Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Gaudutienės, Kęstučio Jucio ir Viktoro Kažio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 29 d

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltinamas tuo, kad jis veikdamas kartu su bendrininkų grupe – su Š. B., iš chuliganiškų paskatų nužudė žmogų, t. y. 2014 m. rugpjūčio 29 d., apie 23.50 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2-o aukšto koridoriuje, veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio byla išskirta (paskelbta paieška), išėję iš buto Nr. 212, be jokios priežasties bendrais veiksmais užpuolė priešais laiptais atėjusį V. G., jam tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 14 smūgių į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais padarydami V. G. muštines žaizdas kaktos kairėje pusėje, dešiniojo antakio ir kairės plaštakos vidinio krašto srityse, kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, kairės akies apatiniame voke, dešinės akies vokuose, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešiniame šone, nubrozdinimus ir kraujosruvas kairio skruosto ir dešinio klubakaulio sparno srityse, nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje ir dešinio kelio sąnario apatinėje srityje, kairio inksto sumušimą, taip pat stiprų krūtinės sumušimą, pasireiškusį kraujosruva tarp kairiųjų vidurinės raktikaulinės ir užpakalinės pažastinės linijų VII-XII šonkaulių projekcijoje, šonkaulių lūžius kairės užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje VI-VII, kairės mentinės linijos projekcijoje VIII-IX-X su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, blužnies plyšimus apatiniame paviršiuje su kraujavimu į krūtinplėvės ertmę, progresuojantį kraujotakos nepakankamumą, todėl V. G. ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio 30 d., 06.19 val. to paties namo buto Nr. 212 tualete – vonioje mirė.Kaltinamasis E. M. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2014 m. rugsėjo 22 d. laikinai sulaikytas. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi E. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Pasibaigus šios kardomosios priemonės terminui, E. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. E. M. išvyko į Vokietiją, 2015 m. gruodžio 8 d. paskelbta jo paieška. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi E. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. E. M. 2015 m. gruodžio 29 d. laikinai sulaikytas. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi E. M. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas šios kardomosios priemonės trijų mėnesių terminas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi kaltinamajam E. M. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 29 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Kaltinamasis E. M., nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi, skunde prašo pakeisti jam taikytą kardomąją priemonę į švelnesnes kardomąsias priemones: namų areštą, intensyvią priežiūrą, periodišką registravimąsi policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą.Kaltinamasis tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jis buvo pasislėpęs. E. M. neneigia, kad jis pažeidė jam taikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, išvyko iš savo gyvenamosios vietos, tačiau, anot kaltinamojo, taip jis padarė ne dėl noro kokiu nors būdu išvengti atsakomybės, bet siekė padėti draugui parvairuoti neva jo įgytą automobilį. Vėliau jis grįžo į Lietuvą ir telefonu susisiekė su ikiteisminio tyrimo pareigūnu. Kaltinamojo vertinimu, jeigu jis būtų ketinęs pasislėpti, jis nebūtų susisiekęs su pareigūnu. E. M. pažymi, kad jis neturi jokių ryšių su užsieniu.Kaltinamasis taip pat teigia, kad teismas neteisingai konstatavo, jog jis iki sulaikymo niekur nedirbo ir yra nevedęs. E. M. nurodo, kad tiesiog buvo laiko tarpas, kai jis keitė darbą, bet jis turi visas galimybes įsidarbinti ir gauti legalias pajamas. Pasak kaltinamojo, jis turėjo ir turi gyvenimo draugę, nuolatinę gyvenamąją vietą.Be kita ko, kaltinamasis mano, kad jis niekaip negali sutrukdyti bylą išnagrinėti, nes įrodymų tyrimas jau baigtas, beliko išklausyti tik baigiamąsias kalbas.Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, kaltinamasis daro išvadą, kad jam skirtinos švelnesnės kardomosios priemonės. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo E. M. skundą atmesti.Kaltinamojo E. M. skundas netenkintinas.Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis teisėta bei pagrįsta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121 ir 122 straipsnių normų, taip pat laikėsi ir nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. M. galbūt padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką: iš dalies paties kaltinamojo E. M., kito kaltinamojo Š. B., liudytojų L. M., R. K. ir kt. parodymai, įvykio vietos, daiktų apžiūrų protokoluose esantys duomenys, specialisto išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apygardos teismas teisingai įvertino nurodytus duomenis, laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų.Pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai. Teismas spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) atsižvelgia ne tik į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, bet ir į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Šių aplinkybių iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kita vertus, be abejonės, nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad E. M. yra kaltinamas galbūt padaręs labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurio padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusias itin griežtas bausmes, t. y. arba laisvės atėmimą nuo 8 iki 20 metų, arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Teismas taip pat teisingai įvertino ir kaltinamojo socialinius bei šeiminius ryšius. Bylos duomenimis, E. M. iki sulaikymo niekur nesimokė, nedirbo, neturėjo pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio, nors yra jauno ir darbingo amžiaus. Tokios aplinkybės rodo, kad E. M. neturi tamprių ryšių su visuomene. Byloje taip pat nėra pagrindo teigti, kad E. M. būtų susijęs tampriais ryšiais ir su šeima. Kaltinamasis nėra vedęs. Nors, kaip teigia E. M., jis turi draugę, nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju suimtojo turimi socialiniai ir šeiminiai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimo, kurį galbūt jis padarė, pobūdžiu, sunkumu, pavojingumu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo tikimybės. Be to, bylos duomenimis, E. M. anksčiau yra teistas 2 kartus, įskaitant ir už smurtinį nusikaltimą prieš žmogaus gyvybę (nužudymą), bei vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui. Ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę, patvirtina jo antivisuomenines nuostatas, rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų. Antra vertus, teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą, kad E. M. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, sustiprina ir tai, jog E. M. jau buvo pasislėpęs nuo teisėsaugos pareigūnų, paskelbta jo paieška. Kaltinamasis pažeidė jam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas ir išvyko į Vokietiją, kurioje, beje, taip pat yra nuteistas, už šioje valstybėje padarytus teisės pažeidimus. Taigi atsižvelgus į tai, kas pasakyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagal BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalis teisingai įvertino bylos aplinkybes ir priėjo prie pragrįstos išvados, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. E. M. inkriminuojama nusikalstama veika, nustatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sąraše. Kaip minėta, E. M. iki sulaikymo nesimokė, nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau ne kartą teistas, įskaitant ir užsienio valstybėje, veiką, dėl kurios aptariamoje byloje jam pareikšti kaltinimai, galbūt padarė esant neišnykusiam teistumui, iš savanaudiškų paskatų. Todėl, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, ypatingai atsižvelgusi į E. M. inkriminuotos veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog aptariamu atveju nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus). Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš kaltinamąjį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.Kaltinamojo E. M. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas; vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui; baustas administracine tvarka), jo turimų socialinių ryšių tamprumo nebuvimas (iki suėmimo nesimokė, nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio), kaltinamojo galbūt padaryto nusikaltimo pavojingumas (pasikėsinta į didžiausią vertybę – žmogaus gyvybę), pobūdis (smurtinis ir savanaudiškas), sunkumas (labai sunkus), leidžia teisėjų kolegijai formuoti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą E. M. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam E. M. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Ši baudžiamoji byla nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose. Bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas, 2017 m. vasario 28 d. teismo posėdyje bus klausomasis baigiamųjų kalbų (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Kaip minėta 12 punkte, teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. E. M. paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau aptariamu atveju, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių, nenukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos. Kaltinamasis E. M. yra suimtas ilgą laiką. Tačiau E. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Pastebėtina, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo E. M. terminas baudžiamojo proceso metu šiuo konkrečiu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas. Tačiau viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Aplinkybės, kad E. M., sugrįžęs į Lietuvą, pats paskambino ikiteisminio tyrimo pareigūnams, būdamas laisvėje turėtų galimybę įsidarbinti, niekaip savaime nepašalina suėmimo pagrindų, nustatytų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, buvimo ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip nustatyta pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis.Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau E. M., taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo naikinti ar pakeisti apskųstą iš esmės pagrįstą bei teisėtą nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi kaltinamajam E. M. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 29 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.