Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 11-81-660/2017 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05439-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4.

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant V. P., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. K. skundą dėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2016 m. birželio 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. birželio 23 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiasis patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. K. už tai, kad jis 2016-06-21, 17.35 val., vairuodamas automobilį nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą, nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai gretima eismo juosta ta pačia kryptimi ir su ja susidūrė, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2016 m. birželio 29 d. nutarimu K. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą buvo paskirta 28 eurų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. K. su 2016 m. birželio 29 d. priimtu nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su skundu, prašydamas panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Teismo posėdyje K. K. palaikė skundo reikalavimus, prašė panaikinti nutarimą. Parodė, kad pažeidimo nepripažįsta. Vairuodamas transporto priemone važiavo Vandžiogalos gatve, pagrindiniu keliu. Kito automobilio vairuotojas važiuodamas iš kelio, kuriame yra ženklas „Duoti kelią", privalėjo sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, tačiau matydamas, jog jis atvažiuoja pagrindiniu keliu, išvažiavo į pagrindinį kelią, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis. Neaišku, dėl kokių priežasčių pareigūnas nustatė, kad jis važiuodamas pagrindiniu keliu turėjo duoti kelią iš šalutinio kelio išvažiuojančiai transporto priemonei. Be to, jis negalėjo matyti iš šalutinio kelio išvažiuojančių transporto priemonių. Šiuo atveju mano, jog kito automobilio vairuotojas išvažiuodamas iš šalutinio kelio nusprendė, jog bus greitesnis ir bandė jį aplenkti, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis.

Liudytojas G. A. parodė, kad 2016-06-21 važiavo nuo PC „Mega" link Vandžiogalos. Iš šalutinio kelio įvažiavo į pagrindinį kelią, važiavo apie 5 km/h greičiu, nes buvo automobilių spūstis. Pajuto smūgį, išgirdo lūžtančių detalių garsą ir pamatė, kad į jo automobilio galinį kairės pusės sparną atsitrenkė sunkvežimis. Jis sustojo. Sunkvežimio vairuotojas - K. K. nesutiko, kad jis kaltas dėl eismo įvykio, sakė, kad nepastebėjo jo automobilio. Jis (G. A.) iškvietė policiją.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl vadovaujantis ATPK 272 str. 2 d., byla nagrinėjama nedalyvaujant institucijos atstovui. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka, prašo netenkinti. Byloje esantys ir pareigūno ištirti duomenys patvirtina, kad eismo įvykis įvyko dėl K. K. veiksmų. Priimdamas nutarimą pareigūnas teisingai kvalifikavo padarytą pažeidimą, paskyrė nuobaudą, kuri atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus (b. 1. 27).

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau ir ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau ir ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), tačiau ANK išlieka atsakomybė asmenims už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 104 punkte nustatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

Atsižvelgiant į tai, kad tapataus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo atitikmens naujajame ANK nėra (ANK 423 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones padaro Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), tuo tarpu K. K. teisę vairuoti transporto priemones turėjo, tačiau ANK 417 straipsnio 8 dalis numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, įvertinus tiek ATPK 127 straipsnio 2 dalies, tiek ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijose įtvirtintų administracinių nuobaudų dydžius (ATPK 127 straipsnio 2 dalis užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių; ANK 417 straipsnio 8 dalis - įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų), K. K. veiksmai perkvalifikuojami iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 8 dalį.

Kadangi administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais - pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal

Administracinių nusižengimų kodeksą (Įstatymo 5 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. K. padarė administracinį teisės pažeidimą. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės, nurodyta pažeidimo esmė (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 16059086872, b. 1. 2). Iš eismo įvykio vietos schemos ir foto nuotraukų matyti, jog jose užfiksuota transporto priemonių padėtis po eismo įvykio ir transporto priemonių apgadinimai (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 16059086872, b. 1. 4, 8-19). Iš policijos pareigūno A. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame pareigūnas nurodė eismo įvykio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, vairuotojas G. A. nurodė, kad važiavo nuo PC „Mega" link Vandžiogalos g. 5-10 km/h greičiu, nes buvo automobilių spūstis. Važiavo pirma eismo juosta ir, pravažiavus apie 25 m nuo kelio su Žemaičių pi. susikirtimo, pajuto smūgį į savo automobilio galinį kairį sparną, į kurį atsitrenkė iš antros eismo juostos rikiavęsis vilkikas Volvo. Vilkiko vairuotojas K. K. paaiškino, kad atvažiavo nuo Šilainių Žemaičių pi. pagrindiniu keliu ir suko į Sargėnus, dėl įvykio nekaltas, nes Opel automobilio vairuojąs atvažiavo nuo PC „Mega", jam buvo ženklas „Duoti kelią" (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 16059086872, b. 1. 3). Iš K. K. ir G. A. paaiškinimų matyti, kad juose jie nurodė įvykio aplinkybes (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 16059086872, b. 1. 6, 7). Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad K. K. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 16059086872, b. 1. 24-29). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį, iš kurio nustatyta, kad K. K. neturi teistumų (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 16059086872, b. 1. 31).

Pareiškėjo K. K. kaltės neigimą dėl eismo įvykio, teismas vertintina kaip jo gynybinė versija ir siekį išvengti administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą. K. K. argumentai, jog jam važiuojant pagrindiniu keliu, kito automobilio vairuotojas važiuodamas iš šalutinio kelio, turėjo jį praleisti, tačiau neatsižvelgė kelio ženklą ir išvažiavo į pagrindinį kelią, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

K. K. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir tiesiogiai pažeidimą mačiusio liudytoju teismo posėdyje apklausto G. A. parodymai, iš kurių nustatyta, kad važiuodamas nuo PC „Mega" link Vandžiogalos, jis įvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, kuriuo važiavo apie 5 km/h greičiu, nes buvo automobilių spūstis. Bevažiuojant pajuto smūgį į jo automobilio galinį kairės pusės sparną ir pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė sunkvežimis, kurį vairavęs K. K. sakė, kad nepastebėjo jo automobilio.

Iš eismo įvykio schemos ir foto nuotraukų matyti, kad automobilis Volvo FH12 kliudė automobilį Opel Astra dviejų eismo juostų kelyje, esančiame Islandijos pi., pravažiavus ne mažiau nei 17 metrų nuo Žemaičių pi. ir Islandijos pi. kelių sankirtos. Taigi prieš transporto priemonių susidūrimą abi transporto priemonės važiavo pagrindiniu keliu, todėl K. K. persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą, privalėjo duoti kelią gretima eismo juosta važiuojančiai G. A. transporto priemonei.

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad būtent dėl Kelių eismo taisyklių 9 ir 104 punktų reikalavimų pažeidimo, t. y. dėl to, kad vairuodamas automobilį K. K. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą, nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ir buvo apgadintos abi transporto priemonės.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2016 m. birželio 29 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra pagrįstas byloje esančiais duomenimis, tinkamai pritaikyta nuobauda, todėl paliktinas nepakeistas. K. K. skundas netenkintinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje surinktiems įrodymams.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2016 m. birželio 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16059086872 paskirtą nuobaudą palikti nepakeistą ir K. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.