Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.Teismas nustatė, kad 2017 m. liepos 19 d. buvo paskelbtas konkursas Inspekcijos Departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėjo, A lygio 13 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, pareigoms užimti (skelbimo Nr. 36023) (toliau – ir konkursas). Laikinai einanti inspekcijos viršininko pareigas E. K., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 9 dalimi, Tvarkos aprašo VI skyriaus nuostatomis, Inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, 19.1, 19.15 papunkčiais, 2017 m. rugpjūčio 24 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-467 „Dėl pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos sudarymo“, kuriuo sudarė konkurso komisiją, susidedančią iš l. e. Personalo skyriaus vedėjo pareigas V. K. (komisijos pirmininkė), l. e. Klaipėdos departamento direktoriaus pareigas T. B., Departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos L. M. (toliau – ir komisija). Komisijos sekretore paskyrė Personalo skyriaus vyriausiąją specialistę E. G.. Konkursas įvyko 2017 m. rugpjūčio 25 d. Pretendentų registracijos žurnale užfiksuota, kad atrankoje dalyvavo du pretendentai: J. G. ir B. S.. Pareiškėjas konkurso metu pareiškė nušalinimą komisijos narei L. M., šio nušalinimo netenkinus, pareiškėjas iš konkurso dalies, kurioje turėjo būti pateikiami klausimai, pasišalino, todėl komisija neturėjo galimybės užduoti šiam pretendentui klausimų (2017 m. rugpjūčio 25 d. konkurso protokolas Nr. 8P-37 (toliau – ir konkurso protokolas), konkurso individualių vertinimų lentelės (priedai prie pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas 2017 m. rugpjūčio 25 d. konkurso protokolo Nr. 8P-37), konkurso skaitmeninio garso įrašai). Kita pretendentė J. G. konkurso nelaimėjo, nes nesurinko konkursui laimėti reikiamų balų skaičiaus. 2017 m. rugpjūčio 28 d. Inspekcijoje gautas 2017 m. rugpjūčio 25 d. B. S. prašymas dėl komisijos narės L. M. nušalinimo (reg. Nr. 1D-10983) (toliau – ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymas). Inspekcija 2017 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (2.41)-2D-13639 „Dėl komisijos narės L. M.“ pareiškėjui pateikė atsakymą į 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymą, nurodydama, kad pareiškėjo prašymas nušalinti 2017 m. rugpjūčio 25 d. įvykusio konkurso komisijos narę – Departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėją L. M., laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Pareiškėjas skunde kėlė abejonę dėl komisijos narės – Departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos L. M. – neobjektyvumo pareiškėjo atžvilgiu, todėl konkurso metu jai pareiškė nušalinimą. Teismas, pirmiausia, akcentavo, kad konkursą skelbiant, jį vykdant ir nustatant laimėtoją turi būti laikomasi skaidrumo principo, kuris reikalauja, kad būtų užtikrintas konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas, vienodas požiūris į konkurso dalyvius. Dėl to ypač yra aktualūs šie aspektai: ar buvo tinkama konkursą vykdžiusios komisijos sudėtis, jos narių (ne)šališkumas bei kompetencija vertinant pretendentus. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, konkursą vykdė atsakovo 2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 1P-467 „Dėl pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos sudarymo“ sudaryta komisija. Komisijos sudėtis atitiko Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 9 dalies, Tvarkos aprašo 44 ir 46 punktų reikalavimus komisijos nariams jų skaičiaus ir kompetencijos prasme. Teismas sutiko su atsakovu, kad Departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėja L. M., atsižvelgus į tai, kad ji yra tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas, todėl, vadovaujantis Tvarkos aprašo 46 punktu, privalėjo būti įtraukta į konkurso komisijos sudėtį. Į konkurso komisijos sudėtį, nepažeidžiant Tvarkos aprašo reikalavimų, taip pat buvo įtrauktas organizuojančios įstaigos personalo administravimo tarnybos vadovas – l. e. Personalo skyriaus vedėjo pareigas V. K..Tvarkos aprašo 51 punkte numatyta, kad Komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktiniai, sugyventiniai, taip pat pretendentų sutuoktinių, sugyventinių vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai. Komisijos nariais taip pat negali būti asmenys, dėl kurių nešališkumo kelia abejonių kitos aplinkybės. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad prieš tai vykusiuose konkursuose komisijos narė L. M. atsakymus į pareiškėjui pateiktus, su statybos procesu susijusius klausimus vertindavo neobjektyviai, tuo išreikšdama šališkumą pareiškėjo atžvilgiu, o prieš porą mėnesių L. M. telefoninio pokalbio metu vietoje atsakymo į pareiškėjo pateiktą klausimą, numetė telefono ragelį, neduoda pagrindo teigti, kad komisijos sudėtis tapo neteisėta, o L. M. negalėjo būti komisijos nare, kaip tai numato Tvarkos aprašo 51 punktas. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kurie patvirtintų anksčiau pareiškėjo nurodytas aplinkybes, t. y. kad anksčiau Inspekcijos vykdomi konkursai, kuriuose dalyvavo pareiškėjas, buvo vykdomi pažeidžiant konkursų vykdymo tvarką ir pripažinti neteisėtais. Be to, pareiškėjas nepateikė argumentų ir jokių įrodymų, kokią įtaką bei priežastinį ryšį galėtų turėti anksčiau vykęs konkursas bei konkursas, dėl kurio rezultatų nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas. Byloje nėra duomenų, kad komisijos narė L. M. kaip nors (tiesiogiai ar netiesiogiai) darė įtaką komisijos darbui ar buvo suinteresuota konkurso rezultatais, taip pat neįrodyta, kad apskritai kuris nors komisijos narys (įskaitant ir L. M.) tiesiogiai ar netiesiogiai buvo suinteresuotas konkurso rezultatais, neobjektyvus ar šališkas jo atžvilgiu, todėl pareiškėjo teiginiai, kad komisija buvo netinkamos sudėties ir viena iš komisijos narių buvo šališka, atmesti. Pažymėta ir tai, kad komisijos nariai turėtų nusišalinti ar būti nušalinami tik tuomet, kai egzistuoja akivaizdžios aplinkybės, leidžiančios pagrįstai abejoti komisijos narių šališkumu. Pareiškėjo abejonės dėl komisijos narių šališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Jokių patikimų duomenų byloje nebuvo surinkta. Iš to daryta išvada, kad pareiškėjo teiginiai apie komisijos narės išankstinį nusistatymą yra tik jo subjektyvi nuomonė. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog asmuo yra laikomas nešališku, kol nėra įrodyta priešingai, t. y. kol nėra nustatyta, kad valstybės tarnautojas, veikdamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nustatytoje situacijoje, parodė suinteresuotumą, priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Šiuo atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios, jo vertinimu, verčia jį abejoti komisijos narės L. M. nešališkumu, teismo nuomone, nepaneigia subjektyvaus nešališkumo prezumpcijos nagrinėjamoje situacijoje. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo abejoti komisijos narės L. M. objektyvumu. Esant tokioms aplinkybėms, pritarta atsakovo padarytai išvadai, kad konkursą organizavusi komisija buvo sudaryta teisėtai, tinkamos sudėties ir kompetentinga vertinti pareiškėją.Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, susijusius su sprendimo dėl komisijos narės L. M. nušalinimo nepriėmimo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas priimti sprendimą dėl komisijos narės L. M. nušalinimo buvo išspręstas Inspekcijos 2017 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (2.41)-2D-13639 „Dėl komisijos narės L. M.“, kuriame konstatuota, jog pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 25 d. įvykusio konkurso metu pareikštas nušalinimas yra laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Taigi iš esmės nebuvo pagrindo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl komisijos narės L. M. nušalinimo. Pareiškėjas byloje ginčijo Komisijos veiksmus vykdant konkursą ir konkurso rezultatus įforminantį administracinį aktą – protokolą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju konkurso nelaimėjo nei vienas pretendentas, todėl protokolas, kuriuo užfiksuoti konkurso rezultatai, kaip teisingai nurodė atsakovas, pareiškėjui nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Šiuo konkrečiu atveju konkurso nelaimėjus nė vienam pretendentui, negalėjo būti ir nebuvo priimtas įsakymas dėl konkurso nugalėtojo paskyrimo į pareigas, kuris ir sukelia teisines pasekmes. Teismas, spręsdamas dėl konkurso protokolo teisėtumo, pažymėjo, jog nagrinėjamo pobūdžio bylose teismas tik patikrina, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir ar nustatytas tvarkos pažeidimas nesąlygojo asmens teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą pažeidimo. Nagrinėjamu atveju teismas jokių esminių atsakovo padarytų pažeidimų nenustatė. Konstatuota, kad atsakovo organizuoto konkurso metu iš esmės nebuvo pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą (užimti Departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėjo, A lygio 13 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, pareigas). Teismui atmetus pagrindinius reikalavimus dėl konkurso sudėties teisėtumo ir konkurso protokolo panaikinimo, nebuvo tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo surengti naują konkursą pakartotinai. Pažymėta tai, kad Inspekcija 2017 m. spalio 20 d. paskelbė konkursą Klaipėdos departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėjo, A lygio 13 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, pareigoms užimti – Valstybės tarnybos departamento oficialiame interneto puslapyje paskelbta informacija apie konkursą.