Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio, Viktoro Kažio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo E. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su Š. B., iš chuliganiškų paskatų nužudė žmogų, t. y. 2014 m. rugpjūčio 29 d. apie 23.50 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridoriuje, veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio byla išskirta (paskelbta paieška), išėję iš buto Nr. 212, be jokios priežasties bendrais veiksmais užpuolė priešais laiptais atėjusį V. G., jam tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip keturiolika smūgių į įvairias kūno vietas. Šiais bendrais veiksmais padarė V. G. muštines žaizdas kaktos kairėje pusėje, dešiniojo antakio ir kairės plaštakos vidinio krašto srityse, kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, kairės akies apatiniame voke, dešinės akies vokuose, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešiniame šone, nubrozdinimus ir kraujosruvas kairio skruosto ir dešinio klubakaulio sparno srityse, nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje ir dešinio kelio sąnario apatinėje srityje, kairio inksto sumušimą, taip pat stiprų krūtinės sumušimą, pasireiškusį kraujosruva tarp kairiųjų vidurinės raktikaulinės ir užpakalinės pažastinės linijų VII-XII šonkaulių projekcijoje, šonkaulių lūžimą kairės užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje VI-VII, kairės mentinės linijos projekcijoje VIII-IX-X su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, blužnies plyšimus apatiniame paviršiuje su kraujavimu į krūtinplėvės ertmę, progresuojantį kraujotakos nepakankamumą, dėl to V. G. ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio 30 d. 06.19 val. to paties namo buto Nr. 212 tualete – vonioje mirė. Tokiu būdu jie bendrais veiksmais iš chuliganiškų paskatų nužudė V. G..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis E. M. laikinai sulaikytas 2014 m. rugsėjo 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi E. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Pasibaigus šios kardomosios priemonės – suėmimo – terminui, E. M. paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2015 m. gruodžio 8 d. paskelbta E. M. paieška ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi E. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2015 m. gruodžio 29 d. E. M. laikinai sulaikytas. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas – E. M. ir nustatytas šios kardomosios priemonės trijų mėnesių terminas. Vėliau kardomosios priemonės – suėmimo – terminas E. M. buvo tęsiamas.

Skunde nurodoma, kad kaltinamasis nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo. Kaltinamasis teigia, kad grįžęs iš Vokietijos jis buvo savo gyvenamojoje vietoje, o gavęs šaukimą iš karto atvyko į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Vokietijoje kaltinamasis norėjo padėti draugui parvairuoti automobilį, tačiau nežinojo, kad automobilis vogtas.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kitas kaltinamasis šioje baudžiamojoje byloje taip pat pažeidė kardomosios priemonės sąlygas, tačiau jam ši kardomoji priemonė į suėmimą nebuvo pakeista.

Kaltinamasis prašo atsižvelgti į aplinkybes, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, o paleistas iš suėmimo – įsidarbintų.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. M. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo – terminą kaltinamajam E. M., nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Šioje byloje sąlygos pratęsti kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą yra, nes jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę, griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.

Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys, t. y. iš dalies paties kaltinamojo E. M., kito kaltinamojo, liudytojų parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūrų protokoluose, specialisto išvadoje užfiksuoti ir kiti kaltinamajame akte išdėstyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

Iš bylos duomenų matyti, kad E. M. yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamajame įstatyme yra numatyta tik ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Griežčiausia kaltinamajam E. M. gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nors nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Kauno apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad E. M. nesieja pakankamai tvirti socialiniai ryšiai (nevedęs, nedirba, nesimoko), praeityje teistas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu E. M. nevykdė kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygų ir išvyko į Vokietiją. Todėl buvo paskelbta E. M. paieška. Skundo argumentai, kad kaltinamasis nuo ikiteisminio tyrimo nesislėpė, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

Visuma nurodytų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam E. M., pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. Pažymėtina, kad E. M. kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, kuri patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Kaip jau minėta, kaltinamasis praeityje teistas (taip pat ir už nužudymą), o šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, neišnykus teistumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje E. M. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, skundžiamoje nutartyje motyvuotai nustatė, jog kaltinamajam E. M. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones nėra jokio pagrindo. Be to, skunde nurodyta aplinkybė, kad kitam kaltinamajam šioje byloje nėra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas –nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjamu atveju sprendžia klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo kaltinamajam E. M. pagrįstumo.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į skunde nurodomas aplinkybes, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei galimybę įsidarbinti, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos skundžiamos nutarties panaikinimui.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas neprieštarauja proporcingumo ir teisėtumo principams. Priešingai nei mano kaltinamasis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo E. M. skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi kaltinamajam E. M. pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.