Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „I. F.“, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį galutine 19 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtas 7 mėnesiams, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

K. K. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis, 2024 m. rugsėjo 17 d., apie 02.35 val., važiuojant Seinų g., Vilniuje, A. K. (A. K.) vairuojamu taksi automobiliu „Toyota Prius“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto su A. K. metu, tyčia rankomis sudavė jam ne mažiau kaip 3 smūgius į galvos sritį ir į dešinį šoną, taip padarė nukentėjusiajam A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris, remiantis specialisto išvada Nr. G 3028/2024 (01), pasireiškė kaktos sumušimu, pasireiškusiu minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, dešiniame šone, dešiniame žaste, bei sukėlė jam fizinį skausmą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Iš 2025 m. balandžio 9 d. atsakymo į paklausimą iš „F. T. O.“ matyti, kad suteikta visa jiems žinoma informacija apie keleivį, kurio vardas „F.“ mobiliojoje programėlėje buvo matomas kaip „M.“ ir kuris 2024 m. rugsėjo 17 d. apie 02.00 val. užsakė taksi paslaugą vykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Registracijos metu buvo nurodytas vardas M., telefono numeris (duomenys neskelbtini). Paskyra buvo sukurta 2023 m. kovo 22 d., tačiau ištrinta 2024 m. rugsėjo 17 d. Informacijos apie bankinę kortelę neturi, kadangi klientas mokėjo už paslaugas grynaisiais pinigais. 2024 m. rugsėjo 16 d. keleivis nebuvo užsakęs taksi paslaugų. Nėra žinoma, kokie asmenys su šiuo keleiviu buvo kartu. 02.06 val. iš pradžių buvo iškviestas taksi maršrutu (duomenys neskelbtini), kelionės užsakymą atšaukė keleivis, 02.07 val. buvo pateiktas naujas užsakymas maršrutu (duomenys neskelbtini). Kiek laiko prabuvo automobilis sustojęs (duomenys neskelbtini) gatvėje ir kaip jis judėjo po to, informacijos neturi (1 t., b. l. 111-112).

2024 m. lapkričio 8 d. policijos departamento kriminalistinių tyrimų valdybos rašte nurodyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant butelio, pateikto 2024 m. rugsėjo 18 d. A. K. savanorišku daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu, genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: K. K. (2 t., b. l. 31).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, Nr. 2K-95-648/2021). BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad K. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą. Visi byloje ištirti įrodymai tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį. Kaltinamasis K. K. pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis sudavė nukentėjusiajam smūgius į veidą ir kūną. Pasak jo, sudavė tris smūgius, į kurią kūno vietą ir kiek kartų tiksliai neprisimena, kadangi tuomet buvo išsigandęs. Nukentėjusysis A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad keleiviai nesumokėjo už kelionę, nusprendė juos nuvežti į policijos komisariatą. Bevažiuojant link jo, kaltinamasis ėmė už vairo, trukdė vairuoti, pradėjo jį mušti rankomis į įvairias kūno vietas, o būtent į galvą ir dešinį šoną, tačiau kiek smūgių sudavė, negalėjo pasakyti. Nors kaltinamasis ir nukentėjusysis kiek skirtingai aiškina paties konflikto aplinkybes, vis tik dėl esminių kaltinimo aplinkybių jų parodymai sutampa. Kaltinimo aplinkybes, kad K. K. smurtavo prieš A. K., be kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų, patvirtina vaizdo kamera fiksuoti įrašai, iš kurių matyti keliu vingiuojantis automobilis (kaip nurodė kaltinamasis ir nukentėjusysis, buvo griebiama už vairo), taip pat matyti ir transporto priemonės viduje kilusios grumtynės. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. Nr. G 3028/2024 (01) konstatuota, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pasak specialisto, pastarieji padaryti ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais ir galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku.

Taigi, visuma išdėstytų duomenų sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad K. K. sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: 2024 m. rugsėjo 17 d., apie 02.35 val., važiuojant Seinų g., Vilniuje, žodinio konflikto su A. K. metu, tyčia rankomis sudavė jam ne mažiau kaip 3 smūgius į galvos sritį ir į dešinį šoną, taip padarė nukentėjusiajam A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė kaktos sumušimu, pasireiškusiu minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, dešiniame šone, dešiniame žaste, bei sukėlė jam fizinį skausmą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

K. K. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas už tyčinį nesunkų nusikaltimą (pagal BK 259 straipsnio 1 dalį) (1 t., b. l. 118-119, 121-125), naują nusikalstamą veiką padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Administracine tvarka per paskutinius metus baustas vieną kartą už karo prievolininkų pareigų nevykdymą, paskirta bauda sumokėta (1 t., b. l. 126-127). Dirbantis UAB „I. F.“, darbdavio charakterizuojamas kaip atsakingas, pareigingas ir sąžiningas darbuotojas, savo pareigas atliekantis kruopščiai, laikosi įmonės vidaus tvarkos taisyklių ir darbo drausmės. Charakteristikoje taip pat nurodoma, kad K. K. yra pagarbus, mandagus, patikimas žmogus (1 t., b. l. 128-129). Duomenų apie registravimąsi priklausomybės ligų ar psichiatro įskaitose nėra.

Kaltinamasis pripažino kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo, pripažino, kad savo neteisėtais veiksmais nežymiai sužalojo nukentėjusiojo sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, nuoširdžiai dėl savo veiksmų gailėjosi. Taigi yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę lengvinančią aplinkybe laikytina ir tai, kad atlygino civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, taip pat posėdžio metu sumokėjo ir 500 Eur sumą nukentėjusiajam pagal jo pareikštą civilinį ieškinį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Naujoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

K. K. 2024 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal 259 straipsnio 1 dalį. Šios bausmės vykdymo metu padarė naują tyčinę veiką, t. y. nežymiai sužalojo kito žmogaus sveikatą. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl pripažinimo recidyvistu, įvertintina tai, kad padarytos savo pobūdžiu netapačios veikos, anksčiau asmuo nebuvo nusikaltęs, administracine tvarka baustas vieną kartą už savo pobūdžiu taip pat netapataus nusižengimo padarymą, o paskirtoji bauda yra sumokėta. Taigi, įvertinus kaltinamojo padarytų veikų pobūdį, jo asmenybę, elgesį po veikos padarymo, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti jį recidyvistu. Taigi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, veikos pobūdį, padarymo aplinkybes bei sukeltas pasekmes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų įgyvendinimo, kaltinamajam skirtina viena iš BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmės rūšių – areštas 45 paroms. Kadangi kaltinamasis pripažino kaltę, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, mažintina trečdaliu iki 30 parų arešto.

Pagal BK 64 straipsnio taisykles bausmės bendrinamos, kai naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas; teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą, bausmes subendrina; skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis).

Kaip minėta, K. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį galutine 19 parų arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, buvo atidėtas 7 mėnesiams. Taigi, naują nusikalstamą veiką jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir skirtos bausmės turi būti subendrintos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju neturi reikšmės tai, kad šiuo metu bausmės vykdymo atidėjimas jau yra pasibaigęs, kadangi BK 64 straipsnio pagrindu bausmės bendrinamos atsižvelgiant ne į naujo nuosprendžio priėmimo laiką, o į tai, kada buvo padaryta nauja nusikalstama veika – ar ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar jam pasibaigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-699/2016). Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes prie šiuo nuosprendžiu skirtos 30 parų arešto bausmės pridėtina dalis, t. y. 15 parų, ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, subendrintą bausmę paskiriant areštą 45 paroms.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Pagal BK 75 straipsnio 6 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) tam tikras pareigas. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019).

Kasacinės instancijos teismas šiame kontekste yra pažymėjęs ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo prilyginimas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui kaip teisinis argumentas nepriimtinas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-143-1073/2020).

Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad K. K. nusikalto antrą kartą. Pirmąją veiką, už kurią buvo nuteistas minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis padarė daugiau nei prieš dvejus metus. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nebuvo gauta bausmę vykdančios institucijos teikimų dėl bausmės vykdymo atidėjimo naikinimo ar papildomų pareigų skyrimo, kas leidžia vertinti, jog probacijos sąlygas asmuo vykdė be pažeidimų, taigi yra linkęs keisti savo elgesį. Kaltinamasis savo neteisėtus veiksmus įvertino kritiškai, patikino teismą, kad tokios situacijos nepasikartos, jis savo noru atlygino neteisėtais veiksmais padarytą žalą, kas vėlgi suponuoja teismo įsitikinimą, kad apgailestavimas dėl padarytos veikos yra nuoširdus. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam paskirtos subendrintos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus per 3 mėnesius užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigoje.

V. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Valstybinė ligonių kasa (Vilniaus teritorinės ligonių kasos teisių perėmėja) 2025 m. kovo 14 d. pateikė civilinį ieškinį dėl A. K. gydymo. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 42,85 Eur (t. 1, b. l. 59-61). K. K. 2025 m. lapkričio 25 d. atlygino žalą. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti turtinę žalą – 1000 Eur, kuriuos galėjo uždirbti per 5 dienas, per kurias, dėl įvykio metu patirtų sumušimų jis negalėjo dirbti. Taip pat dėl patirto fizinio skausmo, didelio psichologinio streso, išgąsčio, pažeminimo patyrė moralinę žalą, kurią vertina 2000 Eur. Prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu 3 000 Eur sumai (1 t., b. l. 45).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

Posėdžio metu nukentėjusysis ieškinį palaikė, paaiškino, kad negalėjo dirbti penkias dienas ir negavo 1 000 Eur, nurodė, kiek galėjo uždirbti. Per dieną uždirba nuo 150 Eur iki 300 Eur, priklauso nuo sezono. Galima paimti išrašą iš programėlės, ten rodo atlyginimą, deklaruoja pajamas ir ten yra visi duomenys, niekas jo neprašė pateikti deklaracijas. Taksi vairuotoju dirbu pagal individualią veiklą, kuri registruota jo vardu. Taip pat dirba dirbu MB ,,S.“ autošalkalviu, penkias dienas ten nedirbo. Dėl nedarbingumo nesikreipė. Jam buvo didelį mėlynė, negalėjo dirbti autošaltkalviu, o po šio darbo dirbo kaip vairuotojas, tai tas penkias dienas dirbti negalėjo. Paskambino, kur dirba šaltkalviu, ir pasakė, kad negali dirbti. Nurodytas uždarbis yra paskaičiuotas bendrai. Dirbdamas šaltkalviu per mėnesį gauna 800 Eur. Nežino, kokios pažymos reikalingos. Jo niekas neprašė, neteikė deklaracijos. Teikti papildomus duomenis teisme nepageidauja.

CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Pagal šią nuostatą nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo, tapęs visiškai ar iš dalies nedarbingas. Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis nuo 2023 m. lapkričio 11 d. vykdo individualią veiklą, nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. dirba MB „S.“. Nukentėjusiojo teigimu, penkias dienas negalėjo dirbti, dėl ko negavo 1 000 Eur pajamų (tiek mažojoje bendrijoje, tiek pagal individualią veiklą). Pažymėtina, kad nedarbingumo pažymėjimas A. K. nebuvo išduotas – tą patvirtina tiek Sodros raštas, tiek ir pats nukentėjusysis. Taigi byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų asmuo negalėjo dirbti būtent jo nurodomą laiką. Byloje pateikta pajamų mokesčių deklaracija už 2023 metus, iš kurios matyti, kad deklaruota visų pajamų suma iš individualios veiklos yra 2 465 Eur (per vieną mėnesį). Tačiau deklaracija už paskesnius metus nėra pateikta, iš ko būtų galima spręsti apie jo per metus iš minimos veiklos gautas pajamas. Taigi šie duomenys nepagrindžia nukentėjusiojo nurodomų negautų pajamų iš individualios veiklos sumos per vieną darbo savaitę, t. y. penkias dienas. Jokių kitų aktualių duomenų, iš kurių būtų galima apskaičiuoti negautų pajamų dydį A. K. neteikė ir posėdžio metu nurodė tokių duomenų teikti nepageidaujantis. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo pateikta negautų pajamų suma remiasi prielaidomis, turtinė žala nėra pagrįsta įrodymais, todėl šioje dalyje ieškinys netenkinamas.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis), nors sveikatos sužalojimo atveju jie nėra lemiami.

Grįsdamas neturtinės žalos dydį, nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo didelė hematoma, negalėjo dirbti auto šaltkalviu, o po darbo kaip taksi vairuotoju. Pirko vaistus išvažiavęs į Uzbekistaną, ten buvo išrašyti tepaliukai ir fizinė terapija. Dėl hematomos jam liko patamsėjimas ir metus laiko nepraeina, yra priverstas nešioti kepurę su snapeliu. Neturi pažymų, tačiau gydytoja paaiškino, kad patamsėjimas arba praeis arba liks.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismas turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

Nagrinėjamoje byloje spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą bei nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad tyčiniais kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. kaktos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, dešiniame šone, dešiniame žaste. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis buvo pristatytas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur jam suteiktos atitinkamos paslaugos. Nekyla abejonių, kad dėl sužalojimų nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Vis dėlto, nagrinėjamo klausimo kontekste įvertintina ir tai, kad, kaip minėta, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai vertinamai kaip nežymūs, nors teigia gydęsis kitoje valstybėje, buvo konsultuotas medikų, jokių tai patvirtinančių duomenų teismui pateikta nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam būtų konstatuotos ilgalaikės pasekmės jo fizinei sveikatai.

Taigi, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo turtinę padėtį, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į patirtos žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti žalą būtų realiai įgyvendinama, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, vertintina, kad neturtinė žala yra lygi 500 Eur. Kaltinamasis tokią sumą nukentėjusiajam atlygino teisiamojo posėdžio metu, ką patvirtina A. K. ranka surašytas raštas. Taigi, procesas dėl šios ieškinio dalies nutrauktinas, kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

VI. Kiti klausimai

Byloje pateikta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.3.1, 14.3.2.1. punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 427,08 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, kad pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Gynėjas kaltinamajam, nemokančiam proceso kalbos, yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą. Įvertinus šias aplinkybes, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje; plastikinis buteliukas, perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus r.; 1 t., b. l. 89), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas kaip menkavertis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos galutinės 19 parų arešto bausmės, galutinę subendrintą bausmę paskiriant areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 6, 7 punktais, atidėti K. K. paskirtos 45 parų arešto bausmės vykdymą 9 (devyniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, ir paskirti pareigas: tęsti darbą, o jo netekus per 3 mėnesius užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiojo A. K. (A. K.) civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti. Procesą dėl 500 Eur neturtinės žalos nutraukti, likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti.

Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos (buvusi Vilniaus teritorinė ligonių kasa) civilinio ieškinio dėl 42,85 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš K. K. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

plastikinį buteliuką, perduotą saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus r.; 1 t., b. l. 89), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkavertį;

- kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.