Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. S. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3506-756/2017 pagal pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. S. dėl sprendimų bei įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

pareiškėjas B. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. gegužės 29 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-3506-756/2017, grindžiamą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Kadangi dėl šių dokumento trūkumų nebuvo galimybės priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. birželio 26 d. pašalinti nutartyje aptartus trūkumus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 37 straipsnis numato, jog administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog pareiga įrodyti sunkią finansinę padėtį tenka pareiškėjui (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-873/2011). Sunki finansinė padėtis gali būti įrodinėjama įvairiais duomenimis: duomenimis iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, pajamų ir turto deklaracijos už atitinkamą laikotarpį (žr., pvz., 2008 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-393/2008), duomenimis apie draudžiamąsias pajamas, gautais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (žr., pvz., 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-148/2010), duomenimis apie turimas pajamas, gautais iš bausmių vykdymo institucijų (žr., pvz., 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA63-28/2011) ir kita.

Šiuo atveju, prašydamas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pareiškėjas pateikė tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymą apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, kurioje nurodoma, jog laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 13 d. informacijos apie pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo laikotarpius Apdraustųjų valstybiniu socialiniu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nėra. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo finansinė padėtis iš tikrųjų yra prasta ir dėl to yra pagrindas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tai, kad pareiškėjas nėra apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu ir / ar nėra valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjas, nereiškia, jog pareiškėjo finansinė padėtis yra prasta, kadangi jis gali neturėti tik pajamų, nuo kurių mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, tačiau gali turėti kitų pajamų, gaunamų iš kitokios (ne darbinės) veiklos, kito turto, kuris gali nešti jam pajamas, gauti kitokias išmokas ir pan., kas įrodoma dokumentais bei duomenimis, gaunamais iš kitų, teismų praktikoje minėtų šaltinių.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio už pateiktą prašymą atnaujinti administracinės bylos procesą, kadangi pareiškėjas neįrodė savo sunkios finansinės padėties.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina, jog per nustatytą terminą pareiškėjas teismo nutartyje nurodytų trūkumų neištaisė, todėl, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą laikomas nepaduotu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 161 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo B. S. prašymą atnaujinti procesą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.