Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės V.J. S. įmonės atstovams direktoriui Vytautui J. S., advokato padėjėjai A. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V.J. S. įmonės ieškinį atsakovui J. T. dėl nepagrįsto praturtėjimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė V.J. S. įmonė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 396,81 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu pripažino J. T. atleidimą iš darbo neteisėtu, nusprendė J. T. į darbą negrąžinti ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisė J. T. 14,56 darbo užmokesčio, 60,4,80 Eur išeitinę išmoką, 604,80 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką. J. T. nuo 2015-01-14 buvo suteiktas bedarbio statusas ir 2015-01-27 paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka laikotarpiu nuo 2015-01-22 iki 2015-07-21, kas mėnesį išmokant po 137,26 Eur ir po 119,63 Eur nuo 2015-04-22 iki 2015-07-21. Iš viso VSDFV Utenos skyrius J. T. išmokėjo 396,81 Eur. 2016-10-19 VSDFV Utenos skyrius kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, dėl 396,81 Eur žalos atlyginimo iš V.J. S. įmonės, patirtos J. T. išmokant nedarbo socialinio draudimo išmokas. 2017-02-14 Kauno apygardos administracinis teismas tenkino skundą ir iš V .J. S. įmonės priteisė 396,81 Eur. Nors atsakovas laikotarpiu, kai gavo bedarbio pašalpą, turėjo teisę ją gauti, tačiau vėliau, pripažinus jo atleidimą neteisėtu ir išmokėjus jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, jam padaryta žala (negautas atlyginimas) buvo padengta. Dvigubas lėšų gavimas – vidutinio darbo užmokesčio bei nedarbo išmokos gavimas – pažeidžia sąžiningumo ir protingumo principus. Darbdaviui buvo pritaikyta drausminė priemonė – atlyginti darbuotojui nuostolius išmokant vidutinį darbo užmokestį, tad dar vienos finansinės priemonės taikymas – atlyginti VSDFV patirtus nuostolius vertintinas kaip nepagrįstas papildomos nuobaudos taikymas už žalą, kurią ieškovė jau atlygino. Atsakovas nuo 2015-01-14 iki 2015-07-21 gavo nedarbo draudimo išmokas. 2015-12-14 Kauno apygardos teismo sprendimu atsakovas buvo pripažintas dirbančiu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priėmus šį teismo sprendimą išnyko pagrindas, kuriuo atsakovui buvo mokama nedarbo draudimo išmoka, todėl laikytina, kad atsakovas gavo lėšų, kurių neturėjo gauti. Išnykus teisiniam pagrindui nedarbo socialinio draudimo išmokai gauti, atsakovas nepagrįstai praturtėjo. Kadangi ieškovė grąžino pinigus VSDFV Utenos skyriui, kuriuos faktiškai gavo atsakovas, nors neturėjo jų gauti, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti sumą, lygią atsakovui išmokėtai nedarbo socialinio draudimo išmokai (b. l. 3-4)

Atsakovas J. T. atsiliepimu prašo teismo ieškinį atmesti. Nurodo, kad V.J. S. įmonė nuo 2014-12-29 nutraukė darbo santykius su atsakovu ir apie valstybinio socialinio draudimo pabaigą pranešė VSDFV Kauno skyriui. Atsakovas tapo bedarbu ir pagrįstai kreipėsi dėl nedarbo išmokos gavimo. Žala atsirado dėl pačios ieškovės kaltės, t. y. neteisėto atsakovo atleidimo iš darbo. Atsakovo kaltės dėl permokos susidarymo nėra. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas direktorius Vytautas J. S. palaikė ieškinio reikalavimus, paaiškino, kad su darbuotoju pagal teismo sprendimą yra visiškai atsiskaitęs. Jo atstovė prašė ieškinį tenkinti, paaiškino, kad darbdavys suklydo nurodydamas atleidimo pagrindą. Atsakovas gavo nedarbo draudimo išmokas, o teismas sprendimu priteisė ir vidutinį darbo užmokestį ir išeitinę kompensaciją. Darbdavys buvo nubaustas du kartus – sumokėjo darbuotojui ir atlygino žalą Sodrai. Atlyginęs žalą Sodrai, įgijo teisę reikalauti iš J. T.. Reikalavimas byloje pareikštas CK 6. 237 straipsnio pagrindu – dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo, kadangi atsakovas faktiškai buvo darbuotojas ir gavo darbo užmokestį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas.

Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad V.J. S. įmonė 2014-12-29 nutraukė darbo sutartį su J. T. Darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalies pagrindu (prijungtos civ. bylos Nr. 2-19419-921/2017 b. l. 6-9). 2015 m. sausio 27 d. buvo priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Utenos skyriaus sprendimas Nr. NI_SP1-286, kuriuo J. T. paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka laikotarpiu nuo 2015-01-22 iki 2015-07-21, kas mėnesį išmokant po 137,26 Eur nuo 2015-01-22 iki 2015-04-21 ir po 119,63 Eur nuo 2015-04-22 iki 2015-07-21 (b. l. 10-12). Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-2165-480/2015 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu pripažino neteisėtu ieškovo J. T. atleidimą iš darbo V. J. S. įmonėje, į darbą ieškovo J. T. negrąžino, laikė, kad darbo sutartis tarp ieškovo J. T. ir atsakovės V. J. S. įmonės yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos – 2015 m. gruodžio 14 d. Priteisė J. T. iš atsakovės V. J. S. įmonės 14,56 Eur (priskaičiuotina suma) darbo užmokesčio, 604,80 Eur (priskaičiuotina suma) išeitinę išmoką, 604,80 Eur (priskaičiuotina suma) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką. Į nagrinėjamą bylą pateiktas antstolio išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas, patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo patvirtina, kad priverstinai vykdant sprendimą iš ieškovės atsakovui buvo išieškota 631,40 Eur suma (b. l. 31-32). Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 14 d. sprendimu priteisė VSDFV Utenos skyriui iš V. J. S. įmonės 396,81 Eur. Teismas nurodė, jog teismui atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu ir laikant, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės yra nutrauktina teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos 2015-12-14 bei iš darbdavio priteisus vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinę išmoką bei darbo užmokestį susidarė situacija, kai asmuo negali būti laikomas nedirbančiu ir negaunančiu darbinių pajamų, todėl nedarbo socialinio draudimo išmoka už minėtą laikotarpį neturi būti mokama. Teismas taip pat konstatavo, kad permoka susidarė dėl V. J. S. įmonės neteisėtų veiksmų, t. y. neteisėto J. T. atleidimo iš darbo. Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl 396,81 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos, kuri iš ieškovės buvo priteista VSDFV Utenos skyriui, priteisimo ieškovei iš atsakovo. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas be teisinio pagrindo įgijo nedarbo draudimo išmoką, kadangi įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo atsakovo atleidimo data nustatyta teismo sprendimo įsiteisėjimo diena, atsakovui išnyko teisinis pagrindas gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką. Kartu ieškovė teigė, kad gavęs vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija už priverstinę pravaikštą ir už tą patį laikotarpį gavusi nedarbo socialinio draudimo išmoką, atsakovas nepagrįstai praturtėjo.Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2165-480/2015 konstatuota, kad ieškovė, atleisdama iš darbo atsakovą, pažeidė Darbo kodekso nustatytą atleidimo iš darbo tvarką, t. y. darbo sutartį su atsakovu nutraukė neteisėtai. Ši aplinkybė nebegali būti kvestionuojama nagrinėjamoje byloje. Nutraukus darbo santykius, atsakovas turėjo kreiptis dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos gavimo. Tuo atveju, jei ieškovė atleisdama atsakovą iš darbo nebūtų pažeidusi teisės aktų, nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2015 m. liepos 21 d. J. T. nebūtų buvę išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos. Taigi egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos atsakovui išmokėjimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų Civilinio kodekso normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.242 straipsnio taikymo esmė yra ta, kad prielaidas konstatuoti nepagrįstą, nesąžiningą praturtėjimą kito asmens sąskaita ir atitinkamai prievolę atlyginti nuostolius asmeniui, kurio sąskaita praturtėta, sukuria ne faktas, kad nebuvo arba buvo, bet išnyko teisinis turto įgijimo pagrindas, kaip CK 6.237 straipsnio taikymo atveju, bet aplinkybė, kad asmuo be teisinio pagrindo, nesąžiningai sutaupo ar gauna kitokios tiesioginės turtinės naudos. Konkrečioje byloje sprendžiant, ar yra pagrindas pripažinti vieną asmenį nepagrįstai praturtėjusiu kito sąskaita, reikia nustatyti, ar egzistuoja visi CK 6.242 straipsnio 1 dalyje išvardyti nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti būtini požymiai. Nagrinėjamu atveju ieškovė nuostolius patyrė ne dėl to, kad atsakovas praturtėjo, o dėl to, kad iš ieškovės teisės aktų nustatyta tvarka buvo išieškota išmoka, kurią VSDFV išmokėjo atsakovui dėl ieškovės neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant priežastinį ryšį tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo, kadangi atsakovas nedarbo socialinio draudimo išmoką gavo teisės aktų nustatytu pagrindu, o ieškovės turtas sumažėjo dėl jos pačios neteisėtų veiksmų – neteisėto atsakovo atleidimo. Atsakovas ginčo išmoką gavo teisės aktų nustatyta tvarka, po jo darbo sutarties nutraukimo įgijęs bedarbio statusą. Todėl nagrinėjamu atveju nenustatytina ir ketvirtoji nepagrįsto praturtėjimo prielaida. Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai praturtėjusiu laikomas asmuo, kuris be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjo kito asmens sąskaita. Nagrinėjamu atveju atsakovas, būdamas atleistas iš darbo, pasinaudojo teise į nedarbo socialinio draudimo išmokos gavimą, o įstatyme įtvirtintos teisės realizavimas nelaikytinas nesąžiningumu. Nenustačius atsakovo nesąžiningų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti jo nepagrįsto praturtėjimo. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl neteisėto atleidimo pasekmių, nustatė, kad visas J. T. vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką sudarytų 3556,80 Eur (247x14,40) (priskaičiuotina suma). Teismas sprendė, kad 3556,80 Eur darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo neteisėto atleidimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos yra per didelis, todėl jį sumažino ir už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisė 2 mėnesių vidutinį darbo užmokestį – 604,80 Eur (priskaičiuotina suma). Taigi, priešingai nei teigiama ieškinyje, priteisus vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką atsakovui nebuvo padengtas visas jo negautas darbo užmokestis už visą laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nenustačius aptartų nepagrįsto praturtėjimo prielaidų (požymių), ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 396,81 Eur, kaip nepagrįstą praturtėjimą, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 179 str.). Nagrinėjamoje byloje reikalavimas pareikštas ir CK 6.237 straipsnio pagrindu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus (CK 6.237 str. 2 d.). Civilinio kodekso šeštosios knygos XX skyriaus normos reglamentuoja santykius, atsirandančius dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Taigi įstatyme aptartos dvi skirtingos situacijos: turto gavimas be pagrindo (CK 6.237–6.241 straipsniai) ir nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnis). Prievolės, atsirandančios dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, yra nesutartinės prievolės. Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovė nuo 2014 m. gruodžio 29 d. nutraukė darbo santykius su atsakovu. Apie valstybinio socialinio draudimo pabaigą ieškovė pranešė VSDFV. Tokiu būdu atsakovas tapo bedarbiu ir, atitikdamas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo reikalavimus, teisėtai ir pagrįstai kreipėsi dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos, kurios paskirtis yra teikti minimalią paramą netekusiems pajamų asmenims, gavimo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsakovo darbo sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu ir priteisus atsakovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, neteisėtu nuo jo surašymo ir pateikimo automatiškai tapo ir ieškovės pateiktas pranešimas VSDFV apie valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Minėti neteisėti ieškovės veiksmai – neteisingas valstybinio socialinio draudimo duomenų įforminimas lėmė, kad atsakovui buvo išmokėta 396,81 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka, tokiu būdu VSDFV biudžetui padarant žalą. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio, reguliuojančio atsakomybę už Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytą žalą, 1 dalis nustato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (akto redakcija, galiojusi nuo 2015.01.01 iki 2015.08.01). Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalis nurodo, kad neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (akto redakcija, galiojusi nuo 2015.01.01 iki 2017.01.01). Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose numatyta, kad neteisingai išmokėtos sumos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (60 punktas), o nustačius, kad nedarbo draudimo išmokos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, išmokų permokos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus (61 punktas). Taigi nedarbo socialinio draudimo išmokų permokas, susidariusias dėl neteisingai registrui pateiktų duomenų, privalo atlyginti draudėjas, pateikęs neteisingus duomenis. Nedarbo socialinio draudimo išmoka atsakovui buvo skirta teisės aktų nustatyta tvarka pagal ieškovės VSDFV pateiktus duomenis (apie socialinio draudimo pabaigą), kurie vėliau teismų buvo pripažinti neteisėtais. Konstatuotina, kad atsakovo kaltės (nesąžiningumo) dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos gavimo nebuvo. Teismas sprendžia, jog būtent ieškovės neteisėti veiksmai lėmė ginčo nedarbo socialinio draudimo išmokos išmokėjimą atsakovui, o atsakovas nedarbo socialinio draudimo išmoką gavo teisės aktų pagrindu. Kartu teismas pažymi, kad ieškovė nelaikytina asmeniu, kurio sąskaita atsakovas įgijo ginčo nedarbo socialinio draudimo išmoką, kadangi ši suma atsakovui buvo išmokėta iš VSDFV biudžeto. Ieškovė įrodinėjo, kad teisinis pagrindas atsakovui gauti ginčo išmokas iš VSDFV biudžeto išnyko vėliau, t. y. įsiteisėjus teismų sprendimams, kuriais J. T. atleidimo data nustatyta teismo sprendimo įsiteisėjimo data. Teismas vertindamas šį ieškovės argumentą akcentuoja, kad teismas atsakovo atleidimą pripažino neteisėtu išimtinai dėl ieškovės kaltės. Dėl pačios ieškovės neteisėtų veiksmų ieškovei kilusios neigiamos pasekmės, susijusios su atsakovo atleidimo neteisėtumo konstatavimu, žalos atlyginimo priteisimu negali būti perkeliamos atsakovui. Šiuo atveju ieškovė VSDFV biudžetui turėjo atlyginti pačios ieškovės neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Apibendrinant nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas CK 6.237 straipsnio pagrindu taip pat negali būti tenkinamas.Šioje byloje buvo patirta 4,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį atmetus šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 92, 96 straipsniai). Ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 str. 1 d.).

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V.J. S. įmonės, juridinio asmens kodas 134995151, valstybei 4,92 Eur (keturis eurus ir 92 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.