Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Lina Navickytė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. L. pareiškimą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims M. L., K. L. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis G. L. Santuokos metu buvo įgytas 0,2229 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurie registruoti pareiškėjos I. L. vardu. Kadangi turtas įgytas santuokoje, 1/2 jo dalis priklausė G. L. Po sutuoktinio mirties pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, turtą pradėjo faktiškai valdyti, nes liko gyventi name, naudojosi žemės sklypu, mokėjo mokesčius. Sutuoktiniai turi du sūnus M. L. ir K. L., kurie taip pat dėl palikimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla po G. L. mirties nėra užvesta.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja I. L. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo sutuoktinio G. L. palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti po sutuoktinio mirties.

8. Byloje esantis medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad G. L. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2024 m. gruodžio 31 d. Gyventojų registro pažymos matyti, kad G. L. mirė santuokoje, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė – I. L. (gimusi (duomenys neskelbtini)), sūnūs – M. L. (gimęs (duomenys neskelbtini)) ir K. L. (gimęs (duomenys neskelbtini)). Iš byloje pateiktų suinteresuotų asmenų M. L. ir K. L. 2024 m. gruodžio 31 d. pareiškimų (duomenys neskelbtini) rajono 2-ajam notarų biurui matyti, kad suinteresuoti asmenys palikimo po savo tėvo G. L. mirties nepriėmė, pareiškimų dėl palikimo priėmimo notarų biurui nepateikė ir pretenzijų į paveldimą turtą neturi. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo ir testamento sudarymo faktų. Po G. L. mirties nebuvo užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

9. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad I. L. nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Šis turtas įgytas pagal 1996 m. liepos 18 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį pagal 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymą, t. y. pareiškėjai būnant santuokoje su palikėju G. L. Vadovaujantis turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Darytina išvada, kad pareiškėjos vardu įregistruotas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos su G. L. metu, priklausė I. L. ir G. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

10. Pareiškėjos nurodytais duomenimis, ji po sutuoktinio G. L. mirties toliau liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tęsė naudojimąsi namu, pradėtą dar iki sutuoktinio mirties, rūpinosi namu ir jį prižiūrėjo bei naudojosi žemės sklypu. Aplinkybę, kad pareiškėja rūpinosi namu, patvirtina byloje pateiktos pažymos, iš kurių matyti, kad pareiškėja I. L. laiku atsiskaito už gyvenamajam namui teikiamas komunalines paslaugas (tiekiamą elektros energiją, geriamąjį vandenį, teikiamas komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas) ir įsiskolinimų neturi.

11. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Asmuo, pareiškęs reikalavimą nustatyti palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti faktą, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

12. Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius duomenis, konstatuotina, kad pareiškėja I. L. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti G. L. palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas. Nurodytų motyvų pagrindu pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė mirusio sutuoktinio G. L. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

13. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.