- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-20
- Bylos Nr.
- e2-1344-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00452-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- A. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties, kuria leista vykdyti išieškojimą iš bankrutavusios K. J. firmos „Ratoja“ savininkui nuosavybės teise priklausančio turto,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Nemokumo administratorius kreipėsi į teismą su prašymu priimti nutartį nukreipti išieškojimą į bankrutavusios (toliau – B) K. J. firmos „Ratoja“ savininkui A. J. priklausantį turtą, tame tarpe kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, darbo užmokestį, pinigines lėšas ir visą kitą turtą, tiek kiek reikia kreditorių reikalavimams patenkinti bankroto byloje ir patvirtintoms administravimo išlaidoms apmokėti. Nurodė, kad B K. J. firma „Ratoja“ jokio turto neturi.
Atsiliepimas
2. A. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo su prašymu nesutiko. Nurodė, kad firmą jis yra paveldėjęs ir tai padarė pagal apyrašą. Todėl kreditoriai neturi teisės reikalauti, kad įpėdiniai, priėmę palikimą pagal apyrašą, patenkintų jų reikalavimus didesne apimtimi, negu yra vertas paveldėtas turtas. Kai įpėdinis siekia išsaugoti paveldėtą turtą ir pageidauja kreditorių reikalavimus tenkinti iš kitų lėšų, tokia įpėdinio teisė neturėtų būti ribojama, su sąlyga, kad yra užtikrinama kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą tokia apimtimi, kokia yra paveldėto turto vertė. Tokiu atveju esminę reikšmę įgyja tikrosios paveldėto turto vertės nustatymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 3 d. nutartimi leido vykdyti išieškojimą iš bankrutavusios K. J. firmos „Ratoja“ savininkui A. J. nuosavybės teise priklausančio turto tiek, kiek reikia kreditorių reikalavimams patenkinti bankroto byloje ir patvirtintoms administravimo išlaidoms apmokėti.
4. Teismas nurodė, kad nemokumo administratoriaus prašyme išdėstyti klausimai nenumatyti kaip išimtys, kurioms turėtų būti taikomos iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos, todėl prašymas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo (toliau – JANĮ) nuostatomis.
5. 2014 m. gegužės 21 d. mirus K. J. firmos „Ratoja“ savininkui K. J., jo įmonę ir turtą paveldėjo A. J., palikimas priimtas pagal 2014 m. rugsėjo 11 d. antstolio sudarytą turto apyrašą. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi K. J. firmai „Ratoja“ iškėlė bankroto bylą. Teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartis, kuria įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto yra įsiteisėjusi. Bankroto byloje taikos sutartis sudaryta nebuvo. Nemokumo administratorius nurodė, jog A. J. jokio įmonės turto neperdavė, t. y. įmonė turto neturi, todėl nebuvo padengtos nei administravimo išlaidos, nei tenkinti kreditorių reikalavimai.
6. JANĮ 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu bankroto byla iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, jo savininkas, ūkinės bendrijos tikrieji nariai per teismo nustatytą terminą privalo pateikti paskirtam nemokumo administratoriui viso savo turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sąrašą. Analogiška nuostata buvo numatyta ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte. Ši įstatymo nuostata siejasi su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Už individualios įmonės – neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens – prievoles atsako ne vien tik įmonė, bet ir jos dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009). Todėl nesant pakankamai įmonės turto, bankroto procese gali būti realizuotas visas įmonės savininko turtas (išskyrus tą, į kurį pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnį negali būti nukreipiamas išieškojimas).
7. JANĮ 88 straipsnyje nurodyta, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtas gali būti parduodamas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turto. Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtą parduoda nemokumo administratorius, vadovaudamasis mutatis mutandis JANĮ šeštojo skirsnio nuostatomis, reguliuojančiomis turto pardavimą.
Atsiliepimas
8. Teismas nesutiko su atsiliepime nurodytu argumentu, kad kreditoriai neturi teisės reikalauti, kad įpėdiniai, priėmę palikimą pagal apyrašą, patenkintų jų reikalavimus didesne apimtimi, negu yra vertas paveldėtas turtas. Nustatyta, kad buvęs įmonės savininkas K. J. mirė 2014 m. gegužės 21 d., bankroto byla įmonei iškelta 2017 m. rugpjūčio 31 d., t. y., A. J., paveldėjęs įmonę, daugiau negu tris metus vykdė veiklą, bet įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jai pasiekus nemokumo lygį. Todėl teismas sprendė, kad už įmonės skolas, atsiradusias iki K. J. mirties, jis atsako neviršydamas jam perėjusio turto tikrosios vertės, o už skolas, atsiradusias nuo 2014 m. gegužės 22 d. – iš jam nuosavybės teise priklausančio turto.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nurodė, kad argumentai dėl būtinybės aiškintis turto vertę nenagrinėtini, nes aptariamoje bankroto bylos stadijoje teismas sprendžia dėl sąlygų leisti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą egzistavimo, t. y. aiškinasi, ar įmonės turto nepakanka prievolėms įvykdyti, vertina taikos sutarties nesudarymo aplinkybes ir pan. Leisdamas nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą, teismas tik suteikia teisę (leidimą) nemokumo administratoriui atlikti tam tikrus veiksmus, bet nesprendžia dėl išieškojimo vykdymo tvarkos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėjas A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nors teismas pasisakė, kad už įmonės skolas, atsiradusias iki K. J. mirties, A. J. atsako neviršydamas jam perėjusio turto tikrosios vertės, o už skolas, atsiradusias nuo 2014 m. gegužės 22 d. – iš jam nuosavybės teise priklausančio turto, tačiau rezoliucinėje dalyje to nenurodė, iš esmės leisdamas išieškojimą nukreipti į asmeninį A. J. turtą neribota apimtimi.
10.2. Teismo išvada, kad A. J. atsako paveldėtu turtu už laikotarpį iki jo tėvo K. J. mirties, bet ne iki turto paveldėjimo dienos, nepagrįsta, kadangi įpėdiniui teises ir pareigas sukuria ne palikėjo mirtis, bet palikimo priėmimo faktas.
Atsiliepimas
11. B K. J. firmos „Ratoja“ nemokumo administratorius M. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nustatyta, kad K. J. mirė 2014 m. gegužės 21 d., bankroto byla įmonei iškelta 2017 m. rugpjūčio 31 d., t. y. A. J., paveldėjęs įmonę, daugiau negu tris metus vykdė veiklą, bet įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jai pasiekus nemokumo lygį. Todėl už įmonės skolas, atsiradusias iki K. J. mirties, jis atsako neviršydamas jam perėjusio turto tikrosios vertės, o už skolas, atsiradusias nuo 2014 m. gegužės 22 d. – iš jam nuosavybės teise priklausančio turto. Dėl šių priežasčių skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai leido išieškojimą nukreipti į asmeninį pareiškėjo turtą neribota apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo pareiškėjo argumentu iš dalies sutinka. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 5.53 straipsnio 1 dalies nuostata, jog įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, aiškintina taip, kad įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ribojama konkrečiu paveldėtu turtu, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš paveldėto turto, o ne iš paveldėto turto vertės, t. y. jie negali būti tenkinami iš asmeninio įpėdinių turto, nors ir neviršijant paveldėto turto vertės, įpėdiniai savo asmeniniu turtu neatsako už palikėjo skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014).
14. Kasacinis teismas, plėtodamas CK 5.53 straipsnio 1 dalies aiškinimo praktiką, pažymėjo, jog įstatymų leidėjas CK 5.53 straipsnio 1 dalyje, įtvirtindamas įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu, nenustatė specialių taisyklių, skirtų kreditorių interesams saugoti (nėra sureguliuota įpėdinio pareiga atsiskaityti su kreditoriais, nėra nustatyta atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, atsiskaitymo su kreditoriais terminai ir pan.), taip pat nėra taisyklių, kurios būtų taikomos, jei paveldėtas turtas būtų realizuotas ar prarastas. Nors tokių taisyklių buvimas sukurtų didesnį teisinį aiškumą teisinių santykių dalyviams, vis dėlto teisinio reguliavimo išsamumas, detalumas priklauso nuo įstatymų leidėjo apsisprendimo. Kai teisinio reguliavimo spragos gali būti užpildytos aiškinant teisę, teismas tai daro pasitelkdamas įstatymo arba teisės analogiją (CPK 3 straipsnio 6 dalis), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Taigi minėtiems nesureguliuotiems klausimams iškilus teisme, teismas juos spręstų aiškindamas teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018).
15. Atsižvelgdamas į tai, kad paveldėjimą reglamentuojančiose CK normose neįtvirtinta pareiga realizuoti paveldėtą turtą, taip pat nėra nustatyta specialių atsiskaitymo su palikėjo kreditoriais bei paveldėto turto realizavimo taisyklių, kasacinis teismas konstatavo, kad CK 5.53 straipsnio 1 dalies formuluotė „už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu“ iš esmės reiškia tai, kad kreditoriai neturi teisės reikalauti, kad įpėdiniai, priėmę palikimą pagal apyrašą, patenkintų jų reikalavimus didesne apimtimi, negu yra vertas paveldėtas turtas. Kai įpėdinis siekia išsaugoti paveldėtą turtą ir pageidauja kreditorių reikalavimus tenkinti iš kitų lėšų, tokia įpėdinio teisė neturėtų būti ribojama, su sąlyga, kad yra užtikrinama kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą tokia apimtimi, kokia yra paveldėto turto vertė. Tokiu atveju esminę reikšmę įgyja tikrosios paveldėto turto vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018).
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vadovaujantis aukščiau išdėstyta kasacinio teismo praktika, bendru atveju negali būti leidžiama nukreipti skolų, atsiradusių iki palikimo priėmimo, išieškojimą į įpėdinio, priėmusio palikimą pagal apyrašą, turtą, nesudarantį palikimo. Kadangi apeliantas priėmė palikimą pagal apyrašą, jis už B K. J. firmos „Ratoja“ skolas, susidariusias iki palikimo priėmimo dienos, atsako paveldėtu turtu, o už skolas, susidariusias po palikimo priėmimo dienos – ir visu savo turtu, kaip individualią įmonę valdęs savininkas pagal CK antrosios, o ne penktosios knygos normas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis).
17. Apeliantas pagrįstai teigia, kad jis atsako paveldėtu turtu už laikotarpį iki turto paveldėjimo dienos, bet ne iki savo tėvo mirties, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Įpėdiniui teises ir pareigas sukuria palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), todėl apelianto atsakomybė už B K. J. firmos „Ratoja“ skolas ribotina paveldėtu turtu iki palikimo priėmimo dienos, o nuo šios dienos pareiškėjo atsakomybei už minėtas skolas jokie ribojimai netaikytini.
18. Byloje nėra duomenų, kad iš paveldėtos įmonės turto su bankrutavusios K. J. firmos „Ratoja“ kreditoriais, pareiškėjui priėmus palikimą, buvo atsiskaityta. Nustatyta, kad bankrutavusi K. J. firma „Ratoja“ šiuo metu jokio turto neturi. Tai reiškia, kad skolų, susidariusių iki palikimo priėmimo dienos, išieškojimas negali būti nukreiptas į paveldėtą turtą, nes de facto tokio turto nėra. Kadangi, CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinus įpėdinio atsakomybės paveldėtu turtu ribojimą, t.y. įtvirtinus cum viribus hereditatis įpėdinių atsakomybės modelį palikimą priimant pagal apyrašą, nebuvo nustatytos jokios procedūrinės atsiskaitymo su palikėjo kreditoriais bei paveldėto turto realizavimo taisyklės, teismas, nagrinėjantis leidimo nukreipti išieškojimo į įpėdinio turtą klausimą, privalo užtikrinti kreditorių interesus, kad nesusidarytų situacija, kurioje bankrutavusios K. J. firmos „Ratoja“ kreditoriai, kurių reikalavimai atsirado iki palikimo priėmimo dienos, neturėtų jokių teisinių priemonių savo teisėtiems interesams ginti, o įpėdinis, disponavęs palikimą sudarančiu turtu ir sumažinęs šio turto vertę, vien dėl to išvengtų atsakomybės prieš kreditorius. Todėl, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, kad tokia situacija yra negalima, nesuderinima su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vadovaujasi kasacinio teismo praktika, nurodančia, kad teismas, tokiame teisiniame santykyje spręsdamas iškilusius įstatymais nesureguliuotus kreditorių teisių apsaugos klausimus, atitinkami aiškintų teisę taip, kad konkrečiu atveju kreditorių teisės būtų apsaugotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 20 p.).
19. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bankrutavusios K. J. firmos „Ratoja“ kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki palikimo priėmimo dienos, teisės ir teisėti interesai turi būti apsaugoti. Nesant (nelikus) bankrutavusios K. J. firmos „Ratoja“ turto, kurį pareiškėjas paveldėjo, minėta apsauga gali būti užtikrinta, nustačius, kad apeliantas už bankrutavusios K. J. firmos „Ratoja“ skolas, susidariusias iki palikimo priėmimo, atsako savo asmeniniu turtu, bet neviršijant bankrutavusios K. J. firmos „Ratoja“ turto, kurį pareiškėjas paveldėjo, tikrosios vertės paveldėjimo metu. Tokiu būdu sukuriamos sąlygos pareiškėjo ir bankrutavusios K. J. firmos „Ratoja“ kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki palikimo priėmimo dienos, teisių ir interesų balansui. Kasaciniam teismui minėtoje nutartyje išaiškinus, kad įpėdinis turi teisę reikalauti išsaugoti paveldėtą turtą ir kreditorių reikalavimus tenkinti iš kito turto, tokia apimtimi, kokia yra paveldėto turto tikroji vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 23-25 p.)., analogiškai, tuo atveju, jei įpėdinis praranda ar neišsaugo paveldėto turto, jam tenka pareiga kreditorių reikalavimus patenkinti iš kitų lėšų paveldėto turto tikrosios vertės, nustatomos palikimo priėmimo momentui, ribose.
20. Be to, kasacinis teismas išaiškino, kad CK 5.53 straipsnio 1 dalies formuluotė „už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu“ iš esmės reiškia tai, kad kreditoriai neturi teisės reikalauti, kad įpėdiniai, priėmę palikimą pagal apyrašą, patenkintų jų reikalavimus didesne apimtimi, negu yra vertas paveldėtas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 25 p.). Vadinasi, taisyklė, kad įpėdinis tenkina kreditorių reikalavimus tik iš paveldėto turto, nėra absoliuti.
21. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė, kad už įmonės skolas, atsiradusias iki K. J. mirties, apeliantas atsako neviršydamas jam perėjusio turto tikrosios vertės, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje atitinkamas ribojimas nėra nurodytas, taip pat nutartyje nėra pasisakyta, kuriuo metu nustatyta verte turi būti vadovaujamasi.
22. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, nustatant, kad už K. J. firmos „Ratoja“ skolas, atsiradusias iki palikimo priėmimo dienos, 2014 m. gruodžio 23 d., apeliantas atsako savo asmeniniu turtu, neviršijant jo paveldėtos K. J. firmos „Ratoja“ turto vertės paveldėjimo metu, o už skolas, atsiradusias nuo 2014 m. gruodžio 23 d. ir už bankroto byloje susidariusias administravimo išlaidas – savo asmeniniu turtu. Iš A. J. asmeninio turto ieškoma gali būti tik nepakankant bankrutavusios K. J. firmos „Ratoja“ turto kreditorių reikalavimams patenkinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Leisti vykdyti išieškojimą iš bankrutavusios K. J. firmos „Ratoja“, juridinio asmens kodas 141444351, savininkui A. J., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio turto bankrutavusios K. J. firmos „Ratoja“ skolų, susidariusių iki 2014 m. gruodžio 23 d., padengimui, neviršijant A. J. perėjusios K. J. firmos „Ratoja“ turto vertės, buvusios palikimo priėmimo metu 2014 m. gruodžio 23 d., o bankrutavusios K. J. firmos „Ratoja“ skolų kreditoriams bankroto byloje, susidariusių po 2014 m. gruodžio 23 d., padengimui – tiek, kiek reikia kreditorių reikalavimams K. J. firmos „Ratoja“ bankroto byloje patenkinti ir patvirtintoms administravimo išlaidoms apmokėti.“