Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos G. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims notarei Vilijai Partaukienei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybinei mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė pareiškimą bei jame nurodomas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad pareiškėja yra vienintelė palikėjos įpėdinė, kadangi jos brolis ir tėvas yra mirę.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina J. B. (e. b. l. 13, 20-21, 24). Po J. B. mirties G. G., kaip įpėdinei, atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisė į mirusiosios palikimą (CK 5.3 str., 5.11 str.). Pareiškėja G. G. praleido įstatymo (CK 5.50 str. 3 d.) nustatytą terminą motinos palikimui priimti; termino praleidimą teisina tuo, jog J. B. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise nepriklausė joks nekilnojamasis ar kitas kilnojamasis turtas, kuriam būtina teisinė registracija, todėl pareiškėja pareiškimo palikimui priimti nepateikė. Tik 2017 m. sausio mėn. gavusi 2017-01-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raštą Nr. 43SD-140-(14.43.104) sužinojo, kad jos motina pretenduoja į žemės grąžinimą Šalčininkų r. (e. b. l. 16-17). Remiantis 1999-03-22 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. P. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 13 ha žemės sklypo (e. b. l. 18), 2016-12-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 43VĮ-1611-(14.43.2.) buvo patvirtintas Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašas, į kurį J. B. įtraukta į piliečių, pageidaujančių gauti žemę (mišką) natūra (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje, sąrašą (e. b. l. 16-17). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėja galėjo nežinoti apie ateityje atsirasiantį palikėjos J. B. turtą. Remiantis Testamentų registro duomenimis bei Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarės Vilijos Patraukienės pranešimu (e. b. l. 9-12) nustatyta, kad nėra įregistruotų mirusiosios J. B. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007, 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, kt.).

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl po jos motinos J. B. mirties (duomenys neskelbtini), t. y. po penkiolikos metų, atkūrus J. B. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris palikėjai mirties dieną nepriklausė, – laikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi termino praleidimą sąlygojo aplinkybė atsiradusi ateityje, jau po palikėjos mirties praėjus penkiolikai metų. Teismo žiniomis, daugiau palikėjos J. B. įpėdinių nėra, kadangi jos sūnus I. B. mirė (duomenys neskelbtini) ir įpėdinių neturi (e. b. l. 6-7, 13), o sutuoktinis L. B. mirė (duomenys neskelbtini) ir kitų įpėdinių taip pat neturėjo (e. b. l. 8). Darytina išvada, kad atsisakymas atnaujinti nurodytą terminą ir tokio sprendimo sukeltos teisinės pasekmės (palikimo perėjimas valstybei) nebūtų proporcingos, adekvačios pareiškėjos teisės priimti palikimą savalaikiam neįgyvendinimui, toks atsisakymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Dėl to teismas pripažįsta, kad įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjai atnaujintinas praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po motinos J. B. mirties, priimti (CK 5.57 str. 1 d., CK 576 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patenkinti pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjai G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos motinos J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nustatyti, kad pareiškėjas pareiškimą apie palikimo priėmimą privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.