoliai jai perdavė už 12000 Lt kompensaciją, priteistą jai teismo iš V. V.. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji davė analogiškus parodymus (1 t. b.l. 22, 77, 78).

Liudytoja D. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad su kaltinamuoju kartu gyveno 9-10 metų, jau trys metai negyvena kartu, bet susitinka, bendrauja, artimų santykių nėra, su juo turi du vaikus. Nurodė, kad kartu negyvena, nuo tada, kai jis gavo socialinį būstą Smėlynės g. 43-5, tada susipyko, jis ten gyvena vienas su šuniuku. Kartu negyvena nuo 2009 metų, po jo operacijų dar eidavo pas jį, aplankydavo, nunešdavo maisto. Kartu pradėjo gyventi 2000 m., susipažino 1999 m., o po to vėl susiėjo, sūnūs kartu su jais gyveno. V. V. dirbo Elektros tinkluose, tada S. V. gaudavo alimentus. Jo darbas nutrūko, nes jis buvo įkalinimo vietoje, grįžęs vėl įsidarbino. Kiek jis dirbdavo, jam visada nuskaičiuodavo alimentus. Dabar sunku viską prisiminti, buvo, kad jis kažkur dirbo prie statybų, dirbo ,,Kagryje“, nutraukė darbą, nes pradėjo sveikata šlubuoti, bankrutavo darbovietė. Nebedirbo, kai pradėjo sveikata šlubuoti, dabar neprisimena metų. Kai pradėjo kartu gyventi, jis dar neturėjo neįgalumo grupės, tačiau dažnai gulėjo ligoninėse. Gyveno iš jo gaunamos invalidumo pašalpos ir ji gaudavo alimentus už sūnų. Labai nedideles pajamas turėjo, apie 300 Lt. Kai neturėjo darbo, gyvendavo iš pašalpos. Sūnus D. V. serga bronchine astma, gauna invalidumą. Ji pridavė dokumentus dėl išlaikymo, bet negavo jokio atsakymo. Aironas yra jaunesnis už D., jam gruodžio 14 d. sueis 6 metai. Kreipėsi dėl išlaikymo, nes gauna kompensaciją už šildymą, turi labai didelį įsiskolinimą, nes neturi, kas jai padėtų, nei artimųjų, nei giminių. (duomenys neskelbtini)gimė sūnus D., jo išlaikymui pervesdavo Sodra, kai V. V. gaudavo pašalpą. V. V. mylėjo ir myli R., atsivesdavo į namus. Tiksliai neprisimena 2003 m. ar 2004 m. norėjo dovaną įteikti, pasiskambino, bet neleido, su sąlyga, jei tėvas įteiks, numetė ragelį. Paskui su R. nebebendraudavo, nes jos motina neleido. Jie net ėjo su vežimėliu į Molainių kaimą, kad jis pamatytų mergaitę. Jis ją išlaikydavo, kai turėjo darbą, nemažai gaudavo, nemažai ir atskaičiuodavo, apie 300 Lt. Paskui jis neturėjo darbo, pats neturėjo iš ko gyventi, butą buvusi žmona atėmė, jis gyveno pas ją bendrabutyje, tada liudytoja D. M. jį iš vaikų pašalpų ir išlaikė.

Kaltinimas V. V. yra pareikštas dėl to, kad jis vengė išlaikyti savo dukrą R. V. laikotarpiu nuo 2006 m. vasario mėn. 1 d. iki 2008 m. sausio mėn. 1 d. bei laikotarpiu nuo 2008 m. spalio mėn. 10 d. iki 2009 m. vasario mėn. 4. Todėl baudžiamojoje byloje būtina nustatyti, kokias pajamas gavo kaltinamasis šiuo laikotarpiu, ar nėra pateisinamų priežasčių, kodėl R. V. nebuvo teikiamas išlaikymas iš kaltinamojo.

Iš byloje esančių Sodros pažymų apie asmens įmokas už 2006-01-01 – 2009-04-30 laikotarpį nustatyta, kad kaltinamasis laikotarpiu nuo 2005-09-05 iki 2006-03-31 dirbo UAB „Justrima“. Laikotarpiu nuo 2006-07-26 iki 2007-03-30 kaltinamasis dirbo UAB „Piniava“. Laikotarpiais nuo 2006-09-27 iki 2006-09-30, nuo 2006-10-01 iki 2006-10-09, nuo 2007-03-10 iki 2007-03-20, nuo 2007-04-01 iki 2007-04-19 kaltinamasis gavo ligos pašalpą. Laikotarpiu nuo 2008-04-26 iki 2008-07-09 kaltinamasis gavo nedarbo draudimo išmoką. Laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2009-04-30 kaltinamasis gavo netekto darbingumo pensiją.

Iš Darbo biržos pažymos nustatyta, kad laikotarpiais nuo 2008-05-13 iki 2008-06-02, nuo 2008-06-10 iki 2008-06-20 darbo paieška buvo sustabdyta dėl ligos (1 t. b.l. 131, 132).

Iš byloje esančios antstolio A. B. pažymos nustatyta, kad 2007 m. spalio-gruodžio mėnesiais S. V. nebuvo išmokėta nė kiek pinigų R. išlaikymui (1 t. b.l. 18).

Iš darbingumo lygio pažymos Nr. 0402298 nustatyta, kad nuo 2009-04-30 iki 2010-04-29 kaltinamajam nustatytas 60 proc. darbingumo lygis (1 t. b.l. 25).

Iš darbingumo lygio pažymos Nr. 0528993 nustatyta, kad nuo 2010-04-29 iki 2012-04-28 kaltinamajam nustatytas 60 proc. darbingumo lygis (2 t. b.l. 153).

Iš 2000-12-05 nutarimo nustatyta, kad iš V. V. nutarta išieškoti po ¼ dydžio visų rūšių (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį periodinių išmokų, išlaikyti iki dukros R. V., gim. 1995-12-12, pilnametystės (1 t. b.l.48).

2007-04-17 buvo surašytas aktas apie V. V. turto neradimą (1 t. b.l.59).

2007-05-14 kaltinamasis buvo įspėtas, kad už piktybinį vengimą išlaikyti savo vaikus, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (1 t. b.l. 61).

Iš 2012-05-25 antstolio pažymos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2000 m. gruodžio iki 2006 m. vasario buvo daromi išskaitymai iš V. V. darbo užmokesčio R. V. išlaikymui.

Iš 2012-03-14 VĮ Registrų centro pažymos nustatyta, kad kaltinamasis šiuo metu nekilnojamojo turto neturi (1 t. b.l. 121).

Iš medicininių dokumentų išrašo nustatyta, kad 2009-12-18 kaltinamajam atlikta laparatomija ir abscesotomija (2 t. b.l. 154).

Kaltinamasis laikotarpiu nuo 2009-11-15 iki 2009-11-24 gydėsi VšĮ Panevėžio apsk. ligoninėje (2 t. b.l. 155).

Kaltinamasis laikotarpiu nuo 2009-09-28 iki 2009-10-08 gydėsi VšĮ Panevėžio apsk. ligoninėje (2 t. b.l. 158).

Kaltinamasis laikotarpiu nuo 2009-07-24 iki 2009-08-07 gydėsi VšĮ Panevėžio apsk. ligoninėje (2 t. b.l. 168).

Kaltinamasis laikotarpiu nuo 2009-03-23 iki 2009-04-03 gydėsi VšĮ Panevėžio apsk. ligoninėje (2 t. b.l. 169).

Kaltinamasis laikotarpiu nuo 2009-03-02 iki 2009-03-04 gydėsi VšĮ Panevėžio apsk. ligoninėje (2 t. b.l. 170).

Kaltinamasis laikotarpiu nuo 2008-11-14 iki 2008-11-26 gydėsi VšĮ Panevėžio apsk. ligoninėje (2 t. b.l. 171).

Iš išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nustatyta, kad nuo 2009-04-30 iki 2010-04-29 kaltinamajam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis.

Iš 2013-01-08 VĮ Registrų centro pažymų nustatyta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu kaltinamasis jokio nekilnojamojo turto neturėjo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltinamasis laikotarpiu nuo 2008-11-14 iki 2008-11-26 gydėsi VšĮ Panevėžio apsk. ligoninėje dėl opaligės paūmėjimo. Jam nustatyta sunkaus laipsnio posthemoraginė anemija, ūmus pankreatitas, lėtinis mišrus virusinis C ir metabolinis hepatitas (2 t. b.l. 171). Pakartotinai kaltinamasis į ligoninę dėl sveikatos problemų buvo paguldytas 2009-03-02. 2009-04-30 kaltinamajam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Laikotarpiu nuo 2008-10-10 iki 2009-02-04 kaltinamasis dėl savo sveikatos būklės nedirbo, nedarbo išmokų negavo, nekilnojamojo turto neturėjo.

Remiantis šiomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2008-10-10 iki 2009-02-04 kaltinamasis pareigos išlaikyti R. V. nevykdė dėl svarbių, pateisinamų objektyvių priežasčių ir tokia kaltinamojo veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 164 str., todėl dėl vengimo išlaikyti savo vaiką laikotarpiu nuo 2008-10-10 iki 2009-02-04 kaltinamasis išteisinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2006-02-01 iki 2008-01-01, nors kaltinamasis V. V. dažnai sirgo (gavo ligos pašalpą), tačiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo darbo užmokestį. Iš šių pajamų kaltinamasis privalėjo teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai R. V. (LR CK 3.192 str., 3.195 str., CPK 736 str., 738 str.). Kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė, kad tuo metu gyveno su D. M., išlaikė su ja sugyventus du mažamečius sūnus. Kaltinamasis pripažino, kad dukrai neteikė išlaikymo, tačiau nurodė, kad prie dukters išlaikymo neprisidėjo dėl to, kad jam bendrauti su dukra neleido jos motina S. V., neleido dukrai perduoti kalėdinės dovanos ir pan. Tai patvirtino tiek liudytoja D. M., tiek iš dalies nukentėjusioji S. V., kuri teismo posėdžio metu nurodė, jog dukra, nuvykusi pas tėvą, matydavo kaip šis smurtauja su savo sugyventine, matė išgertuves, todėl Vaikų teisių apsauga liepė nutraukti bendravimą. Tai, kad dėl kažkokių aplinkybių tėvo bendravimas su dukra R. V. buvo apribotas, neatleidžia kaltinamojo nuo pareigos išlaikyti savo vaiką. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad laikotarpiu nuo 2006 m. vasario mėn. 1 d. iki 2008 m. sausio mėn. 1 d. V. V. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, sudėtis. V. V. nurodytu laikotarpiu, kažkurį laiką gavo darbo užmokestį, tačiau vengė mokėti išlaikymą dukrai, nors jam buvo žinomos vengimo mokėti išlaikymą pasekmės, kadangi jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už išlaikymo nemokėjimą (1 t. b.l. 61). Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie sunkią kaltinamojo sveikatos būklę šiuo laikotarpiu, kitų pateisinamų aplinkybių, kodėl jis objektyviai negalėjo teikti išlaikymo savo vaikui. Priešingai, tiek kaltinamasis, tiek liudytoja D. M. patvirtino, kad nurodytu laikotarpiu kaltinamasis prisidėjo prie savo dviejų sūnų išlaikymo, tačiau išlaikymas R. V. nebuvo teikiamas.

Patvirtindamas kaltinimą šioje dalyje, teismas rėmėsi paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios S. V., liudytojos D. M. parodymais, 2000-12-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo nuorašu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymomis bei kita rašytine bylos medžiaga. Laikotarpiu nuo 2006-02-01 iki 2008-01-01 nenustatytos aplinkybės, kurioms esant būtų galima pateisinti visiškai jokio išlaikymo vaikui neskyrimą.

Remiantis šiais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. V. tyčia neteikė savo vaikui išlaikymo laikotarpiu nuo 2006-02-01 iki 2008-01-01, t.y. vengė pareigos, nustatytos LR Konstitucijos 38 str. 6 d. ir 2000-12-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarime, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 164 str.

Kaltinime prokuroras nevisai aiškiai, ne pagal Lietuvių kalbos gramatikoje nustatytas sakinių sandaros taisykles įvardijo nusikalstamas veikas, todėl teismas kaltinimo aprašyme padarė kai kuriuos neesminius pakeitimus.

Bausmės skyrimo pagrindai ir kit.

Skiriant bausmę V. V. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį V. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą – jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiam nusikaltimui (LR BK 11 str. 3 d.); į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – nusikaltimas padarytas vaikui; į kaltinamojo asmenybę – V. V. psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašytas (2 t. b.1.185); pagal gyvenamąją vietą kaltinamojo charakteristika neutrali, baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 187-192); teistas, teistumas neišnykęs. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į kaltinamojo sveikatos būklę ir jo ketinimus vykti dirbti į užsienį, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis artimas minimaliam (LR BK 48 str., 164 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, iš kaltinamojo priteistinos 12,00 Lt dydžio proceso (pašto) išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 1 ir 3 d., 307 str. 1., 4 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 164 str. (už laikotarpį nuo 2006 m. vasario mėn. 1 d. iki 2008 m. sausio mėn. 1 d.), ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 1 p., įpareigoti laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

V. V. dėl kaltinimo pagal LR BK 164 str. (už laikotarpį nuo 2008 m. spalio mėn. 10 d. iki 2009 m. vasario mėn. 4 d.) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Priteisti iš V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 12 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, kai nustatomi apribojimai, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.