Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Mefodijos Povilaitienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl protokolo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atkreipia dėmesį į tai, kad Inspekcija 2017 m. spalio 20 d. paskelbė konkursą Klaipėdos departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėjo, A lygio 13 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, pareigoms užimti – Valstybės tarnybos departamento oficialiame interneto puslapyje paskelbta informacija apie konkursą, priimami pretendentų prašymai. Taigi pareiškėjui yra sudarytos visos galimybės teisės aktuose nustatyta tvarka dalyvauti paskelbtame konkurse bei pretenduoti į paminėtas valstybės tarnautojo pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. liepos 19 d. buvo paskelbtas konkursas Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Departamentas) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėjo, A lygio 13 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, pareigoms užimti (skelbimo Nr. 36023) (toliau – konkursas). Šios pareigybės charakteristika, paskirtis, veiklos sritis, specialūs reikalavimai šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos bei pavaldumas nustatyti Inspekcijos Departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1P-638. L. e. inspekcijos viršininko pareigas E. K., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 9 dalimi, Aprašo VI skyriaus nuostatomis, Inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, 19.1, 19.15 papunkčiais, 2017 m. rugpjūčio 24 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-467 „Dėl pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos sudarymo“, kuriuo sudarė konkurso į Departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėjo, A lygio 13 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo (skelbimo Nr. 36023), pareigas komisiją, susidedančią iš l. e. Personalo skyriaus vedėjo pareigas V. K. (komisijos pirmininkė), l. e. Klaipėdos departamento direktoriaus pareigas T. B., Departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos L. M. (toliau – komisija). Komisijos sekretore paskyrė Personalo skyriaus vyriausiąją specialistę E. G.. Konkursas įvyko 2017 m. rugpjūčio 25 d. Pretendentų registracijos žurnale užfiksuota, kad atrankoje dalyvavo du pretendentai: J. G. ir B. S.. Pareiškėjas B. S. konkurso metu pareiškė nušalinimą komisijos narei L. M., šio nušalinimo netenkinus, pareiškėjas iš konkurso dalies, kurioje turėjo būti pateikiami klausimai, pasišalino, todėl komisija neturėjo galimybės užduoti šiam pretendentui klausimų (2017 m. rugpjūčio 25 d. konkurso protokolas Nr. 8P-37 (toliau – ir konkurso protokolas), konkurso individualių vertinimo lentelės (priedai prie pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas 2017 m. rugpjūčio 25 d. konkurso protokolo Nr. 8P-37), konkurso skaitmeninio garso įrašai). Kita pretendentė J. G. konkurso nelaimėjo, nes nesurinko konkursui laimėti reikiamų balų skaičiaus. 2017 m. rugpjūčio 28 d. Inspekcijoje gautas 2017 m. rugpjūčio 25 d. B. S. prašymas dėl komisijos narės L. M. nušalinimo (reg. Nr. 1D-10983) (toliau – ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymas), kuriuo pareiškėjas prašė nušalinti L. M. nuo dalyvavimo konkurse. Inspekcija 2017 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (2.41)-2D-13639 „Dėl komisijos narės L. M.“ pareiškėjui pateikė atsakymą į 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymą, nurodydama, kad pareiškėjo prašymas nušalinti 2017 m. rugpjūčio 25 d. įvykusio konkurso komisijos narę – Departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėją L. M., laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl konkurso į valstybės tarnautojo – Inspekcijos Departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėjo – pareigas komisijos sudėties ir konkurso protokolo teisėtumo.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą į valstybės tarnautojo pareigas priimama konkurso būdu. Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tvarkos aprašas (10 straipsnio 9 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra pabrėžęs, kad piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų bei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expresis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais. Šiame nutarime pažymėta ir tai, kad konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime, aiškindamas aptariamų teisinių santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors ,,apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis dalimis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.

Pareiškėjas skunde kelia abejonę dėl Komisijos narės – Departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos L. M. – neobjektyvumo pareiškėjo atžvilgiu, todėl konkurso metu jai pareiškė nušalinimą.

Teismas nagrinėjamos bylos kontekste, pirmiausia, akcentuoja, kad konkursą skelbiant, jį vykdant ir nustatant laimėtoją turi būti laikomasi skaidrumo principo, kuris reikalauja, kad būtų užtikrintas konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas, vienodas požiūris į konkurso dalyvius. Dėl to ypač yra aktualūs šie aspektai: ar buvo tinkama konkursą vykdžiusios komisijos sudėtis, jos narių (ne)šališkumas bei kompetencija vertinant pretendentus.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, konkursą Departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėjo (A lygio 13 kategorijos, karjeros valstybės tarnautojo) pareigoms užimti vykdė atsakovės 2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 1P-467 „Dėl pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos sudarymo“ sudaryta komisija, kurią sudarė: l. e. Personalo skyriaus vedėjo pareigas V. K. (komisijos pirmininkė), l. e. Departamento direktoriaus pareigas T. B., Departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėja L. M.; komisijos sekretorė – Personalo skyriaus vyriausioji specialistė E. G.. Tokia komisijos sudėtis atitiko Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 9 dalies, Tvarkos aprašo 44 ir 46 punktų reikalavimus komisijos nariams jų skaičiaus ir kompetencijos prasme. Sutiktina su atsakove, kad Departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėja L. M., atsižvelgus į tai, kad ji yra tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas, todėl, vadovaujantis Tvarkos aprašo 46 punktu, privalėjo būti įtraukta į konkurso komisijos sudėtį. Į konkurso komisijos sudėtį, nepažeidžiant Tvarkos aprašo reikalavimų, taip pat buvo įtrauktas organizuojančios įstaigos personalo administravimo tarnybos vadovas – l. e. Personalo skyriaus vedėjo pareigas V. K..

Tvarkos aprašo 51 punkte numatyta, kad Komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktiniai, sugyventiniai, taip pat pretendentų sutuoktinių, sugyventinių vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai. Komisijos nariais taip pat negali būti asmenys, dėl kurių nešališkumo kelia abejonių kitos aplinkybės.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad prieš tai vykusiuose konkursuose komisijos narė L. M. atsakymus į pareiškėjui pateiktus, su statybos procesu susijusius klausimus vertindavo neobjektyviai, tuo išreikšdama šališkumą pareiškėjo atžvilgiu, o prieš porą mėnesių L. M. telefoninio pokalbio metu vietoje atsakymo į pareiškėjo pateiktą klausimą, numetė telefono ragelį, neduoda pagrindo teigti, kad komisijos sudėtis tapo neteisėta, o Komisijos narė L. M. negalėjo būti komisijos nare, kaip tai numato Tvarkos aprašo 51 punktas. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų anksčiau pareiškėjo nurodytas aplinkybes, t. y. kad anksčiau Inspekcijos vykdomi konkursai, kuriuose dalyvavo pareiškėjas, buvo vykdomi pažeidžiant konkursų vykdymo tvarką ir pripažinti neteisėtais. Be to, pareiškėjas nepateikia argumentų ir jokių įrodymų, kokią įtaką bei priežastinį ryšį galėtų turėti anksčiau vykęs konkursas bei konkursas, dėl kurio rezultatų nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas. Byloje nėra duomenų, kad komisijos narė L. M. kaip nors (tiesiogiai ar netiesiogiai) darė įtaką komisijos darbui ar buvo suinteresuota konkurso rezultatais, taip pat neįrodyta, kad apskritai kuris nors komisijos narys (įskaitant ir komisijos narę L. M.) tiesiogiai ar netiesiogiai buvo suinteresuotas konkurso rezultatais, neobjektyvus ar šališkas jo atžvilgiu, todėl pareiškėjo teiginiai, kad komisija buvo netinkamos sudėties ir viena iš komisijos narių buvo nešališka, yra atmestini.

Pažymėtina ir tai, kad komisijos nariai turėtų nusišalinti ar būti nušalinami tik tuomet, kai egzistuoja akivaizdžios aplinkybės, leidžiančios pagrįstai abejoti komisijos narių šališkumu. Pareiškėjo abejonės dėl komisijos narių šališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Jokių patikimų duomenų byloje nėra surinkta. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai apie komisijos narės išankstinį nusistatymą yra tik jo subjektyvi nuomonė. Pasisakydama dėl subjektyvaus asmenų nešališkumo, teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog asmuo yra laikomas nešališku, kol nėra įrodyta priešingai, t. y. kol nėra nustatyta, kad valstybės tarnautojas, veikdamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nustatytoje situacijoje, parodė suinteresuotumą, priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Šiuo atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios, jo vertinimu, verčia jį abejoti komisijos narės L. M. nešališkumu, teismo nuomone, nepaneigia subjektyvaus nešališkumo prezumpcijos nagrinėjamoje situacijoje. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti komisijos narės L. M. objektyvumu. Esant tokioms aplinkybėms, pritartina atsakovės padarytai išvadai, kad konkursą organizavusi komisija buvo sudaryta teisėtai, tinkamos sudėties ir kompetentinga vertinti pareiškėją.

Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, susijusius su sprendimo dėl komisijos narės L. M. nušalinimo nepriėmimo, teismas pažymi, kad pareiškėjo prašymas priimti sprendimą dėl komisijos narės L. M. nušalinimo buvo išspręstas Inspekcijos 2017 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (2.41)-2D-13639 „Dėl komisijos narės L. M.“, kuriame konstatuota, jog pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 25 d. įvykusio konkurso metu pareikštas nušalinimas yra laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Taigi iš esmės nėra pagrindo įpareigoti atsakovę priimti sprendimą dėl komisijos narės L. M. nušalinimo.

Pareiškėjas byloje ginčija Komisijos veiksmus vykdant konkursą Departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėjo, A lygio 13 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, pareigoms užimti ir konkurso rezultatus įforminantį administracinį aktą – protokolą.

Tvarkos aprašo 68 punkte numatyta, kad konkurso rezultatai įforminami protokolu. Konkurso protokole pasirašo visi komisijos darbe dalyvavę komisijos nariai ir komisijos sekretorius (Tvarkos aprašo 71 punktas).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju konkurso nelaimėjo ne vienas pretendentas, todėl protokolas, kuriuo užfiksuoti konkurso rezultatai, kaip teisingai nurodė atsakovė, pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Šiuo konkrečiu atveju konkurso nelaimėjus nė vienam pretendentui, negalėjo būti ir nebuvo priimtas įsakymas dėl konkurso nugalėtojo paskyrimo į pareigas, kuris ir sukelia teisines pasekmes.

Teismas, spręsdamas dėl konkurso protokolo teisėtumo, pažymi, jog nagrinėjamo pobūdžio bylose teismas tik patikrina, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir ar nustatytas tvarkos pažeidimas nesąlygojo asmens teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012). Nagrinėjamu atveju teismas jokių esminių atsakovės padarytų pažeidimų nenustatė. Konstatuotina, kad atsakovės organizuoto konkurso metu iš esmės nebuvo pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą (užimti Departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėjo, A lygio 13 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, pareigoms).

Teismui atmetus pagrindinius reikalavimus dėl konkurso sudėties teisėtumo ir konkurso protokolo panaikinimo, netenkinamas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo surengti naują konkursą pakartotinai. Pažymėtina tai, kad Inspekcija 2017 m. spalio 20 d. paskelbė konkursą Klaipėdos departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėjo, A lygio 13 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, pareigoms užimti – Valstybės tarnybos departamento oficialiame interneto puslapyje paskelbta informacija apie konkursą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo B. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.