Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato atstovei A. J.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. kovo 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10-AT1-2213,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D. 2016 m. vasario 19 d. pateikė pareiškimą Vilniaus apskrities Vilniaus m. 2 PK VPS PP, kuriame nurodė, kad automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nufotografuotas (duomenys neskelbtini), ant žalios vejos, todėl ji prašė nubausti automobilio vairuotoją.

Vilniaus apskrities Vilniaus m. 2 PK VPS PP 2016 m. kovo 18 d. nutarime nutraukti teiseną administracinio teisės pažeidimo byloje nurodoma, kad nutraukiama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, kadangi veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ str. įvykio ir sudėties.

I. D. 2016 m. balandžio 4 d. skunde nurodoma, kad skundžiamas Vilniaus apskrities Vilniaus m. 2 PK VPS PP 2016 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 10-AT1-2213 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą ir prašoma panaikinti ši nutarimą. Skundas motyvuojamas tuo, kad nutarimas priimtas šališkai, neišnagrinėjusi visų aplinkybių, dėl ko negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, o turi būti naikintinas. Ji nunešė pareiškimą ir mobilųjį telefoną tyrėjui M. Ž., kuris pats padarė iš jos telefono nuotraukas, ji ten parašė pareiškimą, bet to, tyrėjas nebuvo įvykio vietoje. Automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas viešosios tvarkos skyriuje, savivaldybėje buvo, ar įspėtas, ar baustas, nes ji ne pirmą kartą kreipėsi dėl šios mašinos. Tyrėjas nepatikrino visų aplinkybių. Matosi, kad mašina ant žalios vejos, juk už bortelio žalia veja. Skunde taip pat nurodoma, kad automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ne kartą padaręs pažeidimus, bet M. Ž. jį gina. Todėl prašo panaikinti priimtą nutarimą ir iš naujo tirti, susisiekti su Viešosios tvarkos skyriumi savivaldybėje ir bausti.

Teismo posėdyje Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio atstovė prašė I. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ATPK 250 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą. ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas , ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 124(1) straipsnio 4 dalis inter alia numato administracinę atsakomybę už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ir stovėti. KET 150.5 punktas (KET redakcija, įsigaliojusi nuo 2014-10-11) inter alia numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu). Siekiant konstatuoti ATPK 124(1) str. 4 d. numatyto pažeidimo buvimą svarbu nustatyti ne tik faktinę aplinkybę, kad transporto priemonė yra pastatyta vietoje, kurioje KET draudžia stovėti, tačiau ir pažeidimo padarymo konkrečią vietą, tikslų laiką, identifikuoti konkrečią transporto priemonę, kuria padarytas pažeidimas, bei nustatyti teisei priešingą veiką padariusį asmenį.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad 2016 m. vasario 19 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. antrojo PK VPS PP registruotas I. D. pareiškimas ROIK 0116000087665, kuriame pareiškėja nurodė, kad 2016 m. vasario 19 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini)nufotografavusi transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri stovėjo ant žalios vejos. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai nebuvo nuvykę į pareiškėjos nurodytą įvykio vietą ir neužfiksavo pažeidimo. Byloje buvo apklaustas transporto priemonės savininkas A. S., kuris kategoriškai neigė savo automobilį statęs ant žalios vejos namo kieme (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Prie pareiškėjos pareiškimo pridėtos nespalvotos nuotraukos, kuriose matyti vieno lengvojo automobilio kontūrai bei kito automobilio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš šių nuotraukų neįmanoma identifikuoti vietos ir laiko, kada ir kur šie automobiliai buvo užfiksuoti, t.y. jokių iš esmės objektyviam galimo pažeidimo (jo vietos ir laiko) nustatymui, kaltų asmenų identifikavimui būtinų aplinkybių. Šios nuotraukos neduoda pagrindo vadovautis tik pareiškėjos teiginiais apie automobilių numerius, nepagrindžiant jų objektyviais įrodymais. Pareiškėjos pateiktos nuotraukos neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, nes iš šių nuotraukų nėra aišku, kada jos darytos ir kurioje vietoje nurodytas automobilis užfiksuotas. Todėl nėra galimybės paneigti A. S. paaiškinimo, kad savo automobilio ant žalios vejos prie (duomenys neskelbtini)namo jis nestatė.

Pažymėtina, kad savo paaiškinime minėtas asmuo nurodė, jog tarp jo ir I. D. yra susiklostę konfliktiški santykiai, pastaroji jį persekioja daugiau kaip dvidešimt metų, nuolat rašo pareiškimus į policiją, prokuratūrą, teismus. Esant tokioms aplinkybėms, ypač svarbu, kad I. D. nurodomus teiginius patvirtintų objektyvūs ir neginčytini įrodymai, t.y. tinkamas pažeidimo fiksavimas techninėmis priemonėmis. Teismų praktikoje paprastai pripažįstama, kad tinkamas tokio pobūdžio pažeidimų fiksavimas yra įgaliotų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pareigūnų darytos nuotraukos, kurių įrodomoji galia ir leistinumas nekelia abejonių. Dėl kitų asmenų darytų nuotraukų autentiškumo paprastai kyla abejonių ir tokios pačios įrodomosios galios jos neturi (Vilniaus apygardos teismo 2013-07-26 nutartis byloje ATP-796-628/2013, Kauno apygardos teismo 2014-02-21 nutartis byloje ATP-223-594/2014).

Teismo vertinimu, byloje surinkti faktiniai duomenys nėra pakankami ir patikimi konstatuoti ATPK 124(1) str. 4 d. numatytą pažeidimą. ATPK 124(1) str. 4 d. numatyto pažeidimo specifika lemia, kad pažeidimas paprastai yra trumpalaikis ir laiku tinkamai jo neužfiksavus, tokio pažeidimo tyrimas yra apsunkintas ar visai nebeįmanomas, kadangi patraukus transporto priemonę tiesiog nelieka tiesioginių objektyvių įrodymų apie buvusį pažeidimą.

Remdamasis išdėstytu, teismas sutinka su skundžiamo nutarimo argumentais, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, neginčijamai pagrindžiančių ATPK 124(1) str. 4 d. numatyto pažeidimo buvimą, todėl Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. kovo 18 d nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, nenustačius ATPK 124(1) str. 4 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,-

nutaria:

I. D. skundą atmesti.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. kovo 18 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10-AT1-2213 palikti nepakeistą

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.