- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-26
- Bylos Nr.
- TS-2-571/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-01333-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Gadiškienė
- Nuteistasis
- E. M.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. skundą dėl 2025 m. gruodžio 23 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. LK-N-1014 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą 2025 m. gruodžio 23 d. Komisijos nutarimą Nr. LK-N-1014 ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, jog Komisijos sprendimas formalus ir nepakankamai motyvuotas. Nuteistojo teigimu, Lygtinio paleidimo komisija neįvertino jo teigiamo elgesio bei pastangų keistis bei kitų reikšmingų aplinkybių. Nuteistasis nurodo, kad jis bausmės atlikimo metu nei karto nėra baustas, aštuonis kartus skatintas, visos bausmės atlikimo metu dirba, šiuo metu turi pastovų darbą už įstaigos ribų. Nuteistasis yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, vyksta į trumpalaikes išvykas, kurių metu pažeidimų nefiksuota. Nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio atlieka bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistojo teigimu, vien šis faktas rodo, kad jo elgesys yra pasikeitęs ir kad jis deda visas pastangas tam, kad turėtų galimybę būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos.
Nuteistojo teigimu, Komisijos sprendime nepagrįstai nurodyta, kad nėra duomenų apie jo dalyvavimą piktnaudžiavimo alkoholiu prevencijos priemonėse, kad per ilgą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauta tik motyvaciniame pokalbyje „Elgesys, pokalbis pasikeitimas“. Alkoholio prevencijos programoje, o taip pat kitose resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonėse, nuteistasis teigia, kad dalyvavo dar atlikdamas bausmę Kauno kalėjime, prieš jį perkeliant į Marijampolės kalėjimą. Šiuo metu programose nedalyvauja, nes Marijampolės kalėjime dalyvavimas tokiose priemonėse yra problematiškas. Nuteistojo teigimu jis yra užsirašęs dalyvauti ne vienoje priemonėje, tačiau tam dar neatėjo jo eilė. Dalyvių skaičius grupėse yra ribotas, o pirmenybė suteikiama tiems, kam į resocializacijos planą yra įrašyta konkreti priemonė. Nuteistajam į šį planą tokios priemonės nėra įrašytos.
Nuteistojo nuomone Komisijos sprendimo motyvai, susiję su tuo, jog jis yra teistas 4 kartus, atlieka antrą realią laisvės atėmimo bausmę, praeityje jau buvo teistas už nužudymą, dabartinė nusikalstama veika yra ypač sunki, smurtinio pobūdžio, nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio, o taip pat tai, jog anksčiau jis buvo teistas už plėšimą, pasipriešinimą pareigūnams, taip pat teistas užsienyje, jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nepasiteisino, kadangi po to vėl buvo įvykdytos naujos nusikalstamos veikos, nėra susiję su nuteistojo resocializacija bei jo elgesio vertinimu atliekant bausmę, kadangi visos šios aplinkybės jau buvo vertintos skiriant bausmę už padarytą nusikaltimą.
Taip pat nuteistasis nesutinka su Komisijos sprendimo motyvu, jog dar neatlikta didelė bausmės dalis, kadangi iš 16 jam skirtų laisvės atėmimo metų, įkalinimo įstaigoje jis yra daugiau nei 10 metų, t. y. atliko beveik 2/3 skirtos bausmės.
Nuteistasis skunde teigia, kad įstatymo leidėjas įtvirtino terminą „akivaizdi pažanga“, kas reiškia, jog nuteistajam išliekant toje pačioje nusikalstamo elgesio rizikos grupėje, turi būti nustatyta, ar buvo padaryta pažanga, tačiau Komisija to net nesvarstė.
Šalies argumentai
Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija rekomendavo laisvės atėmimo vietų įstaigai motyvuoti jį mokytis ir įgyti vidurinį išsilavinimą, nors nuteistasis jau yra įgijęs ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir kelias specialybes ir šie faktai yra nurodyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką išvadoje, kuri buvo pateikta Komisijai.
Atsiliepimas
Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad nuteistasis E. M., nuteistas 2017 m. balandžio 11 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi skirta bausmė subendrinta su 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu skirta ir 2015 m. lapkričio 5 d. teismo nutartimi pakeista bausme ir paskirta galutinė bausmė 16 metų terminuoto laisvės atėmimo.
Bausmės atlikimo pradžia 2015 m. gruodžio 29 d., bausmės pabaiga 2031 m. lapkričio 26 d.
Komisija nuteistojo atžvilgiu netaikė lygtinio paleidimo motyvuodama tuo, kad nuteistasis teistas 4 kartus, atlieka antrą realią laisvės atėmimo bausmę. Praeityje jau buvo teistas už nužudymą. Dabartinė nusikalstama veika yra ypač sunki, smurtinio pobūdžio, nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio, ilga ir sunki asmens kriminalinė istorija - nusikalstamas elgesys prasidėjo nepilnametystėje. Anksčiau asmuo dar buvo teistas už plėšimą, pasipriešinimą pareigūnams, taip pat teistas ir užsienyje. Nuteistajam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nepasiteisino, kadangi po to vėl buvo įvykdytos naujos nusikalstamos veikos. Nors nuteistasis šiuo metu ir deda pastangas keiti savo elgesį, bet atsižvelgiant į lygtinio paleidimo kriterijų - pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, svarbu yra įvertinti kaip ir kokiomis pastangomis asmuo valdo esminius jo nusikalstamam elgesiui būdingus rizikos veiksnius. Nuteistasis įvykdė nužudymą alkoholio įtakoje, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nėra duomenų apie jo dalyvavimą piktnaudžiavimo alkoholiu prevencijos priemonėse. Neabejotinai asmens nusikaltimai yra susiję su mąstymo ir elgesio problemomis, tačiau per ilgą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauta tik motyvaciniame pokalbyje „Elgesys, pokalbis, pasikeitimas". Pastebėtina, kad daugumoje tikslinių intervencinių priemonių pradėta dalyvauti tik pastaraisiais metais, nors bausmė atliekama nuo 2015 m. Atsižvelgiant į asmens padarytus nusikaltimus ir su tuo susijusias rizikas, į grėsmes visuomenei, manytina, kad asmens pastangos siekiant valdyti riziką turi būti nuoseklios ir ilgalaikės. Kadangi dar neatlikta didelė bausmės dalis, todėl galima teigti, kad dar nepasiekti bausmės tikslai.
Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija sprendimas formalus ir nepakankamai motyvuotas. Nuteistojo teigimu, Lygtinio paleidimo komisija neįvertino jo teigiamo elgesio bei pastangų keistis bei kitų reikšmingų aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas šį skundo argumentą vertina kritiškai, kadangi iš Komisijos skundžiamo nutarimo matoma, jog Komisija atsižvelgė tiek į teigiamai tiek į neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Komisija tinkamai įvertino nuteistojo pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme ir pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius.
Nuteistasis nurodo, kad jis būdamas Kauno kalėjime dalyvavo alkoholio prevencijos programoje, o taip pat kitose resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonėse.
Teismas pažymi, jog Komisija, svarstydama lygtinio paleidimo klausimą, vadovaujasi Socialinio tyrimo išvada. Išvadoje nėra nurodoma, kad nuteistasis Kauno kalėjime baigė alkoholio prevencijos programą. Tokių duomenų ir pats nuteistasis nepateikė. Išvados duomenimis, nuteistasis 2024 m. dalyvavo konsultacijose su priklausomybių ligų konsultantu, tačiau apie prevencinių programų lankymą alkoholio vartojimo tema, duomenų nėra. Teismas pažymi, kad išvadoje nurodoma, jog nuteistajam būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, taip pat kaip kriminogeninis veiksnys nurodomas piktnaudžiavimas alkoholiu, todėl Komisija pagrįstai atkreipė dėmesį į šią aplinkybę. Teismo vertinimu, nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, kadangi jis deda ne pakankamas pastangas siekdamas sumažinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, dėl ko negalima kategoriškai teigti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo srityje.
Lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Nuteistojo teigimu, Komisija nepagrįstai atsižvelgė į jo ankstesnius teistumus. Teismas nesutinka su šio skundo argumentu. Sutiktina, kad nuteistojo ankstesni teistumai buvo įvertinti teismo nuosprendžiu jam skiriant bausmę, tačiau kaip jau minėta bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Svarstant lygtinio paleidimo klausimą nuteistojo ankstesni teistumai vertinami kitų jį šiuo metu charakterizuojančių duomenų kontekste.
Nuteistasis nesutinka su Komisijos motyvu, jog jo neatlikta bausmės dalis yra didelė. Teismas pažymi, jog nuteistajam skirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė, jis bausmę atlieka nuo 2015 m. gruodžio 29 d. Nuteistas yra už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – nužudymą. Pažymėtina, jog už analogišką nusikaltimą asmuo yra nuteistas antrą kartą. Teismas pritaria Komisijos pozicijai, kad ankstesni teistumai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, kadangi jis padarė naują labai sunkų nusikaltimą. Nuteistasis šiuo metu dar nėra atlikęs 2/3 bausmės laiko. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą, teismo vertinimu taip pat galimai teigti, jog neatlikta dar didelė bausmės dalis.
Pažymėtina, kad nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai - mąstymas ir elgesys bei piktnaudžiavimas alkoholiu. Teismas pažymi, jog nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistu iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas pakeisti savo elgesį teigiama linkme. Pažymėtina, jog kriminogeninius veiksnius nuteistasis tinkamu savo elgesiu gali sumažinti. Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti, vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytą kriminogeninį veiksnį, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.
Nuteistojo padarytas nusikaltimas, jo pobūdis rodo, jog nusikaltimas nėra atsitiktinis, o dėsningas nuteistojo nusikalstamo elgesio ir jo gyvenimo būdo padarinys. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teigiamai vertinama tai, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dirba, nebaustas drausmine tvarka, 8 kartus skatintas, tačiau pažymėtina, jog toks elgesys yra privalomas kiekvienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam.
Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad Komisija rekomendavo laisvės atėmimo vietų įstaigai motyvuoti jį mokytis ir įgyti vidurinį išsilavinimą, nors nuteistasis jau yra įgijęs ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir kelias specialybes.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis 2009 m. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą ir siuvinių gamintojo bei staliaus profesines kvalifikacijas. Teismo vertinimu ši Komisijos rekomendacija laisvės atėmimo vietų įstaigai nurodyta nepagrįstai, kadangi kaip matoma, nuteistasis turi ir vidurinį išsilavinimą ir dvi profesines kvalifikacijas. Tačiau taip pat pažymėtina, jog šis nutarimo netikslumas nedaro nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu.
Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Komisija ar teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas nėra naikinamas ir nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 ir 85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Nuteistojo E. M. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.