Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės,

nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės atstovui, I. S., K. M., V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, I. S., K. M., V. J., dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčas byloje kilo dėl valstybės įmonės Registrų centras (toliau- ir VĮ Registrų centras) teritorinio ir centrinio registratoriaus priimtų sprendimų, kuriais buvo netenkintas pareiškėjo R. Z. prašymas dėl juridinio fakto – sudarytos nuomos sutarties butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įregistravimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas R. Z. 2018 m. spalio 8 d. prašymu Nr. 18905516 kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydamas Nekilnojamojo turto registre Nr. 20/265770 įregistruoti juridinį faktą – apie sudarytą nuomos sutartį butui Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjo ir Butų ūkio tarnybos, dėl 20,86 kv. m ploto gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos, ir 1994 m. birželio 13 d. nuomos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjo ir Butų ūkio tarnybos, dėl 31,75 kv. m ploto gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos (b. l. 9-11, 26, 29).

VĮ Registrų centro Kauno filialas ginčijamu 2018 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. KAKT-1872 „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 8 punktu pareiškėjo prašymą atmetė (b. l. 4). Sprendime nurodė, kad prie nuomos sutarties pateiktame pase nurodyta 1/3 bendro naudojimo patalpa plotu 4,49 kv. m. Nekilnojamojo turto registre įregistruotam butui aukščiau nurodytu adresu nėra priskirta ir įregistruota bendro naudojimo patalpa, kurios plotas 4,49 kv. m.

Nesutikdamas su teritorinio registratoriaus sprendimu, pareiškėjas, pasinaudodamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2018 m. spalio 10 d. skundu kreipėsi į Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, prašydamas 2018 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti.

Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. cspr1-286 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ pareiškėjo skundo netenkino ir paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą (b. l. 5, 6). Sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjo pateikta nuomos sutartis negali būti pagrindu šio juridinio fakto registravimui, nes neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje išvardintų reikalavimų, kurių pagrindu gali būti daromos atitinkamos žymos. Sprendime taip pat nurodė, jog vertinant pareiškėjo pateiktą gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomos tipinę sutartį, sudarytą 1996 m. birželio 25 d., pažymėtina, kad šioje sutartyje nurodyta, kad pareiškėjui išnuomoto buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 20,86 kv. m. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis minėto buto, t. y. buto Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 50,74 kv. m. Pažymėjo ir tai, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis butas, kurio plotas yra 20,86 kv. m, yra adresu (duomenys neskelbtini). Vertinant pareiškėjo pateiktą pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, sudarytą 1994 m. birželio 13 d., pažymėjo, kad joje yra nurodyta, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendras (naudingasis) plotas yra 31,75 kv. m. Pareiškėjo prie 1996 m. birželio 25 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomos tipinės sutarties pateiktame buto Nr. (duomenys neskelbtini) techniniame pase yra nurodyta, kad šiam butui priklauso 1/3 dalis bendro naudojimo patalpos, kurios plotas 4,49 kv. m. Tačiau patikrinus nekilnojamųjų daiktų - patalpos (buto), esančio (duomenys neskelbtini) (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patalpos (buto), esančio (duomenys neskelbtini) (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis nustatyta, kad nei vienam iš šių butų nėra priskirta ir įregistruota bendro naudojimo patalpa (ar jos dalis), kurios plotas 4,49 kv. m.

Nesutikdamas su teritorinio ir centrinio registratoriaus sprendimais, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas šiuos sprendimus panaikinti ir įpareigoti valstybės įmonę Registrų centro Kauno filialą 1996 m. birželio 25 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį įregistruoti 2018 m. spalio 9 d. data. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog jis su šeima nuo 1961 m. vasario 21 d. (virš 57 metų) gyvena nuomojamame Kauno miesto savivaldybei priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutartį Kauno miesto savivaldybė pati iki šiol naudoja, pateikdama ją visoms institucijoms, be to, Kauno miesto savivaldybė niekada nesiekė jos pakeisti. Pareiškėjo nuomone, įvardintos aplinkybės įrodo, kad juridinis faktas 1996 m. birželio 25 d. sudaryta nuomos sutartis yra realus ir teisėtas ir negali būti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro ignoruojamas ir neregistruojamas dėl paties registratoriaus klaidingų kadastrinių duomenų prasimanymo ir įrašymo į savo duomenų bazę bei vilkinimo įvykdyti 2018 m. spalio 8 d. jo užsakymą.

Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami nekilnojamojo turto registre (NTRĮ 2 str.).

Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau- ir NTRĮ) 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal NTRĮ 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Registre, teisingumą ir apsaugą. Aptartos įstatymų nuostatos suponuoja, kad Registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Registrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2303/2012).

Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato galimybę nekilnojamojo daikto registro įraše padaryti žymą apie sudarytą nekilnojamojo daikto nuomos sutartį (juridinį faktą).

Pagal NTRĮ 23 straipsnio 1 dalį, prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. NTRĮ 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais; vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas. Pagal NTRĮ 23 straipsnio 3 dalį, dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys.

NTRĮ 29 straipsnyje nurodoma, kad Registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šiame straipsnyje (1-9 punktuose) nurodytų aplinkybių. Viena iš tokių nustatytų aplinkybių - nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis (8 punktas).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, jog buto/ patalpos- kambario, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 20,86 kv. m, kadastro duomenys buvo užfiksuoti 2009 m. lapkričio 9 d. Šio buto ¼ dalis nuosavybės teise priklauso A. M. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. A-4232 „Dėl piliečio A. M. (įpėdinių) nuosavybės teisų į ¼ dalį buto (duomenys neskelbtini), atkūrimo“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. A1-1098 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. A-4232 „Dėl piliečio A. M. (įpėdinių) nuosavybės teisų į ¼ dalį buto (duomenys neskelbtini), atkūrimo“ pakeitimo“ pagrindu, o ¾ dalys nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai Kauno miesto LDT vykdomojo komiteto 1977 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. 7 pagrindu (turto patikėjimo teisė Kauno miesto savivaldybė)(b. l. 24, 27, 28).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys taip pat patvirtina, jog buto/ patalpos- kambarių, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 50,74 kv. m, kadastro duomenys buvo užfiksuoti 2009 m. lapkričio 9 d. Šio buto ¼ dalis nuosavybės teise priklauso A. M. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. A-2860 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. A1-1095 pagrindu, o ¾ dalys nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai Kauno miesto LDT vykdomojo komiteto 1977 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. 7 pagrindu (turto patikėjimo teise Kauno miesto savivaldybė )(b. l. 25). Šiam butui priklauso ir kambarys, pažymėtas (duomenys neskelbtini) (4,49 kv. m).

Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjo pateiktą 1996 m. birželio 25 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomos tipinę sutartį, matyti, kad šioje sutartyje nurodyta, kad pareiškėjui išnuomoto buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 20,86 kv. m. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis minėto buto, t. y. buto Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 50,74 kv. m. Pažymėtina ir tai, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis butas, kurio plotas yra 20,86 kv. m, yra adresu (duomenys neskelbtini).

Vertinant pareiškėjo pateiktą 1994 m. birželio 13 d. pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, pažymėtina, kad joje yra nurodyta, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendras (naudingasis) plotas yra 31,75 kv. m.

Pareiškėjo prie 1996 m. birželio 25 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomos tipinės sutarties pateiktame buto Nr. (duomenys neskelbtini) techniniame pase yra nurodyta, kad šiam butui priklauso 1/3 dalis bendro naudojimo patalpos, kurios plotas 4,49 kv. m, tačiau nekilnojamųjų daiktų - patalpos (buto), esančio (duomenys neskelbtini) (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patalpos (buto), esančio (duomenys neskelbtini) (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenimis nustatyta, kad nei vienam iš šių butų nėra priskirta ir įregistruota bendro naudojimo patalpa (ar jos dalis), kurios plotas 4,49 kv. m, nes ji kaip minėta, yra patalpoje (bute), esančiame (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas naudingas plota yra 50,74 kv. m.

Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms pripažintina, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą su prašymu dėl juridinio fakto įregistravimo, pateikė dokumentus apie nekilnojamąjį daiktą (nuomos sutartis dėl 20,86 kv. m ir 1/3 dalies patalpos 4,49 kv. m, buto (duomenys neskelbtini), ir nuomos sutartis dėl 31,75 kv. m buto (duomenys neskelbtini)), kurie nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą (buto (duomenys neskelbtini) plotas 50,74 kv. m, kuriam priklauso visa 3-8 (4,49 kv. m patalpa), ir tai pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 8 punktą yra pagrindas atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą.

Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo pateiktos nuomos sutartys ir kiti dokumentai negali būti pagrindu juridinio fakto (nuomos sutarties) registravimui, nes neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatyme išvardintų reikalavimų, kurių pagrindu gali būti daromos atitinkamos žymos, t. y. pareiškėjo pateiktos nuomos sutartys buvo sudarytos dėl buto, kurio plotas 20,86 kv. m (su bendro naudojimo patalpa, kurios plotas 4,49 kv. m) ir 31,75 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), o Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, butas, kurio plotas 20,86 kv. m. yra adresu (duomenys neskelbtini), kai buto, adresu (duomenys neskelbtini), plotas yra 50,74 kv. m.

Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas valstybės įmonė Registrų centras savo paties įvykdytus ir įregistruotus klaidingus kadastro duomenis panaudojo atsisakymui įregistruoti teisėtą juridinį faktą - pareiškėjo pateiktą 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutartį, tačiau teismui nekyla abejonių dėl Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) įrašų teisėtumo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio numatančio, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies numatančios, jog nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, prasme (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl jau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018 m. spalio 8 d. sprendimas Nr. KAKT-1872 „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. cspr1-286 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimą įpareigoti valstybės įmonę Registrų centro Kauno filialą 1996 m. birželio 25 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį įregistruoti 2018 m. spalio 9 d. data, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.