Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-314/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-29
Bylos Nr.
1A-314/2012
Teisminio proceso Nr.
1-10-9-00132-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Ražinskaitė, Elena Vainienė, Valdimaras Bavėjanas (pran.)
Nuteistasis
R. Š.
Nukentėjusysis
A. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-314/2012Proceso Nr. 1-10-9-00132-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.1.; 1.2.29.3.; 2.4.6.1.1. (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),teisėjų: Violetos Ražinskaitės, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,nuteistajam R. Š. (R. Š.),gynėjai Odetai Daminaitytei,vertėjai Žanai Tadarovskajai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. gynėjos Odetos Daminaitytės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams ir penkiems mėnesiams;

- pagal BK 302 str. 1 d. areštu penkiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 65 str., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2011 m. sausio 18 d. laikas.

Iš R. Š. priteista nukentėjusiajam A. D. 111942,40 Lt turtinei žalai ir 1000 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą pasiskolinti iš nukentėjusiojo A. D. 33000 eurų (113850 Lt) ir žinodamas, kad pastarasis paskolins jam reikalingą sumą tik laiduojant kitam asmeniui, 2010 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini), realizavo pateikdamas A. D. žinomai suklastotą didelės vertės vertybinį popierių – 2010 m. birželio 23 d. Paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo jis (R. Š.) įsipareigoja iki 2010 m. liepos 7 d. sumokėti A. D. 33000 eurų, kurio eilutėje ,,laiduotojas“ už E. N. pasirašė nenustatytas asmuo ir laiduotojos parašas buvo suklastotas. Tokiais veiksmais realizavo nukentėjusiajam A. D. suklastotą didelės vertės vertybinį popierių – 2010 m. birželio 23 d. Paprastąjį neprotestuotiną vekselį 33000 eurų (113850 Lt) sumai, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 213 str. 2 d.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, 2010 m. lapkričio 23 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė kitų fizinių asmenų dokumentus - E.Ž. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), ir G. P. Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 302 str. 1 d.

Šalies argumentai

Nuteistojo R. Š. gynėja apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir jos ginamąjį dėl nusikaltimo, numatyto BK 302 str. 1 d., padarymo išteisinti, o veiką pagal BK 213 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 300 str. Gynėjos nuomone, apkaltinamasis nuosprendis priimtas nepagrįstai, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

Gynėja, vadovaudamasi BK 2 str. 4 d. nuostatomis ir cituodama BK 213 str. 2 d. dispoziciją, teigia, kad jos ginamojo veikoje nėra visų pastarojo baudžiamojo įstatymo sudėties požymių.

Taip pat, vadovaudamasi kasacinės nutarties Nr. 2K-7-301/2011 nuostatomis, teigia, kad paprastasis neprotestuotinasis vekselis nėra BK 213 str. numatyto nusikaltimo sudėties dalykas.

Nurodydama baudžiamosios atsakomybės, atsirandančios pažeidus komentuojamą baudžiamąją įstatymą, nuostatas apeliantė teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu nėra nustatyta, jog jos ginamasis siekė pakenkti valstybės finansų sistemai ir sutrikdyti normalią vertybinių popierių apyvartą. Paprastojo vekselio surašymas yra vienas konkretus sandoris, kuriuo vekselio davėjas įsipareigoja sumokėti konkrečią sumą vekselio turėtojui. Tokio vekselio surašymas, nesukelia jokių finansinių prievolių valstybės institucijoms, todėl ir šiuo atveju nukentėjusiajam pateikiant minėtą dokumentą, nekilo grėsmė valstybės finansų sistemai.

Skundo autorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Įstatymo) 9 str. nuostatomis, teigia, kad pateikiant paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį su suklastotu laiduotojo parašu taip pat nėra sutrikdoma normali vertybinių popierių apyvarta, nes pats vertybinis popierius, tai yra, R. Š. įsipareigojimas sumokėti A. D. 33000 eurų, išlieka galiojantis. Todėl ji teigia, kad jos ginamasis, perduodamas nukentėjusiajam paprastąjį neprotestuotiną vekselį, neatliko BK 213 str. 2 d. numatytų veiksmų, nes R. Š. įsipareigojimas A.D. buvo ir yra tikras, nepriklausomai nuo laidavimo galiojimo.

Be to, pagal Įstatymo tiek 2 str. 1 d., tiek 32 str. nuostatas, laikytina, kad vekselio laidavimo suklastojimas nesudaro BK 213 str. 2 d. dalyko.

Gynėja pažymi ir tai, kad iki įvykio dienos skundžiamame nuosprendyje nurodytas vekselis nebuvo Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje. Lietuvos banko platinami vekselių blankai yra tik rekomenduojami, bet ne privalomi. Paprastasis vekselis kaip vertybinis popierius atsiranda apyvartoje, sudarius konkretų sandorį, kuriuo vekselio davėjas įsipareigoja sumokėti vekselio turėtojui konkrečią vekselyje įrašytą sumą. Pateikdamas šį vertybinį popierių nukentėjusiajam apeliantės ginamasis ne realizavo didelės vertės Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esantį vertybinį popierių, o pateikė į apyvartą didelės vertės vertybinį popierių. Tačiau už tai pagal BK 213 str. nuostatas baudžiamoji atsakomybė nėra numatyta. Dėl šios priežasties, R. Š. negalėjo būti nuteistas pagal paminėtą baudžiamąjį įstatymą. Šio įstatymo dispozicijoje numatytas apyvartoje esančio vertybinio popieriaus „realizavimas” gali būti suprantamas tik kaip paprastojo neprotestuotinojo vekselio pateikimas notarui tikslu gauti vykdomąjį įrašą.

Teismas nepagrįstai nesiaiškino ir netyrė ar R. Š., pateikdamas A. D. skundžiamame nuosprendyje minėtą vekselį su suklastotu laiduotojo parašu, suvokė ir turėjo suvokti, kad realizuoja būtent suklastotą vertybinį popierių. Byloje nustatyta, kad vertybinį popierių surašė ir atspausdino A. D.. Jis R. Š. buvo pateiktas lietuvių kalba, kurios nuteistasis nesupranta. Pasirašydamas šiame vertybiniame popieriuje ir pateikdamas jį A. D. kartu su suklastotu E. N. parašu, R. Š. suprato ir manė, kad šiuo dokumentu patvirtina savo skolinį įsipareigojimą, t. y. pateikia paprastą dokumentą - „skolos patvirtinimą“. Aptariamo dokumento surašymas lietuvių kalba, kurios apeliantės ginamasis nesupranta, sudaro pagrindą teigti, kad jis (R. Š.) neturėjo ir negalėjo suvokti, jog pateikdamas tikrą patvirtinimą A. D. dėl įsipareigojimo sumokėti skolos sumą iki 2010 m. liepos 7 d., kartu su suklastotu laiduotojo parašu, suvokė ir turėjo suvokti, kad tokiu būdu realizuoja būtent suklastotą vertybinį popierių, o ne paprastą dokumentą. Tikslu išsiaiškinti aplinkybes kaip tiksliai buvo įvardijamas R. Š. pateiktas pasirašyti dokumentas, kaip buvo paaiškintas šio dokumento turinys ir prasmė, reikalinga dar kartą apklausti liudytoją T. D..

Gynėjos nuomone, R. Š. padaryta veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 213 str. 2 d., ir todėl turėtų būti perkvalifikuota pagal BK 300 str. atitinkamą dalį, kaip suklastoto dokumento panaudojimas.

Vadovaudamasi BK 302 str. 1 d. nuostatomis, gynėja teigia, kad jos ginamasis nenurodė, kokiu konkrečiu būdu įgijo skundžiamame nuosprendyje nurodytus asmens dokumentus ir dėl kokių priežasčių jis juos laikė savo gyvenamojoje vietoje. Liudytojas E. Ž. taip pat nenurodė šiai bylai svarbių aplinkybių. Byloje nesant duomenų apie dokumentų įgijimo būdą, nėra pagrindo teigti, kad R. Š. šiuos dokumentus laikė neturėdamas teisėto pagrindo.

Be to, byloje nepaneigtos galimybės, kad R. Š. rado šiuos dokumentus, tačiau laiku neperdavė kompetentingoms institucijoms, bei kad šiuos dokumentus apeliantės ginamojo gyvenamosiose patalpose galėjo laikyti jam nežinant ir kiti asmenys. Todėl gynėja teigia, kad jos ginamasis pagal BK 302 str. nuteistas nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja ir prokuroras prašė skundžiamą nuosprendį panaikinti ir R. Š. baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo raštas, iš kurio matyti, jog advokatui S.P. J. įteiktas pranešimas dėl to, kad jis, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) teisėjui R. S., savo bei tariamai R. S. naudai tiesiogiai ir netiesiogiai reikalavo, provokavo ir susitarė priimti iš R. Š. neteisėtą piniginį atlygį, nurodydamas, kad dalį pinigų perduos teisėjui R. S., ir priėmė iš R. Š. 7000 Lt kyšį už pažadą paveikti teisėją R.S., kad šis priimtų R. Š. palankius procesinius sprendimus (duomenys neskelbtini) teisme tuo metu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini), kurioje R. Š. buvo kaltinamasis.

Be to, paminėtame rašte nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų, leidžiančių manyti, jog advokatas S.P. J., nebūdamas R. Š. gynėju, jo (R. Š.) bylos klausimais kontaktavo su teisėju R. S..

Apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu R. Š. paaiškino, kad prokuratūros rašte nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka tikrovę. Iš jo parodymų seka, kad iš advokato S.P. J. pasisakymų jis suprato, jog teisėjas R. S. už piniginį atlygį sutiko R. Š. baudžiamojoje byloje priimti pastarajam palankų sprendimą. Pinigų neperdavimo atveju bylą nagrinėjantis teisėjas žadėjo priimti priešingo pobūdžio, t. y. nepalankų, sprendimą (grasino R. Š. ,,iškepti“).

Šioje nutartyje kolegija neanalizuoja ir nevertina paminėtų R. Š. paaiškinimų patikimumo ir advokatui S.P. J. pareikštame įtarime nurodytų aplinkybių įrodomosios vertės. Bylos perdavimo teismui atveju, tai padarys pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas paminėtą baudžiamąją bylą. Tačiau pats įtarimų pareiškimo advokatui S.P. J. faktas ir su šio įtarimo pareiškimu susiję R. Š. paaiškinimai kelia pagrįstą abejonę dėl teisėjo R. S. nešališkumo.

Teismo nešališkumo klausimas plačiai analizuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (2001 m. vasario 12 d. ir 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimai), Europos Žmogaus Teisių Teismo (Piersak v. Belgia, no. 8692/79 judgement of 1 October 1982; Micallet v. Malta; Lavents c.Lettonic, no. 58442/00, ore?t du 28 novembre 2002; Lindon; Otchakovsky-Laurens and July v. France, nos. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-198/2009, 2K-446/2009, 2K-195/2010, 2K-527/2010, 2K-156/2012).

Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje galima konstatuoti teismo šališkumą tiek subjektyviąja, tiek objektyviąja prasme. Byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai matyti, kad teismas nuosprendžio priėmimo metu buvo užėmęs subjektyviai šališką poziciją, nes priėmė akivaizdžiai nepalankų nuteistajam sprendimą. Kolegija preziumuoja, kad apygardos teismo teisėjas turi žinoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose dėl paprasto neprotestuotino vekselio suklastojimo ir jo realizavimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 59 str. 1 d. nurodyta, kad teisėjas ir kiti proceso dalyviai privalo nusišalinti šio kodekso 58 str. nurodytais pagrindais. Tai reiškia, kad ne tik proceso dalyviai gali nušalinti teisėją, bet ir pats teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra BPK 58 str. nurodyti pagrindai. Vertinant advokatui S.P. J. pareikšto įtarimo turinį ir R. Š. paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, galima teigti, jog byloje yra nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo R. S. nešališkumo ir objektyviąja prasme.

Tokie bylos duomenys apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad bylą išnagrinėjo nešališkas teismas. Priešingai, šie duomenys patvirtina, kad byloje yra pakankamai duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl R. Š. bylą išnagrinėjusio teisėjo R. S. nešališkumo. Dėl šios priežasties nuosprendis naikintinas. Byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismui priėmus tokį sprendimą, nebėra prasmės aptarti nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentus dėl R. Š. kaltės ir nusikalstamų veikų juridinio įvertinimo. Tai turės padaryti pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėdamas baudžiamąją bylą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendį panaikinti.

Baudžiamąją bylą, kurioje R. Š. nuteistas pagal BK 213 str. 2 d. ir 302 str. 1 d., perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.

Kolegijos pirmininkas Valdimaras BavėjanasTeisėjai Violeta RažinskaitėElena Vainienė