Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-04-10 · Administracinė byla Nr. eI2-8685-621/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-10
Bylos Nr.
eI2-8685-621/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07628-2024-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Deimantė Andrulytė, Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-8685-621/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07628-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 10 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Atsakovas) 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 24S265698 (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentą prie LR VRM panaikinti pareiškėjo V. M., gim. (duomenys neskelbtini), įtraukimą į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad pareiškėjas nėra ir negali būti atsakingas už tai, kad jo tuometinis darbdavys UAB „Tirema Logistics“ (kurioje pareiškėjas dirbo vairuotoju) neteikė atitinkamų duomenų ir/ar nemokėjo už jį privalomų mokesčių, nes jis šios informacijos neturėjo, jis turėjo sudarytą darbo sutartį (kurioje nurodytas sutartas darbo užmokestis, kuris buvo mokamas po kiekvieno vežimo) su šiuo darbdaviu ir manė, kad to pakanka jo teisėtam buvimui Lietuvos Respublikoje pagrįsti pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas ilgą laiką dirbo UAB „Uno transport“. Vėliau pareiškėjui Baltarusijos Respublikoje gimė vaikas, jam reikėjo dažniau grįžti į Baltarusiją, kad būti daugiau su vaiku ir padėti vaiko motinai, dėl šios priežasties perėjo dirbti į UAB „Tirema Logistics“.

UTPĮ 133 str. 1 d., užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Iš šios teisės normos analizės seka, kad esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, gali būti, bet ne visais atvejais privaloma taikyti sankciją - draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, todėl konkrečiu atveju, individualizavusi konkrečią situaciją, dėl šios sankcijos taikymo būtinumo sprendžia įgaliotoji institucija (šiuo atveju skundžiamą Sprendimą priėmė Migracijos departamentas).

Įstatymu bei jį įgyvendinančiais teisės aktais nėra pavesta kitiems subjektams, be kita ko, Migracijos departamentui, nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi nustatant pagrindus priimti sprendimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ar tokio draudimo laikotarpį, tačiau Kriterijų vertinimo tvarka administracinių teismų praktikoje vertinama kaip pavyzdinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-09-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 3495-520/2020), t. y. iš esmės kaip gairės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad analogiškomis ar panašiomis aplinkybėmis sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir draudimo laikotarpio būtų vienodi.

Sprendime nevertinta uždraudimo atvykti proporcingumo pareiškėjo galimai keliamos grėsmės Lietuvos valstybei atžvilgiu (nors „grėsmės“ aplinkybė yra nurodyta pačiame Sprendime, tačiau žemiau plačiau apie tai trumpai pasisakoma), ypač aplinkybių, kad nėra duomenų apie pareiškėjo padarytus pažeidimus/nusižengimus laikotarpiu gyvenant Lietuvoje.

Šios bylos kontekste, pareiškėjas pažymi, kad pareiškėjo situacija turėjo būti įvertinta individualiai, vertinant surinktų duomenų visumą, todėl Sprendimas dalyje dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, yra formalus, nepakankamai motyvuotas (nemotyvuota būtinybė taikyti šią sankciją, kad atsakovas turėjo dispoziciją netaikyti šios sankcijos), prieštaraujantis viešojo administravimo principams ir teismų praktikai, todėl yra ne tik nepagrįstas, bet ir neproporcingas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka ir su Sprendimo antrąja dalimi, kuria yra nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Mano, kad ši Sprendimo dalis yra nepagrįsta, prieštaraujanti galiojantiems teisės aktams, pažeidžianti jo teises, todėl ji turi būti panaikinta ir atsakovas turi būti įpareigotas panaikinti perspėjimą Šengeno informacinėje sistemoje.

Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi nebuvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - ir ĮUTP, Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Taigi sprendime atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi nėra jokių duomenų apie tai, kad Migracijos departamentas kreipėsi ar gavo išvadas iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, policijos ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Duomenų apie aukščiau minėtų institucijų išvadas taip pat nėra ir skundžiamame Sprendime, todėl draudimas jam atvykti į Šengeno erdvę yra ne tik nepagrįstas, bet ir neproporcingas.

Sprendimas 2 dalyje negali būti laikomas teisėtu, kadangi jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones - motyvuoti, todėl skundžiama Migracijos departamento Sprendimo 2 dalis įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi yra naikintina (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje jo interesai ir viešasis interesas negali būti supriešinami, juos būtina derinti, tai reiškia, kad tarp šių interesų turėtų būti užtikrinta teisinga pusiausvyra, vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina bei atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką.

Ginčijamas Sprendimas neatitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią, akte turi būti nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą.

Sprendime netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai, Migracijos departamentas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyrė visų bylos faktinių aplinkybių, neįvertino mano individualios situacijos (buvimo ir nepartraukiamų darbo santykių Lietuvoje trukmės ir gautų pajamų šiuo laikotarpiu, galiojusių leidimų laikinai gyventi, išduotų darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu, socialinių, ekonominių ir darbinių ryšių su Lietuvos Respublika, nekeliu grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai), skundžiamu sprendimu pažeista teisinga valstybės interesų ir mano teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra, taip pat pažeistos Konvencijos 6 straipsnio nuostatos.

Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl pareiškėjui išduoto leidimo Lietuvos Respublikoje panaikinimo, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi atsižvelgti į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių turi būti ne tik pats pareiškėjo pajamų iš darbo santykių ir kitų šaltinių negavimas, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės (priežastys dėl kurių šiuo laikotarpiu negavo pajamų iš darbo santykių, t. y. kad ne dėl pareiškėjo, o darbdavio kaltės ir teisės aktų reikalavimų nevykdymo).

Tokio individualaus vertinimo Migracijos departamentas neatliko, Sprendimas buvo priimtas formaliai, neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant Sprendimo proporcingumo principo, todėl neturėjo pagrindo, remdamasis ĮUTP 133 str. 1 dalimi, priimti Sprendimą dėl įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Šalies argumentai

Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu 2024 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 24S166149 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a-e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio apibrėžia Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau - Tvarka).

Tvarkos 14 punkte nustatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Pagal Nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių taisyklių (toliau - Taisyklių) 15 punktą, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 str. nustatytus pagrindus.

Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, jei valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta, kad situacijos, kurioms taikomas šio reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

Migracijos departamentas, atlikęs pareiškėjo individualų vertinimą, įvertinęs, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų pragyventi Lietuvos Respublikoje, ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Taip pat konstatavo, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi į SIS. Minėtu sprendimu Migracijos departamentas uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus.

Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad pareiškėjas Migracijos departamentui teikė tikrovę atitinkančius duomenis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 20 d. pateikė prašymą pakeisti darbdavį į UAB „Tirema logistics“. Su minėtu prašymu pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 1205 Eur mėnesinis atlyginimas. Pareiškėjui nurodyto dydžio atlyginimas buvo mokamas tik vieną mėnesį, todėl pareiškėjo teikta informacija neatitinka tikrovės.

Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, todėl užsieniečiai negali turėti teisėtų lūkesčių išsaugoti leidimus laikinai gyventi jei jie nebeatitinka Įstatymo jiems keliamų reikalavimų (kai jų Migracijos departamentui pateikta informacija nebeatitinka tikrovės). Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019 konstatavo, kad „Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Tirema logistics“ pagrindu, nuo 2023 m. vasario negaudamas nustatyto dydžio pajamų dėl naujo leidimo laikinai gyventi kreipėsi tik 2024 m. birželį, todėl minėtą laikotarpį piktnaudžiavo migracijos procedūromis.

Pažymi, kad Tvarkos 14 punkte nustatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Minėta nuostata yra imperatyvi (Tvarkos 14 punkte nėra numatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti nustatytas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis), taip pat Migracijos departamentas atliko pareikėjo individualų vertinimą ir įvertino sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus proporcingumą, todėl minėta priemonė pareiškėjui yra taikoma pagrįstai.

Taip pat Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis (apėjo nacionalinę teisę dėl atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje), vertino, ar pareiškėjo atvejis yra adekvatus ir pakankamai svarbus, kad perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi būtų įvestas į SIS, todėl minėtas perspėjimas į SIS buvo įvestas pagrįstai.

Mano, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Teisėjų kolegija,

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus); įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

2024-07-15 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S166149 panaikinti asmeniui leidimą laikinai gyventi Nr. 760174964, galiojantį iki 2024-09-15 vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p. ir 5 p., nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.

Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą vadovaujantis UTPĮ 133 str. 1 d., 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl SIS sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 str. 1 d. a p. ir 2 d. c p., Nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių taisyklių (toliau – ir NAS taisyklių) 15 p., Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarkos) 14 p.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014 ir kt.).

Taip pat paminėtina, kad pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3.2 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-16583-816/2024 nurodoma, kad įvertinus aptarto reglamentavimo turinį, darytina išvada, kad vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024).

Kaip matyti iš Migracijos departamento 2024-07-15 sprendimo Nr. 24S166149, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas dėl to, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, tai, kad asmeniui tik 1 mėnesį buvo mokėtas darbo užmokestis, deklaruotas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir Bendrovės1 pateiktame tarpininkavimo rašte, ir net 13 mėnesių buvo mokėtas darbo užmokestis mažesnis nei nustatyta MMA ir 1 mėnesį iš viso nebuvo mokėtas darbo užmokestis, kas reiškia, kad asmuo šį laikotarpį Bendrovėje1 faktiškai nedirbo, konstatuotina, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas iš esmės rėmėsi 2024-07-15 sprendime Nr. 24S166149 nustatytomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento nurodytos aplinkybės (kad pareiškėjui buvo mokamas mažesnis atlyginimas ar dalį laiko nebuvo mokamas) nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad pagrįsta ir proporcinga nustatyti draudimą atvykti, nes užsienietis nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, įgyvendindamas savo diskreciją, padarė aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidą, todėl skundžiama Sprendimo dalis dėl uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Teisėjų kolegija, vertindama Sprendimo dalį dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą, teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, kad pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (atsakovui nustačius, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje), pažymi, jog nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).

Nagrinėjamu atveju atsakovas nėra priėmęs administracinio sprendimo, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje, Sprendime taip pat nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis grįstų motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus ir todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti įvestas į SIS.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, ginčijamo Sprendimo dalyje, kuria nuspręsta dėl pareiškėjo įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), negali būti laikomas motyvuotu ir proporcingu, todėl jis neatitinka Įstatymo, VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų, Kriterijų vertinimo tvarkos ir yra naikintinas ir šioje dalyje. Taigi pareiškėjo skundas yra tenkintinas ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimas Nr. 24S249402 naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 24S265698 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie LR VRM panaikinti pareiškėjo V. M., gim. (duomenys neskelbtini), įtraukimą į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Deimantė AndrulytėŽanas KubeckasRasa Milvydaitė