- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- e2-4924-674/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00432-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- R. N.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovei R. Kizienei,
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei R. N. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, materialinio išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovas pateikė ieškinį ir prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6108-323/2012 nustatytą nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu R. K.; nutraukti materialinio išlaikymo išieškojimą iš R. K. pagal Kauno apylinkė teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2333-887/2011; priteisti iš atsakovės R. N. materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. K. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 250,00 Eurų dydžio išmokomis, indeksuojant jas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2023 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės; priteisti iš R. N. materialinio išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. K. įsiskolinimą sumoje 2 400,00 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.; priteisti iš R. N. valstybės skirtas ir jai išmokėtas išmokas už vaiką A. K. sumoje 2 948,27 Eur pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pateiktą pažymą; sustabdyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus išmokų vaikui mokėjimą R. N. už nepilnametį sūnų A. K., gimusį (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas teismo posėdyje ir ieškinyje nurodė, kad atsakovė yra jo buvusi sutuoktinė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu pagal buvo nutraukta jo ir atsakovės santuoka, jų nepilnamečių vaikų G. K. ir A. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu, o sūnaus A. K. su motina. Šiuo metu G. K. ir A. K. jau pilnamečiai. Šiuo metu sūnus A. K. gyvena su ieškovu, su juo apsigyveno nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., ir iki šiol nuolat gyvena ieškovui priklausančiame būste, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Oficialiai, teismo sprendimu, nepilnamečio A. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o vaikas faktiškai gyvena su ieškovu. Vaiko gyvenamoji vieta deklaruota ieškovo adresu. Atsakovė vaiku nesirūpina, neteikia jam išlaikymo. Ji sukūrusi kitą šeimą ir nei ieškovui, nei vaikui netgi nėra žinoma jos gyvenamoji vieta. Nors situacija pasikeitusi jau treji metai, tačiau atsakovė gera valia nesutinka, kad būtų pakeista vaiko gyvenamoji vieta. Ieškovas negali spręsti įvairių klausimų susijusių su vaiku, negauna valstybės mokamų vaiko pinigų. Be to sužinojo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki šiol moka valstybės skiriamus pinigus vaikui būtent atsakovei, nors vaikas faktiškai auga su ieškovu ir yra jo išlaikomas. Siekė ginčą išspręsti taikiai, tačiau atsakovė neatsiliepė ir į mediaciją neatvyko. Ieškovas mano, kad A. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiausiai atitiks nepilnamečio sūnaus interesus, nes juos sieja artimas tarpusavio ryšys, sūnų pilnai išlaiko materialiai, vaiko sveikata, ugdymu rūpinasi išskirtinai tik ieškovas. Iki pilnametystės užaugino ir vyresniuosius vaikus, taigi, turi pakankamai tėvystės įgūdžių. Ieškovas gyvena nuosavame būste. Sūnui A. sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, ilsėtis. Kai prieš keturis metus mama išvyko gyventi į užsienį, tai A. paliko pas jau tuo metu buvusią suaugusią seserį Klaipėdoje. Kai ši norėjo išvykti į užsienį, tai tuomet ir apsigyveno pas jį vaikas. Jis su atsakove jokio ryšio nepalaiko.
3. Dėl bendravimo tvarkos pasisakė, kad jei vaiko mama, tai yra atsakovė, norės bendrauti su vaiku jis jokių kliūčių nedarys, gali bendrauti bet kada, kada tik panorės tiek tiesiogiai, tiek ir telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Ar vaikas su mama bendravo tuo metu kai jis jau gyvena pas ieškovą, jis nežino, nieko pasakyti negali.
4. Dėl materialinio išlaikymo nurodė, kad dar iki santuokos nutraukimo Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu materialinis išlaikymas A. K. buvo iš jo priteistas periodinėmis, kas mėnesį mokamomis po 250 litų išmokomis. Santuokos nutraukimo byloje 2012 metais išlaikymas iš atsakovės priteistas jam nepilnamečių vaikų G. ir A. išlaikymui, bei nutrauktas išieškojimas iš jo vaikų atžvilgiu, tačiau A. K. nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. gyvenant su ieškovui išlaikymo išieškojimas nėra nutrauktas, todėl mano, kad jis turėtų būti nutrauktas. Paskutiniu metu šalyje ženkliai pakilo prekių ir paslaugų kainos, akivaizdu, kad 72 eurų, nes buvo priteista 250 litų, suma yra nepakankama užtikrinti net minimalius vaiko poreikius. Mano, kad sugebėtų aprūpinti vaiką materialiai, jei iš atsakovės bus priteista po 250 Eur per mėnesį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Vaiko išlaikymą sudaro išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, higienos prekėms, mokymosi reikmėms, laisvalaikiui, rengimasis mokykloje, sveikatos priežiūrai (vaistai, vitaminai, maisto papildai) Be to ieškovas prašytų ir materialinio išlaikymo įsiskolinimo nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. skaičiuojant po 200 Eur už mėnesį ir tai sudarytų 2 400 Eur. Taip pat nurodė, kad paaiškėjus, jog vaiko išmoka yra mokama atsakovei už nepilnametį sūnų A. K., be to išmokėta ir vienkartinė parama vaikui dėl COVID-19 padarinių, mano, kad iš atsakovės turėtų būti priteista ir gauta pinigų suma jam kaip tėvui su kuriuo faktiškai gyvena vaikas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius informavo, kad už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. R. N. išmokėta 2 948,27 Eur išmokų ir akivaizdu, kad tie pinigai turėjo būti skirti nepilnamečiam sūnui. Paaiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius ir toliau mokės išmokas R. N. kol vaiko gyvenamoji vieta nenustatyta su juo, nes jis neturi teisės kreiptis dėl šių išmokų gavimo. Mano, kad tikslinga stabdyti vaiko pinigų mokėjimą atsakovei, kadangi išieškoti šias lėšas ateityje gali kilti sunkumų.
5. Atsakovė R. N. apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuota tinkamai per jos motiną V. R.. Atsiliepimo į bylą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.
6. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai. Atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėjama jų atstovui nedalyvaujant.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje atstovė R. Kizienė nurodė, kad skyrius palaiko savo išvadą ir paaiškino, kad gavę ir susipažinę su pateiktu ieškiniu, siekiant įvertinti esamą situaciją, Tarnybos specialistai lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje, bendravo su ieškovu, taip pat nekliudomai išklausė A. nuomonę. Nepilnamečiui A. nurodžius telefono numerį, bandyta susisiekti su jo motina (atsakove R. N.). Skyrius neturi nusiskundimų šeima, taip pat šeimai netaikoma atvejo Vadyba. Paaiškino, kad atsakovas gyvena su pilnamečiu sūnumi A. ir nepilnamečiu sūnumi A. jam nuosavybės teise priklausančiame apie 60 kvadratinių metrų name, kuriame yra visi patogumai. Namuose tvarkinga ir švaru. Vaikai turi atskirą kambarį, sąlygos tinkamos augti ir ugdytis. Kaip ir nurodė ieškovas, nepilnametis vaikas su tėvu gyvena nuo 2019 metų rugsėjo. Nuo to laiko atsakovė prie vaiko materialinio išlaikymo visiškai neprisidėjo, be to ieškovas negali gauti ir išmokos vaikui, kurią skiria valstybė, nes vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su motina. K. dirbanti, turi pastovias pajamas. A. K. pareiškė savo nuomonę, vaikas komunikabilus, aiškiai dėsto savo mintis. Jis šiuo metu mokosi aštuntoje klasėje. Gyvenimu pas tėvą yra patenkintas, jaučiasi saugus ir aprūpintas. Su mama bendrauja mažai, bendravimas vyksta pagrinde jo iniciatyva. Kada paskutinį kartą bendravo su mama tiesiogiai pasakyti negalėjo, tačiau nurodė, kad norėtu su ja bendrauti daugiau. Praėjusiais metais lapkričio mėnesį per jo gimtadienį mama į jo sąskaitą pervedė 20 Eur kaip dovaną. Aiškiai nurodė poziciją, kad ir toliau nori jis gyventi su tėvu. Skyrius mano, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su tėvu geriausiai atitiktų vaiko interesus. Nors ieškovas ieškiniu neprašo nustatyti vaiko bendravimo tvarkos su motina, tačiau skyrius mano, kad svarbu būtų nustatyti vaiko ir motinos bendravimo tvarką. Dėl materialinio išlaikymo pasisakė, kad ieškovo prašoma 250 Eur suma kas mėnesį sudarytų galimybę tenkinti vaiko poreikius. Sutinka ir, kad materialinio išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti priteistas. .
Motyvuojamoji dalis
Prašymas pagrįstas ir tenkintinas.
8. Nustatyta, kad A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra R. K. ir R. K. (šiuo metu N.). Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. yra deklaruota (duomenys neskelbtini), kur ir jo tėvo R. K.. A. K. mokosi Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu iš R. K. buvo priteistas materialinis išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui A. K. po 250 Lt periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. 2012 m. gegužės 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukus santuoką tarp R. K. ir R. K. (šiuo metu n.), nepilnamečiop vaiko A. K. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina R. K. (šiuo metu N.) jos gyvenamojoje vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje speciasistė lankėsi ieškovo ir nepilnamečio vaiko A. K. dabartinėje gyvenamojoje vietoje, bendravo su ieškovu R. K., nepilnamečiu vaiku A. K., bandė susisiekti ir pabendrauti su atsakove R. N., tačiau nepavyko. Viską įvertinus pateikė išvadą.
Dėl gyvenamosios vietos
10. Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalyje, 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, tėvų susitarimu, esant ginčui - vadovaujantis vaiko interesais. Ieškovas pateikė teismui prašymą pakeisti vaiko gyvenamąją vietą nustatytą 2012 m. gegužės 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu ir nustatyti nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamąją vietą su tėvu jo tėvu R. K.. Be to nurodė, kad vaikas su juo jau gyvena nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.
11. Iš bylos duomenų matyti, kad R. N. išvykus gyventi į užsienį vaikas buvo paliktas jau suaugusiai jo seseriai G. K., o vėliau, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., A. K. apsigyveno pas tėvą ir gyvena iki šiol. Iš deklaracijos pažymos taip pat matyti, kad vaiko deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. yra (duomenys neskelbtini), be to nepilnametis A. K. nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Ieškovas R. K. gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro išrašas). Kaip matyti iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje pateiktos išvados, šalių išsakyti argumentai yra teisingi, vaikas buvo apliktas gyventi pas pilnametę seserį, o šiai taip pat išvykus uždarbiauti į užsienį, vaikas grįžo gyventi pas tėtį, pradėjo lankyti mokyklą, šiuo metu mokosi aštuntoje klasėje. Gyvenimo sąlygos pas ieškovą geros, tinkamos vaiko augimui ir vystymuisi. Iš vaiko nuomonės išklausymo akto 2023 m. kovo 29 d. Nr. 4VAIK-165 matyti, kad A. K. patenkintas tuo, kad gyvena su tėvu R. K.; čia jis jaučiasi saugus, pasitikintis savimi, nori gyventi su tėvu, čia jis pripratęs ir turi draugų. Skyriui įvertinus ieškovo gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgiant į A. nuomonę, į jo įprastinę bei nusistovėjusią gyvenamąją aplinką, mano, kad A. K. gyvenamosios vietos pakeitimas su tėvu geriausiai atitiktų nepilnamečio interesus.
12. Atsakovės pozicija nežinoma, nes ji gyvena užsienyje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovams su ja susisiekti nepavyko, ieškovas taip pat negalėjo nurodyti jos pozicijos, nes su ja ryšių nepalaiko. Vaikas su motina bendrauja retai.
13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir šalių paaiškinimus, įvertinant tai, kad vaiko interesai yra prioritetiniai kai sprendžiami klausimai susiję su vaiku, nustačius, kad A. K. nori gyventi su ieškovu ir savo nuomonę yra išreiškęs, 2012 m. gegužės 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalis dėl A. K. gyvenamosios vietos nustatymo yra keičiama ir nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu R. K. jo gyvenamojoje vietoje.
Dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų
14. Nors ieškovas ieškiniu neprašė nustatyti A. K. bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančia jo motina R. N., tačiau vaiko gyvenamąją vietą nustatant su vaiko tėvu R. K., turi būti išsprendžiamas klausimas dėl vaiko bendravimo tvarkos su nuo jo skyrium gyvenančia motina.
15. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad nežino kaip dažnai vaikas bendrauja su motina, kuri gyvena užsienį. Taip pat negalėjo nurodyti kada vaikas matėsi su motina. Žino, kad R. N. išvyko į užsienį gyventi. Iš vaiko nuomonės išklausymo akto 2023 m. kovo 29 d. Nr. 4VAIK-165 matyti, kad A. K. nurodė, jog su mama bendrauja retai, daugiausia jo iniciatyva. Norėtų bendrauti dažniau ir daugiau. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nedarys vaikui kliūčių bendrauti su motina bet kokiomis ryšio priemonės, o esant norui ir susitinkant. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje išvadoje nurodoma, kad nors ieškiniu ir neprašoma nustatyti vaiko bendravimo su skyrium gyvensiančia motina tvarkos, tačiau siekiant užtikrinti geriausius nepilnamečio vaiko interesus bei atsakovės teisę ir pareigą bendrauti su sūnum, Tarnybos Skyriaus nuomone, tikslinga nustatyti motinos ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.
16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.). LR CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Be to vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi būti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.
17. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad vaikais rūpintis, juos auklėti ir teikti visapusišką pagalbą turi abu tėvai nepriklausomai nuo to ar jie gyvena kartu, ar skyrium, į tai, kad abiejų tėvų pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, nustatytina R. N. ir A. K. lanksti bendravimo tvarka, tai yra A. K. su skyrium gyvenančia mama R. N. bendrauja visomis galimomis telekomunikacijos priemonėmis jiems patogiu metu susitarus tarpusavyje, Taip pat A. K. gali tiesiogiai, t.y. susitinkant, bendrauti su mama R. N. jai būnant Lietuvoje iš anksto susitarus susitikimo vietą, laiką ir trukmę, bei apie tai iš anksto prieš vieną dieną informavus ieškovą R. K..
Dėl materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo
18. Ieškovas prašo iš atsakovės R. N. priteisti nepilnamečio vaiko A. K. išlaikymui po 250 Eur materialinio išlaikymo mokamo kas mėnesį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Nurodo, kad 2011 m. gegužės 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš jo buvo priteistas išlaikymas šiam nepilnamečiui vaikui po 250 Lt, tačiau ieškovo manymu 72,00 Eur yra per maža šiai dienai suma, kad atsižvelgiant į esamą situaciją šalyje, pakaktų šios sumos nepilnamečio išlaikymui.
19. LR CK 3.192 straipsnis numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad šiai dienai nepilnametį vaiką išlaiko išskirtinai tik jis, nes neaišku kada atsakovė yra skyrusi pinigų vaiko poreikių tenkinimui. Atsakovė gyvena užsienyje ir kaip nurodė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė teismo posėdžio metu, nepilnamečio mama vaiko gimtadienio proga jam į sąskaitą pervedė 20 Eur, o daugiau žinių apie skirtą materialinį išlaikymą vaikui nuo to momento kai ji išvyko gyventi į užsienį, byloje nėra.
20. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.
21. Nustatyta, kad ieškovas dirbantis, gauna pastovias pajamas, vidutinės mėnesio pajamos apie 1 191 Eur. Ieškovas gyvena nuosavame būste su savo dviem sūnumis, t.y. pilnamečiu sūnumi A. K. ir nepilnamečiu A. K.. Šiai dienai ieškovas pilnai išlaiko savo nepilnametį sūnų. Pažymėtina ir tai, kad jis negauna vaiko pinigų, nes 2012 m. gegužės 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su jo motina (ji šiuo metu išvykusi uždarbiauti į užsienį), jai ir yra mokami vaiko pinigai. Šią aplinkybę patvirtino ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, be to jie pateikė ir pažymą kiek R. N. buvo išmokėta išmokos vaikui nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d., kas sudarė 2 948,27 Eur. Duomenų apie atsakovės pajamas byloje nėra, kaip ir nėra žinių ar atsakovė dirbanti. Iš bylos duomenų aišku, kad atsakovė yra sudariusi kitą santuoką, ar ji turi daugiau išlaikytinių žinių nėra. Atsakovės R. N. vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje registruoto nekilnojamojo turto nėra, taip pat nėra jos vardu registruotų transporto priemonių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje išvadoje nurodė, kad ieškovo prašoma 250 Eur suma mokama kas mėnesį, sudarytų galimybę tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius. Nustačius aplinkybę, kad atsakovė neprisidėjo prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo nuo tada kuomet vaikas apsistojo pas tėvą, mano, kad turėtų būti priteisiamas ir išlaikymo įsiskolinimas. Teismo posėdžio metu Tarnybos skyriaus atstovė palaikė pateiktą išvadą ir mano, kad ieškovo prašoma išlaikymo suma yra tinkama ir tai sudarytų galimybę tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius.
22. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str.). Vaikų interesai yra svarbiausi, jie privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, teismas atsižvelgia į tai, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui. CK 3.194 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį.
23. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
24. Esant nustatytoms aplinkybėms matyti, kad negauta žinių, jog atsakovė R. N., nuo tada kai A. K. apsigyveno pas tėvą, t.y. ieškovą R. K., būtų teikusi išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui ar bent kokia nors kita forma prisidėjusi prie vaiko išlaikymo. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. A. K. poreikius tenkina išskirtinai tik ieškovas R. K.. A. K. mokosi Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, aštuntoje klasėje. Iš aptarto vertinama, kad nepilnametis vaikas yra paauglys, jo poreikiai auga. Be to reikalingi pinigai ne tik fiziologinių poreikių tenkinimui, tačiau ir jo tobulėjimui, laisvalaikiui, asmeninių poreikių tenkinimui, mokymosi reikmėms. Kaip nurodė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje išvadoje, A. K. ryškesnių sveikatos problemų neturi, lėtinių ligų nenustatyta, tai gi papildomų nuolatinių lėšų vaiko sveikatai nepatiriama, jos susijusios tik su ūmiais susirgimais.
25. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė R. N. darbingo amžiaus, nenustatyta, kad turėtų sveikatos problemų ar ribotas darbines galimybes, ji yra nepilnamečio vaiko motina, kuri turi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo ir dėti maksimalias pastangas, kad gautų tam lėšų, iš atsakovės priteistinas išlaikymas patenkinansiantis būtinuosius sūnaus poreikius. Ieškinys tenkintinas ir išlaikymo dydis didintinas nuo 72,00 Eur iki 250 Eur. Jei tokią pat sumą vaiko išlaikymui proporcingai teikia abu nepilnamečio vaiko tėvai, tai yra optimali suma, kad būtų tenkinami vaiko poreikiai. Vaiko A. K. gyvenamąją vietą nustačius su tėvu išlaikymas turi būti priteistas iš motinos, o iš tėvo išlaikymo mokėjimas yra nutrauktinas, kuris buvo priteistas 2011 m. gegužės 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu.
26. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, į tai, kad išlaikymą vaikui teikia proporcingai tiek mama, tiek tėvas, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, ieškovo prašoma 250,00 Eur išlaikymo suma iš atsakovės priteistina. Išlaikymas priteistinas nuo 2023 m. sausio 1 d., kaip ir prašė ieškovas.
27. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau, kaip jau buvo minėta, įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
28. Teismas pažymi, jog tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Nors nagrinėjamu atveju ieškovas, iš karto kai vaikas pradėjo su juo gyventi nesikreipė į atsakovę, kad ji prisidėtų prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaikui išlaikymas nebuvo reikalingas ir pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo nuosavybė.
29. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant po 200 Eur už mėnesį. Atsakovė visiškai neteikė išlaikymo savo vaikui, todėl teismo vertinimu, šis reikalavimas yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.
30. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. priteistinas iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimas 2 400 Eur (24 mėn. x 200 Eur) (CK 3.200 straipsnis).
31. Pažymėtina, kad tuo laikotarpiu, kai nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. nepilnametis vaikas A. K. gyvena su tėvu, jo motina, t.y. atsakovė R. N., ir toliau gavo išmoką vaikui, vienkartinę išmoką vaikui, skirtą COVID-19 pandemijos padariniams mažinti ir byloje nėra duomenų, kad šie pinigai būtų pervesti vaikui ar jų atsakovė būtų savanoriškai atsisakiusi.
32. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad į atsakovės sąskaitą laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. į atsakovės sąskaitą banke buvo pervesta viso 2 828,27 Eur išmokos vaikui ir 120 Eur vienkartinė išmoka vaikui, skirta COVID-19 pandemijos padariniams mažinti. Viso 2 948,27 Eur. Byloje nėra duomenų, kad šie pinigai būtų grąžinti ar skirti vaiko poreikiams tenkinti.
33. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, šalių pasisakymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, suma, kuri buvo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išmokėta R. N. kaip išmokos vaikui, kai vaikas su ja negyveno ir ji neteikė jam jokio išlaikymo, yra priteistina ieškovui kaip asmeniui su kuriuo minimu laikotarpiu gyveno nepilnametis vaikas A. K.. Iš atsakovės R. N. priteistina 2 948,27 Eur skirtų valstybės ir jai išmokėtų kaip išmokų vaikui.
34. Esant nustatytam faktui, kad nepilnametis vaikas gyvena su ieškovu R. K., sustabdytinas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus išmokų vaikui mokėjimas R. N. už nepilnametį vaiką A. K. nuo 2023 m. kovo 1 d., nes iki 2023 m. vasario 28 d. gautas išmokas ieškovas prašė priteisti jam kaip asmeniui su kuriuo gyvena nepilnametis A. K..
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis už materialinį išlaikymą ir kitus byloje išspręstus klausimus. Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 107 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas už reikalavimą priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui yra atleistas.
36. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, materialinis išlaikymas padidėjo nuo 72 Eur iki 250 Eur, t.y. 178 eurai, taip pat prašoma įsiskolinimo 2400 Eur sumoje ir priteista išmokos vaikui 2948,27 Eur, žyminis mokestis už materialinius reikalavimus sudaro 168 Eur.
37. Esant nustatytoms aplinkybėms valstybės naudai iš atsakovės R. N. priteistina 168,00 Eur žyminio mokesčio, o ieškovui R. K. iš R. N. priteistina 107 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio už neturinius reikalavimus. (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 6 .). Be to iš pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad R. K. patyrė išlaidų susijusių su teisinėmis paslaugomis 300,00 Eur sumoje, kurie taip pat priteistini iš atsakovės ieškovo naudai (CPK 98 str.). Viso ieškovui iš atsakovės priteistina 407,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.)
38. Teismas patyrė 39,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Ieškinį patenkinus, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 39,84 Eur šių išlaidų. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 270 straipsniu, 538 straipsnio 5 dalimi, 541 straipsniu, teismas,
nutaria:
Ieškinį tenkinti.
Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-6108-3239/2012 dalį dėl A. gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečio A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu R. K. jo gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jos nepilnamečiam vaikui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt ešurų 0 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka) nuo 2023 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės.
Ši sprendimo dalis vykdoma skubiai.
Išlaikymą uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavesti vaiko tėvui R. K..
Nutraukti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. materialinio išlaikymo išieškojimą iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2333-887/2011, dalyje dėl priteisto materialinio išlaikymo iš R. K., sūnui A. K..
Priteisti iš R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 400,00 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų 0 ct) išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nepilnamečiui vaikui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės skirtas ir jai išmokėtas išmokas už vaiką A. K., gimusį (duomenys neskelbtini), sumoje 2 948,27 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai 27 ct) pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pateiktą pažymą R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Sustabdyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus išmokų mokėjimą R. N. už sūnų A. K., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. kovo 1 d.
Priteisti iš R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 407,00 Eur (keturių šimtų septynių eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidas R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 168,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių eurų 0 ct) žyminį mokestį ir 39,84 Eur (trisdešimt devynių eurų 84 ct) teismo turėtas pašto išlaidas valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.