- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-19
- Bylos Nr.
- 2A-1167-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01402-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- N. K.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1167-253/2012
2012 m. rugsėjo 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. K. (V. K.) ir atsakovės J. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei J. K., trečiajam asmeniui N. K., su išvadą byloje teikiančia institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriumi, dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. K. teismo prašė pakeisti 2009-07-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1290-740/2009 priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš V. K. vaiko E. K. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės bei priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-09 sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, padalintas turtas, nustatyta išlaikymo ir kompensacijos mokėjimo atsakovei tvarka. Nuo to laiko ieškovo finansinė padėtis pablogėjo, taip pat pablogėjo sveikata. Teigė, kad gauna 360 Lt atlyginimą. Ieškinio pateikimo teismui metu nurodė, jog dabartinė sutuoktinė pajamų negauna, gyvena trise, laukiasi dar vieno vaiko. Turi kreditorinių įsipareigojimų AB SEB Vilniaus bankui, UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Ūkio banko lizingas“ – pagal sutartis Nr. C011088692, Nr. C006064621 ir pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 910866837, UAB „Snoro lizingas“ pagal sutartį Nr. LAC00629CHTA.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-14 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1290-740/2009 nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. K. dydį, sumažinant jį nuo 500 Lt iki 400 Lt per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2012-02-14 iki vaiko pilnametystės bei priteisė iš atsakovės J. K. 595 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. K.. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teikia išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams. Teismas taip pat nustatė, kad faktinė ieškovo turtinė padėtis neatitinka tos, kurią jis nurodo savo ieškinyje. Vartojimo kreditų pagrindu gautos lėšos buvo gautos ne asmeniniams ieškovo poreikiams tenkinti, o jo šeimos poreikiams tenkinti, todėl teismas laikė, kad prie kreditorinių įsipareigojimų vykdymo savo gaunamomis pajamomis prisideda ir ieškovo sutuoktinė N. K. ir ieškovo nurodomas asmenines išlaidas kas mėnesį, dengiant kreditorinius įsipareigojimus, laikė dvigubai mažesnėmis. Buitinės virtuvės technikos įsigijimas pagrindžia ne pablogėjusią, o pagerėjusią ieškovo turtinę padėtį. Teismas nenustatė, kad atsakovės patiriamos išlaidos sūnaus E. K. išlaikymui po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo sumažėjo, arba atsakovės J. K. turtinė padėtis pagerėjo, arba išnyko vaiko specialūs poreikiai dėl sveikatos būklės. Teismas vertino, kad ieškovo turtinė padėtis po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės nepasikeitė, tačiau atsižvelgė į tai, kad po minėto teismo sprendimo priėmimo padidėjo nepilnamečių vaikų, kuriems V. K. privalo teikti išlaikymą, skaičius, todėl laikė, jog ieškovo galimybės toliau teikti buvusio dydžio išlaikymą sūnui E., sumažėjo ir sumažino išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. K. dydį iki 400 Lt per mėnesį.
Šalies argumentai
Atsakovė J. K. pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-14 sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo V. K. ieškinį atmesti visiškai bei iš V. K. priteisti atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 210 Lt už advokato pagalbą. Mano, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės nepagrindžia būtinybės mažinti E. K. išlaikymo dydį. Šalys, pasirašydamos santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, sutarė dėl esminių klausimų ir dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos. Nurodo, kad priimant sprendimą 2009 m. V. K. vidutines mėnesio pajamas sudarė tik jo darbo užmokestis – 880 Lt, o priimant šį sprendimą, jo pajamos, atsižvelgiant į jo sutuoktinės N. K. pajamas, sudarė maždaug 1 690 Lt, taigi ženkliai padidėjo. Ieškovas pagal sveikatos būklę gali susirasti darbo, garantuojančio didesnes pajamas, kas leistų jam tinkamai tuo pačiu įvykdyti nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigą. V. K. įsivaikino savo sutuoktinės dukrą I. N., tokiu būdu su savo sutuoktine atleisdami vaiko tėvą nuo prievolės išlaikyti vaiką. Mano, kad neprotingai prisiimti įsipareigojimai (ieškovas ir trečiasis asmuo N. K. bylos nagrinėjimo metu nuo 2011-05-05 iki 2011-11-20 sudarė 5 kredito sutartis, kurių bendra suma – 15 000 Lt) pagal kredito sutartis nepagrindžia ieškovo ir jo sutuoktinės sunkios materialinės padėties. Be to, santuokos su N. K. metu ieškovas įgijo tam tikrą turtą – įmonės, kurios tikslas yra gauti pelną, akcijas. Mano, kad atsižvelgiant į V. K. turimą turtą ir gaunamas pajamas bei atsakovės turtinę padėtį ieškovas gali ir privalo mokėti didesnį nei 2012-02-14 sprendimui vaikui priteistą išlaikymą.
Ieškovas V. K. pateikė teismui apeliacinį skundą. Juo prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-14 sprendimą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-09 sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. K. dydį sumažinti nuo 500 Lt iki 300 Lt per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliantas nesutinka, kad jo turtinė padėtis nepasikeitė. Nurodo, kad jo turtinės padėties pablogėjimas susijęs su tuo, kad jis yra vaiko priežiūros atostogose, jo pajamas sudaro Socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokama 883,92 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, o jis privalo kas mėnesį mokėti įmokas bankui už kreditą po 1 800 Lt. Papildomai uždirbti jis negali dėl sveikatos būklės ir dėl to, kad turi prižiūrėti vaiką. Nurodo, kad kas mėnesį moka ne tik kredito įmokas, bet ir įmokas UAB „Būsto paskolų draudimas“, todėl vien būsto kredito grąžinimui tenka skirti 2 210,74 Lt kas mėnesį. Keletą kartų tiesiog neturėjo kitos išeities, tik paimti vartojimo kreditus, kad galėtų sumokėti įmokas bankui už būsto kreditą. Dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos būsto vertė tapo dvigubai mažesnė nei likusi kredito suma, tad išmokėjus kreditą jokio turtinės padėties pagerėjimo nebus. Mano, kad jo sutuoktinė neprivalo prisidėti prie kredito už butą, kuris yra jo asmeninė nuosavybė, padengimo ir neprivalo išlaikyti jo sūnaus E.. Pažymi, kad pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-09 sprendimą 13 888,52 Lt skola R. K. buvo pripažinta asmenine ieškovo skola, kuri dar nėra grąžinta. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovė nėra išnaudojusi visų galimybių gauti didesnes pajamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė J. K. prašo ieškovo V. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, tenkinti atsakovės J. K. apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 210 Lt už advokato pagalbą. Nurodo, kad V. K. neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo pareiškimo ir apeliacinio skundo reikalavimus. Mano, kad gautas papildomas pajamas ieškovas ir trečiasis asmuo panaudojo ne pagal nurodytą paskirtį, o asmeniniams interesams tenkinti (ne pirmo būtinumo technikai įsigyti). Eilines būsto kredito įmokas V. K. kartu su N. K. turėtų mokėti bendrai, kadangi tai yra ieškovo šeimos, o ne asmeninės išlaidos. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad yra mokamos įmokos už būsto paskolą. Pažymi, kad nuo 2011 m. gegužės mėn. dėl ieškovo kaltės susidarė vaiko išlaikymo įsiskolinimas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai netenkintini.
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo. Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (LR CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str., 3.192 str. 1 d.). Įstatymas numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 2 d., 3 d.).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1290-740/2009 patvirtinta V. K. ir J. K. 2009-06-16 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi V. K. įsipareigojo po santuokos nutraukimo sūnaus E. K. išlaikymui mokėti po 500 Lt per mėnesį nuo 2008-05-01 iki sūnaus pilnametystės. Apeliantas V. K. prašo sumažinti sūnaus E. K. išlaikymui mokėtiną sumą iki 300 Lt, tuo trapu apeliantė J. K. prašo sūnaus išlaikymui iš V. K. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-09 sprendimu priteistą sumą palikti nepakeistą. LR CK 3.201 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Taigi, sprendžiant, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, būtina nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu.
Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovės patiriamos išlaidos sūnaus E. K. išlaikymui po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo sumažėjo arba išnyko vaiko specialūs poreikiai dėl sveikatos būklės. Vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. K. tenka pareiga teikti išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams – sūnui E. K. iš pirmosios santuokos, gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimusiam sūnui A. K. bei N. K. dukrai I. N., gim. (duomenys neskelbtini), kurią apeliantui Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-09 sprendimu leista įsivaikinti. Vien aplinkybės, jog ieškovui atsirado pareiga išlaikyti dar du vaikus, kurių vieną yra įsivaikinęs ir taip savo noru prisiėmęs papildomą pareigą įsivaikintą vaiką išlaikyti, nepaneigia jo pareigos išlaikyti savo vaiką iš pirmos santuokos, tačiau priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu. Šis principas nereiškia absoliučios vaikų lygybės ir turi būti atsižvelgiama į individualius kiekvieno vaiko poreikius (LR CK 3.198 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovo vaikai yra mažamečiai, panašaus amžiaus, o jauniausiam sūnui tik (duomenys neskelbtini) metai.
Atkreiptinas dėmesys, jog paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas su sutuoktine ir dviem nepilnamečiais vaikais gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą (nors šiuo metu turto vertė ir būtų mažesnė, tačiau negalima spręsti dėl būsimos turto vertės išmokėjus kreditą) bei iš esmės lemia asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to vien būsto kredito įsipareigojimai ir jo padengimo tikslu sudarytos vartojimo kredito sutartys nereiškia sunkios ieškovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikui mažinti. Nustatyta, kad ieškovo vartojimo kreditų sutarčių pagrindu gautos piniginės lėšos buvo skirtos ne ieškovo asmeniniams, o jo šeimos poreikiams tenkinti. 2011 m. ieškovo sutuoktinės pajamos kas mėnesį didėjo ir pagal pateiktus duomenis jos darbo užmokestis sudarė apie 2 500 Lt per mėnesį. Todėl teismas pagrįstai vertino, kad prie su šeimos turtu ir šeimos poreikiais susijusių kreditinių įsipareigojimų vykdymo savo gaunamomis pajamomis prisideda ir ieškovo sutuoktinė N. K., dėl to kreditorinių įsipareigojimų dengimui skirtas ieškovo išlaidas pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė dvigubai mažesnėmis (LR CK 3.27 str.). Tačiau tėvų turtinė prievolė išlaikyti vaikus yra asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2009-07-09 priimant sprendimą ieškovo pajamas sudarė jo darbo užmokestis – vidutiniškai 800 Lt per mėnesį, 2010 m. vidutinės ieškovo gaunamos pajamos siekė 870 Lt per mėnesį, 2011 m. – 834 Lt per mėnesį. Nuo 2011-07-04 ieškovo pajamas sudarė vidutiniškai 809,02 Lt per mėnesį gaunama tėvystės pašalpa. Apeliantė N. K. nurodo, kad apeliantas V. K. nesiėmė visų galimų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį ir gauti didesnes pajamas. Apeliantas nurodo, jog papildomai negali uždirbti dėl prastos sveikatos būklės, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos būklės būtų sumažėjęs jo darbingumas. Kita vertus, iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. K. ir N. K. gimė sūnus, o apeliantas V. K. nurodė, kad jis yra vaiko priežiūros atostogose, nuo 2011-07-04 apeliantui V. K. yra mokama tėvystės pašalpa. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tenka abiems tėvams (LR CK 3.192 str. 1 d.). Atsakovės J. K. pajamos laikotarpiu 2011 m. sausio mėn. iki 2011 m. vasario mėn. vidutiniškai sudarė 693,50 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius. 2011-03-30 atsakovė buvo įregistruota Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje. Atsakovė registruotų transporto priemonių Lietuvoje neturi, su sūnumi E. K. gyvena jos motinai L. J. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad abu apeliantai yra jauni ir darbingi, todėl žinodami, jog privalo išlaikyti nepilnametį vaiką, turėtų atsakingai dėti pastangas susirasti darbą, tuo užtikrindami vaikui geresnes jo poreikių tenkinimo sąlygas, taip pat galimybę deramai augti bei tobulėti.
Teismų praktikoje minimalios mėnesinės algos dydis yra pripažįstamas orientaciniu kriterijumi nustatant vaikui teiktino išlaikymo dydį, tačiau turi būti taikomas kiekvienu atveju atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo turtinei padėčiai po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės nepasikeitus, tačiau padidėjus apelianto V. K. išlaikytinų nepilnamečių asmenų skaičiui, apelianto turtinius įsipareigojimus lemiančios aplinkybės pasikeitė iš esmės ir būtina atsižvelgti į visų ieškovo nepilnamečių vaikų teises ir interesus, todėl yra tikslinga peržiūrėti vienam iš ieškovo vaikų – E. K. priteistą išlaikymo dydį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad ieškovo išlaikomų asmenų skaičiaus padidėjimas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti išlaikymo ieškovo ir atsakovės sūnui dydžio iki 300 Lt. Tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad didesnio nei 400 Lt per mėnesį išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimas iš atsakovo nepilnamečiam sūnui, šiuo metu nebūtų proporcingas dabartinei ieškovo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 2 d.), todėl apeliantės J. K. apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, šalių turtinę padėtį bei atsižvelgė į padidėjusį ieškovo V. K. išlaikytinų asmenų skaičių, todėl pagrįstai sumažino ieškovo išlaikymą sūnui E. K. iki 400 Lt per mėnesį. Skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, vaikų poreikiams teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vėl gali būti peržiūrimas (LR CK 3.201 str. 1 d.). Netenkinus V. K. ir J. K. apeliacinių skundų bylinėjimosi išlaidos apeliantams neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-14 sprendimą palikti nepakeistą.