Kauno apylinkės teismo nutarimas

institucijos, priėmusios nutarimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei N. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos I. J. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. J. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau Institucija) 2025 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nubausta už tai, kad 2025 m. kovo 18 d. 14 val. 16 min. adresu (duomenys neskelbtini), individualiai tvarkanti nuotekas pilietė, I. J. kontroliuojamu laikotarpiu 2024 m. balandžio 17 d. iki 2025 m. kovo 18 d. nepateikė viešosios sutarties su nuotekų tvarkytoju arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir (arba) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų transportavimo į geriamojo vandens teikėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius bei neužtikrino, kad vykdomas individualusis nuotekų tvarkymas atitiktų teisės aktuose nustatytus nuotekų tvarkymo reikalavimus - už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki 2025 m. kovo 18 d. pateiktas nuotekų priėmimo kvitas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame pateikta tik 90 Eur suma, nors sunaudota 96 m³ geriamojo vandens, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo X-764 (su vėlesniais pakeitimais) 35 straipsnio 8 punkto nuostatomis, priimtų tvarkyti nuotekų kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiektojo geriamojo vandens kiekiui. Šiais veiksmais pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. T-107 redakcija) patvirtintų „Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ 17.2., 17.3. punktus. Tokiais savo veiksmais I. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 2 dalyje, pažeidė Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559, 17.2 punktą, už ką asmeniui paskirta 600 Eur bauda, vadovaujantis ANK 665 straipsnio 2 dalimi pripažintas UAB „Kauno vandenys“ ieškovu ir pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Taigi nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju yra pagrįstai pripažintas Administracinių nusižengimų pakartotinumas vadovaujantis 40 straipsnio nuostatomis, nors ir šis pakartotinumo faktorius yra ribinis. Tačiau būtent dėl pakartotinumo pareiškėjai yra taikoma pakartotinumu kvalifikuota teisės norma - 366 straipsnio 2 dalis. Ši aplinkybė lemia tai, kad pakartotinumas negali būti laikomas ir kvalifikuojančiu faktoriumi, ir sunkinančia aplinkybe. Todėl sunkinančia aplinkybe jis pripažintas nepagrįstai. Taip pat be jokio pagrindo nurodyta, kad administracinis nusižengimas padarytas iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų. Toks vertinimas nėra motyvuotas jokiais faktais bei įrodymais. Vandens sąnaudų bei nuotekų išvežimo kiekio reikšmingas neatitikimas matomas ir iš 2024 m. balandžio 24 d. nutarimo, kai pareiškėjai buvo skirtas įspėjimas, ir analogiškomis pažeidimo aplinkybėmis nei chuliganiškos, nei savanaudiškos paskatos nebuvo konstatuotos. Objektyvios priežastys lemia, kad vandens sąnaudos yra didesnės nuotekų kiekį, kuris susidaro namų ūkyje ir nors ši aplinkybė nepanaikina paties formalaus Taisyklių pažeidimo fakto, tačiau leidžia suvokti Taisyklių pažeidimo - kai išvežtų nuotekų kiekis viršija sunaudoto vandens kiekį priežasties objektyvumą: jeigu nesusidaro nuotekų kiekis toks, kiek yra sunaudota vandens, tai ir nuotekų išvežimo kiekio nėra galimybės dirbtinai padidinti, nes tokio nuotekų kiekio nėra faktiškai. Todėl formalus Taisyklių pažeidimas egzistuoja tik dėl to, kad pareiškėjos gyvenamosios valdos nuotekų sistema iki šiol nėra pajungta prie centralizuotos nuotekų sistemos (apie to priežastis pasisakyta toliau). Nutarime nepagrįstai nurodyta, kad nėra pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuo pat administracinio akto surašymo bei paaiškinimų teikimo momento yra matyti, kad pareiškėja pripažino padarytą pažeidimą ir dėl jo labai gailisi bei deda maksimalias pastangas esamą padėtį pataisyti, kad ateityje šio pažeidimo nebeliktų. Pareiškėja nedelsiant kreipėsi į UAB „Kauno vandenys” ir išsiėmė sąlygas nuotekų pajungimui prie centralizuotų tinklų, kreipėsi į projektuotoją, baigė rengti bei su UAB „Kauno vandenys” suderino nuotekų pajungimo prie centralizuotų tinklų projektą ir šiuo metu laukia galutinių leidimų iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, kad galėtų įvykdyti statybos darbus. Dėl nagrinėjamo pažeidimo pažymėtina, kad privačių asmenų nuotekų tinklų pajungimas prie centralizuotų magistralinių tinklų yra visuotinė problema, skatinama Europos Sąjungos struktūrinių fondų paskatomis, ir yra susijusi su reikšmingomis gyventojų investicijomis. Kaune tokia galimybė gauti finansinę paramą šiems finansiškai brangiems darbams atsirado trys dienos po Nutarimo priėmimo. 2024 m. balandžio 14 d. buvo paskelbtas kvietimas gyventojams teikti paraiškas Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų ir (arba) sodo namų prijungimui prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Tokio kvietimo paskelbimas patvirtina, kad netinkamo nuotekų tvarkymo problema yra plačiai paplitusi visame Kaune ir jos šalinimas yra susijęs su objektyviomis sąlygomis. Pareiškėjos objektyviai racionalus požiūris laukiant kvietimo nuotekų pajungimo darbus atlikti pasinaudojant centralizuoto finansavimo algoritmais yra pagrįstas. Tuo tarpu pareiškėjos pastangos ir veiksmai, net ir nesulaukus kvietimo įvykdyti nuotekų pajungimo prie centralizuotų tinklų, patvirtina jos nuoširdų rūpestį pašalinti pažeidimą nuostolingomis sau sąlygomis. Pakartotinumas nagrinėjamu atveju yra ribinis, nes tik vos kelios dienos lėmė, jog šį pažeidimą būtų pagrindas kvalifikuoti analogiškai, kaip tai buvo padaryta 2024 m. balandžio 24 d. nutarimu, kai pareiškėjai buvo taikytas įspėjimas pažeidimą kvalifikuojant ne pagal 366 straipsnio 2, o pagal 1 dalį. Ši ribinio termino aplinkybė pripažintina lengvinančia vadovaujantis ANK 35 straipsnio 2 dalimi. Dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad nutarime nepagrįstai nurodyta, jog 2025 m. balandžio 11 dienai padaryta 274,12 eurų turtinė žala, ir ši žala neatlyginta. Pranešimas apie padarytą žalą buvo atsiųstas 2025 m. balandžio 10 d., kaip UAB „Kauno vandenys” sąskaita, kurioje nurodyta sąskaitą apmokėti iki 2025 m. gegužės 10 d. Tačiau net ir šioje sąskaitoje nurodyta, kad 2025 m. balandžio 14 d. sumokėta 176,30 Eur ir likusi apmokėti suma yra 97,82 Eur. 2025 m. gegužės 1 d. apmokėta ir likusi suma. Nurodyta žala yra sumokėta anksčiau, negu buvo nurodytąją sumokėti, todėl ir tai taip pat rodo pareiškėjos geranoriškumą sprendžiant pažeidimo pašalinimo problemą. Nagrinėjamu atveju chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų nurodymas nereiškia tinkamo nutarimo motyvavimo be tokių aplinkybių pagrindimo. Taip pat remiantis kitais motyvais laikytina, kad maksimalios nuobaudos skyrimas yra visiškai nemotyvuotas. Teigia, kad vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais nagrinėjamu atveju teismas turi pagrindą paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba administracinės nuobaudos neskirti. Objektyvūs įrodymai patvirtina, jog administracinės atsakomybės tikslai realiai gali būti pasiekti pačia minimaliausia administracinės atsakomybės priemone - įspėjimu arba visai netaikant administracinės atsakomybės.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. J. ir jos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, prašymo atidėti nepateikė, apie neatvykimo priežastis nepranešė, todėl skundas išnagrinėtas jiems nedalyvaujant. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą palaiko, jame išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad I. J. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau Institucija) 2025 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nubausta už tai, ji 2025 m. kovo 18 d. 14 val. 16 min. adresu (duomenys neskelbtini), individualiai tvarkanti nuotekas pilietė, I. J. kontroliuojamu laikotarpiu 2024 m. balandžio 17 d. iki 2025 m. kovo 18 d. nepateikė viešosios sutarties su nuotekų tvarkytoju arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir (arba) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų transportavimo į geriamojo vandens teikėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius bei neužtikrino, kad vykdomas individualusis nuotekų tvarkymas atitiktų teisės aktuose nustatytus nuotekų tvarkymo reikalavimus - už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki 2025 m. kovo 18 d. pateiktas nuotekų priėmimo kvitas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame pateikta tik 90 Eur suma, nors sunaudota 96 m3 geriamojo vandens, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo X-764 (su vėlesniais pakeitimais) 35 straipsnio 8 punkto nuostatomis, priimtų tvarkyti nuotekų kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiektojo geriamojo vandens kiekiui. Šiais veiksmais pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. T-107 redakcija) patvirtintų „Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ 17.2., 17.3. punktus. Tokiais savo veiksmais I. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 2 dalyje, pažeidė Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559, 17.2 punktą, už ką asmeniui paskirta 600 Eur bauda, vadovaujantis ANK 665 straipsnio 2 dalimi pripažintas UAB „Kauno vandenys“ ieškovu ir pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. J. teismui pateiktu skundu neneigia padariusi jai inkriminuotą nusižengimą pagal ANK 366 straipsnio 2 dalį, jo neginčija, tačiau skundu ginčija paskirtą nuobaudą, teigia, jog pareiškėjai nepagrįstai paskirta administracinė nuobauda, nepagrįstai nepripažinta lengvinančios aplinkybės, nepagrįstai inkriminuotos sunkinančios aplinkybės, prašo pakeisti nutarimą ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skirti įspėjimą arba nuobaudos neskirti.

ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Pagal ANK 366 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 (penkerius) metus matyti, kad pareiškėja I. J. ne kartą baustas administracine tvarka (pareiškėja daugiausia baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su greičio viršijimu, vietinės rinkliavos nesumokėjimą, transporto priemonės – automobilio – sustabdymu ar statymu neleistinose vietose, savavališką žemės užėmimą, arba naudojimas ir pan.) (b. l. 45 – 51). Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnio 2 dalį asmuo traukiamas tuo atveju, kai pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas padaro ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I. J. 2024 m. balandžio 23 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos nutarimu patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnio 1dalį, paskirta nuobauda – įspėjimas. Nurodytos aplinkybės teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinis.

Institucijos 2025 m. balandžio 11 d. nutarime nurodyta, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėja su tuo nesutinka ir teigia, jog nutarime nepagrįstai nurodyta, kad nėra pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuo pat administracinio akto surašymo bei paaiškinimų teikimo momento yra matyti, kad pareiškėja pripažino padarytą pažeidimą ir dėl jo labai gailisi bei deda maksimalias pastangas esamą padėtį pataisyti, kad ateityje šio pažeidimo nebeliktų.

ANK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais. Nagrinėjamu atveju pareiškėja ant protokolo pasirašė bei pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog nuotekos buvo išvežtos kartą 2024 m. liepos 18 d., apie 8 m³, pozicijos dėl kaltės neišsakė, nenurodė, kad pripažįsta ar gailisi. Pareiškėja I. J. dalyvavo bylos nagrinėjime ir surašant 2025 m. balandžio 11 d. nutarime, nutarime pasirašė nurodydama „Su skirtu NUTARIMU NESUTINKU“. Darytina išvada, kad I. J. kaltės nepripažino, neišsakė, kad gailisi. Skunde šios lengvinančios aplinkybės buvimas grindžiamas tuo, kad pareiškėja nedelsiant kreipėsi į UAB „Kauno vandenys” ir išsiėmė sąlygas nuotekų pajungimui prie centralizuotų tinklų, kreipėsi į projektuotoją, baigė rengti bei su UAB „Kauno vandenys” suderino nuotekų pajungimo prie centralizuotų tinklų projektą ir šiuo metu laukia galutinių leidimų iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, kad galėtų įvykdyti statybos darbus, tuo, kad Kaune galimybė gauti finansinę paramą šiems finansiškai brangiems darbams atsirado trys dienos po nutarimo priėmimo, tuo, kad pakartotinumas nagrinėjamu atveju yra ribinis, nes tik vos kelios dienos lėmė, jog šį pažeidimą būtų pagrindas kvalifikuoti analogiškai. Siekiant pripažinti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę svarbu nustatyti ne tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimą, tačiau ir vieną iš kitų šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės sudedamųjų elementų, t. y. kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad jos nei patvirtina, nei paneigia, kad pareiškėja gailisi ir pripažįsta nusižengimo padarymą. Priešingai, įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėja savo neveikimą siekia pateisinti, savivaldybės parama, apie kurios galėjimą pasinaudoti, jos teigimu atsirado per vėlai, jau po nutarimo priėmimo. Be to, iš skunde naudojamų terminų „ribinis“ teismas sprendžia, jog pareiškėja siekia sumenkinti jos padarytą nusižengimą, tačiau skunde nėra nė vieno aiškaus ir konkretaus teiginio, jog pareiškėja gailisi dėl padaryto nusižengimo. Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais. Teismas įvertinęs skundo argumentus daro išvadą, kad skunde tik deklaratyviai nurodoma, jog nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo bei savo veiksmų nevertina kritiškai, o tokia jo pozicija šiuo atveju yra nulemta siekio sušvelninti savo teisinę padėtį. Šiuo atveju, teismo vertinimu, skunde nurodyti teiginiai yra subjektyvus situacijos vertinimas siekiant pateisinti savo elgesį, tačiau nepatvirtina, jog savo elgesį vertina kritiškai ir gailisi dėl padaryto pažeidimo. Spręstina, jog institucija teisėtai ir pagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nors pareiškėja nurodė esmines nusižengimo padarymo aplinkybes, prisipažino, tačiau savo elgesiui ieško pateisinimų, todėl prisipažinimas nelaikytinas nuoširdžiu ir savanorišku. Įvertinus nurodytas aplinkybes pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nėra.

Skundu ginčijama nutarimu nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės - administracinis nusižengimas padarytas iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų ir tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.

Iš Institucijos nutarimo matyti, kad šiuo atveju buvo nustatytos dvi pareiškėjos atsakomybę sunkinančios aplinkybės: administracinis nusižengimas padarytas iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų (ANK 36 straipsnio 1 dalies 11 punktas) ir tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Dėl sunkinančios atsakomybę aplinkybės - administracinis nusižengimas padarytas iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų (ANK 36 straipsnio 1 dalies 11 punktas), pažymėtina, kad skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kas patvirtina šią atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymą. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad asmuo tyčia siekė išvengti didesnių mokesčių ir neprisijungė prie nuotekų sistemos arba neišveždavo nuotekų kaip tai numatyta teisės aktuose, nerinko ir neturėjo čekių.

Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį, kad tam tikri administraciniai nusižengimai savo esme yra savanaudiški, todėl asmeniui skiriant nuobaudą už šiuos nusižengimus savanaudiškų paskatų kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės papildomai nustatyti nereikia, nes tokie administraciniai nusižengimai yra savanaudiški per se (savaime). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pats neprijungimas prie nuotekų sistemos yra savanaudiškas, nes iš esmės juo siekta išvengti išlaidų. Be to, iš paties nutarimo motyvų taip pat nėra aišku, kodėl pareiškėjai nustatyta minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, ji nėra niekaip pagrįsta. Vien tai, kad atsiliepime Institucija nurodėt tam tikras aplinkybes, dėl kurių pripažino šią sunkinančią aplinkybę, tačiau tokia pozicija ir aplinkybės nėra išdėstytos skundžiama nutarime, o tik deklaratyviai nurodytos nedetalizuojant, jų nustatymo motyvų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad I. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – administracinis nusižengimas padarytas iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų – nagrinėjamu atveju nustatyta nepagrįstai.

Akcentuotina, kad pagal ANK 36 straipsnio 1 dalies 11 punktą sunkinančia atsakomybę aplinkybe gali būti pripažinta ta aplinkybė, kad administracinis nusižengimas padarytas iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų. Ši numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama, nustačius bent vieną iš dviejų alternatyvių jos požymių: 1) savanaudiškas paskatas arba 2) chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai neteisėto elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui. Pažymėtina, kad savanaudiška paskata paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų; chuliganiškos paskatos – siekimas atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį ir kėlimas jiems realaus pavojaus, demonstravimas nepagarbos visuomenei. Šiuo konkrečiu atveju savanaudiškos paskatos laikytinas vienu iš ANK 366 straipsnio 2 dalies numatyto nusižengimo sudėties požymių, o chuliganiškų pažeidėjos paskatų nenustatyta, todėl darytina išvada, kad I. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad administracinį nusižengimą jis padarė dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų, Institucija nustatė nepagrįstai, todėl atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina.

Dėl sunkinančios atsakomybę aplinkybės - tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas) pažymėtina, kad skundžiamame nutarime taip pat nėra nurodyta, kas patvirtina šią atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymą Pagal ANK 40 straipsnį, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Kaip minėta I. J. 2024 m. balandžio 23 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos nutarimu patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnio 1dalį, paskirta nuobauda – įspėjimas. Naujas administracinis nusižengimas, kuris pripažintas padarytas skundžiamu nutarimu, įvykdytas 2025 m. balandžio 16 d. 9 val. 30 min., t. y. nesuėjus vieneriems metams po administracinės nuobaudos įvykdymo dienos.

Administracinio nusižengimo pakartotinis padarymas yra administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), kuri įvertinama skiriant administracinę nuobaudą (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tačiau pažymėtina, kad skiriant administracinę nuobaudą neatsižvelgiama į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri jau ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis (ANK 36 straipsnio 2 dalis), o šiuo atveju ANK 366 straipsnio 2 dalyje ir numatyta atsakomybė už to paties straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą būtent pakartotinai ir kartu užtraukia didesnę baudą už tokio pažeidimo padarymą, todėl papildomai nusižengimo pakartotinumas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į kurią atsižvelgiama skiriant nuobaudą, pažeidėjui nebeinkriminuojama. Todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. balandžio 11 d. nutarimu pripažinta I. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, naikintina.

Pareiškėja skundu taip pat teigia, jog nepagrįstai nutarime nurodyta, jog 2025 m. balandžio 11 dienai padaryta 274,12 eurų turtinė žala, ir ši žala neatlyginta. Pranešimas apie padarytą žalą buvo atsiųstas 2025 m. balandžio 10 d., kaip UAB „Kauno vandenys” sąskaita, kurioje nurodyta sąskaitą apmokėti iki 2025 m. gegužės 10 d. Tačiau net ir šioje sąskaitoje nurodyta, kad 2025 m. balandžio 14 d. sumokėta 176,30 Eur ir likusi apmokėti suma yra 97,82 Eur. 2025 m. gegužės 1 d. apmokėta ir likusi suma. Nurodyta žala yra sumokėta anksčiau, negu buvo nurodytąją sumokėti, todėl ir tai taip pat rodo pareiškėjos geranoriškumą sprendžiant pažeidimo pašalinimo problemą.

Iš skundo priedų nustatyta, kad 2025 m. balandžio 14 d. mokėjimo nurodymu 176,30 Eur buvo pervesta UAB „Kauno vandenys“, nurodant mokėjimo paskirtį nuotekų 10m3 išsiurbimo išlaidos. 2025 m. gegužės 1 d. mokėjimo nurodymu pervesta 97,82 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį „Dėl negautos pajamos neprisijungus prie centrinės nuotekų sistemos“. Skundžiamas nutarimas priimtas 2025 m. balandžio 11 d., iki nutarimo žala nebuvo atlyginta, todėl Institucija pagrįstai nutarime nurodė susidariusios žalos dydį.

Pareiškėja prašo paskirtą administracinę 600 Eur baudą už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 2 dalyje, ir remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybe skirti jai švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 366 straipsnio 2 dalyje - įspėjimą arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Iš skundžiamo nutarimo nustatyta, kad šiuo atveju pareiškėjai paskirta sankcijoje numatyta administracinė nuobauda 600 Eur bauda, t. y. maksimali sankcijoje numatyta nuobauda. Nutarime nėra nurodyta paskirtos maksimalios nuobaudos individualizavimo motyvai.

Nagrinėjamu teismas sprendžia, kad I. J. paskirta administracinė nuobauda – maksimali sankcijoje numatyta bauda – buvo individualizuota netinkamai, pažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra per griežta. Nors I. J. bausta administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos, jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, už analogišką nusižengimą baudžiamą antrą kartą, todėl maksimalios sankcijos nuobaudos skyrimas neatitinka nuobaudų skyrimo pagrindų, todėl paskirta nuobauda mažinti.

Teismui, nustačius, kad institucija, nepagrįstai nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, o taip pat, kad pagrįstai nenustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė spręstinas klausimas dėl nuobaudos dydžio individualizavimo.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nėra I. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pareiškėja I. J. ne kartą baustas administracine tvarka (pareiškėja daugiausia baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su greičio viršijimu, vietinės rinkliavos nesumokėjimą, transporto priemonės – automobilio – sustabdymu ar statymu neleistinose vietose, savavališką žemės užėmimą, arba naudojimas ir pan.) (b. l. 45 – 51). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I. J. 2024 m. balandžio 23 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos nutarimu patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnio 1dalį, paskirta nuobauda – įspėjimas. Nurodytos aplinkybės teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinis, paskirta švelniausia nuobauda – įspėjimas nuobaudos skyrimo tikslų nepasiekė.

Nagrinėjamu atveju skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, duomenų apie teistumą byloje nėra, tačiau bausta administracine tvarka, tačiau iš padarytų nusižengimų nepasimokanti, todėl šis jo nusižengimas nelaikytinas atsitiktiniu, nes akivaizdu, jog skiriamos nuobaudos jai neturėjo jokių ilgalaikių pasekmių, nebuvo pasiekta administracinių nuobaudų paskirtis, praeityje skiriamos nuobaudos jam pakankamos įtakos neturėjo ir nelėmė jo apsisprendimo būti pareigingu, įstatymų besilaikančiu piliečiu (ANK 22 straipsnis).

Įvertinus bylos duomenis bei aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, vadovaujantis protingumo, teisingumo, proporcingumo principais, įvertinus tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, įvertinus tai, kad pareiškėja yra pradėjusi aktyvius veiksmus tam, kad būtų įrengti nuotekų tinklai, sprendžiama, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, daro išvadą, kad ANK 366 straipsnio 2 dalies sankcijos maksimalios 600 Eur baudos skyrimas yra neproporcingas, todėl nutarimas, kuriuo I. J. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnio 2 dali dalyje, padarymą paskirta 600 Eur, keistina ir pareiškėjai skirtina minimali įstatymo sankcijoje numatyta 140 Eur dydžio bauda.

Sąlygų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui, pagrindo sumažinti ar neskirti nuobaudos nėra, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, juolab nustatė, kad asmuo, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, nėra vertinamas išskirtinai teigiamai dėl jo polinkio nesilaikyti įstatymų, daryti administracinius nusižengimus, todėl darytina išvada, kad ANK 366 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta minimali bauda tinkama ANK 22 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, ji adekvati, proporcinga, nepažeidžianti teisingumo principo.

Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys ir skunde pateikti argumentai šiuo atveju neįrodo egzistuojant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui administracinė nuobauda būtų neskirta arba paskirta švelnesnė nuobaudos rūšis įspėjimas.

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Teismas tuo pačiu pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. 2AT-13-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 2AT-68-507/2015).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Teismas, įvertinęs visą pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių I. J. administracinio nusižengimo byloje nėra. I. J. 2024 m. balandžio 23 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos nutarimu patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnio 1dalį, paskirta nuobauda – įspėjimas. Naujas administracinis nusižengimas, kuris pripažintas padarytas skundžiamu nutarimu, įvykdytas 2025 m. balandžio 16 d. 9 val. 30 min., t. y. nesuėjus vieneriems metams po administracinės nuobaudos įvykdymo dienos. Pažymėtina, kad pirmą kartą už ANK 366 straipsnyje numatytą nusižengimą buvo paskirtas įspėjimas, tačiau jis administracinės nuobaudos skyrimo tikslų nepasiekė, kadangi I. J. vėl padarė administracinį nusižengimą pakartotinai. Nors prie skundo pareiškėja pateikė Nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini) statybos projektą, kas leidžia daryti išvadą, kad yra pradėjusi procedūras dėl nuotekų šalinimo įrengimo, topografinis planas sudarytas 2025 m. balandžio 7 d., projektas 2025 m. balandžio 17 d. suderintas su vyresniąja inžiniere, o 2025 m kovo 26 d. UAB „Kauno vandenys“ išdavė Prisijungimo sąlygas vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, tačiau tai pradėta daryti jau pradėjus administracinę teiseną dėl pakartotinio nusižengimo, šios aplinkybės neneigia ir pareiškėja skunde. Akcentuotina, kad administracinis protokolas pareiškėjai buvo surašytas 2025 m. kovo 27 d., antstolės faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliktas 2025 m. kovo 20 d., faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas 2025 m. kovo 25 d., t. y. visi veiksmai pareiškėjos buvo atlikti jau patikrinus ir nustačius aplinkybes, dėl kurių pradėta administracinė teisena. Be to, šiuos duomenis pareiškėja su skundu pateikė tik teismui, jų neteikė Institucijai iki skundžiamo nutarimo priėmimo.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliantei taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti jai paskirtą nuobaudą arba jos neskirti pagrindo nėra, todėl pareiškėjos skundas šio dalyje atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl administracinės nuobaudos skyrimo ir sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą iki 140 Eur (vieno šimto keturiasdešimt eurų).

Pakeisti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pašalinant nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes - administracinis nusižengimas padarytas iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 36 straipsnio 1 dalies 11 punktas) ir tame pačiame Administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas) ir nurodant, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.