Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinimas aiškus ir suprantamas, jis išlipo iš 6 autobuso ir pamatė A., kuris pradžioje jo nematė. Po to jis prie jo priėjo ir pradėjo sakyti: ,,ką turi?“. Tada paklausė, ar jis turi telefoną, pasakė, kad ne. Tada įkišo ranką į jo kišenę, ten buvo telefonas. Iš pirmo karto jis jo neištraukė. Tada sakė: ,,pats duok gražiuoju“. Tačiau gražiuoju nepadavė, todėl po to jis pats pasiėmė. Tuomet nukentėjęs nuėjo ir norėjo pasakyti kažkokiems žmonėms, bet jis jam neleido, vis sakė: ,,tu niekur neisi, nes gausi į galvą“. Po to, kai aplink nebebuvo žmonių, apsisuko ir pabėgo. Tai buvo ,,(duomenys neskelbtini)“ telefonas, kurį pardavė. Už šitą telefoną jam sumokėjo 60-80 eurų. Telefonas buvo parduotas draugo pažįstamam, bet jo vardą užmiršo. Nežino, kur šiandien yra tas telefonas. Dėl tų 300 eurų prašomos neturtinės žalos atlyginimo, dabar gailisi, kad anksčiau darydavo tokius dalykus, net nebesinori mąstyti apie tokius dalykus. Nukentėjusysis A. šito įvykio metu buvo išsigandęs. Jis suprato, kad nukentėjęs yra išsigandęs, nes jis verkė, o prie kito žmogaus nėjo, nes jis jam neleido. Jis norėjo eiti, bet jam pasakė: ,,apsisuk arba gausi į galvą“. Jis apsisukdavo ir niekur nuo jo neidavo. Tada, kai žmonių apmažėjo, jis tiesiog nubėgo. Po to, jam rodos, jis nuėjo į namus ir pasakė savo mamai. Blogai darydavo, pripažįsta, kad jo elgesys būdavo blogas. Su A. buvo susitikę ir anksčiau. Prie jo kabinėdavosi todėl, kad nepatikdavo jo veidas. Ateityje taip nebedarys, savo blogą elgesį apmąstė. Labai blogai darydavo, kad vogdavo, plėšdavo. Daugiau nebesikabinės. Net nebesinori kažką blogą daryti. Dabar jam 15 metų, o vasarą bus 16 metų. Atsiprašo A. L., kad iš jo pavogė telefoną, privertė verkti. Kai pabaigs 10 klasių, žada eiti į profesinę mokyklą. Šiuo metu sportuoja, eina į sporto salę, ten mėto kamuolį, po to dar eina į treniruoklių salę, žaidžia futbolą. Prižada, kad ateityje, kai išeis į laisvę, nebebus jokių nusikaltimų, veikų, kurias darė anksčiau.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-03-01 apie 19.00 val. į namus jos nepilnametį sūnų A. L. parvežė policijos pareigūnai. Sūnus buvo labai susijaudinęs, pasakodamas, kas nutiko, vis prisimindavo naujas detales. Taip nutiko, nes sūnus turi vidutinį neįgalumą, jam yra nustatyti neurologiniai sutrikimai ir, kai sūnus susijaudina, jam darosi sunku viską rišliai papasakoti. Sūnus, dalyvaujant policijos pareigūnams, papasakojo, kad 2021-03-01 apie 18.05 val. ėjo namo pasiėmęs siuntą iš paštomato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Jis, priėjęs prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pamatė kitoje gatvės pusėje iš maršrutinio miesto autobuso išlipantį iš matymo pažįstamą vaikiną, kaip nurimęs sūnus nurodė, tai buvo A. M.. Iš pradžių prie policijos pareigūnų iš susijaudinimo sūnus niekaip negalėjo prisiminti minėto vaikino vardo ir pavardės. Aiškindamiesi jie galvojo, kad sūnų užkabinėjo D. R., tačiau ji, naršydama D. R. „(duomenys neskelbtini)“ anketoje, tarp jo turimų draugų rado A. M. nuotrauką, kurią sūnus iš karto pastebėjo ir pasakė, kad tai ir yra tas vaikinas. Sūnus pasakojo, kad A. M., išlipęs iš autobuso, perėjo gatvę, pamatęs jį, ėjo link jo. Tuomet jos sūnus, bandydamas išvengti susitikimo su A. M., bandė pasitraukti jam iš kelio, tačiau A. M. jam užstojo kelią ir pasakė: „sveikas (duomenys neskelbtini)“. Tuomet vaikinas iš jos sūnaus pareikalavo pinigų ir pagrasino jį „sudaužyti“, jei jis pinigų negaus. Jos sūnus jam pasakė, kad pinigų neturi, tuomet A. M. išgirdo, kad sūnus telefonu klausosi muzikos. Mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ (2019 metų) buvo sūnaus kairėje striukės kišenėje. Tuomet A. M. pareikalavo atiduoti telefoną, pasakė, kad, jei sūnus telefono jam neatiduos, tuomet bus sudaužytas ne tik telefono aparatas, bet ir jis pats. Jos sūnus atsisakė atiduoti telefoną, tuomet A. pareikalavo atiduoti siuntinį, kuris matėsi iš atitrauktos kuprinės. Sūnus atsakė, kad siuntinio taip pat neduos, nes jis yra ne jo. Tuo metu sūnus pasilenkė užtraukti kuprinę, A. M. iš jos sūnaus kairės striukės kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną ir pagrasino, kad, jei jos sūnus jį vysis ar iškvies policiją, bus sumuštas. Tai pasakęs jis pabėgo. Tuomet jos sūnus vis tiek bandė vaikiną vytis, ties parduotuve „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnus pavargo bėgti ir sustojo. Tuomet pamatė kažkokį žmogų, kurio paklausė, ar jis nematė prabėgančio vaikinuko. Žmogus pasakė, kad matė kažkokį vaikiną ir paklausė jos sūnaus, kas nutiko. Tuomet A. pasakė, kad nubėgęs vaikinas pavogė iš jo telefoną. Tada žmogus paklausė, ar nereikia iškviesti policijos, sūnus atsakė, kad reikia. Tuomet žmogus, iškvietęs policijos pareigūnus, kartu su jos sūnumi laukė, kol atvyks pareigūnai. Pareigūnai, atvykę į namus, jai minėjo, kad iš pradžių kartu su jos sūnumi apvažiavo teritoriją tikėdamiesi pamatyti telefoną pavogusį vaikiną, tačiau nieko nepastebėjo ir atvyko pas ją į namus. Gali nurodyti, kad po šio įvykio sūnus pasipasakojo, kad A. M. ne vieną kartą prie jo kabinėjosi. Mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ (2019 metų) priklauso jai, sūnus tik juo naudojosi. Dėl pavogto telefono jai padaryta 109 eurų turtinė žala. Telefono įsigijimo dokumentus turi ir galės juos pateikti. Kadangi jos sūnus yra lėtesnio būdo, turi neįgalumą, greitai susijaudina, todėl ji nenori, kad jis būtų apklausiamas policijos komisariate, nes iš naujo jis vėl patirs stresą ir susijaudins. Esant reikalui, ji jį galės atvesti atpažinti asmenį. 2021-03-01 18.05 val. iš jos sūnaus A. L. pagrobtame mobilaus ryšio telefone „(duomenys neskelbtini)“ buvo SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini), kurios pinigine išraiška ji nevertina. Kokio tinklo buvo SIM kortelė, ji nepamena (1 t., b. l. 83-86, 87-89).

Nepilnametis nukentėjusysis A. L., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Ėjo iš paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), pasiėmęs siuntinį. Ėjo namo tuo pačiu keliu kaip ir visada. Pamatė kitoje gatvės pusėje išlipantį jaunuolį. Jo vardo neatsimena. Jaunuolis ėjo link jo. Bandė jį apeiti, bet jaunuolis užkirto jam kelią. Jaunuolis jį praminė tokia juokinga pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Tada prašė pinigų, bet jis jų neturėjo, nesinešioja. Paskui prašė, kad siuntinį atplėštų. Pasakė, kad siuntinys ne jo, o mamos. Dar prašė telefono. Jis telefoną turėjo. Jaunuolis išgirdo, kad jis klausėsi muzikos. Jis pagrasino, kad duos į galvą, jei neduos telefono. Jis telefono jam nedavė. Jis pritūpė norėdamas užsitraukti kuprinę, tuo metu jaunuolis pagrobė telefoną. Jis jaunuolį gaudė, bet nepagavo, nespėjo, nes šis nubėgo. Priėjo prie žmogaus ir paklausė, ar jis nematė tokio jaunuolio. Šis pasakė, kad matė prieš dvi minutes. Žmogus paskambino policijai. Jie su policija ieškojo, bet nerado, todėl padavė pareiškimą. Jaunuolis prie jo kabinėjosi ne pirmą kartą. Telefoną pavogė 2021-03-01 apie 17 val. Jam grasino duoti į galvą du kartus. Kai pagrasino, jis nelabai gerai jautėsi, bet ir nelabai išsigando. Telefoną jis laikė striukės kišenėje. Ištraukdamas telefoną jaunuolis prieš jį fizinio smurto nenaudojo. Nežino, kodėl jam grasino. Jaunuolis ne pirmą kartą prie jo lenda. Jaunuolis jį pravardžiuoja, jis nieko blogo tam jaunuoliui nėra padaręs (1 t., b. l. 151-152).

Liudytoja E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. Š. yra jos draugė, kuri nuomojosi butą kartu su E. U.. Nuo kovo 5 d. E. U. išsikraustė ir, kiek žino, E. vėlavo mokėti mokesčius ir nuomą. I., pamačiusi, kad „(duomenys neskelbtini)“ jis įdėjęs skelbimą, kad parduoda telefoną „(duomenys neskelbtini)“, pasiūlė jam tą telefoną jai atiduoti, kad ji galėtų sumokėti nuomą ir mokesčius. Kada tai buvo, ji nežino, tik žino, kad tuo metu jis neturėjo pinigų, tai sutiko ir I. telefoną atidavė. Jai atrodo, kad ji sakė, jog telefonas buvo su dėžute. Apie tai I. jai pasipasakojo. Iš kur E. gavo tą telefoną, ji nežino, I. sakė, kad išsikeitė. Kai I. pritrūko pinigų kažkokiems mokesčiams, ji jos paprašė, kad minėtą telefoną ji nuneštų į lombardą ir už jį paprašytų 30 eurų. Ji pati negalėjo nueiti priduoti, nes tuo metu buvo labai stiprus vėjas ir su sūnumi, kuriam 1 metai, pabijojo eiti į lauką. Kadangi nei ji, nei I. nežinojo, kad telefonas yra vogtas, tai ji sutiko jį priduoti į lombardą. Tai buvo maždaug prieš dvi savaites. Vakare ji nuėjo į lombardą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir telefoną pridavė, už jį gavo 30 eurų, kuriuos atidavė I.. Pamena, kad I. telefoną jai davė be dėžutės. Kai jai buvo įteiktas šaukimas atvykti apklausai ir paaiškinta, dėl ko ji kviečiama, tada suprato, kad E. I. atidavė vogtą telefoną. Apie tai ji pasakė I., tai ši jai persiuntė jos susirašinėjimą su E.. Persiųstą susirašinėjimą pateikė prie ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos. Kaip jau minėjo, nei ji, nei I. nežinojo, kad šis telefonas vogtas (1 t., b. l. 175-178).

Liudytoja I. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. M. ji nepažįsta. Ji nuomojasi butą. Nuo 2020 m. lapkričio mėnesio į vieną kambarį priėmė gyventi iš anksčiau pažįstamą E. U.. Jis gyveno iki šių metų kovo 4 d., nes liepė jam išsikraustyti, kilo įtarimas, kad jis platino ir vartojo narkotines medžiagas, pas jį nuolat lankydavosi draugai, kurių ji nepažįsta. Be to, ji dažnai likdavo pas savo mamą, tai grįžusi rasdavo „žole“ prasmirdusius kambarius. E. gyvenant pas ją, ji pamatė įvairiuose internetiniuose puslapiuose, kad jis pardavinėja mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), tai jam parašė iš savo „(duomenys neskelbtini)“ paskyros „I. B.“ į jo „F(duomenys neskelbtini)“ paskyrą „E. U.“, paklausdama, iš kur jis gavo telefoną. Jis jai atsakė, kad išmainė. Tuo metu jie abu buvo nuomojamame bute, tik skirtinguose kambariuose, nes ji migdė sūnų. Ji jam parašė, jog, kai užmigdys, ateis pasižiūrėti. Jis jai vėliau tą telefoną atnešė parodyti į virtuvę. Jai telefonas patiko, todėl sutarė, kad jis jai tą telefoną atiduos, o ji už jį sumokės nuomą, kurią jie mokėjo per pusę, o jis tuo metu neturėjo pinigų. Jis tuo metu jai buvo skoloje 80 eurų. E. jai dar pasakė, kad tą telefoną išsimainė į kažkokius dalykus. Ji neklausė į kokius, nors turėjo įtarimą, kad į „žolę“. Iš ko jis tą telefoną išsikeitė, jis jai nesakė, o ji ir neklausė. Jis sutiko atiduoti jai telefoną. Telefonas buvo įdėtas į silikoninį dviejų dalių dėkliuką, dėžutės nebuvo, bet, jai atrodo, davė pakrovėją, bet ji tiksliai nepamena. Kada tai buvo, ji tiksliai nepamena, bet kelios dienos iki E. išsikraustymo. Į minėtą telefoną ji buvo įsidėjusi savo SIM kortelę, jame susitvarkė „(duomenys neskelbtini)“ programą, įdiegė (duomenys neskelbtini) programėlę, tačiau, ar ji iš jo kam nors skambino, ji nepamena. Ant telefono ji užsikabino pakabuką „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo raudonos ir juodos spalvos. Praėjus kelioms dienoms, pritrūkus pinigų, ji nusprendė telefoną pristatyti į lombardą, o vėliau ketino atsiimti. Paprašė, kad telefoną į lombardą nuneštų jos draugė E. J., nes pamena, kad tą dieną buvo labai šalta ir ji pabijojo su savo vienerių metų sūnumi eiti į lauką. Kad jį jai atidavė E., ji E. pasakė. Ji paprašė, kad už telefoną paimtų 30 eurų, nes tiek jai tereikėjo. Draugė sutiko ir savo vardu nunešė jos telefoną į (duomenys neskelbtini) esantį lombardą, už jį gautus pinigus atidavė jai. Datos, kada ji telefoną nunešė, ji dabar nepamena, bet tai buvo maždaug prieš 2 savaites. Kad telefonas vogtas, ji nežinojo, jei būtų žinojusi, tikrai nebūtų jo ėmusi iš E.. Dar nori papildyti, kad susirašinėjimą dėl telefono su E. persiuntė E., kad būtų pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Po to, kai sužinojo, kad telefonas vogtas, ji su E. nebendravo (1 t., b. l. 181-184).

Liudytojas E. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta vieną A., tačiau jo pavardės nežino, jam apie 14-15 metų, jis žemo ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, plaukų spalvos nepamena. Apie mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) gali pasakyti, kad 2021 metų kovo pradžioje, datos nepamena, jam per „(duomenys neskelbtini)“ programą parašė pažįstamas A., kurio „(duomenys neskelbtini)“ paskyra „Aš A.“, ar jam nereikia mobilaus ryšio telefono, jam siūlė pirkti (duomenys neskelbtini) už 60 eurų. Daugiau jo anketinių duomenų nežino, kur gyvena taip pat nežino, SMS išsaugojęs nėra, nes visada trina susirašinėjimus lauk. Kadangi jam telefono reikėjo, tai susitarė susitikti, kad jį apžiūrėti. A. atėjo iki jo namų, kur tuo metu nuomojosi butą, (duomenys neskelbtini), tos pačios dienos vakare, apie 21 val. Kieme prie namo jis apžiūrėjo telefoną ir jį nusipirko už 60 eurų. Dar A. jis paklausė, ar telefonas nevogtas, iš kur jį gavo. Šis jam užtikrino, kad nevogtas. Nusipirkęs jis tuo telefonu nesinaudojo, įdėjo skelbimą į įvairias internetines grupes, kad parduoda (duomenys neskelbtini) telefoną už 80 eurų, nes reikėjo susimokėti už kambario nuomą. Tai pamačiusi I. Š. pasiūlė, kad ji sumokės už jį nuomą, o jis jai atiduos minėtą mobilaus ryšio telefoną. Kadangi jis tuo metu neturėjo pinigų, tai sutiko ir jai telefoną atidavė gal po paros nuo įsigijimo. Tik vėliau iš I. sužinojo, kad ją išsikvietė policija ir, kad tas mobilaus ryšio telefonas vogtas. Tada per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę jis susisiekė su A. ir jo paklausė, kodėl jis jam pardavė vogtą telefoną. Šis atsakė, kad jis nežinojo, kad jis vogtas. Kai paklausė, iš kur jis jį gavo, jis atsakė, kad pirko, lyg iš A.. Jei būtų žinojęs, kad telefonas vogtas, jo tikrai nebūtų pirkęs. Kaip jau minėjo, A. anketinių duomenų jis nežino. Žino tik tiek, kad jis tokio pat amžiaus, kaip ir A., kurį jis pažįsta. A. jis atpažinti galėtų, o A. jis turi „(duomenys neskelbtini)“ drauguose (1 t., b. l. 187-190).

Nepilnametis liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. M. yra jo draugas, jie abu mokosi toje pačioje mokykloje, tik skirtingose klasėse. Pas jį į namus atėjo A. M., jis išėjo į lauką. A. jam pasiūlė parduoti nurodytą mobilaus ryšio telefoną, atlygio nesiūlė, bet jis, pardavęs už 60 eurų, 20 eurų pasiėmė sau, o 40 eurų atidavė A.. Kada tai buvo, jis neprisimena, bet kažkur prieš mėnesį, gal kažkiek daugiau. Parduoti mobilaus ryšio telefoną E. U. ėjo abu su A., tik jis jo palaukė toliau. A. nesakė, iš kur jis gavo minėtą telefoną, o jis neklausė. Šiuo metu jis savo telefono neturi, nuskandino jį tualete ir pasiėmė telefono aparatą iš draugės G.. A. kortelės neturi, bendrauja tik per „(duomenys neskelbtini)“. A. anksčiau kaip ir nėra prašęs parduoti mobilaus ryšio telefoną. Mobilaus ryšio telefonas (duomenys neskelbtini), kurį pardavė E. U., buvo juodos spalvos, dėkliukas buvo šviesiai rudas, pakabuko jokio nebuvo. Pas jį jau buvo be kortelių (2 t., b. l. 5-8).

Iš 2021-03-01 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. M. pranešė, kad 2021-03-01 apie 18.05 val. iš jos sūnaus A. L. buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 109 Eur (1 t., b. l. 21-24).

Iš 2021-03-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, esančios prie (duomenys neskelbtini), namo, apžiūra (1 t., b. l. 27-31).

Iš 2021-03-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo matyti, kad mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), į lombardą pristatė E. J. (1 t., b. l. 45-46).

Iš 2021-03-16 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 50-52).

Iš 2021-03-17 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta mobilaus ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 53-58).

Iš 2021-03-17 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta 2021-03-01 skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo apžiūra (1 t., b. l. 72-74).

Iš 2021-03-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. L. atpažino A. M., kaip asmenį, kuris iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną (1 t., b. l. 132-137).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. M. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis teismo posėdžio metu pats prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad iš nukentėjusiojo kišenės pavogė telefoną. Tai, kad A. M. padarė nusikalstamą veiką, patvirtina ir kita bylos medžiaga – nukentėjusiųjų, liudytojų apklausos protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, daiktų paėmimo ir apžiūros protokolai. Tokių aplinkybių visumos analizė neginčijamai patvirtina, kad A. M. pagrobė 109 Eur vertės D. M. priklausantį turtą, todėl kaltinamojo kaltė, jo veikoje esant atviros vagystės požymiams, visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį.