Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-943-544/2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-452/2017 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovėms L. K., S. D., G. V., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarei L. J., Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarei R. R., UADBB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, Nekilnojamojo turto agentūrai „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89, 5.17 straipsnių pagrindu 2010 m. gegužės 25 d. A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentą, 2011 m. rugpjūčio 11 d. išduotą įgaliojimą L. K., 2013 m. balandžio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti abišalę restituciją. Nurodė, kad, pradėjęs tvarkyti paveldėjimo dokumentus, sužinojo, jog visą savo turtą 2010 m. gegužės 25 d. sudarytu testamentu jo motina A. S. po savo mirties lygiomis dalimis paliko L. K. ir S. D.. 2011 m. rugpjūčio 11 d. motina išdavė L. K. įgaliojimą valdyti, naudoti ir disponuoti visu jai priklausančiu turtu. Išduoto įgaliojimo pagrindu pastaroji 2013 m. balandžio 4 d. motinos vardu sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-padavimo sutartį su G. V.. Testamento ir įgaliojimo surašymo metu motina sunkiai sirgo ir dėl ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Nuo 2009 metų motinai nustatyta diagnozė – tikėtina vėlyvoji Alzhaimerio liga, demencija sergant Alzhaimerio liga, vidutinis pažinimo sutrikimas. Jai svaigo galva, buvo nusilpusi atmintis ir orientacija. 2010 m. gegužės 25 d. motina nebegalėjo savimi pasirūpinti, su Panevėžio socialinių paslaugų centru buvo sudaryta pagalbos į namus paslaugų tiekimo ir apmokėjimo sutartis. 2010 m. gegužės 25 d. testamento sudarymo ir 2011 m. rugpjūčio 11 d. įgaliojimo išdavimo metu dėl ligos motina negalėjo išreikšti savo valios dėl ginčijamų sandorių, o notaras negalėjo tvirtinti tokio sandorio. Atitinkamai pripažintina negaliojančia ir 2013 m. balandžio 4 d. motinos vardu sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiu 2010 m. gegužės 25 d. A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sudarytą testamentą, patvirtintą notarės N. I. K. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo ji visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, po mirties lygiomis dalimis paliko dukrai L. K. ir S. D.. Teismas taip pat pripažino negaliojančiu 2011 m. rugpjūčio 11 d. A. S. išduotą įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotą L. K.; taikė vienašalę restituciją ir priteisė iš L. K. 4054,50 Eur kompensaciją R. S. bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad 2010 m. gegužės 25 d. notarės N. I. K. sudarytas testamentas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo A. S. visą savo turtą po mirties lygiomis dalimis paliko dukrai L. K. ir S. D., yra pripažintinas negaliojančiu ir naikintinas, kadangi jis yra su valios trūkumais ir teisinių pasekmių sukurti negali. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2016 m. gegužės 19 d.- gruodžio 5 d. akto išvadomis, iš kurių matyti, jog A. S. 2010 m. gegužės 17 d. psichiatro diagnozuota demencija, Alzheimerio ligą galėjo apsunkinti nuo 1999 m. jai diagnozuotas kraujagyslinės kilmės lėtinis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas ir tai galėjo turėti įtakos jos pažintinių psichikos funkcijų, valingos veiklos sutrikimų progresavimui ir kasdieninių gyvenimo įgūdžių praradimui; A. S. 2010 m. gegužės 25 d. testamento sudarymo ir 2011 m. rugpjūčio 9 d. įgaliojimo sudarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – demencija (įgyta silpnaprotyste), sergant Alzheimerio liga, dėl psichikos būsenos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Kartu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2013 m. balandžio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė L. K., veikianti pagal asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, išduotą įgaliojimą pardavė A. S. priklausantį butą, todėl toks sandoris yra negaliojantis ir yra pagrindas spręsti klausimą dėl restitucijos taikymo. Teisiniu požiūriu A. S. butą įsigijusi G. V. yra teisėta ir sąžininga turto savininkė, dėl ko, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), atsižvelgiant į nagrinėjamos situacijos ypatumus, į šalių interesus, į sąžiningo įgijėjo teisių užtikrinimą, teismas taikė sandorio negaliojimo pasekmes nenaikindamas paties sandorio. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad restitucija natūra šiuo atveju negalima, o, atkuriant teisinę nesantaiką tarp paveldėtojų, ieškovui iš atsakovės L. K. priteisiama piniginė kompensacija, lygi ½ daliai pirkimo – pardavimo sutartimi jos gautos 8109 Eur sumos (CK 6.147 straipsnis). Testamento sudarymo metu testatorė buvo našlė, o ieškovas bei atsakovė L. K. buvo pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, kurie, pripažinus testamentą negaliojančiu, paveldėtų jos turtą pagal įstatymą lygiomis dalimis (CK 5. 11 straipsnis). Kartu teismas padarė išvadą, jog į A. S. sąskaitą banke už butą pervestos 13612 Eur (47000 Lt) sumos padalijimas gali būti sprendžiamas paveldėjimo būdu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į skundus teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. S. prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteistos kompensacijos dydžio ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – taikyti vienašalę restituciją bei priteisti jam iš atsakovės L. K. 10861 Eur piniginę kompensaciją.Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteistos kompensacijos dydžio, kadangi teismas priteisė jam per mažą kompensaciją iš atsakovės L. K.. Šiuo atveju byloje buvo nustatyta, kad, pardavus A. S. priklausantį butą, už jį buvo sumokėta tokiais terminais ir tvarka: 2317 Eur (8000 Lt) grynais sumokėta atsakovei L. K. prieš pasirašant sutartį dėl buto pirkimo – pardavimo, 13612 Eur (47000 Lt) buvo pervesta į A. S. sąskaitą banke, o 5792 Eur (20000 Lt) pervesta į atsakovės L. K. sąskaitą banke. Taigi pirmosios instancijos teismui nustačius, kad A. S. buto pirkimo – pardavimo sandoris yra negaliojantis bei kad dėl sąžiningos turto įgijėjos G. V. nėra protinga ir teisinga taikyti restituciją natūra, iš atsakovės L. K. jam turėjo būti priteista piniginė kompensacija, kurios dydis lygus pusei minėto buto pirkimo – pardavimo sutartimi nustatytos kainos, t. y. 10861 Eur.Kartu apeliantas pabrėžia, jog į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad į mirusiosios A. S. banko sąskaitą už parduotą butą pervestos piniginės lėšos buvo panaudotos jos pačios interesais. Kadangi atsakovė L. K. disponavo A. S. banko sąskaitoje esančiais pinigais pasinaudodama šiuo metu teismo panaikintu įgaliojimu ir juos išleido, mano, kad jam, ieškovui, turi būti kompensuota pusė parduoto motinos buto kainos.Atsiliepimu atsakovė L. K. prašo ieškovo R. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog už parduotą butą gautos piniginės lėšos buvo panaudotos išimtinai jų motinos A. S. interesais. Kartu atsakovė mano, jog pirmosios instancijos teismas ieškovui ir taip priteisė pernelyg didelio dydžio kompensaciją, o priimant sprendimą nebuvo pagrindo vadovautos vien teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu. Tvirtina, kad byloje nagrinėjamu atveju egzistuoja ir absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi ieškinį pateikė neturintis tam teisės asmuo. Ieškovas R. S. nesikreipė notarų biurą dėl palikimo priėmimo nei pagal įstatymą, nei pagal 2009 m. rugsėjo 29 d. testamentą, kuriuo turtas buvo paliktas ir ieškovui, dėl ko teismo sprendimas jam negali sukelti teisinių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, dėl ko apeliacinės instancijos teismas civilinę bylą nagrinėja apeliaciniame skunde pareikštų reikalavimų ribose. Iš ieškovo apeliacinio skundo matyti, jog jis nesutinka tik su skundžiamu sprendimu jam priteistos kompensacijos dydžiu, tvirtindamas, kad ši suma turėtų būti lygi pusei mirusiosios A. S. parduoto buto vertės. Kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies apeliantas neginčija, o kiti proceso dalyviai apeliacinių skundų nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į minėtas CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo netikrina.Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. S., ieškovo ir atsakovės L. K. motina, mirusi (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugpjūčio 9 d. pasirašė generalinį įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo įgaliojo savo dukrą L. K. valdyti, naudoti ir disponuoti visu savo turtu, turtinėmis teisėmis ir prievolėmis (1 t., 13 – 14, 64 – 65, 69 – 70, 105 b. l.). Šis įgaliojimas nustatyta tvarka įregistruotas Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registre. 2013 m. balandžio 4 d. A. S., atstovaujama L. K., veikiančios pagal 2011 m. rugpjūčio 9 d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė G. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., 88 – 94 b. l.). A. S. 2010 m. gegužės 25 d. notarės N. I. K. patvirtintu testamentu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, po mirties lygiomis dalimis paliko dukrai L. K. ir S. D. (1 t., 12 b. l.). Byloje nustatyta, o šių aplinkybių neginčija ir apeliantas, jog, pardavus A. S. priklausantį butą, už jį buvo sumokėta tokiais terminais ir tvarka: 2317 Eur (8000 Lt) grynais sumokėta atsakovei L. K. prieš pasirašant sutartį dėl buto pirkimo – pardavimo, 13612 Eur (47000 Lt) buvo pervesta į A. S. sąskaitą banke, o 5792 Eur (20000 Lt) pervesti į atsakovės L. K. sąskaitą banke (1 t., 90 b. l.). Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas jam, kaip kompensaciją už mirusios motinos parduotą butą, turėjo priteisti pusę už nekilnojamąjį turtą gautų lėšų, o ne pusę sumos, kuri buvo pervesta ir perduota grynaisiais atsakovei L. K.. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu ieškovo vertinimu nesutinka ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai priteisė pusę atsakovei L. K. už parduotą butą jai perduotų pinginių lėšų, t.y. 4054,50 Eur. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, o šių pirmosios instancijos teismo išvadų neginčija ir apeliantas, atsakovė G. V. sąžiningai ir teisėtai įgijo minėtą butą, nors turtas ir perėjo G. V. nuosavybėn pagal pripažintų negaliojančiais pirkimo – pardavimo sutarties ir įgaliojimo pagrindu. Taigi byloje išties nenustatyta faktinių aplinkybių, leidžiančių naikinti 2013 m. balandžio 4 d. A. S. priklausiusio buto pirkimo – pardavimo sandorį ir taikyti sandorio negaliojimo pasekmės – restituciją natūra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.146 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, o taip pat nustačius, jog skundžiamu sprendimu pripažinto negaliojančiu 2010 m. gegužės 25 d. A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), testamento sudarymo metu ieškovas bei atsakovė L. K. buvo pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai (testatorė tuo metu buvo našlė, CK 5.11 straipsnis, 1 t., 66 b. l.), pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje restitucija natūra negalima (CK 6.147 straipsnis), tačiau, sprendžiant ginčą tarp įpėdinių, turi būti sprendžiamas pinginės kompensacijos, su kurios dydžiu ir nesutinka apeliantas, priteisimo klausimas.Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog piniginės kompensacijos dalyku yra tik atsakovei L. K. už parduotą butą pervestos (perduotos) piniginės lėšos. Nors, apelianto vertinimu, piniginės kompensacijos dydis turėtų būti apskaičiuojamas nuo viso parduoto buto kainos, t. y. 21721 Eur, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovo argumentai yra nepagrįsti. CK 5.1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Taigi, įstatymas įtvirtina, jog paveldimas tik testatoriaus mirties momentu turimas turtas ar turtinės/neturtinės teisės. Byloje nustatyta, kad dalis už parduotą butą gautų piniginių lėšų – 13612 Eur - buvo pervestos į mirusios A. S. banko sąskaitą. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog mirusioji A. S., kurios butas buvo parduotas pagal minėtą sandorį, sudarytą negaliojančio įgaliojimo pagrindu, jo sudarymo metu 2013 m. balandžio 4 d. būtų buvusi neveiksni ar ribotai veiksni ar kad ji nevaldė, nenaudojo ir nedisponavo savo nuožiūra jai priklausančiais pinigais. Į bylą yra pateikti duomenys, jog A. S. nebuvo įtraukta į Neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registrą (1 t., 67, 99 b. l.). Dėl šių priežasčių mirusioji A. S. už parduotą butą gautomis piniginėmis lėšomis iki mirties galėjo savo nuožiūra laisvai ir be apribojimų disponuoti, galėjo būti jas perleidusi, dovanojusi, išleidusi savo reikmėms ar pan. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. S. buvo prižiūrima dukters, atsakovės L. K., kuri ja buvo išsivežusi ir į užsienį. Akivaizdu, kad garbaus amžiaus ir ligotos motinos priežiūrai, rūpybai, išlaikymui ir kitoms reikmėms buvo reikalingos lėšos ir yra aukšta tikimybė, kad tam tikslui buvo naudojami A. S. priklausę pinigai. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. S. būtų turėjusi pretenzijų įgaliotinei dėl ne jos naudai naudojamų lėšų, dėl netinkamos priežiūros, dėl neteisėto disponavimo lėšomis ir pan. Tai leidžia vertinti, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo ieškovui priteisti pinginę kompensaciją už A. S. tekusią pinigų sumą už jai pačiai priklausiusį butą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtų lėšų, jei jų buvo testatorės mirties momentu, klausimas gali būti sprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Atsakovė L. K. pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą išdėstė ne tik prašymą palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, tačiau ir nurodė mananti, jog pirmosios instancijos teismas ieškovui ir taip priteisė pernelyg didelio dydžio kompensaciją, kad teismo sprendimas galimai neteisėtas ir nepagrįstas, o byloje egzistuoja ir absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi ieškinį pateikęs ieškovas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nei pagal įstatymą, nei pagal 2009 m. rugsėjo 29 d. testamentą, kuriuo turtas buvo paliktas ir ieškovui, dėl ko teismo sprendimas jam negali sukelti teisinių pasekmių.Teisėjų kolegijos nuomone, kadangi atsakovė L. K. apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepateikė, tai atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų nėra pagrindo vertinti kaip savarankiškų pagrindų vertinti sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 306 straipsnis), išskyrus argumentus apie absoliutų teismo sprendimo negaliojimą pagrindą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks pagrindas byloje nenustatytas, nes byloje yra duomenys apie tai, kad ieškovas R. S. yra kreipęsis į (duomenys neskelbtini)-ąjį notarų biurą su prašymu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (1 t., 11 b. l.). Nors pagal byloje esančius duomenis ieškovas pateikė prašymą notarų biurui ne pagal testatorės paskutiniąją nuolatinę gyvenamąją vietą (CK 5.4 straipsnis, 1 t., 51 b. l.) ir suformulavo nepakankamai tinkamą reikalavimą, tačiau šie formalūs neatitikimai nepatvirtina atsakovės argumentų ir neleidžia spręsti, jog R. S. prarado įpėdinio teises, nėra suinteresuotas bylos baigtimi ir neturėjo teisės paduoti ieškinio. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į virš nurodytus argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 4054,50 Eur kompensacijos ieškovui iš atsakovės L. K. priteisimo yra teisėta ir pagrįsta (CK 6.147 straipsnis), todėl ją naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams, jei yra atskleista bylos esmė (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.