- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-23
- Bylos Nr.
- eI-430-764/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00917-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Egidija Puzinskaitė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- B. S.
- Trečiasis asmuo
- I. S.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Mariaus Bajoro ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. S. dėl sprendimų bei įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas B. S. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti 2015-10-28 konkurso protokolą Nr. 4D-2972; 2) panaikinti 2015-10-28 konkurso protokolą Nr. 4D-2973? 3) panaikinti 2016-02-03 konkurso protokolą Nr. 8P-3; 4) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) viršininko 2016-02-09 įsakymą Nr. 1P-39; 5) įpareigoti atsakovę 2015-10-28 ir 2016-02-03 vykusių konkursų eigas sugrąžinti į stadijas iki pažeidimų padarymo, t. y. konkursus tęsti nuo konkursų komisijos narių klausimų pateikimo iš naujo pretendentams, įpareigojant dalyvauti Valstybės tarnybos departamento atstovą.
Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad, vykdant konkursus į Inspekcijos specialistų pareigas, buvo pažeisti Vyriausybės 2013-05-31 nutarimu Nr. 478 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos (toliau – Tvarka) reikalavimai, nes komisijos nariai uždavė pareiškėjui klausimus, nesusijusius su pareigybės aprašymuose nustatytomis funkcijomis. Inspekcijos tikslai yra užtikrinti, kad statyba būtų vykdoma teisėtai, o pareigybės aprašymuose valstybės tarnautojams nustatytos net 37 funkcijos, kurių dauguma siejamos su statybos teisėtumo patikrinimu. Nepaisant to, pareiškėjui buvo užduoti du su statybos teisėtumo patikrinimu nesusiję klausimai.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad per konkursus į Inspekcijos valstybės tarnautojo pareigas jam buvo užduoti su pareigybės aprašymuose nustatytomis funkcijomis nesusiję klausimai.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas buvo vienintelis kandidatas dalyvavęs 2015-10-28 vykusiuose konkursuose į valstybės tarnautojo pareigas, o 2016-02-03 vykusiame konkurse dalyvavo du pretendentai. Per 2015-10-28 konkursą į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto (A lygio, 9 kategorijos) pareigas (toliau – Konkursas Nr. 1) pareiškėjui buvo užduoti klausimai atitinkantys Inspekcijos viršininko 2015-02-02 įsakymu Nr. 1P-58 patvirtinto Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6.3, 7.4 ir 7.9 p. nustatytas funkcijas, taip pat buvo užduoti klausimai, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas išmano teisės aktus, reglamentuojančius teritorijų planavimą, statybą, statybos valstybinę priežiūrą, geba tinkamai planuoti laiką, bendrauti su interesantais, yra susipažinęs su valstybės tarnautojams taikomais veiklos ir elgesio principais. Per 2015-10-28 konkursą į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto (A lygio, 9 kategorijos) pareigas (toliau – Konkursas Nr. 2) pareiškėjui buvo užduoti klausimai, atitinkantys Inspekcijos viršininko 2015-02-02 įsakymu Nr. 1P-58 patvirtinto Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6.3, 7.1, 7.4, 7.5 ir 7.9 p. nustatytas funkcijas, taip pat buvo užduoti klausimai, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas išmano teisės aktus, reglamentuojančius teritorijų planavimą, statybą, statybos valstybinę priežiūrą, žino kaip derinti viešus ir privačius interesus, geba dirbti komandoje, valdyti sudėtingą situaciją. Per 2016-02-03 vykusį konkursą į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto (A lygio, 10 kategorijos) pareigas (toliau – Konkursas Nr. 3) pareiškėjui buvo užduoti klausimai, atitinkantys Inspekcijos viršininko 2015-02-02 įsakymu Nr. 1P-58 patvirtinto Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6.3, 7.1 ir 7.9 p. nustatytas funkcijas, taip pat buvo užduoti klausimai, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas išmano teisės aktus, reglamentuojančius teritorijų planavimą, statybą, statybos valstybinę priežiūrą, geba dirbti komandoje, sąžiningai ir teisingai įvertinti savo kompetenciją, valdyti konfliktinę situaciją. Pagal teismų praktiką, vertinant konkursų į valstybės tarnybą teisėtumą, vertinama tik, ar nebuvo pažeista konkurso organizavimo tvarka. Diskreciją nuspręsti, ar pretendentas tinkamai atsakė į jam pateiktus klausimus, turi klausimą uždavęs komisijos narys. Pareiškėjo tinkamumą užimti valstybės tarnautojo pareigas vertino sudaryta komisija, kurios nariai užpildė individualias vertimo lenteles, visiems konkurso dalyviams buvo užduoti lygiaverčiai klausimai, tačiau pareiškėjas nebuvo pripažintas konkurso laimėtoju.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo I. S. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas yra keliamas dėl Inspekcijos 2015-10-28 ir 2016-02-03 vykdytų konkursų į valstybės tarnautojo pareigas, kuriuose dalyvavo pareiškėjas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2015-10-28 dalyvavo konkurse į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto, A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas (skelbimo Nr. 30497), tačiau nesurinko reikiamo balų skaičiaus, todėl nebuvo pripažintas konkurso laimėtoju.
Pareiškėjas 2015-10-28 taip pat dalyvavo konkurse į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto, A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo (skelbimo Nr. 30498) pareigas, tačiau nesurinko reikiamo balų skaičiaus, todėl nebuvo pripažintas konkurso laimėtoju.
Pareiškėjas kartu su kitu pretendentu 2016-02-03 dalyvavo konkurse į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto, A lygio 10 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo (skelbimo Nr. 31212) pareigas, tačiau konkurso laimėtoja pagal surinktus balus buvo pripažinta I. S., kuri Inspekcijos viršininko 2016-02-09 įsakymu Nr. 1P-39 priimta į valstybės tarnautojo pareigas.
Konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 patvirtintas Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kurio 2.5 p. nustatyta, kad konkursas – pokalbis konkursą organizuojančioje įstaigoje, per kurį patikrinamas pretendento tinkamumas eiti konkrečias valstybės tarnautojo pareigas.
Aprašo 61 p. nustatyta, kad konkurso metu pretendentams pateikiami lygiaverčiai klausimai. Pagal Aprašo 63 p., konkurso metu kiekvienas komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, komisijos nariai pildo konkurso individualaus vertinimo lentelę. Komisijos narių užpildytos ir pasirašytos konkurso individualaus vertinimo lentelės pridedamos prie protokolo (Aprašo 65 p.).
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad kai asmuo į valstybės tarnautojo pareigas yra atrenkamas konkurso būdu jį egzaminuojant, tokia procedūra negali būti vien formalus dalykas. Egzaminas turi būti tikslingas, orientuotas į žinių ir gebėjimų, reikalingų kiekvienam valstybės tarnautojui, taip pat į konkrečių žinių ir gebėjimų, reikalingų valstybės tarnautojo pareigybės, į kurią asmuo pretenduoja, aprašyme nustatytoms funkcijoms įgyvendinti, patikrinimą ir įvertinimą. Pagal konkurse į tam tikras valstybės tarnautojo pareigas dalyvavusių pretendentų egzamino rezultatus nustatomas konkurso laimėtojas – asmuo, atliksiantis konkrečias valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme apibrėžtas funkcijas, todėl egzamino klausimai (užduotys) pirmiausia turi būti siejami su būtent tomis pareigomis valstybės tarnyboje, į kurias pretenduojama (vyksta konkursas) (Konstitucinio Teismo 2008-01-22 nutarimas).
Nei VTĮ, nei Apraše nėra detalizuota konkurso tvarka, o yra nustatyti tokio egzaminavimo tikslai ir uždaviniai, kurių turi būti laikomasi nustatant konkretaus egzaminavimo tvarką. Teisės aktuose nustatyti konkurso tikslai yra bendrojo pobūdžio, tačiau jie yra reikšmingi kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl konkurso dalyviui užduodamų klausimų vertinimo ta prasme, ar jie nebuvo nukreipti į kitas, su egzaminavimo tikslais nesusietas, aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011, 2012-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012; 2012-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012).
Teismo kompetencijai, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013). Komisijos nariai turi tam tikrą diskreciją spręsdami, kaip įvertinti kiekvieną pretendentą. Toks vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A858-1623/2012).
Konstitucinis Teismas 2008-01-22 nutarime, aiškindamas aptariamų teisinių santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.
Vadinasi, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, teismas turi įvertinti tik tai, ar organizuojant ir vykdant konkursą buvo atsižvelgta į jo tikslus, t. y. nustatyti pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, taip pat, ar pretendentams buvo užduoti klausimai, atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas ir susiję su pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis.
Pažymėtina, kad vykusių konkursų neteisėtumą pareiškėjas iš esmės ir grindžia tuo, kad jam buvo užduoti su valstybės tarnautojo funkcijomis nesusiję klausimai, nes konkurso metu turėjo būti užduoti klausimai, iš kurių gali būti nustatyta, ar pretendentas žino, kas yra neteisėta statyba ir gali nustatyti jos faktą.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo konkursuose į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos pareigas (Konkursas Nr. 1 ir Konkursas Nr. 2) bei į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos (Konkursas Nr. 3) pareigas.
Konkurso Nr. 1 metu pareiškėjui buvo užduoti sekantys klausimai: 1) komisijos pirmininkas Aidas Valys uždavė pareiškėjui klausimą – ,,Kas yra geležinkelio paprastasis remontas ir kokie statybos darbai priskiriami geležinkelio statinio paprastajam remontui?“; 2) komisijos narė Lina Staškevičienė uždavė klausimą – „Prašome nurodyti kas yra mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kokius veiksmus pareigūnas atlieka nustatęs teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo valdymo faktą, kuris vertinamas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas?“; 3) komisijos narė Aušra Mikutaitė pareiškėjo paprašė išvardinti Inspekcijos veiklos tikslus; 4) komisijos narė Dainora Bernotavičienė pareiškėjui uždavė situacijos klausimą – ,,Inspekcijos pareigūnas atlieka statybos patikrinimą ir surašo statybos patikrinimo aktą; nustačius, kad statytojas nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar statinio projekto sprendimų (išskyrus savavališkos statybos atveju), kokius veiksmus inspektorius privalo atlikti bei pagrįskite kodėl?“; 5) komisijos narė Aušra Mikutaitė pareiškėjui taip pat uždavė balais nevertinamus klausimus: ,,įsivaizduokite situaciją, kad liko 5 darbo dienos iki terminų pabaigos, neatsakyta į 3–4 raštus, iš kurių pajėgsite atsakyti tik į 1 arbą 2 raštus. Kaip elgiatės?“, ,,kaip vertintume save galėjimą susitvarkyti konfliktinėse situacijose“.
Vadovaujantis Valstybės tarnybos departamento rekomendacijomis ir siekiant įvertinti pareiškėjo asmenines savybes bei žinias, susijusias su valstybės tarnybos principais bei valstybės tarnautojui taikomais etikos reikalavimais, pareiškėjui buvo užduoti ir balais nevertinami klausimai, kurie įtakos konkurso rezultatams neturėjo, todėl teismas papildomai dėl jų nepasisakys.
Konkurso Nr. 2 metu pareiškėjui buvo užduoti sekantys klausimai: 1) komisijos pirmininkas Aidas Valys uždavė pareiškėjui situacijos klausimą: „Esate investuotojas arba žemės sklypo savininkas ir norite statyti ypatingą statinį arba ypatingų statinių grupę – konkrečiai vėjo jėgainių parką. Kokios sąlygos turi būti išpildytos, kad Jūs šį parką galėtumėt pastatyti (ką privalu turėti, kokius veiksmus privalu atlikti)?“; 2) komisijos narė Lina Staškevičienė pareiškėjo paklausė: „Inspekcijoje veikia „Karštoji linija“, kurios paskirtis ir tikslai reglamentuoti nuostatuose, patvirtintuose Inspekcijos viršininko įsakymu. Nurodykite Inspekcijos „Karštosios linijos“ paskirtį ir tikslą.“; 3) komisijos narė Aušra Mikutaitė pareiškėjui uždavė klausimą: „Kokie draudimo apsaugos terminai yra rangovui, techniniam prižiūrėtojui, projektuotojui, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovui? Kokiose teisės aktuose tai yra reglamentuota?“; 4) komisijos narė Dainora Bernotavičienė uždavė pareiškėjui klausimą: „Kas laikoma mažareikšmiais teisės pažeidimais?“; 5) komisijos narė Aušra Mikutaitė taip pat pareiškėjui uždavė balais nevertinamus klausimus: ,,Sužinote, kad kitą darbo dieną Jums asmeniniais klausimais ne mažiau nei porai valandų reikia išvykti. Kaip elgiatės?“, nežinote kaip išspręsti ginčo situaciją nagrinėjamą raštiškame skunde. Kaip elgiatės?“.
Teismo vertinimu, komisijos pirmininko Aido Valio ir komisijos narių Linos Staškevičienės bei Dainoros Bernotavičienės užduoti klausimai yra tiesiogiai susiję su Pareigybės aprašyme Nr. 2 7.1.1 p., 7.4. p., 7.5. p. ir 7.9. p. nustatytomis valstybės tarnautojo funkcijomis, nes vykdydamas statybos valstybinę priežiūrą, tikrindamas išduotų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą, atlikdamas statybos dalyvių veiklos priežiūrą bei patikrinimus, nagrinėdamas asmenų skundus ir prašymus, valstybės tarnautojas privalo žinoti, kokioms sąlygoms esant gali būti išduoti statybą leidžiantys dokumentai, kokie turi būti pateikti dokumentai, kokie teisės aktų nesilaikymo ar netinkamo valdymo faktai, gali būti traktuojami kaip mažareikšmiai pažeidimai, kokie draudimai nustatyti statybos dalyviams ir ar jie šių draudimų laikosi.
Pareigybės aprašymo Nr. 2 6.3. p. nustatyta, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialius reikalavimus – būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės tarnybą, viešąjį administravimą, vietos savivaldą, civilinę ir administracinę teisę, dokumentų rengimo taisykles. Gerai išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, statybą, teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, nuostatas. Komisijos narės Linos Staškevičienės klausimas – nurodyti Inspekcijos „Karštosios linijos“ paskirtį ir tikslą – yra tiesiogiai susijęs su nurodytu Pareigybės aprašymo Nr. 2 reikalavimu bei jo tinkamumu užimti pareigas.
Kaip ir anksčiau aptarto konkurso metu pareiškėjui buvo užduoti balais nevertinami klausimai, kurie įtakos konkurso rezultatams neturėjo, todėl teismo papildomai nevertintini.
Per konkursą Nr. 3 pareiškėjui buvo užduoti šie klausimai: 1) komisijos narė Dainora Bernotavičienė uždavė klausimą: „2015-11-01 įsigaliojo Statybos įstatymo nuostatos dėl privalomo statinių registravimo Nekilnojamojo turto registre. Per kiek laiko ir kokiu pagrindu Nekilnojamojo turto registre privalo būti registruotas baigtas statyti statinys ir nebaigtas statyti statinys. Kaip dažnai turi būti tikslinami nebaigtų statyti statinių duomenys nekilnojamojo turto registre?; 2) komisijos narė Aušra Mikutaitė uždavė klausimą: „Koks yra Nekilnojamojo turto registro duomenų teisinis statusas?“; 3) komisijos pirmininkas Aidas Valys uždavė pareiškėjui situacijos klausimą: „Vienas iš pareiškėjų besikreipiančių su raštu į Inspekciją yra žemės sklypo, kuris yra pvz. Neringoje, dalies nuomininkas ir pagal pasirašytą valstybinės žemės nuomos sutartį turi teisę rekonstruoti arba statyti statinį. Šitame sklype yra ir kitų nuomininkų. Pareiškėjas klausia, ar jam privalu gauti kitų žemės sklypo nuomininkų sutikimą norint vykdyti minėtus darbus?“; 4) taip pat komisijos narė Aušra Mikutaitė uždavė pareiškėjui balais nevertinamus klausimus: ,,Įsivaizduokite situaciją, kad kreipėmės į Jūsų ankstesnius darbdavius. Kaip manote ar gautumėm apie Jus teigiamas rekomendacijas ir kodėl?; kaip pats save vertinate kaip darbuotoją ir kodėl?; būdamas statybos inspektoriumi bendraujant su išorės klientu atsiduriate ypatingai konfliktiškoje situacijoje – kaip suvaldytumėt konfliktą ir kokių priemonių imtumėtės?“.
Inspekcijos viršininko 2015-02-02 įsakymu Nr. 1P-58 patvirtintame Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto, A lygio 10 kategorijos, pareigybės aprašyme (toliau – Pareigybės aprašymas Nr. 3) nurodyta, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas: pagal rizikos valdymo informacinės sistemos sudarytą sąrašą tikrina statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą (7.1. p.), Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių ir „Karštosios linijos“ nuostatų nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus, pranešimus ir prašymus, susijusius su statybos procesu.
Teismo vertinimu, konkurso metu komisijos narių užduoti klausimai yra tiesiogiai susiję su Pareigybės aprašyme Nr. 3 7.1. ir 7.9. p. nustatytomis funkcijomis, nes tikrindamas statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą bei nagrinėdamas asmenų skundus bei prašymus, valstybės tarnautojas privalo vadovautis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, todėl turi žinoti per kokius terminus turi būti įregistruoti statybos objektai ir kaip dažnai tikslinami šių objektų duomenys, taip pat žinoti, koks yra teisinis Nekilnojamojo turto registro duomenų statusas, taip pat turi žinoti, ar valstybinio žemės sklypo bendranuomininkas, siekdamas statyti statinį ar jį rekonstruoti, turi gauti kitų nuomininkų sutikimus (Statybos įstatymo 28 str. nuostatos). Konkurso metu užduoti klausimai, susiję su Nekilnojamojo turto registru, tiesiogiai kildinami iš Statybos įstatymo nuostatų, todėl vykdydamas valstybinę statybų priežiūrą, pareiškėjas turi vadovautis ne tik Statybos įstatymu, bet ir žinoti jame nurodytuose teisės aktuose įtvirtintą reguliavimą, tiesiogiai susijusį su vykdomomis funkcijomis.
Per 2016-02-03 vykusį konkursą pareiškėjui taip pat buvo užduoti balais nevertinami klausimai, dėl kurių teismas papildomai nepasisako.
Įvertinusi konkursuose užduotus klausimus, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad komisijos nariai peržengė turimos vertinimo laisvės ribas. Klausimai atitiko valstybės tarnybos sritį, į kurią konkursai buvo organizuojami ir buvo skirti patikrinti pretendentų gebėjimus atlikti pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas bei šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimą, profesinius įgūdžius ir asmenines dalykines savybes. Priešingai nei nurodė pareiškėjas, visi užduoti klausimai buvo tiesiogiai susiję su statybos valstybinės priežiūros vykdymu, o tai atitiko pareigybių, į kurias pareiškėjas pretendavo, funkcijas. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjo išdėstyti argumentai buvo grindžiami tik jo subjektyviu įsitikinimu, bet ne objektyviais duomenimis.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Inspekcijoje organizuoti konkursai į valstybės tarnybą, kuriuose pareiškėjas dalyvavo, vyko laikantis VTĮ ir Apraše nustatytos tvarkos, pretendentams užduoti klausimai tiesiogiai susiję su Inspekcijos vykdomos veiklos sritimi, skirti patikrinti pretendentų gebėjimus atlikti pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas. Pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 132 ir 133 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo B. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.