- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-22
- Bylos Nr.
- e2YT-8220-608/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03422-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Pareiškėjas
- L. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- V. Ž., valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Jonė Smilgevičiūtė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. Ž., atstovaujamo įstatyminės atstovės S. P. – J., pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. Ž., valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas L. Ž., atstovaujamas įstatyminės atstovės S. P. J. (rūpintojos), kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo palikimo priėmimo tikslu atnaujinti L. Ž. praleistą trijų mėnesių terminą (duomenys neskelbtini) mirusios V. K. palikimui priimti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo L. Ž. senelė V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Mirusiosios pirmos eilės įpėdinė – dukra V. Ž., pareiškėjo motina, dėl palikimo priėmimo per įstatymų numatytą trijų mėnesių terminą į notaro biurą nesikreipė. Pareiškėjas yra antros eilės įpėdinis pagal įstatymą. Kadangi V. Ž. motinos valdžia L. Ž. atžvilgiu neterminuotai apribota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimu, apie aplinkybę, kad pareiškėjo motina kaip pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą nepriėmė palikimo po pareiškėjo senelės mirties, jam tapo žinoma tik tuomet, kai jo nuolatinė rūpintoja S. P. – J. gavo 40-tojo notarų biuro raštą „Dėl nepilnamečių asmenų paveldėjimo“. Palikėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso: ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 4), po 1/3 pastatų unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ¼ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 4), bei po ¼ žemės sklypų unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (priedai Nr. 6-10). Palikėja turėjo dukrą V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir vaikaitį L. Ž.. Daugiau jokių kitų pirmos ar antros eilės įpėdinių palikėja neturėjo. Aplinkybę, kad kiti palikėjos antros eilės įpėdiniai t. y. jos tėvai A. P. ir O. P. mirė anksčiau už pačią palikėją patvirtina gyventojų registro išrašai. Pareiškėjo prosenelis A. P. mirė apie (duomenys neskelbtini) ir dėl šios priežasties Gyventojų registre nėra informacijos apie jo mirties datą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis buvo gimęs 1911 metais akivaizdu, jog nėra įmanoma, kad jis palikėjos mirties momentu jis būtų galėjęs būti gyvas. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos V. K. sudarytų testamentų, palikėjos palikimo priėmimo faktų, palikėjos palikimo atsisakymo faktų. Pareiškėjas yra nepilnametis, todėl įstatymų nustatytą palikimui priimti terminą yra praleidęs ne dėl savo kaltės, nes būdamas nepilnametis, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose. Kai pareiškėjo rūpintojai S. P.- J. tapo žinoma apie atsiradusį palikimą ji nedelsdama kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau pareiškimas nebuvo priimtas nagrinėti, kadangi pareiškėjo rūpintoja neturėdama pakankamai teisinių žinių savarankiškai nesugebėjo pašalinti teismo nutartyje nurodytų trūkumų. Dėl šios priežasties pareiškėjas ir rūpintoja kreipėsi pagalbos į advokatą. Pareiškėjas laiko, kad aplinkybė, jog jis yra nepilnametis rodo, kad termino palikimui priimti praleidimo priežastys nagrinėjamu atveju pripažintinos svarbiomis, todėl yra pagrindas šiam terminui atnaujinti. Nagrinėjamu atveju termino palikimui priimti atnaujinimas akivaizdžiai atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus.
Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko. Kadangi suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl termino atnaujinimo tenkinamas visiškai.
Iš Vilniaus miesto keturiasdešimtojo notarų biuro 2020 m. kovo 4 d. rašto Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui Nr. S-0093 matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą kreipėsi valstybės įmonė „Turto bankas“, atstovaujanti valstybę. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad mirusios V. K. įstatyminiai įpėdiniai yra jos dukra V. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini) kaip pirmosios eilės įpėdinė pagal įstatymą, ir anūkas, V. Ž. sūnus L. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) kaip antros eilės įpėdinis pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 punktas, 2 punktas). L. Ž. palikimo atsiradimo metu ir šiuo metu yra nepilnametis. Pareiškėjas yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą priimti savo senelės V. K. palikimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nepilnamečio vaiko tėvai neturi teisės be išankstinio teismo leidimo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 30 d. apžvalgoje „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“ yra išaiškinęs, kad viešasis interesas prioritetiškai ginti ir saugoti vaikų interesus geriausiai gali būti užtikrinamas būtent teismui sprendžiant dėl leidimo leisti vaiko atstovams pagal įstatymą priimti ar atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu išdavimo (neišdavimo). Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo atsisakymo ar nepriėmimo. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą teismo leidimas priimti palikimą (atsisakyti priimti palikimą) nepilnamečio vaiko vardu yra būtinas tėvams ir kitiems nepilnamečio vaiko atstovams pagal įstatymą. Minėtoje apžvalgoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad kai į notarą kreipiasi asmuo dėl paveldėjimo, notaras patikrina, ar nėra nepilnamečių įpėdinių ir informuoja vaiko atstovą pagal įstatymą (tėvą, globėją) apie vaiko teisę paveldėti bei apie atstovo pareigą kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, taip pat šią informaciją pateikia vaiko teisių apsaugos tarnybai. Tai notaras atlieka nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007, yra išaiškinęs, kad teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007, yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.
Terminą palikimui priimti nepilnametis L. Ž. praleido ne dėl savo kaltės, nes jis, būdamas nepilnametis, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.8 straipsnis). Pareiškėjo motinos V. Ž. motinos valdžia L. Ž. atžvilgiu neterminuotai apribota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-473-1044/2018, ir L. Ž. rūpintoja paskirta S. P. – J.. Apie aplinkybę, kad pareiškėjo motina kaip pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą nepriėmė palikimo po pareiškėjo senelės mirties, pareiškėjui tapo žinoma tik tuomet, kai jo nuolatinė rūpintoja S. P. – J. gavo 40-tojo notarų biuro raštą „Dėl nepilnamečių asmenų paveldėjimo“.
Minėtos priežastys pripažįstamos svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis. Vertinant termino praleidimo priežasčių svarbą, teismas atsižvelgia į tai, kad V. K. pirmos eilės įpėdinė dukra V. Ž. per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė, taip pat iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ji nėra kreipusis į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. Valstybę atstovaujančiai valstybės įmonei „Turto bankas“ taip pat nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikimą sudarantį turtą. Todėl termino palikimui priimti ar atsisakyti priimti palikimą pratęsimas ypač neigiamai nepaveiks palikimą priėmusių įpėdinių teisėtų interesų.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, teismas laiko, kad pareiškėjas praleido terminą V. K. palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, kas sudaro Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą praleistą terminą atnaujinti.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 5,13 EUR, priteisiamos iš pareiškėjo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 578 straipsnio 1 dalimi teismas
nutaria:
pareiškimą patenkinti visiškai.
Atnaujinti pareiškėjui L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamam įstatyminės atstovės (rūpintojos) S. P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą nepilnamečio vaiko L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą.
Priteisti iš pareiškėjo L. Ž., atstovaujamo pagal įstatymą S. P. – J., 5,13 EUR (penkis eurus, trylika euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Ši nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.