Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-03-03 · Civilinė byla Nr. 2A-156-198/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-03
Bylos Nr.
2A-156-198/2017
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00515-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė (pran.), Eigirdas Činka
Atsakovas
J. K.
Ieškovas
J. Ž.
Išvadą teikia
Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-156-198/2017Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00515-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės ir Eigirdo Činkos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-656-964/2016 pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui J. K., institucijai, teikiančiai išvadą – Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo J. K. priteisti išlaikymą dukrai A. K. po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, 3 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, nustatyti dukros A. K. gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimus dukrai A., atsakovas teikė tik dalį piniginių lėšų reikalingų vaiko išlaikymui. Jis pats sprendė, kiek lėšų skirti ir kada jas mokėti. 2013 m. atsakovas išlaikymą dukrai teikė mokėdamas vidutiniškai 86,87 Eur per mėnesį, 2014 m. - 79,65 Eur per mėnesį, 2015 m. - 105,58 Eur per mėnesį, 2016 m. - 91,99 Eur per mėnesį.Teigė, kad A. be būtiniausių turi ir specialių poreikių: jai kas mėnesį reikalingas gydymas, masažai. Sulaukus penkerių diagnozuotos (duomenys neskelbtini). Dukters poreikiams per mėnesį vidutiniškai reikia skirti 560 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, A. K. gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina J. Ž.; priteisė iš atsakovo J. K. išlaikymą dukrai A. K. po 180 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016 m. birželio 27 d., iki dukters pilnametystės, indeksuojant šią išmoką LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir išskaičiuojant atsakovo nuo 2016-06-27 jau sumokėtas išlaikymo sumas, 2 880 Eur išlaikymo įsiskolinimą; paskyrė ieškovę dukrai A. K. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė ieškovei iš atsakovo 308 Eur atstovavimo išlaidų. Priteisė iš atsakovo J. K. 192 Eur žyminį mokestį bei 4,32 Eur pašto išlaidas valstybei.Nustatė, kad A. K. turi sveikatos problemų, jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini).Sprendė, kad A. K. būtiniems poreikiams per mėnesį objektyvi ir pakankama yra 360 Eur suma. Nors ieškovo į bylą pateikti duomenys rodo apie nedideles jo pajamas, visgi jo turimas turtas ir galimybės papildomai dirbti sudaro pagrindą priteisti iš jo pusę nustatytos kaip būtinos vaiko poreikiams sumos, t. y. 180 Eur. Nors, teismo vertinimu, atsakovo galimybės teikti dukrai išlaikymą didesnės, nei ieškovės, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, prašydama išlaikymo vaikui iš atsakovo, prašė iš jo pusės vaikui reikalingų pinigų, priteisia iš atsakovo būtent pusę nustatytos kaip būtinos išlaikymo vaikui sumos. Nurodė, kad ginčo nėra dėl to, kad atsakovas dukrai teikė išlaikymą vidutiniškai po 100 Eur kas mėnesį. Bylos duomenys patvirtina, kad didesnis, nei 100 Eur išlaikymas A. K. buvo reikalingas jau daug metų, pablogėjus jos sveikatos būklei, t. y. ne mažiau, nei 3 metai iki kreipimosi į teismą. 180 Eur išlaikymą atsakovas turėjo mokėti jau 3 metus, bet jam mokėjus vidutiniškai po 100 Eur per mėnesį, išlaikymo įsiskolinimą priteisia po 80 Eur per mėnesį, t. y. 2 880 Eur už trejus metus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas J. K. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą dalyje dėl 2 880 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumos už trejus metus dukrai A. K. priteisimo iš atsakovo J. K. ir ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti, pakeisti sprendimą dalyje dėl išlaikymo dukrai A. K. padidinimo ir priteisti iš atsakovo po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį. Tai nėra byla dėl išlaikymo vaikui priteisimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnį, kadangi tėvas pareigą išlaikyti vaiką vykdė. Ieškovės reikalavimas kvalifikuotinas kaip išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimas pagal CK 3.201 straipsnį.Pažymi, kad ieškinys dėl išlaikymo padidinimo visiškai nepagrįstas CK 3.201 straipsnio nuostatomis ir joks išlaikymo įsiskolinimas iki ieškinio pateikimo nebuvo susidaręs.Teigia, kad reikalavimą padidinti vaikui teikiamą išlaikymą sieja ne su naujai atsiradusiais vaiko liga ar specialiaisiais poreikiais, o su savo šeimos finansinės padėties pablogėjimu (paimta būsto paskola).Nurodo, kad vaiko sveikatos būklės pablogėjimas atsirado 2012 metais. Jis nuo 2012 metų dukros išlaikymui mokėjo po 300 Lt kas mėnesį, vėliau – po 100 Eur kas mėnesį. 2013, 2014 metais pagal pateiktus kvitus buvo didžiausios išlaidos, susijusios su vaiko sveikata. Ieškovė ieškinio neteikė, todėl akivaizdu, kad atsakovo mokama suma buvo pakankama.Teigia, kad jo atsiliepime siūlomas po 120 Eur kas mėnesį išlaikymas visiškai atitinka tėvų turtinę padėtį.Nurodo, kad teismas neanalizavo ir nevertino reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris praėjusius metus. Teismas neįvertino, kad: išlaikymas buvo teikiamas pagal šalių geranorišką susitarimą ir nebuvo nutrauktas; tris metus iki ieškinio padavimo minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis nesiekė 380 Eur; įrodymų, kad vaikui reikalingas (būtinas) išlaikymas po 360 Eur kas mėnesį dėl kokių nors specialių poreikių byloje nėra; išlaikymas gali būti padidintas tik nuo teismo sprendimo padidinti išlaikymą priėmimo; neatitinka protingumo ir teisingumo principų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. Ž. prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nurodo, kad aplinkybė dėl būsto kredito paėmimo šiuo atveju niekaip negali būti susieta su išlaikymo priteisimu ir nesudaro pagrindo kvestionuoti atsakovo pareigos skirti reikiamą išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui.Pažymi, kad teismas, atsižvelgdamas į faktinius duomenis dėl išlaikymo dydžio reikalingumo, pagrįstai nusprendė priteisti išlaikymą dukrai. Teikiant vaikui mažesnį nei šiuo metu nustatyti dukros poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti dukros poreikius sumažėtų iš esmės.Atkreipia dėmesį, kad apeliantas teigia, jog jo pajamos yra minimalios, tačiau moka dukrai priteistą išlaikymą po 180 Eur mėnesiui nuo 2016-06-27, taip pat turi galimybę ir skiria lėšas sumokėti už teisines paslaugas.Pažymi, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį. CK 3.194 straipsnis numato atvejus, kuomet tėvai nesusitarė dėl savo nepilnamečio vaiko išlaikymo šios knygos nustatyta tvarka. Tarp šalių yra ginčas dėl teiktino išlaikymo dydžio apimties. Aplinkybė, jog ieškovė nesikreipė į teismą anksčiau, nereiškia, kad teiktas išlaikymo dydis buvo ar yra pakankamas.Nurodo, kad atsakovas neneigia dukters spec. poreikių, tačiau papildomų lėšų dukros išlaikymui neskyrė, akcentuodamas, jog neturi lėšų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas. Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės, atsakovo paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.Ieškovės ir atsakovo dukra A. K. gimė (duomenys neskelbtini), nuo šios dienos atsirado jos teisė į išlaikymą ir kilo tėvų pareiga šį išlaikymą teikti. 2016 m. birželio 21 d. ieškovė kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 280 Eur per mėnesį, taip pat išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Atsakovas teikia išlaikymą dukrai nereguliariai, vidutiniškai po 100 Eur per mėnesį.Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, ieškovės reikalavimas kvalifikuotinas kaip išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimas pagal CK 3.201 straipsnį, kadangi išlaikymas buvo teikiamas pagal geranorišką šalių susitarimą, jis tėvo pareigą išlaikyti dukrą vykdė.Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194 str., 3.196 str.). Iš byloje pateiktų ieškovės banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad išlaikymą dukrai A. atsakovas teikė nereguliariomis sumomis ir laiko tarpais. 2013 metais atsakovas dukros išlaikymui pervedė ieškovei 1 042,63 Eur (3600 Lt), 2014 metais – 955,75 Eur (3 300 Eur), 2015 metais – 1 267 Eur, 2016 metais iki ieškovei kreipiantis į teismą (2016-06-21) – 550 Eur. 2014 metais atsakovas išlaikymą vaikui sumokėjo trimis mokėjimo pavedimais, pirmas pavedimas atliktas 2014-06-14, t. y. praėjus beveik pusei metų nuo prieš tai atlikto pavedimo (2013-12-26). 2016 metais atlikti trys pavedimai: 2016-01-17 – 175 Eur, 2016-04-25 – 175 Eur, 2016-06-02 – 200 Eur. Tai patvirtina ieškovės teiginius, kad atsakovas pats sprendė po kiek lėšų skirti ir kada jas mokėti dukters išlaikymui, o konkretaus šalių susitarimo, kurio atsakovas būtų laikęsis, nebuvo.Pagal CK 3.201 straipsnio, kuriuo remiasi apeliantas, nuostatas, teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo pasikeitė aplinkybės (šalių turtinė padėtis ar vaiko poreikiai). Šiuo atveju išlaikymas nepilnamečiam vaikui nebuvo priteistas. Kad apeliantas dalinai išlaikymą dukrai teikė šalių ginčo nėra, byloje sprendžiamas ginčas dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Atsakovui nevykdant pareigos teikti vaikui minėtus kriterijus atitinkančio išlaikymo, ieškovė kreipėsi dėl išlaikymo dukrai priteisimo, o pirmos instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį ir teisingai išsprendė reikalavimą.Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad išlaikymas po 120 Eur per mėnesį visiškai atitinka abiejų tėvų turtinę padėtį, bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu įrodinėjo, kad tokio dydžio išlaikymas atitinka ir vaiko poreikius. Byloje nustatyta, kad šalių dukra yra dešimties metų amžiaus, turi sveikatos problemų, jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad dėl diagnozuotų sveikatos problemų, A. K. turi specialių poreikių sveikatos priežiūrai, tam reikalingos didesnės išlaidos. Pirmosios instancijos teismas, detaliai išanalizavo ir įvertino šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus dėl A. K. kas mėnesį reikalingo išlaikymo sumos dydžio, atsižvelgė į abiejų šalių turtinę padėtį, jų darbingumą bei sveikatos būklę vaiko kasdienių poreikių, įskaitant ir specialiuosius, susijusius su jo sveikata, užtikrinimo kontekste, nustatydamas 180 Eur išlaikymo dydį, teiktiną vaikui kiekvieno iš tėvų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo įvertinimu. Mažesnio, kaip to siekia apeliantas, dydžio išlaikymas šiuo atveju neleistų pripažinti, kad minimalūs vaiko poreikiai yra užtikrinami. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: ne tik į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009). Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje ginčo dalyje yra motyvuotas, argumentuotas, teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydžio teisingumo. Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Jo nurodymu, jis visą laiką išlaikymą vaikui teikė, ieškovę jo teikiamas išlaikymas tenkino, nes į teismą dėl išlaikymo priteisimo nesikreipė. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kaip jau minėta aukščiau, byloje nenustatyta tarp šalių buvus konkretų susitarimą dėl vaiko išlaikymo dydžio ir reguliarumo. Šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų apeliantas nepateikė (CPK 178 str., 314 str.), todėl teisėjų kolegija juos atmeta kaip nepagrįstus. Ta aplinkybė, kad ieškovė anksčiau nesikreipė į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, apelianto argumentai dėl ieškovės turtinės padėties pablogėjimo šeimai paėmus paskolą būsto įsigijimui, nepatvirtina, jog atsakovo teikiamas išlaikymas vaikui buvo pakankamas ir didesnio dydžio išlaikymas vaikui nebuvo reikalingas. Vaiko sveikatos būklės pablogėjimas diagnozuotas 2012 metais. Ieškovė išlaidas, susijusias su vaiko sveikata, grindė į bylą pateiktais 2013 – 2016 metų kvitais. Apeliantas apeliaciniame skunde pats nurodo, kad 2013, 2014 metais buvo išleidžiamos didžiausios sumos, susijusios su vaiko sveikata. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad po 180 Eur išlaikymas vaikui buvo reikalingas ne mažiau nei trys metai iki kreipimosi į teismą. Atsakovui teikiant tik dalį nepilnametei dukrai reikalingo materialinio išlaikymo nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas prievolę išlaikyti dukrą vykdė.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Taigi, atsižvelgus į aukščiau minėtas aplinkybes ir vadovaujantis suformuota teismų praktika, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas, įvertinęs pinigų sumą, kurią atsakovė iš ieškovo per tą laikotarpį yra gavusi, susidariusį įsiskolinimą iš apelianto priteisė pagrįstai.Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, neįvertino aplinkybės, kad tris metus iki ieškinio padavimo MMA dydis nesiekė 380 Eur. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, tai, kad vaikams išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad minimalios mėnesinės algos dydį laiko orientaciniu išlaikymui būtinos sumos kriterijumi, tačiau atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, sprendė, kad būtiniems vaiko poreikiams per mėnesį pagrįsta, objektyvi ir pakankama yra 360 Eur suma. T. y. mažesnis, nei tuo metu nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis. Be to, iš 26 punkte nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad 2013, 2014 metais atsakovo dukrai teiktas išlaikymas 100 Eur per mėnesį sumos nesiekė. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina.Apeliantas apeliaciniame skunde išreiškė abejonę ar pagrįstai iš jo priteistas 41 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nebuvo. Ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas šiam ieškovės prašymui neprieštaravo, atsiliepime į ieškinį suformulavo prašymą dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Pripažinti ieškinio reikalavimą yra atsakovo teisė (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 2 d.), kuria jis gali pasinaudoti bet kurioje proceso stadijoje. Pirmos instancijos teismui tenkinus šį ieškinio reikalavimą, žyminis mokestis už jį iš atsakovo valstybei priteistas pagrįstai, kadangi paduodant ieškinį šios žyminio mokesčio sumos ieškovė nebuvo sumokėjusi.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės, procesinės teisės normas, kasacinio teismo praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Netenkinus apeliacinio skundo atsakovo J. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė ČeknienėEigirdas ČinkaBirutė Jonaitienė