- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- e2A-58-866/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- D. D., V. D.
- Atsakovas
- I. K., Č. K.
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Margaritos Stambrauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. D. ir V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovų D. D. ir V. D. ieškinį atsakovams I. K. ir Č. K. (Č. K.) dėl įpareigojimo pašalinti nuosavybės teisių pažeidimus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai pareikštu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus pašalinti ieškovų nuosavybės teisių į ūkinį pastatą pažeidimus – pašalinti bet kokius daiktus, kurie ribojasi, yra atremti į ūkinį pastatą, atlaisvinti savavališkai užimtą ūkinio pastato dalį bei atlikti visus veiksmus tam, kad ieškovai galėtų patekti į ūkinį pastatą. Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teisėmis priklauso butas su rūsiu (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), taip pat tame sklype esantis ūkinis pastatas. Anot ieškovų, atsakovai, kurie yra ieškovų kaimynai, ieškovų ūkinį pastatą apstatė įvairiais daiktais (dėžėmis, plastiko atliekomis, lentomis, šiukšlėmis) ir taip ne tik neleidžia ieškovams patekti į pastatą, bet ir juo disponuoti, atlikti remontą, išvežti nuotekas. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovams nepriklauso nuosavybės teisėmis nei butas, kuriame jie gyvena, nei žemės sklypo dalis ar koks nors kitas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), tačiau niekas kitas, bet tik atsakovai piktybiškai krauna daiktus ieškovų ūkinio pastato ribose, atremia juos į pastatą. Be to, ieškovų teigimu, atsakovai yra užėmę pusę ieškovams priklausančio pastato ir ten laiko savo daiktus.
Atsiliepimas
2. Atsakovai prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovų, jiems nesuprantama, kokius veiksmus juos norima įpareigoti atlikti, nes visas sandėliukas yra ieškovų aptvertas. Atsakovai pažymėjo, kad sklypo žemė yra valstybės nuosavybė ir nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarkos, todėl atsakovai turi teisę naudotis dalimi žemės sklypo. Atsakovų teigimu, ieškovai turi galimybę prieiti prie savo ūkinio pastato ir tam netrukdo sklype atsakovo laikomi (atvežami-išvežami) padėklai. Atsakovai atkreipė dėmesį į tai, kad teismo sprendimas pagal taip suformuluotus ieškinio reikalavimus negalėtų būti vykdomas, nes neaišku, kokius konkrečius daiktus reikalaujama pašalinti. Be to, ne visi ieškovų nurodomi daiktai yra atsakovų – dalis pačių ieškovų, dalis kitų kaimynų; taip pat ieškovai nepateikė įrodymų, kad atsakovai užėmė dalį ūkinio pastato.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu nusprendė ieškovų D. D. ir V. D. ieškinį atsakovams I. K. ir Č. K. (Č. K.) dėl įpareigojimo pašalinti nuosavybės teisių pažeidimus atmesti.
4. Teismas nustatė, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso butas (duomenys neskelbtini), ir 62 kv. m užstatyto ploto ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini). Iš teismo iniciatyva pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) teismas nustatė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso ieškovams (94/546 dalys), valstybei (400/546 dalių) ir šioje byloje nedalyvaujančiam fiziniam asmeniui (52/546 dalys). Naudojimosi šiuo sklypu tvarka nenustatyta.
5. Vertindamas ieškovų žodinius paaiškinimus ir antstolio 2019 m. vasario 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei jo prieduss (nuotraukas), teismas pažymėjo, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu antstolis atitinkamas aplinkybes konstatavo iš esmės remdamasis (vien tik) ieškovo ir H. Z., gyv. (duomenys neskelbtini), žodiniais teiginiais. Todėl sprendė, kad šis protokolas iš esmės patvirtina (tik) ieškovo ir jo kaimyno atitinkamus teiginius apie antstolio užfiksuotų daiktų priklausomybę atsakovams. Teismas nurodė, kad šiems antstolio užfiksuotiems (taip pat ir teismo posėdžio metu išsakytiems ieškovų) subjektyvaus pobūdžio teiginiams prieštarauja atitinkami atsakovų žodiniai paaiškinimai, kad ne visi ieškovų nurodomi ir protokole užfiksuoti daiktai priklauso atsakovams. Nurodė, kad anot atsakovų, dalis šių daiktų priklauso patiems ieškovams, dalis kitiems kaimynams. Pavyzdžiui, atsakovas nurodė, kad tik 75, 76 ir 79 puslapiuose esančiose nuotraukose užfiksuoti daiktai yra atsakovo, o 70, 77 puslapiuose esančiose nuotraukose užfiksuoti daiktai priklauso, atitinkamai, ieškovui ir kitiems kaimynams. Esant tokiai situacijai (vienodą teisinę-įrodomąją galią turintiems žodiniams paaiškinimams), teismas vertino kaip nepakankamai įrodytus ieškovų teiginius, kad visi jų nurodomi daiktai priklauso atsakovams.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovai neneigė-neginčijo atsakovų pateiktos nuotraukos (p. 84, 86), kuri, anot atsakovų, patvirtina, kad ieškovai turi galimybę patekti į savo ūkinį pastatą. Iš šios nuotraukos iš tikrųjų matyti, kad nufotografuotas konkretus įėjimas į pastatą yra laisvas-neužstatytas kokiais nors daiktais. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino kaip neįrodytus ieškovų teiginius, kad atsakovų daiktai apsunkina patekimą į ūkinį pastatą. Pažymėjo, kad atsakovo nurodomi kaip jo daiktai (p. 75, 76, 79) nėra atremti į pastatą. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino kaip neįrodytus ir tuos ieškovų argumentus, kuriais teigiama, kad atsakovų daiktai yra atremti į jų pastatą.
7. Teismas nurodė, kad netgi pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole neužfiksuota jokių duomenų, kurie patvirtintų ieškovų teiginius, kad atsakovai užėmė dalį jiems priklausančio ūkinio pastato. Teismo posėdžio metu ieškovai taip pat nenurodė, kurią konkrečią jų pastato dalį užėmė (užima) atsakovai. Teismas pažymėjo, kad viena vertus, ieškovai laikėsi pozicijos, kad atsakovai prireikus skubiai atlaisvina jų užiminėtas ūkinio pastato dalis. Kita vertus, jeigu būtent taip atsitiko ir šiuo nagrinėjamu atveju, tai tokios aplinkybės nepatenka į ieškovų pareikštais ieškinio reikalavimais apibrėžtas šios bylos nagrinėjimo ribas – jeigu atsakovai jau atlaisvino ieškovų pastato dalį, tai ir nėra teisinio pagrindo jų įpareigoti „atlaisvinti“ tą pastato dalį, kaip to reikalaujama nagrinėjamu ieškiniu. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė ir tos faktinės aplinkybės, jog atsakovai užima dalį (ir kurią konkrečią dalį) jiems priklausančio ūkinio pastato.
8. Teismas vertino, kad nurodyti motyvai ir išvados teikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovai pažeidžia jų nuosavybės teises į ūkinį pastatą. Be to, šiuo aspektu teismas sutiko su atsakovės atstovo argumentais, kad ieškovų nurodomi daiktai yra ant bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo, kurio didžioji dalis (400/546) nuosavybės teisėmis priklauso valstybei ir naudojimosi kuriuo tvarka nenustatyta. Tai reiškia, kad kol ieškovams (kuriems nuosavybės teisėmis priklauso 94/546 dalys, t. y. mažiau negu penktadalis, žemės sklypo) nėra priskirta konkrečių žemės sklypo dalių, tol ieškovai nepagrįstai apeliuoja į būtent jų teisių pažeidimus, atsakovams tokiame sklype (konkrečiose sklypo vietose) laikant savo daiktus. Be to, tokiu atveju būtų pagrindas spręsti dėl ieškovų, kaip žemės (bet ne ūkinio pastato), savininkų teisių pažeidimų, t. y. dėl ieškovų teisių pažeidimų turėtų būti sprendžiama jau kitokiu negu šioje byloje nagrinėjamu ieškinio faktiniu pagrindu (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 265 straipsnio 2 dalis). Remdamasis iš esmės tais pačiais motyvais, teismas atmetė kaip teisiškai nereikšmingus ieškovų argumentus, kuriais apeliuojama į jiems kylančius sunkumus išvežant nuotekas. Šiuo aspektu ieškovai nurodė, kad nuotekos išvežamos iš žemės sklypo, o ne iš ūkinio pastato (nuotekų šulinys yra ne ūkiniame pastate), todėl ir šiuo atveju galėtų būti sprendžiama dėl ieškovų tik kaip žemės sklypo bendraturčių (bet ne kaip ūkinio pastato savininkų) teisių gynimo, o tai irgi išeina už pareikšto negatorinio ieškinio ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu apeliantai D. D. ir V. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1963-905/2019 ir priimti naują sprendimą: įpareigoti atsakovus - Č. K. ir I. K. pašalinti ieškovų nuosavybės teisės į ūkinį pastatą pažeidimus - pašalinti bet kokius daiktus, kurie ribojasi, yra atremti į ūkinį pastatą, atlaisvinti savavališkai užimtą ūkinio pastato dalį bei atlikti visus veiksmus tam, kad ieškovai galėtų patekti į ūkinį pastatą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
10. Nurodo, kad šioje byloje, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodo, kad „Vertindamas šiuos ieškovų pateiktus įrodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu antstolis atitinkamas aplinkybes konstatavo iš esmės remdamasis (vien tik) ieškovo ir H. Z., gyv. (duomenys neskelbtini), žodiniais teiginiais. Taigi šis protokolas iš esmės patvirtina (tik) ieškovo ir jo kaimyno atitinkamus teiginius apie antstolio užfiksuotų daiktų priklausomybę atsakovams. Šiems antstolio užfiksuotiems (taip pat ir teismo posėdžio metu išsakytiems ieškovų) subjektyvaus pobūdžio teiginiams prieštarauja atitinkami atsakovų žodiniai paaiškinimai, kad ne visi ieškovų nurodomi ir protokole užfiksuoti daiktai priklauso atsakovams. Anot atsakovų, dalis šių daiktų priklauso patiems ieškovams, dalis kitiems kaimynams. Pavyzdžiui, atsakovas nurodė, kad tik 75, 76 ir 79 puslapiuose esančiose nuotraukose užfiksuoti daiktai yra atsakovo, o 70, 77 puslapiuose esančiose nuotraukose užfiksuoti daiktai priklauso, atitinkamai, ieškovui ir kitiems kaimynams. Esant tokiai situacijai (vienodą teisinę-įrodomąją galią turintiems žodiniams paaiškinimams), teismas vertina kaip nepakankamai įrodytus (todėl kaip neįrodytus) ieškovų teiginius, kad visi jų nurodomi daiktai priklauso atsakovams (CPK 178, 185 straipsniai).“
11. Pažymi, kad apeliantai nesutinka su teismo padaryta išvada, jog „Esant tokiai situacijai (vienodą teisinę-įrodomąją galią turintiems žodiniams paaiškinimams), teismas vertina kaip nepakankamai įrodytus (todėl kaip neįrodytus) ieškovų teiginius, kad visi jų nurodomi daiktai priklauso atsakovams (CPK 178, 185 straipsniai)“. Teigia, kad teismas tokią išvadą padarė akivaizdžiai netinkamai įvertinęs tiek byloje esančius įrodymus, tiek paties teismo minėtą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tiek šalių paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, t.y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą Dėl valstybinės žemės atlaisvinimo, kuriame nurodyta, jog atsakovai privalo atlaisvinti užimtą valstybinę žemę. Teismas nenurodė, kodėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas kaip įrodymas turi mažesnę įrodomąją reikšmę, ko pasėkoje buvo atmestas, nei subjektyvūs bylos baigtimi suinteresuotų atsakovų paaiškinimai, nepateikiant jokių tai patvirtinančių įrodymų.
12. Nurodo, kad tiek ieškinyje, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, ieškovai pasisakė, kad niekas kitas, o būtent atsakovai piktybiškai krausto jiems nereikalingus daiktus ieškovų ūkinio pastato ribose, tokius daiktus atremia į ūkinio pastato konstrukcijas, nors akivaizdu, kad supranta, kad tokie atsakovų veiksmai pažeidžia ieškovų, kaip ūkinio pastato savininkų teises. Tačiau, atsakovai vadovaujasi bausmės ir atsakomybės išvengiamumu - dėl ieškovų teisės valdyti ir naudotis ūkiniu pastatu jau ne karta buvo sprendžiami ginčai kviečiant policijos pareigūnus, rašant skundus dėl administracinių nusižengimų - savavaldžiavimo, tačiau tyrimai būdavo nutraukiami, kadangi atvykus policijos pareigūnams atsakovai pažeidimus operatyviai, tačiau tik tam kartui pašalindavo ir/arba dėl to, jog ieškovų teisių pažeidimų pobūdis atitinka civilinės teisės dalyką, todėl ieškovai nuolatos buvo informuojami, jog dėl tokių atsakovų veiksmų būtina kreiptis civilinio proceso tvarka. Atkreipia dėmesį, kad išvykus policijos pareigūnams, pažeidimai tikslingai ir piktybiškai buvo atnaujinami, ko pasėkoje ieškovams jau ilgą laiką tenka taikstytis su jų nuosavybės teisės apribojimais dėl atsakovų neteisėto elgesio. Pirmosios instancijos teismas vertindamas šalių pateiktus įrodymus, vieniems jų (atsakovų paaiškinimams) suteikė didesnę įrodomąją reikšmę, nes tuo pagrindu ieškovų ieškinys buvo atmestas. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neanalizavo ir nevertino ieškovo pateiktų įrodymų dėl ieškovų teisių pažeidimo ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
13. Teigia, kad šiuo atveju egzistuoja abi aplinkybės negatorinio ieškinio pateikimui bei jo tenkinimui - ieškovams nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas, o atsakovai pažeidžia ieškovų teises į nuosavybės neliečiamumą. Nurodo, kad atsakovų neteisėti veiksmai bei ieškovų teisių pažeidimas pasireiškia tuo, kad atsakovai yra užstatę ieškovams priklausantį ūkinį pastatą, atsakovai disponuoja jiems nuosavybės teise nepriklausančiu žemės sklypu visiška savo nuožiūra, savavališkai, pažeisdami bet kokias moralės normas - lauke laiko nedisponuotinus daiktus, taip pažeisdami ne tik nuosavybės neliečiamumą, bet ir viešąją tvarką. Atsakovai net gi neteisėtai ir savavališkai stato jiems nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype statinius ir dėl to dar 2017 m. rugsėjo 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos buvo įspėti (žr. tomas I, psl. 7-8). Teismas neatsižvelgė į tai, kad visas ūkinis pastatas nuosavybės teise priklauso ieškovams, be kita ko, ieškovams priklauso ne tik ūkinio pastato vidus, kurio dalis yra užimta atsakovų ir ja ieškovai negali naudotis kaip savininkai, bet ir išorė, jo išorinės konstrukcijos, todėl atsakovai neturi teisės naudotis pastato išore jokiems daiktams laikyti ar atremti, juolab, kai toks atsakovų elgesys trukdo ieškovams laisvai disponuoti turtu. Mano, teismas aplinkybės, kad dalis ūkinio pastato yra savavališkai užimta atsakovų, nesiaiškino bei tinkamai jos neįvertino, o atsakovai dėl to absoliučiai jokių paaiškinimų bylą nagrinėjant teisme nepateikė. Šios aplinkybės buvo teismui aiškiai nurodytos, tačiau teismas jas vertindamas, didesnę įrodomąją reikšmę teikė atsakovų paaiškinimams dėl sukrautų daiktų ūkinio pastato išorėje, neatsižvelgė ir nevertino kasacinio teismo suformuotų negatorinio ieškinio pateikimo sąlygų ir aplinkybių.
14. Teigia, kad kaip nurodė ieškovai savo ieškinyje, kadangi pagal nurodytą teismų praktiką ieškovai neturi įrodinėti, kad atsakovai elgiasi neteisėtai, preziumuojama, kad aukščiau nurodytais veiksmais atsakovai pažeidžia ieškovų teises ir interesus, todėl yra pagrindas ne tik negatoriniam ieškiniui pateikti, bet taip pat ir reikalauti įpareigoti atsakovus pašalinti šiuos pažeidimus - pašalinti bet kokius atsakovams priklausančius daiktus, atliekas, dėžes ir kitus objektus, kurie ribojasi su ieškovams nuosavybės teise priklausančiu ūkiniu pastatu ir kurie užima dalį ūkinio pastato. Apeliantai įžvelgia ir teismo šališkumą, atsakovo nurodytų materialinių normų turinio nesiejo su byla, nenustatė konkretaus valdymo pažeidimo fakto.
15. Mano, kad teismas nepagrįstai sumenkino antstolio surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo įrodomąją reikšmę. Teigia, kad nagrinėjamu atveju faktinių aplinkybių konstatavimo būdu surinkti įrodymai laikomi neginčijamais ir visi teiginiai prieštaraujantys faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytai informacijai, turi būti laikomi nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos aplinkybės dėl apeliantų teisių pažeidimo nebuvo pašalintos, o teismas priimdamas ginčijamą sprendimą šias aplinkybes vertino būtent atsakovų naudai.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu atsakovė I. K. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas įvertino visus įrodymus ir padarė išvadą, kad ieškovų nurodyti motyvai ir išvados teikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovai pažeidžia jų nuosavybės teises į ūkinį pastatą. mano, kad apeliantai neteisingai interpretuoja kasacinio teismo praktiką.
Žemesnės instancijos teismas
17. Sutinka su apeliantų nurodytu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vertinimu, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas vertinamas civiliniame procese galiojant šalių rungimosi principui, tačiau mano, kad toliau apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas sumenkino antstolio surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo įrodomąją reikšmę. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju faktinių aplinkybių konstatavimo būdu surinkti įrodymai laikomi neginčijamais ir visi teiginiai prieštaraujantys faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytai informacijai, turi būti laikomi nepagrįsti. Teigia, kad teismas nesumenkino antstolio surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo įrodomosios reikšmės. Teismas šį įrodymą vertino kartu su kitais įrodymais
18. Mano, kad teismas išsamiai, visapusiškai įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, šalių argumentus, todėl teismo sprendimas pagrįstas, teisėtas ir objektyvus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
20. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 14 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta atmesti ieškovų D. D. ir V. D. ieškinį atsakovams I. K. ir Č. K. (Č. K.) dėl įpareigojimo pašalinti nuosavybės teisių pažeidimus.
21. Byloje ieškovai reiškė reikalavimą – įpareigoti atsakovus pašalinti ieškovų nuosavybės teisės į ūkinį pastatą pažeidimus - pašalinti bet kokius daiktus, kurie ribojasi, yra atremti į ūkinį pastatą, atlaisvinti savavališkai užimtą ūkinio pastato dalį bei atlikti visus veiksmus tam, kad ieškovai galėtų patekti į ūkinį pastatą.
22. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria). Šiuo ieškiniu yra ginamos savininko daiktinės teisės. Nagrinėjamu atveju yra pareikštas statinio (ūkinio pastato) savininkų reikalavimas, dėl jų kaip savininkų, teisių pažeidimo, sudarant kliūtis patekti į ūkinį pastatą.
23. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018, 28 punktas).
24. Pagal į bylą pateiktą VĮ „Registrų centras“ išrašą matyti, jog ieškovai yra ūkinio pastato esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Be to, kad ieškovai yra statinio savininkai turi būti nustatytas ieškovų kaip statinio savininkų teisų pažeidimas trukdant jiems naudotis daiktu pagal paskirtį.
25. Kasacinės instancijos teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus. Statinio savininkas, naudodamas jį pagal paskirtį, turi turėti galimybę į jį pakliūti, t. y. prie jo prieiti pats ar, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, leisti naudotis kitiems (nuomoti ir pan.). Priėjimas prie statinio turi būti suprantamas pagal konkrečias aplinkybes kaip galimybė patekti su daiktais, įranga, transportu ar kitokiu turtu, kuris reikalingas tam daiktui panaudoti savininko naudai ir interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovai teisės naudotis daiktu pažeidimą įrodinėjo šiomis aplinkybėmis. t. y. kad atsakovai ūkinį pastatą yra apstatę įvairiais daiktais, neleidžia ne tik patekti į ūkinį pastatą, bet ir juo naudotis atlikti remonto darbus. Be to, teigia, kad atsakovai yra užėmę pusę ūkinio pastato ir ten laiko savo daiktus. Ieškinys taip grindžiamas 2019 m. vasario 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 28-21-2019K, kuriame nurodyta, kad prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidiniame namo kieme yra medinis vieno aukšto ūkinis pastatas. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu aplink šį medinį ūkinį pastatą yra sukrauta įvairių daiktų, palečių, šiukšlių. Protokole nurodoma, kad H. Z., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, jog visi daiktai, kurie yra sukrauti aplink ūkinį pastatą, priklauso Č. K., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini).
27. Ieškovai apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, rėmėsi atsakovų paaiškinimais, neatsižvelgė į faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuotus duomenis.
28. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).
29. Taigi, įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.). Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
30. Kaip teisingai nurodo apeliantai pagal CPK 635 straipsnio 4 dalį antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Tačiau, minėta, tam, kad būtų patenkintas negatorinio ieškinio reikalavimas ieškovai turi įrodyti, jog padarytas jų kaip statinio savininkų teisės pažeidimas naudotis daiktu pagal paskirtį. Pagal prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pateiktas nuotraukas matyti, jog pateikimas į ūkinį pastatą yra galimas. Apie tai, kad prie statinio pastatyti daiktai priklauso atsakovams nustatyta iš kito asmens paaiškinimų, kurie nors ir fiksuoti faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra vertinami kitaip nei kitų asmenų (atsakovų) paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu teisme. Pateiktame protokole nėra fiksuota, jog ūkinio pastato viduje yra atsakovams priklausančių daiktų, kaip teigia ieškovai. Pažymėtina, kad šios bylos dalyku nėra daiktų pašalinimas iš ieškovams priklausančios sklypo dalies, kaip nustatyta byloje naudojimusi sklypu tvarka nenustatyta, tuo tarpu tenkinti reikalavimą įpareigoti atsakovus pašalinti ieškovų nuosavybės teisės į ūkinį pastatą pažeidimus - pašalinti bet kokius daiktus, kurie ribojasi, yra atremti į ūkinį pastatą, atlaisvinti savavališkai užimtą ūkinio pastato dalį bei atlikti visus veiksmus tam, kad ieškovai galėtų patekti į ūkinį pastatą, nėra faktinio, nei teisinio pagrindo, nes ieškovai neįrodė, jog jie negali naudoti jiems priklausančio ūkinio pastato pagal paskirtį ar į jį patekti.
31. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
32. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos padarytoms išvadoms, įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą ir neturi pagrindo išvadai, kad įrodymai byloje įvertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles.
33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, iš jų lygiomis dalimis priteistina valstybės naudai 136, 50 Eur už atsakovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 136, 50 Eur (po 68,25 Eur) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.