Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Kristinos Latožienės ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. M. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Ražausko apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. buvo pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje ir nubausta 40 (keturiasdešimt) parų areštu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. M. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad padėjo pagaminti netikrą dokumentą, laikė netikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 28 d. 04.45 val. tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytam asmeniui pateikė savo nuotrauką ir savo asmens duomenis, žinodama, kad jos pateikta nuotrauka ir asmens duomenys bus panaudoti netikram dokumentui – vairuotojo pažymėjimui pagaminti, taip padėjo nenustatytam asmeniui pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą (duomenys neskelbtini) jos vardu bei tęsdama nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 28 d. 04.45 val. tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens įgijusi šį žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikė jį su savimi iki tol, kol 2024 m. kovo 28 d. 04.45 val., (duomenys neskelbtini) jį panaudojo, pateikdama kaip tikrą Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams.

2. G. M. pagal BK 304 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad ji, siekdama gauti suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą, pateikė įstaigai melagingą informaciją, o būtent: siekdama suklastoto dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduoto (duomenys neskelbtini) jos vardu, tikrumo patvirtinimo, 2024 m. balandžio 2 d. 20.36 val. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pateikė melagingą informaciją – netikrus dokumentus „Zaswiadczenije o zameldowaniu na pobyt czasowy“ (Pažymą apie deklaruotą laikiną gyvenamąją vietą) Nr. (duomenys neskelbtini), „ORZECZENIE PSYCHOLOGICZNE (duomenys neskelbtini)“ (Psichologo išvadą (duomenys neskelbtini), „ORZECZENIE LEKARSKIE Nr (duomenys neskelbtini)“ (Medicininę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), „ARKUSZ PRZEBIEGU CZESCI PRAKTYCZNEJ EGZAMINU PANSTWOWEGO NA PRAWO“ (Valstybinio vairuotojo pažymėjimui gauti egzamino praktinės dalies eigos lapą).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistosios G. M. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro M. Ražausko apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl G. M. išteisinimo pagal BK 304 straipsnio 1 dalį. Nuteistoji apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos faktinių aplinkybių, įrodymų vertimo ar veikos kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti jos atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatų bei neatleisti jos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiais klausimais kolegija ir pasisako.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį bei apeliacinių skundų teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išteisindamas G. M. pagal BK 304 straipsnio 1 dalį, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, dėl to padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, bei nepagrįstai konstatavo, kad G. M. veiksmuose nebuvo vieno iš šios veikos subjektyvinės pusės požymių – tikslo, t. y. jos siekio gauti suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą. Todėl, tenkinant prokuroro paduotą apeliacinį skundą, ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Nuteistosios apeliacinio skundo reikalavimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismo tinkamai nebuvo tenkintas, kadangi nėra nustatytos visos įstatyme įtvirtintos sąlygos taikyti šį institutą. Be to, kolegijos nuomone, apylinkės teismas, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėdamas G. M. skirtos bausmės vykdymą, netinkamai jai skyrė įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje. Taip teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnį), todėl ši nuosprendžio dalis keičiama (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl G. M. veikos, numatytos BK 304 straipsnio 1 dalyje

9. Išteisindamas G. M. pagal BK 304 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas sprendė, kad netikrus dokumentus: „Zaswiadczenije o zameldowaniu na pobyt czasowy“ (Pažymą apie deklaruotą laikiną gyvenamąją vietą) Nr. (duomenys neskelbtini), „ORZECZENIE PSYCHOLOGICZNE (duomenys neskelbtini)“ (Psichologo išvadą (duomenys neskelbtini), „ORZECZENIE LEKARSKIE Nr (duomenys neskelbtini)“ (Medicininę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), ir „ARKUSZ PRZEBIEGU CZESCI PRAKTYCZNEJ EGZAMINU PANSTWOWEGO NA PRAWO“ (Valstybinio vairuotojo pažymėjimui gauti egzamino praktinės dalies eigos lapą) ji pateikė institucijai, kuri nėra atsakinga už dokumento, šiuo atveju – vairuotojo pažymėjimo, išdavimą ar turi teisę patvirtinti šio dokumento tikrumą. Taip pat teismas nurodė, jog šie dokumentai buvo pateikti jau po to, kai G. M. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai suklastoto jos vairuotojo pažymėjimo, taip siekdama pagrįsti savo gynybą nuo jai pareikštų įtarimų.

10. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pagal BK 304 straipsnio 1 dalį (melagingos informacijos pateikimas siekiant įgyti dokumentą) baudžiamas tas, kas siekdamas gauti dokumentą ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą pateikė įstaigai ar tarnautojui melagingą informaciją. Esminis šio baudžiamojo nusižengimo objektyviosios pusės požymis, lemiantis baudžiamąją atsakomybę, yra melagingos, t. y. neatitinkančios tikrovės, klaidinančios informacijos pateikimas tam tikrai įstaigai ar pareigūnui. Subjektyvieji požymiai yra tyčinė kaltė bei tikslas – siekis gauti dokumentą ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą. Itin svarbu yra tai, kad melaginga informacija pateikiama įstaigai ar jos tarnautojui (jos darbuotojui), kurie pagal kompetenciją savo ar įstaigos vardu turi teisę: 1) išduoti dokumentus; 2) tvirtinti dokumentų tikrumą; 3) gali inicijuoti tokių dokumentų išdavimą; ir 4) gali inicijuoti tokių dokumentų tikrumo patvirtinimą. Taigi akivaizdu, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM kompetencija ir įgaliojimai yra gerokai platesni, nei juos pripažino pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje.

11. Byloje surinktais duomenimis – pačios G. M. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais (2 t., 9-11, 55 b.l.), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. balandžio 18 d., 2024 m. gegužės 21 d. tarnybiniais pranešimais (1 t., 61, 64 b.l.), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos pranešimais (1 t., 24, 35 b. l.), visiškai įrodyta bei nėra ginčo dėl to, kad G. M. 2024 m. balandžio 2 d. įstaigai (Valstybės sienos apsaugos tarnybai) pateikti dokumentai 9 punkte išvardinti dokumentai yra netikri. Įrodyta ir tai, kad aptariami dokumentai G. M. buvo pateikti jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, kuris buvo pradėtas iš karto po to, kai 2024 m. kovo 28 d. G. M. buvo sulaikyta vairuojanti su galimai netikru vairuotojo pažymėjimu. 2024 m. balandžio 2 d. įstaigai, inicijavusiai sulaikyto vairuotojo pažymėjimo tikrumo patikrinimą bei pradėjusiai ikiteisminį tyrimą, tačiau dar nesant šio patikrinimo duomenų (specialisto išvada dėl suklastoto vairuotojo pažymėjimo tik 2024 m. balandžio 17 d.), G. M. pateikė Pažymą apie deklaruotą laikiną gyvenamąją vietą, Psichologo išvadą, Medicininę išvadą, Valstybinio vairuotojo pažymėjimui gauti egzamino praktinės dalies eigos lapą, t. y. pateikė neva oficialiai (duomenys neskelbtini) išduotus dokumentus, turėdama konkretų ir labai aiškų tikslą – kaip nors pagrįsti jai išduoto suklastoto dokumento tikrumą, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas jai būtų nutrauktas.

12. Viso ikiteisminio tyrimo metu G. M. aiškino, jog pirmiau minėtus lenkiškus dokumentus ji gavo kartu su vairuotojo pažymėjimu, kurį ji teisėtai įgijo (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš liudytojų R. B., E. Č. parodymų (2 t. 11-12, 56 b. l.), G. M. pasakojo, jog ji gyveno (duomenys neskelbtini) kažkiek laiko, lankė kursus ir išsilaikė vairuotojo pažymėjimą. <...> Sakė, kad negali būti, jog vairuotojo pažymėjimas netikras, kad vairuotojo pažymėjimą ji išsilaikė“, taip pat tvirtino, kad dokumentas tikras ir kad pateiks tai patvirtinančius papildomus tikrus dokumentus. Pati G. M. ir apklausiama teisiamojo posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog ji gyveno (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laikė teorinį ir praktinį egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti. Ir tik vėliau teisiamojo posėdžio metu ji pakeitė savo parodymus ir ėmė tvirtinti supratusi, kad apeinant sistemą, bus gautas pažymėjimas, kad jis bus suklastotas, taip pat pripažino nesilankiusi pas jokį psichologą, nėjusi į medicininę patikrą taip pat, jog nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) bei supratusi, kad dokumentai, kuriuos pateikė taip pat yra suklastoti. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas bei su šiuo vertinimu sutinka ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, G. M. duoti parodymai tiek apie gyvenimą (duomenys neskelbtini), tiek apie neva vykusį vairuotojo pažymėjimo laikymosi procesą yra ir nelogiški, ir neįtikinantys, be to, juos paneigia ir kiti byloje esantys įrodymai – Interpolo Lenkijos nacionalinio biuro pateikti duomenys (1 t., 35-36 b.l.), liudytojo V. K. parodymai (2 t., 12-13 b.l.). Taigi, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai teisėjų kolegijos vertinimu leidžia vienareikšmiai konstatuoti, kad G. M. veikė tyčia – žinodama, kad 2024 m. balandžio 2 d. jos ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktuose dokumentuose buvo užfiksuota melaginga informacija, ji sąmoningai pateikė šiuos dokumentus įstaigai ir norėjo taip veikti.

13. Pažymėtina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM kaip institucija neturi savarankiškų įgaliojimų išduoti vairuotojo pažymėjimą ar inicijuoti jo išdavimą. Tačiau, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nustatytu teisiniu reglamentavimu, jai yra suteikti įgaliojimai atlikti asmenų bei transporto priemonių patikrinimus bei, atitinkamai, inicijuoti jai pateikiamų dokumentų tikrumo (teisėtumo) patvirtinimą. Vadovaujantis Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 23 straipsnio nuostatomis, be kitų jai priskirtų funkcijų, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, atlieka asmenų, transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, patikrinimus; įgyvendina nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams taip pat yra suteikta teisė tikrinti fizinių asmenų, transporto priemonių dokumentus, tam panaudojant valstybės duomenų bazes bei registrus (Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 22 straipsnis, 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaujantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos vado 2020 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 4-142 patvirtinto „Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pasienio patikrinimo tvarkos“ aprašo 6 punktu, asmens patikrinimas atliekamas pagal 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – Šengeno kodeksas) nuostatas. To paties aprašo 31 punktas numato, jog „Pasienio tikrinimo metu įtarus, kad asmuo, vykdamas per valstybės sieną, pateikia dokumentus, kurių tikrumas gali kelti abejonių (yra netikslumų), nėra dokumentų suteikiančių teisę arba asmuo neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų sąlygų vykti per valstybės sieną, taip pat esant aprašo 20 punkte numatytiems atvejams, atliekamas antros linijos patikrinimas pagal Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 13 punktą“. Iš to visiškai akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl institucijos įgaliojimų šiuo atveju neatitinka šiai įstaigai nustatyto teisinio reglamentavimo, jog Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kaip institucija, atlieka jai pateiktų dokumentų patikrinimą bei, vykdydama jai priskirtas funkcijas, gali inicijuoti tokių dokumentų tikrumo patvirtinimą, kas ir buvo atlikta šiuo atveju. BK 304 straipsnio 1 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali, tai yra nusikalstama veika yra baigta ir atsakomybė už tokią veiką atsiranda nuo melagingos informacijos pateikimo. Kilusios ar nekilusios pasekmės veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija kaip nepagrįstą pripažįsta pirmosios instancijos teismo argumentą, jog G. M. papildomai pateikti dokumentai nebūtų keitę pozicijos dėl ikiteisminio tyrimo, kadangi, kaip ir minėta, veikos kvalifikacijai reikšmės tai neturi.

14. Apibendrindama virš išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai ne tik patvirtina pirmiau aptartą išteisintosios tyčios turinį, tačiau ir leidžia konstatuoti, jos veiksmuose yra visi BK 304 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kolegija pripažįsta, kad G. M., siekdama gauti suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą, pateikė įstaigai melagingą informaciją, o būtent: siekdama suklastoto dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduoto (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 15 d. jos vardu, tikrumo patvirtinimo, 2024 m. balandžio 2 d. 20.36 val. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pateikė melagingą informaciją – netikrus dokumentus „Zaswiadczenije o zameldowaniu na pobyt czasowy“ (Pažymą apie deklaruotą laikiną gyvenamąją vietą) Nr. (duomenys neskelbtini), „ORZECZENIE PSYCHOLOGICZNE (duomenys neskelbtini)“ (Psichologo išvadą (duomenys neskelbtini), „ORZECZENIE LEKARSKIE Nr (duomenys neskelbtini)“ (Medicininę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), „ARKUSZ PRZEBIEGU CZESCI PRAKTYCZNEJ EGZAMINU PANSTWOWEGO NA PRAWO“ (Valstybinio vairuotojo pažymėjimui gauti egzamino praktinės dalies eigos lapą). Todėl išteisinamasis nuosprendis dėl šios veikos naikinamas, o G. M. pripažįstama kalta pagal BK 304 straipsnio 1 dalį.

15. Skirdama G. M. bausmę už šią veiką kolegija atsižvelgia į tai, kad ji padarė baudžiamąjį nusižengimą, veika – tyčinė, baigta. Veikos padarymo metu ji buvo neteista (1 t., 91 – 92 b. l.), administracine tvarka bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., 85-89 b.l.), duomenų, jog veikos padarymo metu ji būtų dirbusi nėra, tačiau pagal pačios nuteistosios parodymus ji dirba (duomenys neskelbtini) (1 t., 83 b. l.), jos baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl, įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis bei vadovaudamasi BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi, teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslus nuteistajai galima pasiekti skiriant jai baudą bei jos dydį nustatant artimą minimaliam baudos dydžiui, skirtinam už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu (griežtesne bausme apimant švelnesnę) bendrinama su G. M. paskirta bausme pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo G. M.

16. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, G. M. buvo atidėtas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės – arešto, vykdymas 5 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, ir įpareigojant G. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nors šiuo nuosprendžiu nuteistoji pripažįstama kalta ir dėl antrosios nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nepaisant šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimas atidėti G. M. skirtos bausmės vykdymą yra teisėtas bei pagrįstas, be to, jis nėra ginčijamas ir apeliaciniais skundais. Visgi, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad faktinė dabartinė deklaruota nuteistosios gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kur ji dirba bei moka mokesčius, ir šie jos parodymai nėra paneigti, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo paskirta BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatyta pareiga per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (5 mėnesius) dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje Lietuvoje, yra perteklinė, neprisidedanti nei prie bausmės paskirties įgyvendinimo, nei prie tinkamo skiriamų poveikio priemonių nuteistajai individualizavimo. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl tam tikrų pareigų atidedant paskirtos bausmės vykdymą nustatymo, turėtų įvertinti poveikio priemonių (pareigų) tikslingumą, įvykdymo realumą bei būsimą poveikį nuteistajam, taip kartu užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pirmiau akcentuota aplinkybė apie nuteistosios darbinius santykius ne Lietuvos Respublikoje, nesant jokių duomenų apie nuteistosios vengimą dirbti bei pragyvenimui užsidirbti teisėtu būdu bei priemonėmis, niekaip nesisieja su nuteistajai paskirta pareiga dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje Lietuvos Respublikoje. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, panaikinant nuteistajai G. M. nustatytą pareigą per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

Dėl laidavimo (BK 40 straipsnis)

17. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas)). Taigi turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visuma tam, kad asmeniui būtų taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, – bent vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų nebuvimas panaikina galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, be to, išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu netenkino nuteistosios prašymo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą konstatavęs, kad šiuo atveju nėra vienos iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, tai yra, jog G. M. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas šią išvadą grindė tuo, kad G. M. pozicija viso proceso metu buvo nenuosekli, prieštaringa – ji keitė savo parodymus, nepripažino visos jai inkriminuotos ir teismo pripažintos nusikaltimu veikos požymių, neigė kaltės turinį. Ir nors vėliau teisme ji nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir gailisi, teismas atsižvelgęs į visų nuteistosios parodymų turinį visiškai pagrįstai ir teisingai įvertino tokį jos prisipažinimą tik formaliu, ir nelaikė tokio prisipažinimo nuoširdžiu. Nors savo apeliaciniame skunde G. M. tvirtina pareigūnams visada nurodžiusi tas pačias teisingas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o pirminiuose parodymuose kaltę pripažinusi tik iš dalies dėl panašaus pobūdžio gyvenimiškos patirties nebuvimo ir galvodama, jog pati buvo apgauta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiu jos argumentu, nes nuteistoji suaugusi ir subrendusi moteris, turinti pakankamai gyvenimiškos patirties kad suvokti, kuomet ji sako tiesą, o kuomet duoda neteisingus parodymus ir siekia suklaidinti ikiteisminį tyrimą atlikusius pareigūnus.

19. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo savanoriškai, laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, apie ją duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą.

20. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinime nurodytu laiku bei vietoje, pareigūnams atliekant asmenų ir transporto priemonių patikrinimą, G. M. pateikė jos vardu išduotą (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip buvo konstatuota skundžiamu nuosprendžiu, buvo žinomai netikras. Tiek įvykių metu tiek ir apklausiama iš karto po jų, G. M. neigė šias aplinkybes, tvirtino, jog vairuotojo pažymėjimas yra tikras – jį teisėtai įgijusi (duomenys neskelbtini), kur lankė kursus, laikė teorinį ir praktinį vairavimo egzaminus (1 t., 101-102 b. l.). Taip pat teikė papildomus dokumentus, neva patvirtinančius, jog jai išduotas vairuotojo pažymėjimas yra tikras dokumentas (1 t., 41-45 b.l.), kuriuose, kaip vėliau buvo nustatyta, taip pat buvo užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu G. M. savo kaltės taip pat nepripažino bei tvirtino (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą įgijusi (duomenys neskelbtini) išlaikiusi egzaminus bei teigė nežinojusi, kad šis dokumentas yra netikras, apie tai sužinojo tik iš policijos pareigūnų kai buvo sustabdyta patikrinimui Lietuvoje. Kaip akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, G. M. duoti parodymai tiek apie gyvenimą (duomenys neskelbtini) (negalėjo nurodyti nei konkrečios savo gyvenamosios vietos, nei asmens, pas kurį gyveno anketinių duomenų) tiek apie neva vykusį vairuotojo pažymėjimo laikymosi procesą (per keletą dienų vairavimo mokykloje išsilaikė vairuotojo teises, vairavimo mokyklai pateikė tik savo asmens tapatybės kortelę, daugiau jokių dokumentų pateikti nereikėjo, už egzaminus pati nieko nemokėjo, po kiek laiko jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) paštu jai buvo atsiųstas vairuotojo pažymėjimas, ir pan.) nelogiški ir neįtikinantys. Be to juos paneigė ir kiti byloje surinkti įrodymai – iš Interpolo Lenkijos nacionalinio biuro gauti duomenys, jog Lenkijos duomenų bazėse nerasta jokios informacijos nei apie G. M., nei apie jai išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ir tik 2024 m. rugsėjo 5 d. teisiamojo posėdžio metu, dalyvaujant gynėjai, G. M. parodė sutinkanti su visais kaltinimais bei, jog „suprato, kad apeinant sistemą, bus gautas pažymėjimas, kad jis bus suklastotas“. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog G. M. nuosekliai parodė visas įvykių aplinkybes, davė išsamius bei teisingus parodymus bei jos prisipažinimas nei dėl faktinių veikos aplinkybių nei dėl kaltės turinio nelaikytinas nei savanorišku nei nuoširdžiu, o iš esmės nulemtu ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų bei siekio būti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės, tą visiškai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu ir kitos byloje nustatytos aplinkybės šiuos atveju nesudaro teisinio pagrindo taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius vieną veiką (arba, kad ir kelias, tačiau esant idealiajai veikų sutapčiai). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismui patenkinus prokuroro apeliacinį skundą bei G. M. pripažinus kalta ir dėl antrosios nusikalstamos veikos, kuri sudaro realiąją sutaptį su pirmąja, jos prašymas ir šiuo pagrindu negalėtų būti tenkinamas. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, jog šiuo atveju nėra galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatų nuteistajai ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

22. Panevėžio apygardos teisme 2024 m. lapkričio 29 d. pasibaigus teismo posėdžiui ir teisėjų kolegijai jau išėjus į pasitarimų kambarį, gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajai G. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 125 Eur išlaidų.

23. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, nes prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti paskelbtas ir dėl šių prašymo kitiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku – gynėjas nuteistajai parinktas 2024 m. lapkričio 11 d. Teismo posėdis apeliacinės instancijos teisme vyko 2024 m. lapkričio 26 d. Taigi, nuo gynėjo paskyrimo iki teismo posėdžio buvo pakankamas laiko tarpas paruošti prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo, tačiau tai padaryta nebuvo. Nesilaikius minėtų reikalavimų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas paliekamas nenagrinėtu. Toks sprendimas neužkerta galimybės šių išlaidų ieškojimo klausimo spręsti teismo nuosprendžio vykdymo stadijoje, BPK 361 straipsnio tvarka kreipiantis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį, kuria G. M. išteisinta iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 304 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – G. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 304 straipsnio 1 dalį ir ją nubausti 25 (dvidešimt penkių) MGL arba 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu G. M. paskirta bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį, ir skirti jai galutinę subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, neatliktos arešto bausmės vykdymą atidėti 5 (penkiems) mėnesiams, neskiriant jai intensyvios priežiūros, ir įpareigojant G. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pašalinti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies G. M. skirtą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtu.